Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2020-10-19 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1800-1002/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaĮsakymas · 2020-10-19Šiaulių apylinkės teismas
  2. Pirmoji instancijaĮsakymas · 2020-10-19Šiaulių apylinkės teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-10-19
Bylos Nr.
e1-1800-1002/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-37633-2020-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mantas Liesis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1800-1002/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37633-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.2.4.6.1; 2.12.1.4. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 19 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Mantas Liesis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, aukštojo išsilavinimo, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojamos gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2014 m. kovo 19 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, BK 641 straipsniu, laisvės apribojimo bausme 8 mėnesiams, įpareigojant per bausmės vykdymo atlikimo laiką tęsti darbą, o jo netekus, per 1 mėnesį užsiregistruoti darbo biržoje ir joje registruotis, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio;

2) 2016 m. rugpjūčio 4 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, BK 641 straipsniu, laisvės apribojimo bausme 6 mėnesiams, įpareigojant per bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., jei tai nesusiję su darbu, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio. Bausmės pabaiga 2017 m. kovo 11 d.;

3) 2017-02-23 Akmenės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam arešto 30 parų bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu E. Š. paskirtą bausmę subendrinti su 2016 m. rugpjūčio 4 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi -16 dienų laisvės apribojimo, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu laisvės apribojimo bausmę keičiant arešto bausme, iš dalies jas sudedant ir paskirti E. Š. galutinę subendrintą bausmę – areštą 35 (trisdešimt penkioms) paroms. 2017-04-14 Akmenės rajono apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 49 straipsnio 3 dalimi, 64 straipsnio 1, 3, 4 dalimis, subendrinta Akmenės rajono apylinkės teismo 2017-02-23 baudžiamuoju įsakymu E. Š. paskirtą bausmę su Šiaulių apylinkės teismo 2017-02-22 nutartimi pakeista E. Š. bausme, prie Šiaulių apylinkės teismo 2017-02-22 nutartimi E. Š. pakeistos ir neatliktos bausmės dalies 53 parų arešto iš dalies pridedant Akmenės rajono apylinkės teismo 2017-02-23 baudžiamuoju įsakymu paskirtą 30 parų areštą ir paskirta E. Š. galutinė subendrinta bausmė – 70 (septyniasdešimt) parų arešto, jo atlikimo pradžią skaičiuojant nuo šios nutarties priėmimo dienos, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. Š. smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2020-09-18 apie 17:40 val., (duomenys neskelbtini), dėl buitinių priežasčių, tyčia, suimdamas rankomis sėdinčiai fotelyje nukentėjusiajai J. S. už kaklo, jį smaugdamas, sukiodamas galvą į visas puses, suimdamas dešinę ranką, ją suspausdamas ir užlauždamas, taip padarė nukentėjusiajai J. S. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: poodines kraujosruvas kaklo kairėje ir dešiniame dilbyje, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 1 dalyje.

E. Š. apklaustas įtariamuoju 2020-10-05 parodė, kad jam įteiktą įtarimą suprato, nuorašą gavo. Kaltę pripažįsta visiškai. Jis sutinka, kad panaudojo smurtą prieš J., susikivirčijo, nesusilaikė. Jis įvykio metu buvo kažkiek išgėręs, supykęs. Konflikto metu pasikarščiavo, sugriebė jai kažkur už kaklo, ar galėjo spausti, nepasakys, nes nepamena gerai momento. Jeigu J. sako, kad skaudėjo, taip gali būti. Už rankos irgi griebė, patempė, galėjo gal ir pasukti, nepasakys tiksliai, kaip darė. Ji sėdėjo fotelyje, irgi buvo išgėrusi. Jis sutinka su įtarimu, jame nurodytais jo veiksmais. Sutinka, jeigu taip sako J., galėjo sukelti jai fizinį skausmą. Jis nesigina. Buvo pikta, kad ji įvykus konfliktui, taip reaguoja, kviečia policiją, jis nesivaldo paskui, ir gaunasi negerai. Jis blogai pasielgė, nereikėjo kelti rankos. Sutinka užbaigti bylą teismo baudžiamuoju įsakymu, prašo skirti jam viešus darbus, nes pensija labai menka, baudos neturi iš ko mokėti (b.l. 124-126).

