Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Žydrūno Bertašiaus, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Aušros Maškevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-02 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei R. P., išvadą pateikusiai institucijai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų LR CPK 329 str. 2 d.

Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos bylą išnagrinėjo neobjektyviai, šališkai, todėl byloje priimtas sprendimas negali būti paliktas galioti. Su šia skundo nuostata sutikti negalima. Jeigu atsakovė bylos nagrinėjimo metu turėjo pagrindą pareikšti teisėjui nušalinimą, tai tokia teise ji galėjo pasinaudoti. Bylos medžiaga patvirtina, kad nušalinimas bylą nagrinėjančiam teisėjui nebuvo pareikštas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog neįrodytas teismo suinteresuotumas bylos baigtimi ir atsakovės nuostatos dėl neobjektyvaus bylos išnagrinėjimo yra nepagrįstos.

Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu atitinka vaiko interesus. Su šia skundo nuostata sutikti negalima. Esant skyrium gyvenančių tėvų ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamąją vietą nustato teismas, vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgiant į vaiko norą (LR CK 3.174 str.). Kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko interesų turi būti įvertinama reikšmingų faktų visuma: kiekvieno iš tėvų galimybės ir pastangos, užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, įgyvendinimas, kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygos, tai yra tos sąlygos, kuriomis vaikas gyveno iki ginčo dėl jo gyvenamosios vietos pakeitimo, ir kuriomis jam tektų gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su kitu iš tėvų, vaiko norai ir pažiūros. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikas gyveno nuo gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu. Taip pat įvertintinas tėvų požiūris į vaiko auklėjimą, vystymąsi, dalyvavimas vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, kiekvieno iš tėvų galimybės sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes). Bylos medžiaga nustatyta, jog nepilnametis vaikas E. nuo gimimo iki dabar gyvena ieškovui nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada dėl ieškovo gyvenimo sąlygų patvirtina, jog minėtas gyvenamasis namas įrengtas tinkamai ir pritaikytas gyventi vaikui (b. l. 49). Pagal Klaipėdos (duomenys neskelbtini) mokyklos - darželio pranešimą ir nepilnamečio vaiko E. charakteristiką, vaiką į ugdymo įstaigą atveda ieškovas, jis moka už darželį, ieškovas taip pat rūpinasi vaiko ugdymu ir jo pasiekimais, vaikas atvedamas švarus ir tvarkingas, aprūpintas ugdymui reikalingomis priemonėmis (b. l. 8, 68). Byloje esantis išrašas iš medicininių dokumentų patvirtina, kad vaiko sveikatos priežiūra tinkama (b. l. 50). Duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė prižiūri vaiką, juo rūpinasi ir prisideda jį išlaikant materialiai, byloje nėra. Įvertinęs nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tarp ieškovo ir nepilnamečio vaiko E. yra susiklostęs glaudesnis ryšys nei su atsakove. Būtina įvertinti ir tai, kad ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą patvirtino, jog atsakovė nuo 2014 metų gegužės mėnesio nebegyvena ieškovui priklausančiame gyvenamajame name, atsakovės buvimo vietos jis nežino. Ieškovas nurodė, kad nuo tada atsakovė su vaiku nebendrauja, ryšių nepalaiko, išlaikymo neteikia. Apie šias aplinkybes ieškovas taip pat informavo vaiko teisų apsaugos instituciją (b. l. 99). Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą ir galimybę pasikeitus šioms aplinkybėms nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su atsakove, teismo neinformavo. Esant išdėstytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į vaiko interesus ir teisėtai bei pagrįstai nustatė vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu.

Apeliaciniame skunde nurodyta ir tai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, tai yra teismas netyrė ir nevertino atsakovės nurodytų aplinkybių apie vaiko gyvenimo sąlygas ieškovui priklausančiame gyvenamajame name bei vaiko santykių su šalimis. Ši skundo nuostata nepagrįsta. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (LR CPK 176 str. 1 d.). Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog pirmosios instancijos teismas vertino abiejų šalių patiktus įrodymus ir atsikirtimus. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas pažymi, kad įrodymų vertinimas pagal LR CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad teismas nustatė bylos aplinkybes remdamasis šalių paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, vaiko teisių apsaugos institucijos išvada ir kitais bylos duomenimis. Teismas visus minėtus įrodymus įvertino, pripažindamas tam tikras bylos aplinkybes įrodytomis ar neįrodytomis. Esant išdėstytoms aplinkybėms pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, nes teismas įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes.

Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi vaiko teisių apsaugos institucijos išvada. Vaiko teisių apsaugos institucija tyrė vaiko gyvenimo sąlygas atsakovei nedalyvaujant, atsakovės nuomonės dėl vaiko gyvenamosios vietos neišklausė. Ši skundo nuostata taip pat nepagrįsta. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, ištyrusi šeimos aplinkos sąlygas, pateikia teismui išvadą dėl ginčo. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius tyrė vaiko gyvenimo sąlygas ieškovui priklausančiame gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kur vaikas šiuo metu gyvena, ir pateikė apie tai išvadas (b. l. 49). Atsakovė tuo metu taip pat gyveno ieškovui priklausančiame gyvenamajame name, bylos nagrinėjimo metu nepateikė duomenų apie savo kitą gyvenamąją vietą. Institucija taip pat aiškinosi duomenis vaiko sveikatos būklę, vaiko ugdymo aplinkybes, atsakovės asmenines savybes (b. l. 50-51, 52, 67-68). Duomenų, patvirtinančių institucijos atstovų šališkumą, byloje nėra. Akivaizdu tai, kad išvadą pateikė specialistai, jie nešališkai nustatinėjo svarbias bylai aplinkybes, todėl tikslinga šia išvada vadovautis. Teismas pažymi, jog sprendžiant ginčą įvertinama ne tik pateikta išvada, bet ir kiti byloje pateikti įrodymai (LR CK 3.178 str. 2 d.). Akivaizdu, kad teismas byloje pateiktai institucijos išvadai didesnės įrodomosios galios nesuteikė, o išvadą įvertino kartu su kitais byloje surinktais įrodymais. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi vaiko teisių apsaugos institucijos išvada kaip vienu iš įrodymų sprendžiant šalių ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį ieškovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-02 sprendimą palikti nepakeistą.