- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2008-12-19
- Bylos Nr.
- N-575-1001-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Antanas Ablingis
- Kategorijos
- 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 13 d. nutarties M. D. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2007 m. gegužės 4 d. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolierius surašė M. D. administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmė nutarimą Nr. 1129463-5 (toliau – Protokolas, Nutarimas), kuriame nustatė, kad 2007 m. gegužės 4 d., 21.30 val. M. D. važiavo troleibusu Nr. 651 maršrutu Nr. 5 tarp stotelių „Žalgirio“ – „Kalvarijų turgus“ be bilieto, tuo pažeidė Važiavimo maršrutiniais autobusais ir troleibusais taisyklių 33.1 punkto reikalavimus. Kontrolierius kvalifikavo M. D. veiksmus pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 142 straipsnio 1 dalį ir, atsižvelgęs į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą ATPK 32 straipsnio 1 dalies 2 punkte (teisės pažeidimas padarytas dėl chuliganiškų paskatų), nutarė jam skirti administracinę nuobaudą – 20 litų baudą (b. l. 9).
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti 2007 m. gegužės 4 d. nutarimą. Skunde paaiškino, kad 2007 m. gegužės 4 d. apie 21.25 val. jis įlipo į troleibusą „Žalgirio“ stotelėje. Vos durims užsidarius ir troleibusui pajudėjus iš stotelės, nedelsdamas nuėjo pas vairuotoją nusipirkti bilieto. Reikiamą pinigų sumą įdėjo į specialiai tam skirtą stalčiuką, paprašė troleibuso vairuotojos bilieto ir laukė. Stotelėje „Kalvarijų turgus“ vairuotoja padavė jam bilietą Nr. 973054 (Taisyklių 5 p.). Paėmęs bilietą, norėjo jį pažymėti, tačiau pro priekines troleibuso duris įlipusi kontrolierė V. Maževič pasakė, kad bilietas, pažymėtas kontrolės metu, negalioja. Aiškino, kad jis neturėjo galimybės įsigyti (ir pažymėti) bilietą laikantis Taisyklių 17 punkto (t. y. prieš įlipdamas į troleibusą arba iš troleibuso vairuotojo toje pačioje stotelėje, kurioje įlipo). Todėl dėl priešingos teisei veikos nėra jo kaltės, nuobauda jam paskirta neteisėtai ir nepagrįstai bei turi būti panaikinta.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. rugsėjo 13 d. nutartimi nepatenkino pareiškėjo skundo. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 1-967 patvirtintų Važiavimo maršrutiniais autobusais ir troleibusais taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 17 ir 18 punktais, padarė išvadą, kad pagal Taisyklių nuostatas keleivio pareigos įsigyti ir pažymėti bilietą tinkamas įgyvendinimas yra siejamas su šios pareigos atlikimo momentu, tačiau visais atvejais vienkartinis bilietas turi būti pažymėtas iki kontrolės pradžios, kadangi Taisyklių 31.1 punkte numatyta, jog kontrolieriaus prašymu keleivis privalo pateikti pažymėtą vienkartinį bilietą. Tuo tarpu remdamasis liudytojų SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolierių Vitoldo Maževičiaus (Vitold Maževič), Gintauto Gineikio ir Rolando Sabalionio parodymais, teismas nustatė, kad keleivis bandė nupirkti bilietą tik po to, kai buvo paskelbta kontrolės pradžia. Dėl šios priežasties M. D. skundo argumentus teismas įvertino kaip jo pasirinktą gynybos būdą, siekiant išvengti atsakomybės. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad iš karto po įvykio pareiškėjas neįrašė šio paaiškinimo į protokolą, nors tokią teisę turėjo. Taip pat teismas atmetė L. A. parodymus, kadangi šis asmuo yra senas M. D. pažįstamas, kaimynas ir klasiokas. Pirmosios instancijos teismo nuomone, prie skundo pridėtas mechaniniu komposteriu pažymėtas vienkartinis bilietas neįrodo, kad Protokole ir Nutarime nurodytu laiku M. D. apskirtai žymėjo bilietą arba pažymėjo būtent šį bilietą, be to, savo skunde jis neneigė, kad iki kontrolės pradžios nespėjo pažymėti bilieto.
III.
Apeliaciniu skundu M. D. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 13 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodo, kad liudytojais apklaustų Vitoldo Maževičiaus, Gintauto Gineikio ir Rolando Sabalionio parodymai prieštarauja vieni kitiems, todėl negali būti vertinami kaip įrodymai. Remdamasis ATPK 259 straipsnio 3 dalimi, apeliantas nurodo, kad jam įteiktas protokolo nuorašas aiškiai skiriasi nuo protokolo, kurį pateikė Institucija. Be to, protokoluose pasirašiusio V. Maževičiaus parašas nesutampa su jo, kaip liudytojo, parašu teisminio nagrinėjimo metu. Taip pat apeliantas paaiškino, kad jo pateiktas bilietėlis buvo nepagrįstai nevertintas kaip tinkamas įrodymas, kadangi pagal vienkartinių bilietėlių serijos ir unikalius numerius galima nustatyti, kur bilietėlis pirktas, pas kurį vairuotoją, kuriame troleibuse ir pan. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolierius nešališkais liudytojais, kadangi jie visi dirba vienoje institucijoje, yra pažįstami. Jie yra šališki, mėginantys vienas kitą palaikyti ir užtarti teisminio nagrinėjimo metu. Taip pat apeliantas nesutinka ir su kontrolierių teiginiais dėl jo arogantiško elgesio.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
ATPK 142 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už keleivių važiavimą be bilieto <...>.