E. Š. apklaustas įtariamuoju 2020-09-22 parodė, kad jam įteiktą įtarimą suprato, nuorašą gavo. Psichinėmis ligomis nesirgo, priklausomybių neturi, parodymus duoti sutinka. Su J. S. yra pažįstami gal 8 metai, kažkurį laiką buvo kaip ir sugyventiniai. Tokie dalinai sugyventiniai, nes ne visada kartu gyvendavo. Dabar keletą metų yra tik draugai, jokių sugyventinių statuso nėra. Ji gyvena atskirai savo bute, kartais ateina pas jį, atneša valgyti. Pas ją neina, nes bijo vaikščioti. Kartu išgeria, apsipyksta, ji kviečia policiją kas "biški". Ji labai pavydi moteris. Ji tikrina telefoną, pamačiusi nežinomą numerį skambina ir "kolioja". Šis konfliktas įvyko penktadienį, rugsėjo 18. Ji atėjo pas jį apie 16 val., nes pakvietė ją pats. Buvo iškepęs kugelio, todėl ir pakvietė. Pavaišino degtine, nes turėjo "flečkutę". Išgėrė po porą stikliukų. Išgėrusi J. užsivedė, pareikalavo duoti jam savo telefoną, kad ji skambins aiškintis. Jam buvo skambinusi kažkokia moteris, nepažįstama ir J. išgirdo. Jis elektrikas buvęs, kartais pataiso ką nors, pakabina šviestuvą, galvojo, dėl to skambino. J. išgirdusi supyko, bet tai buvo prieš kurį laiką, gal prieš mėnesį. Ir penktadienį būdama pas jį, J. tai prisiminė ir reikalavo telefono. Jis nedavė. Ji supykusi šliūkštelėjo limonadą jam į veidą. Supykęs už tą apipylimą, pasakė, kad ji eitų į namus, "čiuožtų", taip pasakė. Ji sakė, kad neis į namus, o jis reikalavo išeiti. J. sėdėjo fotelyje, kadangi pati nėjo, paėmė už dešinės rankos ir pradėjo tempti iš fotelio, kad stotųsi ir išeitų. Galėjo kažkiek paspausti, ji priešinosi, tai galėjo ir skaudėti. Už kaklo jis jos nebuvo sučiupęs, nei smaugė, nei galvos sukiojo. Čia viskas yra melas, išgalvota. J. iš pavydo ir keršto gali prikurti ko nebuvo. Jis sutinka, kad už rankos suėmė ir paspaudė, bet ne laužė. Čia irgi taip nebuvo. Patempė ją, ji atsistojo nuo fotelio ir tada išėjo. Visa pikta išėjo, neapavusi batų. Namas jo privatus, išėjo paskui ją į kiemą, pasakė, kad apautų batus. Ji maigė telefoną, tai suprato, kad kviečia policiją. Ji išėjo iš kiemo, o jis suprasdamas, kad atvyks policija, irgi išėjo iš namų. Žinojo, kad bus sulaikytas, nes ne pirma skartas taip su J.. Jau buvo pora bylų, yra nuteistas už tai ir bausmę atlikęs yra. Iš dalies kaltę pripažįsta, kad tempė už rankos. Visų kitų nurodytų įtarime aplinkybių nepripažįsta, nes melas. Sutinka su J. eiti į akistatą (b.l. 113-116).

Kaltinamojo kaltė grindžiama kaltinamojo prisipažinimu ir šiais baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais:

