Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė, sekretoriaujant Rugilei Dičkalnytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Z. A., jo atstovui advokatui Vidmantui Martyšiui, išnagrinėjusi Z. A. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. A. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 186 str. už tai, kad 2016-04-23 apie 00.54 val., būdamas (duomenys neskelbtini), paskambino iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir žinomai melagingai pranešė, kad adresu (duomenys neskelbtini), konfliktas tarp jo ir kaimyno, kuris atsisako išeiti iš pranešėjo buto, atvykus Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 4 kuopos 1 būrio patruliams A. G. ir N. R. paaiškino, kad policiją kvietė, nes pasikvietęs kaimyną – draugą iš pirmo buto į svečius pas save išgėrinėjo, o vėliau dėl girtumo draugas negalėjo savarankiškai judėti, todėl Z. A. iškvietė policiją, kad pastarieji draugą nuneštų į pirmą butą.

Apklaustas teisme Z. A. parodė, kad kvietė policiją, buvo išgėrę, palikti pas save asmens nenorėjo. Jis, Z. A. paprašė policijos, paaiškino, kad turi namie žmogų, kuris jam paprašius neišeina. Žmogaus prašė, kad išeitų, pastarasis buvo išgėręs ir pirmos grupės invalidas, negali išeiti iš buto. Pareigūnai atvažiavo ir pasakė, kad ne jų reikalas ir spręstų patys. Asmuo pernakvojo pas jį, Z. A. ir ryte pats išėjo. Pareigūnams ką sakė gerai neatsimena. Paaiškino jiems situaciją, kad jie suteiktų socialinę pagalbą. Tyrėjai pasakojo aplinkybes, bet pastaroji vis tiek surašė jam, Z. A. protokolą.

Apklaustas teisme liudytojas N. R. parodė, kad neatsimena aplinkybių. Teisėjai pagarsinus tarnybinį pranešimą, N. R. paaiškino, kad atsimena jie buvo 3 bute, paskambino ir paprašė, kad draugą nuneštų į butą. Tai pasityčiojimas iš jų, policijos pareigūnų. Policija tokių paslaugų neteikia. Draugas girtas sėdėjo, pastarasis stambaus kūno sudėjimo. Prašė suteikti paslaugą ir nunešti draugą į pastarojo butą. Pasak N. R., pažeidėjo draugas gal ir galėjo sverti 160 kg, pastarasis pusiau sėdėjo, pusiau gulėjo. Jie, policijos pareigūnai neprašė išeiti iš buto, jiems buvo liepta nunešti pažeidėjo draugą į pastarojo butą. Liepė tas žmogus, kuris iškvietė policiją. Operatyvaus valdymo skyrius jiems, pareigūnams davė nurodymą važiuoti į įvykį. Pažeidėjas bendravo su bendrosios pagalbos centro operatoriumi, jis, N. R. gavo pranešimą, kad bute nepageidaujamas asmuo. Jie, policijos apreigūnai nustatė pažeidėjo duomenis, pastarasis pateikė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Apklaustas teisme liudytojas A. G. parodė, kad buvo gauta informacija, jog bute yra pašalinis asmuo. Nuvykus bute buvo keli piliečiai, jie paaiškino, kad išgėrinėjo su kaimynu ar pažįstamu, pastarasis prisigėrė, negali paeiti, jį reikia nunešti į pastarojo butą. Buvo paaiškinta, kad pareigūnai tokių nunešimo paslaugų neteikia, dėl tokių iškvietimų kenčia jų darbas. Pasak A. G., ekipažas gavo nurodymą iš budėtojo, pas juos išvietimas ateina arba radijo ryšiu, arba į kompiuterį, kaip buvo tuo metu neprisimena. Žodis į žodį negali atkartoti iškvietimo esmės. Važiavo pagal iškvietimą, kad yra pašalinis asmuo. Anot A. G., jų pajėgoms vadovauja operatyvaus valdymo skyrius, jis juos siunčia į iškvietimus. Tokio nurodymo, kad reikia asmenį nunešti namo, jam, A. G. niekas neduotų. Tą asmenį, kuris neišėjo matė, pastarasis buvo storas, jam, A. G., atrodo, kad asmuo sėdėjo. Neatsimena ar tyrėja juos, pareigūnus apklausė.

