- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-12-27
- Bylos Nr.
- e1-3419-1100/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40336-2022-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Kaltinamasis
- A. Š.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vadovybės vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Vaidos Andriulaitienės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
A. Š. 2022 m. spalio 22 d. apie 22.45 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,02 promilės girtumas), žodinio konflikto metu sugriebė šeimos nariui – sugyventinei V. V. už kairės rankos, užsuko už nugaros, po to suėmė už plaukų, tempė, taip sukėlė nukentėjusiajai V. V. fizinį skausmą.
A. Š. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis A. Š. ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino ir parodė, kad 2022 m. spalio 22 d., bute (duomenys neskelbtini), tarp jo ir sugyventinės V. V. kilo žodinis konfliktas, po kurio ji nuėjo miegoti, t. y. atsigulė ant lovos. Jis buvo labai susinervinęs, todėl priėjęs prie jos sugriebė ir užlaužė jos kairę ranką, taip sukėlė jai fizinį skausmą. Jis suprato, kad jai skaudėjo. Po to sugriebė jai už plaukų ir tampė, irgi supranta, kad jai skaudėjo. Kaltinamojo manymu, kad jeigu nebūtų girtas, nebūtų taip susinervinęs ir ją sugriebęs, užlaužęs rankos bei netampytų už plaukų. Dėl to, ką padarė, labai gailisi. Sutinka, kad byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka atidirbti viešuosius darbus (el. b. l. 157–159).
Nukentėjusioji V. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. spalio 22 d. buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su svečiais gėrė degtinę. Nuo alkoholio jautėsi apsvaigusi. Atėjusi mama išvarė jos draugus, netrukus grįžo ir jos sugyventinis A. Š., su kuriuo ji gyvena apie (duomenys neskelbtini) metų, vedė bendrą ūkį. Grįžusiam A. Š., mama papasakojo, kad buvo atėję draugai ir priekaištavo, kad jie vartojo alkoholinius gėrimus. Tuo metu A. Š. sėdėjo, vartojo alkoholį ir tylėjo. Mamai išėjus, jis pradėjo jai priekaištauti, dėl to tarp jų kilo žodinis konfliktas. A. Š. pasakė, kad ji su tais vyrais miegojo, ji jam pasakė, kad jis nusiramintų ir neprisigalvotų nesąmonių, ir, kad jeigu neapsiramins, gali išeiti. Pasakius tai, ji nuėjo atsigulti ant lovos. A. Š. iškart prie jos prišoko ir pradėjo laužti kairę ranką, ji pajuto fizinį skausmą, kuri vertina 7 balais. Po to lygtais ranką paleido, gerai neatsimena, ir griebė ją už plaukų, pradėjo rauti plaukus, dėl to ji juto fizinį skausmą, kurį vertina 4 balais. Ji jam bandė pasipriešinti sakė, kad iškvies policiją. Sugyventinis ją paleido ir ji iškvietė policiją. A. Š. ruošėsi išeiti iš namų, tačiau atvažiavo policijos pareigūnai. Jis tokiais veiksmais sukėlė jai fizini skausmą. Ji jam pretenzijų neturi, jie jau kartu nebegyvena. Apklausiama papildomai nukentėjusi V. V. parodė, kad buvęs sugyventinis naudojo fizinį smurtą, užlaužė kairę ranką už nugaros, taip sukeldamas fizinį skausmą, po to paleidęs ranką, griebė jai už plaukų ir pešė. Į teismo medicinos tarnybą nevyko, nes nematė reikalo, į gydymo įstaigą nevažiavo, nes atvykę medikai suteikė jai pirmąją pagalbą, ant jos kūno jokių sužalojimų nebuvo. Civilinio ieškinio atsisako (el. b. l. 124–127, 139–142).
2022 m. spalio 22 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad įvykio vieta (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo miegamasis, kuriame yra bendra netvarka (el. b. l. 14–17).
Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2022 m. spalio 22 d. pareigūnui patikrinus A. Š. blaivumą, nustatytas 2,02 promilių neblaivumas (el. b. l. 67).
Policijos registruojamų įvykių registre užregistruotas pranešimas apie tai, kad 2022 m. spalio 22 d. 22.48 val. adresu (duomenys neskelbtini), girtas sugyventinis A. Š., grasina sumušti, konfliktuoja (el. b. l. 83).