Važiavimo maršrutiniais autobusais ir troleibusais taisyklių 17 punkte nurodyta, kad keleivis privalo įsigyti ir turėti bilietą prieš įlipdamas į autobusą ar troleibusą. Jei nėra galimybės to padaryti, vienkartinį bilietą keleivis įsigyja iš vairuotojo toje pačioje stotelėje, kurioje jis įlipo, ir nedelsdamas jį pažymi. Nagrinėjamuoju atveju M. D. teigia, kad prieš įlipdamas į troleibusą, jis neturėjo galimybės įsigyti vienkartinio bilieto. Tokiu atveju teisės akto nuostata įpareigoja jį įsigyti bilietą toje pačioje stotelėje iš vairuotojo.
Pasak paties apelianto, jis įlipo į troleibusą „Žalgirio“ stotelėje ir iš karto, nedelsdamas ėjo pas vairuotoją nusipirkti bilieto. Priėjęs prie langelio, įdėjo pinigus ir laukė bilietėlio. Tokias aplinkybes jis iš karto aiškino ir kontrolieriams (b. l. 20). Be to, tokias aplinkybes patvirtina ir liudytojas L. A. (b. l. 21). Šio asmens paaiškinimų negalima atmesti vien tik remiantis tuo faktu, kad jis pažįsta pareiškėją. L. A. parodymai turi būti vertinami visų byloje esančių įrodymų kontekste.
Teismo posėdžiuose apklausti kontrolieriai pripažįsta, kad atsakomybėn traukiamas asmuo ketino įsigyti važiavimo bilietėlį. Liudytojas Vitoldas Maževičius nurodo, kad matė, kaip pareiškėjas norėjo pirkti bilietą iš vairuotojo, matė, kaip pareiškėjas stovėjo prie vairuotojo (V. Maževičius stovėjo lauke, stotelėje), be to, liudytojas paaiškino, kad paprastai bilietai parduodami transporto priemonei stovint (b. l. 20-21). Liudytojas Gintautas Gineikis taip pat paaiškino, kad „R. Sabalionis pamatė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo eina pirkti vienkartinio važiavimo bilietėlio“ (b. l. 28-29), pats R. Sabalionis nurodė, kad pareiškėjas ėjo link vairuotojo tada, kai mes garsiai paskelbėm keleivių kontrolę, t. y. M. D. norėjo įsigyti bilietėlį dar prieš paskelbiant kontrolės pradžią.
Be to, tiek pats pareiškėjas, tiek kontrolieriai nurodo, kad troleibuso tikrinimo metu jau buvo vėlu, gatvėse automobilių nebuvo daug, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, tikėtina, kad tuščiomis gatvėmis troleibusas vieną stotelę galėjo nuvažiuoti pakankamai greitai, nespėjus pareiškėjui įsigyti bilieto. Atsižvelgiant į tai, kad patys kontrolieriai pripažįsta, jog bilietėlius vairuotojai paprastai parduoda tik sustojus troleibusui, pagrįsta manyti, kad M. D. galėjo nesuspėti laiku įsigyti bilietėlio dėl ne nuo jo priklausančių priežasčių. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, negalima daryti išvados, jog byloje yra nustatyta M. D. kaltė padarius jam inkriminuojamą pažeidimą. Nenustačius asmens kaltės, nėra visų būtinų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, todėl administracinio teisės pažeidimo teisena, remiantis ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, yra negalima.
M. D. nurodyti jo pateiktų protokolo ir nutarimo (b. l. 5, 6) skirtumai nuo tų, kurios pateikė Institucija (b. l. 9), nagrinėjamuoju atveju nedaro įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui. Institucijos pateiktuose nuorašuose esantys prierašai iš esmės atitinka ATPK 32 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą sunkinančią aplinkybę – teisės pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų. Tokia sunkinanti aplinkybė pažymėta ir nutarimo nuoraše, kurį pateikė M. D.
Dėl šių priežasčių teismas daro išvadą, kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, jog M. D. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 142 straipsnio 1 dalyje, todėl jis nubaustas ir nuobauda paskirta nepagrįstai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu bei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
M. D. apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 13 d. nutartį M. D. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti.
Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ 2007 m. gegužės 4 d. nutarimą M. D. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti.
Administracinio teisės pažeidimo bylą M. D. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.