Apklaustas teisme liudytojas V. G. parodė, kad jis gyvena pirmame aukšte, yra su Z. A. kaimynai, pastarasis jam padėdavo. Tą vakarą stipriai neprisimena. Nusprendė pas Z. A. išgerti. Sėdėjo, buvo užkandos. Buvo apie 10.00 val. Po to, jis, V. G. norėjo stotis, bet pradėjo krėsti traukuliai, negalėjo atsistoti. Z. A. išėjo kviesti pagalbos. Tai atvažiavo patrulis ir išvažiavo, nes nebuvo nei triukšmo, nieko. Pasak V. G., Z. A. prašė pareigūnų, kad padėtų jį išvesti į pirmą aukštą, jam pareigūnai nieko nesakė. Sakė patys spręskite. Pareigūnai iš koridoriaus pažiūrėjo į jį, V. G.. Jie dėl triukšmo pažiūrėjo. Jis, V. G. gražiai sėdėjo, negalėjo atsistoti, tuo metu jam buvo traukuliai. Po to karto daugiau nebešventė pas Z. A.. Dėl įvykio su juo, V. G. tyrėja kalbėjo, pastaroji skambino, jis pasakė, kad jis nevažiuos, pakvietė pastarąją atvažiuoti pas jį. Pasakė tyrėjai, kad pas jį, V. G. 75 proc. invalidumas, sveria 151 kg, tą dieną svėrė gal 140 kg.

Apklausta teisme liudytoja A. D. parodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą, jei ten jos vardas ir pavardė, tai surašė ji. Duomenys, kuriais rėmėsi, tai patrulių tarnybinis pranešimas, garso įrašas iš BPC. Nepamena šio liudytojo, abejoja, kad skambino liudytojui. Nepamena aplinkybių. Pasak A. D., jos išsilavinimas teisinis. Z. A. neapklausė, turėjo tarnybinius pranešimus ir garso įrašą apie iškvietimą. Pagal telefono numerį buvo nustatytas asmuo, kad reikalinga pagalba, ar tai muštynės ar konfliktas, kad bute nepageidaujamas asmuo. Tuo metu jai, A. D. nekilo abejonių, kad tai padarytas pažeidimas. Jei skambina ir sako, kad kaimynas dėl sveikatos būklės negali išeiti, tada taip kviečia pagalbą. Z. A. suvokė, kad pagalba reikalinga, bet tai ne policijos, o spec. tarnybų. Taip išeina, kad sutrukdė policijos darbą. Yra reagavimo kategorijos. Jei kalba eina apie konfliktą, tada reikia reaguoti policijai žaibiškai, tai B lygio iškvietimas. Pasak A. D., kaip pareigūnai išsprendė tą klausimą ne jos kompetencija. Buvo paminėta, kad asmuo neišeina iš buto dėl girtumo. Praktikoje to ji, A. D. nedaro, nevažiuoja pasižiūrėti asmenų.

Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis, 2016-04-23 apie 00.54 val., registruotas Z. A. pranešimas, adresu (duomenys neskelbtini), iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kad konfliktas tarp pranešėjo ir kaimyno, kuris gyvena pirmame bute, atsisako išeiti iš pranešėjo buto, laukia namuose. Papildomoje informacijoje apie patikrinimą nurodyta, kad pranešėjas paaiškino, kad į svečius pasikvietė savo draugą iš pirmo aukšto, jie kartu išgėrinėjo, o kai draugas dėl savo būklės negalėjo savarankiškai judėti, iškvietė policiją tam, kad nuvestų draugą į pastarojo butą.

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 4 kuopos 1 būrio vyr. patrulio N. R. ir vyr. patrulio A. G. tarnybinuose pranešimuose nurodyta, kad 2016-04-23 apie 00.55 val., iš VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), nepageidaujamas žmogus, kuris atsisako išeiti iš buto. Atvykus minėtu adresu juos, policijos pareigūnus pasitiko pranešėjas, kuris gyvena 18 bute ir prisistatęs Z. A.. Z. A. paaiškino, kad pakvietė savo kaimyną - draugą iš pirmo buto pas save į svečius. Kur jie sėkmingai išgėrinėjo. Kai draugas pakankamai prisigėrė ir dėl girtumo negalėjo savarankiškai judėti, Z. A. nusprendė iškviesti policijos pareigūnus tam, kad jie, policijos pareigūnai draugą nuneštų namo į pirmą butą. Pretenzijų draugui neturėjo ir pareiškimo nerašė. Specialiosios priemones nenaudotos.

Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus 2016-05-11 rašte Nr. 41D(V)-876 nurodyta, kad Bendrojo pagalbos centro (toliau - Centras) Vilniaus skyrius informuoja, kad 2016 m. balandžio 23 d., Centro informacinėje sistemoje užregistruotas vienas pranešimas dėl įvykių, adresu (duomenys neskelbtini). Skambinta iš telefono, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini). Minėto skambučio skaitmeninė garso įrašo kopija išsiųsta elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Garso įrašo rinkmenos pavadinimas sudarytas pagal įrašo datą, ir įrašo pradžios laiką.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 9 straipsnyje nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Pagal ATPK 257 straipsnį administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai).

