Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. D. ieškinį atsakovams K. R., G. R. dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė K. R. su ieškiniu sutiko dalinai. Ji pripažįsta, kad jos nepilnametis sūnus Karolis neteisėtai užvaldė G. D. telefoną. Matė, kad jos sūnus turi svetimą mobiliojo ryšio telefoną, sūnui paaiškinus, kad telefoną gavo iš draugo, nori jį pirkti, tačiau ji pinigų neturėjo, už vaiko įsigytą telefoną niekam nemokėjo, sūnumi patikėjo, pati nesiaiškino telefono įsigijimo aplinkybių. Telefonas buvo veikiantis, po 3-4 dienų, jai matant, sūnus Karolis netyčia numetė telefoną ant žemės ir nuo to momento telefonas nebeveikė, pripažįsta, kad jos sūnus telefoną sugadino. Sutinka, kad ji privalo atlyginti nepilnamečio sūnaus padarytą žalą, tačiau dėl sunkios materialinės padėties žalą sutinka atlyginti dalinai – pusę ieškovo nurodytos telefono vertės, pusę kelionės išlaidų ir pusę neturtinės žalos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas dalinai.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad padarytą turtinę žalą, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Be to, įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą (CPK 6.263 str. 3 d.).

2014 m. liepos 27 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimu (14-15 b. l.) ikiteisminis tyrimas prieš K. R., gimusį 2002 m., nutrauktas, nes asmuo padaręs nusikalstamą veiką neturi amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus. Nutarime konstatuota, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog 2014 m. balandžio 25 d. laikotarpiu nuo 8 val. iki 12 val. Kelmės rajono Kražių gimnazijoje iš nepilnamečio G. D. kuprinės, kuri buvo palikta persirengimo kambaryje, pagrobtas V. D. priklausantis mobiliojo ryšio telefonas „Nokia E75“. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo yra K. R., kuriam yra tik 11 metų amžiaus, t. y. asmuo, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamąjį įstatymą. Prokurorės nutarimas įstatymo nustatyta tvarka nebuvo skundžiamas. Teisme atsakovė K. R. pripažino, kad jos mažametis sūnus telefoną „Nokia E75“ įgijo neteisėtai, namuose netyčia sūnui numetus šį telefoną ant žemės, telefonas sugedo, nebeveikė. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių daiktų pateikimo protokolo (23 b. l.), daikto apžiūros protokolo (24-25 b. l.), pakvitavimo (27 b. l.) matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu 2014 m. birželio 3 d. policijos pareigūnui mobiliojo ryšio telefoną „Nokia E75“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), pateikė K. R., telefonas išjungtas, paspaudus įjungimo mygtuką, telefonas neįsijungė, šis mobiliojo ryšio telefonas grąžintas V. D.

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad nepilnametis K. R. neteisėtai užvaldė svetimą turtą – mobiliojo ryšio telefoną „Nokia E75“, priklausantį V. D., jį sugadino, t. y. turtas iš svetimo neteisėto valdymo, jo savininkui grąžintas netinkamas naudojimui, tokiu būdu mobiliojo ryšio telefono savininkui padaryta turtinė žala. Iš gimimo liudijimo (44 b. l.) matyti, kad K. R. yra gimęs 2002 m. Neteisėtos veikos, svetimo turto užvaldymo metu, žalos atsiradimo metu – 2014 m. balandžio 25 d. - K. R. nebuvo keturiolikos metų amžiaus. Lietuvos Respublikos CK 6.275 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą atsako jo tėvai ar globėjai, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Taigi, nagrinėjamos bylos atveju, pagal šias įstatymo normas atsako nepilnamečio K. R. tėvai – atsakovai K. R. ir G. R., nes asmuo iki keturiolikos metų yra neveiksnus (CK 2.7 str.). Civilinės atsakomybės pagrindinė funkcija yra kompensuoti patirtą žalą, todėl, sprendžiant klausimą, ar yra pažeista bendra rūpestingumo pareiga, civilinėje teisėje vadovaujamasi protingumo, rūpestingumo, atidumo kriterijais, pagal kuriuos vertinamas žalą galimai padariusio asmens elgesys.