2022 m. spalio 26 d. apžiūros protokole užfiksuota „Body“ kameros vaizdo įrašo apžiūra, data 2022 m. spalio 22 d., 23.03 val. Vaizdo įraše policijos pareigūnai atvyko į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini). Pareigūnams užėjus į patalpas kuriose ir įvyko konfliktas, pareigūnas nukentėjusiąją moterį pasikviečia ir išsiveda į kita kambarį. Nukentėjusioji pareigūnui aiškina, kad jai pešiojo plaukus, mušė į veidą, pareigūnui patikslinus, ar nukentėjusiajai buvo suduota į veidą, moteris parodė, kad buvo suduota į kairiąją veido pusę, ji aiškina, kad po to pas ją atsiranda mėlynės. Pareigūnas paklausė, ar moteris yra vartojusi alkoholio, ji atsakė, kad gėrė alaus prieš pusę valandos. Pareigūnas paklausė moters, ar ji vartojo alkoholį prieš skambutį policijai, ji aiškina, kad prieš skambutį, ji miegojo ir jis užšoko ant jos ir pradėjo daužyti. Kitame vaizdo įraše užfiksuota, kad 23.09 val. pareigūnas klausia moters, ką dar darė, ji atsakė jam „nu nieko, nu daužė, plaukus rovė“. Įraše matoma, kad moteris rodo savo rankas pareigūnui ir sako ,,aš tai ne narkomanė“. Policijos pareigūnas paklausė moters, ar kartu vartojo alkoholį, ji atsakė „tai aš ką ten truputį sidro atsigėriau, nes galvą labai skaudėjo“. Pareigūnas paklausė, ar kartu vartojo alkoholį, ar įtariamasis jau atėjo išgėręs, ji atsakė, kad, jis jau toks atėjo, išgėręs. Pareigūnas paprašė moters papasakoti viską nuo pat pradžių. Moteris pasakoja, kad „atėjo mama, jai reikia tvorą statyt, mama mosikavo, pasakė, kad čia ne tavo namai, kad išregistruos ją, tada šitas pradėjo mosikuoti išgėręs, nes ji šiaip tai miegojo, ją miegančią prižadino ir pradėjo daužyti“. Pareigūnas paklausė, ar konfliktas prasidėjo su motina, ji atsakė, kad nesvarbu, ji nenori įpainioti į tai savo mamos, bet tai čia viskas prasidėjo nuo jos. Pareigūnas paklausė moters, ar ji pajuto fizini skausmą, ji atsakė, kad taip, jis užsuko jai ranką ir trenkė per galvą, pareigūnas paklausė, ar reikia medikų, moteris pasakė, kad jai skauda ranką. Kitame vaizdo įraše matoma, kad moteris renkasi daiktus ir policijos pareigūnas moteriai pranešė, kad tuoj atvyks medikai. Kitame vaizdo įraše matosi, kad policijos pareigūnai įtariamajam tikrina girtumą. 23.23 val. atvažiavo medikai. Kitame vaizdo įraše 23.25 val. nukentėjusioji sėdi greitosios pagalbos automobilyje ir medikė policijos pareigūnams pranešė, kad važiuos į Lazdynų polikliniką. Policijos pareigūnas priėjo prie nukentėjusiosios ir paprašė, kad moteris pakartotinai papasakotų, kas įvyko. Moteris jam atsakė „kas įvyko, nieko, mama atėjo, mama pradėjo šokinėti su tomis šluotomis ir jis pasakė, kad čia ji turi teisę ir užsuko ranką, plėšė plaukus ir viską darė“. Pareigūnas paklausė, ar buvo kokie nors grasinimai, moteris pasakė, kad ,,taip, jis jos mamai paskambino, tai jos mama pasakė, kad tau (necenzūrinis žodis) bus“. Policijos pareigūnas paklausė, ar moteris patyrė fizinį skausmą, ji atsakė, kad taip (el. b. l. 121–123).
2022 m. spalio 31 d. apžiūros protokole užfiksuota Bendrojo pagalbos centro garso įrašo apžiūra. Skambučio pradžia 2022 m. spalio 22 d. 22.45.37 val., pranešėja V. V. pranešė, kad reikia iškeldinti vieną asmenį iš namų, kad jos nemuštų, adresas (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad nuskriaudė sugyventinis A. Š.. 23.00.19 val. antras skambutis, kurio metu nurodoma, kad į (duomenys neskelbtini) buvo iškviesta, tai jau išeina pats (el. b. l. 128–130).
2022 m. spalio 22 d. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, kad pacientės V. V. teigimu, sugyventinis sugriebė už kairės rankos, ją užsuko (el. b. l. 135–136).