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N9-990/2006).

Pagal ATPK 186 straipsnį atsako tas, kas žinomai melagingai iškvietė priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitas specialiąsias tarnybas. Šiame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio pažeidimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus (specialiųjų tarnybų iškvietimą). Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog ATPK 186 straipsnio dispozicijoje esantis terminas „žinomai melagingas“ apibūdina būtinąjį šio pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Taigi, administracinei atsakomybei pagal ATPK 186 straipsnį kilti, yra reikšmingas asmens suvokimas, jos specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakomybę nustatančios teisės normos, visgi, negali būti aiškinamos plečiamai, todėl ATPK 186 straipsnyje pateikta formuluotė „žinomai melagingas iškvietimas“ negali būti išplečiama ir aiškinama kaip „tikrovės neatitinkantis pranešimas“. Jeigu asmuo klaidingai suvokia ar vertina realiai egzistuojančias aplinkybes ir praneša apie jas specialiosioms tarnyboms, jo veiksmai nėra tyčiniai, taigi atsakomybė pagal ATPK 186 straipsnį negalima.

Administracinio teisės pažeidimo bylos duomenimis yra neginčijamai nustatyta, kad Z. A. 2016 m. balandžio 23 d. 00.54 val. skambino bendrajam pagalbos centrui bei pranešė apie tai, kad konfliktas tarp pranešėjo ir kaimyno, kuris gyvena pirmame bute, atsisako išeiti iš pranešėjo buto, laukia namuose, ką patvirtina byloje esantis policijos registruojamų įvykių registras. Iš policijos pareigūnų N. R. ir A. G. tarnybinių pranešimų matyti, kad 2016-04-23 apie 00.55 val., buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), nepageidaujamas žmogus, kuris atsisako išeiti iš buto. Atvykus minėtu adresu juos, policijos pareigūnus pasitiko pranešėjas Z. A. ir paaiškino, kad pakvietė savo kaimyną - draugą iš pirmo buto pas save į svečius, kur jie sėkmingai išgėrinėjo. Kai draugas pakankamai prisigėrė ir dėl girtumo negalėjo savarankiškai judėti, Z. A. nusprendė iškviesti policijos pareigūnus tam, kad jie, policijos pareigūnai draugą nuneštų namo į pirmą butą. Apklaustas teisme liudytojas N. R. parodė, kad paskambino ir paprašė, kad draugą nuneštų į butą, tai pasityčiojimas iš jų, policijos pareigūnų, policija tokių paslaugų neteikia. Draugas girtas sėdėjo, pastarasis stambaus kūno sudėjimo, gal ir galėjo sverti 160 kg, jis pusiau sėdėjo, pusiau gulėjo. Jų, policijos pareigūnų prašė suteikti paslaugą ir nunešti draugą į pastarojo butą. Apklaustas teisme liudytojas A. G. parodė, kad buvo gauta informacija, jog bute yra pašalinis asmuo. Nuvykus bute buvo keli piliečiai, jie paaiškino, kad išgėrinėjo su kaimynu, pastarasis prisigėrė, todėl negali pakelti, jį reikia nunešti į pastarojo butą. Buvo paaiškinta, kad pareigūnai tokių nunešimo paslaugų neteikia, dėl tokių iškvietimų kenčia jų darbas. Važiavo pagal iškvietimą, kad yra pašalinis asmuo. Anot A. G., jų pajėgoms vadovauja operatyvaus valdymo skyrius, jis juos siunčia į iškvietimus. Tokio nurodymo, kad reikia asmenį nunešti namo, jam, A. G. niekas neduotų. Tą asmenį, kuris neišėjo matė, pastarasis buvo storas, jam, A. G., atrodo, kad asmuo sėdėjo. Apklausta teisme liudytoja A. D. parodė, kad Z. A. neapklausė, turėjo tarnybinius pranešimus ir garso įrašą apie iškvietimą. Pagal telefono numerį buvo nustatytas asmuo, kad reikalinga pagalba, ar tai muštynės ar konfliktas, kad bute nepageidaujamas asmuo. Tuo metu jai, A. D. nekilo abejonių, kad tai padarytas pažeidimas. Jei skambina ir sako, kad kaimynas dėl sveikatos būklės negali išeiti, tada taip kviečia pagalbą. Z. A. suvokė, kad pagalba reikalinga, bet tai ne policijos, o spec. tarnybų. Taip išeina, kad sutrukdė policijos darbą. Yra reagavimo kategorijos. Jei kalba eina apie konfliktą, tada reikia reaguoti policijai žaibiškai, tai b lygio iškvietimas. Buvo paminėta, kad asmuo neišeina iš buto dėl girtumo. Apklaustas teisme liudytojas V. G. parodė, kad su Z. A. yra kaimynai, jis gyvena pirmame aukšte, nusprendė pas Z. A. išgerti, po to, norėjo stotis, bet pradėjo krėsti traukuliai, negalėjo atsistoti, todėl Z. A. išėjo kviesti pagalbos. V. G. teigimu, Z. A. prašė pareigūnų, kad padėtų jį išvesti į pirmą aukštą. Jis, V. G. gražiai sėdėjo, negalėjo atsistoti, tuo metu jam buvo traukuliai, jis turi 75 proc. invalidumą, tą dieną svėrė gal 140 kg.