Iš atsakovės K. R. paaiškinimo, ikiteisminio tyrimo medžiagoje surinktų įrodymų visumos matyti, kad nepilnametis K. R. neteisėtu būdu įgytą daiktą – pavogtą mobiliojo ryšio telefoną „Nokia E75“ – parsinešė į savo namus, svetimą daiktą savo namuose matė jo motina atsakovė K. R., tačiau ji nesidomėjo nepilnamečio vaiko turimu svetimu daiktu, nesiaiškino svetimo mobiliojo ryšio telefono atsiradimo jų namuose aplinkybių, matydama, kad mobiliojo ryšio telefonas, išmestas jos sūnaus ant žemės, nebeveikia, nesiekė išsiaiškinti šio daikto savininko, atlyginti nuostolių. Toks mokyklinio amžiaus vaiko elgesys neatitinka jo amžiaus įprastą, normalų vaiko elgesį, jo atstovės pagal įstatymą, motinos pasyvus elgesys, esant pagrindui įtarti, kad mobiliojo ryšio telefonas galimai neteisėtu būdu pateko į jos nepilnamečio vaiko rankas, sudaro pagrindą manyti, kad tėvai netinkamai prižiūri bei auklėja savo nepilnametį sūnų K. R., nepakankamai skiria jam dėmesio, nesiekia užkirsti kelio neteisėtam nepilnamečio vaiko elgesiui, galimoms neigiamoms pasekmėms. Visuma aplinkybių leidžia manyti, kad ieškovui žala atsirado dėl atsakovų K. R. ir G. R. kaltės – netinkamo tėvų valdžios panaudojimo nepilnamečio vaiko atžvilgiu, todėl jie turi atsakyti už jų nepilnamečio vaiko neteisėtus veiksmus, atlyginti jo nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str. 1 d.), tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str. 2 d.). Iš šių įstatymo nuostatų išplaukia, kad ir kartu negyvendami tėvai privalo susitarti dėl abiejų vienodo tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikui sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą, deramos raidos sąlygų sudarymą ir neigiamus tėvų valdžios įgyvendinimo padarinius. Vadovaujantis tėvų valdžios lygybės principu, žala, atsiradusi dėl netinkamo tėvų valdžios taikymo nepilnamečio K. R. atžvilgiu, priteistina iš abiejų nepilnamečio tėvų – atsakovų – solidariai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 12 ir 178 straipsniais šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspęsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Iš A. N. įmonės pažymos (12 b. l.) matyti, kad 2009 metais telefonai „Nokia E75“ kainavo nuo 1200 Lt iki 1500 Lt. Teismo posėdžio metu ieškovas pateikė susipažinimui mobiliojo ryšio telefono „Nokia E75“ vartojimo instrukciją, dėžutę, kurioje buvo supakuotas jo įsigytas mobiliojo ryšio telefonas. Ieškovo nurodytos aplinkybės, kad 2014 m. balandžio 25 d., vagystės metu, jo mobiliojo ryšio telefono „Nokia E75“ vertė buvo 550 litų, atsakovai nepaneigė, atsakovė K. R. pripažino, kad ieškovo mobiliojo ryšio telefonas galėjo tiek kainuoti. Šių aplinkybių visuma leidžia teismui tikėti, kad ieškovui priklausančio mobiliojo ryšio telefono vertė jo praradimo momentu buvo 550 Lt, toks turtinės žalos dydis yra pagrįstas ir objektyvus, todėl priteistinas iš atsakovų. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo turėtas kitas išlaidas, susijusias su ikiteisminiu tyrimu dėl telefono vagystės, įrodymų rinkimu, kelionės išlaidas, degalų kainas patvirtinančių įrodymų. Dispozityvumo, rungimosi, nešališkumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principai neleidžia teismui to daryti už ieškovą, todėl dėl 120 Lt turtinės žalos priteisimo ieškinys netenkintinas.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikalstama veika, todėl ieškovas V. D. turi teisę reikalauti iš atsakovų kompensacijos už patirtus nepatogumus, dvasinius išgyvenimus dėl jo turto pagrobimo ir sugadinimo. Atsižvelgiant į tai, kad neteisėtai užvaldęs ieškovui priklausantį mobiliojo ryšio telefoną K. R. jį ir sugadino, t. y. daiktas prarado savo funkcijas, mobiliojo ryšio telefonas grąžintas neveikiantis, iki šiol atsakovai nei dalies nuostolių neatlygino, taip pat įvertinus pagrobto turto vertę, atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad vagystę padarė mažametis, kurio šeimos materialinė padėtis sunki, šeima socialiai remiama (42 b. l.), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, ieškovo prašoma priteisti 500 Lt dydžio kompensacija neturtinei žalai atlyginti laikytina per didelė, todėl mažintina. Dėl atsakovų kaltės žala padaryta ieškovo turtui, o ne sveikatai, įrodymų, kad šis įvykis ieškovui ar jo šeimos nariams būtų sukėlęs itin didelių neigiamų pasekmių, emocinę depresiją, reputacijos pablogėjimą ir pan., nepateikta, todėl laikytina, kad 250 litų, t. y. 72,41 Eur, už sukeltus nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus yra pakankama piniginė satisfakcija.