2022 m. gruodžio 7 d. akistatos protokole užfiksuota, kad V. V. nurodė, kad 2022 m. spalio 22 d. bute, (duomenys neskelbtini), sugyventinis žodinio konflikto metu naudojo fizini smurtą jos atžvilgiu, A. užlaužė jai kairę ranką už nugaros, jai skaudėjo, po to paleido ranką, griebė jai už plaukų ir pešė. Jam jokių pretenzijų dėl to neturi. A. Š. parodė, kad girdėjo parodymus ir sutiko. Minėtą dieną bute tarp jo ir sugyventinės kilo žodinis konfliktas, kurio metu ji isterikavo ir jis, norėdamas ją nuraminti, sugriebė jai už rankos, tačiau fizinio skausmo sukelti nenorėjo. Po to sugriebė už plaukų, tačiau nepešė, o tik bandė ją apraminti. Dėl to, kad sukėlė jai fizinį skausmą, labai gailisi, atsiprašė jos (el. b. l. 143–146).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. Š. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis A. Š., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino savo kaltę padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje tarp jo ir sugyventinės prasidėjo žodinis konfliktas, po to jis panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją V. V.. Kaltinamojo neteisėtus veiksmus įrodo nukentėjusiosios V. V. parodymai, kuriuos patvirtina ir detalizuoja 2022 m. spalio 22 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, policijos registruojamų įvykių registre nurodyti duomenys, 2022 m. spalio 26 d. apžiūros protokolas, kuriuo užfiksuota į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų „Body“ kameros vaizdo įrašo apžiūra, iš kurių matyti, kaip nukentėjusioji pasakoja aplinkybes apie patirtą fizinį smurtą, 2022 m. spalio 31 d. apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota Bendrojo pagalbos centro operatoriaus ir nukentėjusios V. V. pokalbio apžiūra. Sugretinus tarpusavyje šias aplinkybes, nėra abejonių, kad A. Š. kaltinime nurodytu metu ir vietoje, panaudodamas fizinį smurtą, sukėlė nukentėjusiajai V. V. fizinį skausmą. Byloje esantis alkotesterio kvitas patvirtina, kad aptariamo įvykio metu kaltinamasis A. Š. buvo neblaivus.
Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad A. Š. sukėlė fizinį skausmą savo sugyventinei V. V.. Kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis, lokalizacija, neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajai gali būti sukeltas fizinis skausmas, ir to norėjo. Taigi A. Š. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.
Taip pat pažymėtina, kad šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Byloje nustatyta, kad A. Š. ir V. V. aptariamo įvykio metu buvo sugyventiniai, todėl pripažintina, kad kaltinamasis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. Š. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Prokuroro pavaduotojos pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. Š. pareiškė, kad sutinka su bausmės rūšimi ir dydžiu (el. b. l. 162–164).
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. Š. padarė vieną tyčinį (tiesiogine tyčia) baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 2 dalis). Jis smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę.
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad šią nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, trauktas baudžiamojon atsakomybėn už baudžiamojo nusižengimo padarymą (el. b. l. 63–66). A. Š. baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka (el. b. l. 177–189), „Sodros“ duomenimis, jis nedirba. Duomenų apie A. Š. gydymą psichiatrinėje ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.
Pagal BK 46 straipsnio 2 dalį, viešieji darbai skiriami nuo vieno mėnesio iki vienerių metų. Bausmės terminas skaičiuojamas mėnesiais. Asmuo, nuteistas atlikti viešuosius darbus, įpareigojamas per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti nuo 10 iki 40 valandų per mėnesį visuomenės labui. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, viešųjų darbų atlikimo laikas bei darbo valandų skaičius straipsnio sankcijoje nenurodomas. Tai nustato teismas, skirdamas bausmę, tačiau šis laikas negali būti ilgesnis nei 480 valandų, kai bausmė skiriama už nusikaltimą, ir 240 valandų, kai bausmė skiriama už baudžiamąjį nusižengimą.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. Š. už padarytą nusikalstamą veiką parinkus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą bausmę – 9 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 25 valandas per mėnesį visuomenės labui. A. Š., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, sutiko su viešųjų darbų atlikimu. Teismo vertinimu, būtent tokia bausmė, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.
A. Š. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
V. Kiti klausimai
A. Š. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (el. b. l. 110–113). Ji paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o įsiteisėjus – panaikintina.
A. Š. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. spalio 23 d. 0.00 val. iki 2022 m. spalio 23 d. 14.49 val. (viena diena) (b. l. 34–37, 117–119), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms (BK 66 straipsnis).
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 25 valandas per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. Š. paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 25 (dvidešimt penkias) valandas per mėnesį visuomenės labui.
Viešųjų darbų bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.
A. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o įsiteisėjus – panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. Š. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. spalio 23 d. 0.00 val. iki 2022 m. spalio 23 d. 14.49 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.
1) jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas;
2) jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal šio kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.