Įvertinus anksčiau minėtus duomenis, teismas negali pripažinti, kad neabejotinai nustatyta Z. A. tyčia padarius jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, t. y. kad jis 2016 m. balandžio 23 d., 00.54 val., paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu, žinomai melagingai pranešė, kad jam reikalinga policijos pagalba. Z. A. teigimu, prašė kaimyno išeiti, pastarasis buvo išgėręs ir pirmos grupės invalidas, negalėjo išeiti iš buto, palikti pas save asmens nenorėjo, todėl jis kvietė pagalbą. Jis, Z. A. paprašė policijos, paaiškino, kad turi namie žmogų, kuris jam paprašius neišeina. Pareigūnams paaiškino situaciją, kad jie suteiktų socialinę pagalbą. Pirminiame savo paaiškinime Z. A. nurodė, kad paprašius kaimyno, kad eitų namo, kaimynas pasakė, kad pastarasis yra per daug girtas ir negali atsikelti. Jis, Z. A. bandė kaimyną kelti, bet nesugebėjo, nes pastarasis sveria 150 kg. Praėjus kažkuriam laikui, jis, Z. A. suprato, kad nepajėgs kaimyno pakelti, todėl paėmė telefoną ir paskambino BPC 112. Būdamas išgėręs, neblaivus, netaisyklingai ir ne konkrečiai jis, Z. A. paaiškino situaciją atsiliepusiai BPC operatorei, suteikė neteisingą informaciją apie tai kas iš tikrųjų buvo. Jiems būnant namie, atvykus pareigūnams, jis, Z. A. viską paaiškino, kad žmogus (draugas, kaimynas) prisigėrė, todėl jis negali pastarojo pakelti bei palydėti namo, policijos pareigūnai atsakė, kad gavo iš BPC kitą informaciją ir ji nesutampa su ta, kuri yra pas jį namie. Aplinkybę, jog Z. A. iš tikrųjų negalėjo pakelti savo kaimyno V. G. patvirtina tiek pats liudytojas V. G., teigdamas, kad norėjo stotis, bet pradėjo krėsti traukuliai, turi 75 proc. invalidumą, tą dieną svėrė gal 140 kg, negalėjo atsistoti, tiek policijos pareigūnų parodymai, kad V. G. sėdėjo girtas, buvo stambaus kūno sudėjimo, gal ir galėjo sverti 160 kg, pusiau sėdėjo, pusiau gulėjo. Asmeniui teigiant, kad jam reikėjo, jog suteiktų socialinę pagalbą, padėtų kaimyną nunešti į pastarojo butą, nepaisant to, kad policijos pareigūnai teigė, kad tai ne jų darbas, policija tokių paslaugų neteikia, dėl tokių iškvietimų kenčia jų darbas, teismas negali pripažinti Z. A. kaltu, padarius ATPK 186 straipsnyje numatytą pažeidimą, kadangi nagrinėjamoje situacijoje nėra pašalintos abejonės dėl to, kad asmuo tikrai galėjo manyti turintis pagrindą kreiptis į Bendrąjį pagalbos centrą. Įvertinęs byloje esančius duomenis bei tai, kad visos abejonės yra traktuojamos administracinėn atsakomybėn trauktino asmens naudai, teismas negali daryti kategoriškos išvados, kad Z. A. padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 186 straipsnyje, t.y. kad 2016 m. balandžio 23 d. pranešė policijos pareigūnams apie tikrovėje neegzistuojantį faktą, t.y. žinomai melagingai iškvietė pagalbą, todėl jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286-287 str., teismas, -

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 186 straipsnį Z. A. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo Lietuvos Respublikos ATPK 302² – 302⁵ str. nustatyta tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.