Lietuvos Respublikos CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškinį patenkinus dalinai, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas yra atleistas (CPK 83 str. 1 d. 4 p.), kurias šioje byloje sudaro žyminis mokestis, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir išlaidos už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą (CPK 79 str. 1 d., 88 str. 1 d. 3 p., 6 p.), priteistinos iš abiejų atsakovų lygiomis dalimis, proporcingai patenkintų reikalavimų dydžiui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu žyminis mokestis turi būti ne mažesnis kaip 20 Eur, todėl iš kiekvieno atsakovo priteistina po 10 Eur žyminio mokesčio. Pagal LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 1 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos konkurso būdu atrenka antrinę teisinę pagalbą teikiančius advokatus ir su jais sudaro sutartis, o šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas užmokestis ir šiam užmokesčiui mokėti naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Taigi, šiuo atveju tarnybai nusprendus teikti ieškovui valstybės garantuojamą 100 proc. apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus ieškovui advokatą (17-18 b. l.), valstybė patyrė išlaidų, kurios, kaip matyti iš pažymos (48 b. l.), šioje byloje yra 254,76 eurų. Ieškinį patenkinus dalinai, t. y. 68 procentais, šios išlaidos iš atsakovų priteistinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t. y. po 86,62 Eur iš kiekvieno atsakovo (254,76x68%=173,24). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra 7,10 Eur, ieškinį patenkinus dalinai, priteistina iš atsakovų suma 4,83 Eur (7,10x68%), t. y. iš kiekvieno po 2,41 Eur. Tokiu būdu, iš kiekvieno atsakovo valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma 99,03 Eur, iš jų 86,62 Eur už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 96 straipsnio 6 dalies nuostatas teismas turi teisę atleisti fizinį asmenį nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei. Iš pažymos apie pajamas (42 b. l.), neįgaliojo pažymėjimo (43 b. l.), vaikų gimimo liudijimų (44, 45, 46 b. l.), atsakovės K. R. paaiškinimo teisme matyti, kad atsakovės K. R. turtinė padėtis itin sunki – ji viena augina tris nepilnamečius vaikus, nes sutuoktinis atlieka laisvės atėmimo bausmę, dirbti negali, nes prižiūri neįgalią dukrą, pragyvena iš socialinės pašalpos, neįgalaus vaiko priežiūros tikslinės kompensacijos, gauna šalpos pensiją neįgaliam vaikui ir valstybės išmokas kiekvienam vaikui. Atsakovė K. R. nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, teismo posėdžiuose dalyvavo, dėl valstybės teikiamos antrinės teisinės pagalbos nesikreipė, nors yra pagrindo manyti, kad tokia pagalba jai būtų suteikta. Įvertinus visumą aptartų aplinkybių, darytina išvada, kad 99,03 Eur bylinėjimosi išlaidos, priteistinos valstybei, pasunkintų atsakovės ir jos vaikų turtinę padėtį, todėl tikslinga atleisti ją nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 6.275 straipsnio 1 dalimi, CPK 96 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 178 straipsniu, 185 straipsnio 1 dalimi, 259, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti dalinai. Priteisti solidariai iš K. R. ir G. R. V. D. 159,29 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt devynis eurus 29 euro ct) turtinės ir 72,41 Eur (septyniasdešimt du eurus 41 euro ct) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš G. R. 99,03 Eur (devyniasdešimt devynis eurus 03 euro ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, iš jų 86,62 Eur (aštuoniasdešimt šešis eurus 62 euro ct) sumokant į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – (duomenys neskelbtini), banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Atleisti K. R. nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.