Nukentėjusioji J. S. parodė, kad įvykį pamena gerai, nes išgėrė vos kelis stikliukus, labai nedaug. E. jau buvo vartojęs prieš jai ateinant, nes buvo nugertas 0,5 litro degtinės butelis. Jis vienas vartojo alkoholį. Jie pavalgė ir kartu išgėrė likusią degtinę, kurios buvo labai nedaug. Tada ji paprašė, jis duotu telefoną, nes jam skambinėjo girtos moterys. Jis telefono nedavė ir dėl to susipyko. Jokiu skysčiu ji jo neapipylė, ramiai sėdėjo fotelyje. Jis supyko už tą paprašymą dėl telefono, prišoko jai iš nugaros ir čiupo už sprando (iš nugaros pusės), abiem rankomis suėmė kaklą, jį suko ir spaudė. Jai skaudėjo kaklo raumenys einantys žemyn į pečius. Ji išsigando, kažkiek netgi apsvaigo. Pradėjo šaukti, kad jai skauda, paleistų. Tada jis paleido ir sakė "ko čia šūkauji", griebė už dešinės rankos ir ėmė ją sukti, laužti. Ji maldavo jį paleisti, kad skauda. Jo akys buvo labai keistos, gal jam kokia psichozė, nes jis gėrė tris savaites. Kiekvieną dieną. Jie 12 metų kaip pažįstami. Kažkada buvo sugyventiniai, bet keli metai bendro ūkio nebeveda, kažkokių rimtų pirkinių nėra. Pastoviai kartu negyvena. Ji turi savo namus, jis savo. Ji užeina pas jį, nes dažnai prašo, skambina, nes prageria pinigus ir nebeturi ko valgyti, arba nebeturi vaistams pinigų. Ji pagaili jo, padeda. Jis labai bijo vėl sėsti į įkalinimo įstaigą, nes jau buvo už tai teistas. Yra buvę dvi bylos su smurtu prieš ją. Ji vis pagaili, nepasimoko. Ji penktadienį nuo jo ištrūko, pabėgo. Jis buvo kaip nesavas. Kai maldavo paleisti jos ranką, jis dar labiau ją laužė, nesiklausė. Ji kažkaip pasipriešino jam pati, pasuko ranką atgal ir ištrūko iš jo. Pasiėmė rankinuką ir išbėgo. Paliko rūbus pas jį, batus, net nespėjo apsirengti iš baimės. Išbėgo į kiemą jo name, prie vartelių būdama jau skambino į policiją. Jis išėjo į kiemą, sakė "aa, tu jau skambinti į policiją". Ji stovėjo prie vartelių ir laukė policijos. Atvykus policijai, jis užsirakino ir neįsileido. Niekur jis negalėjo pabėgti. E. Š. jai sukėlė fizinį skausmą, ant rankos dviejose vietose buvo mėlynės, skauda kaklą, pečių raumenis, rankos kaulą. Gėrė vaistus nuo skausmo. Penktadienį apžiūrėjo ją medikai, į ligoninę nevažiavo, nes yra buvusi su onkologine liga, nenorėjo, kad būtų atliekamas rentgenas. Atsisakė vykti dėl to. Į ekspertizę nuėjo pirmadienį ir ją apžiūrėjo ekspertai. Ji buvo įvykio metu praktiškai blaivi, pripūtė 0,5 promilės, nejuto nieko. Ji nemeluoja, E. nekerštauja ir nieko nefantazuoja. Jis buvo girtas, įtūžęs. Jis ginasi, bijo būti nuteistas. Ji sutinka dalyvauti akistatoje. Civilinio ieškinio pareiškimo tvarka jai išaiškinta. Jis neturi iš ko atlyginti, todėl ieškinio ji nereiškia. Jis turi problemą su alkoholiu, turi gydytis. Jis dažnai po tokių savo veiksmų gailisi, atsiprašo. Šiandien ryte jis skambino, atsiprašė, sakė, kad bijo į kalėjimą, kad daugiau nebegers, tvarkysis, kad dėl kaklo nieko nesakytų, nes jis nepamena. Gali būti, kad jis ir nepamena to momento dėl kaklo spaudimo, nes ilgai gėrė, akys kažkokios buvo keistos. Kaip žmogui, ji jam atleidžia. Bet atsakomybė turi būti (b.l. 70-73).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, kuriame užfiksuotas J. S. pareiškimas, surašyti pirminiai nukentėjusiosios parodymai (b.l. 5-7,11).

Tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuoti pirminiai duomenys įvykio vietoje (b.l. 16-19).

Įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota ir aprašyta įvykio vieta (duomenys neskelbtini) (b.l. 22-28).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)kurioje nurodyta, kad J. S. nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos kaklo kairėje ir dešiniame dilbyje. J. S. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Sužalojimai padaryti 3 trauminiais poveikiais. J. S. nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 60).

Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Kaltinamojo kaltės turinys: suvokė, kad smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai ir to siekė (tiesioginė tyčia).

Motyvuojamoji dalis

Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Administraciniai teisės pažeidimai: administracine tvarka nebaustas (b.l. 89).

Kaltinamojo nuomonė dėl siūlomos bausmės rūšies ir dydžio: su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka.

Teismo vertinimu, skirtina prokuroro siūloma viešųjų darbų bausmė, jos dydį parenkant didesnį nei sankcijos mediana.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

E. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1d. ir nuteisti jį viešųjų darbų bausme 9 mėnesiams kas mėnesį neatlygintinai išdirbant po 20 valandų visuomenės labui. Vadovaujantis LR BK 64(1), bausmę mažinti 1/3 ir galutinę bausmę skirti viešuosius darbus 6 mėnesiams kas mėnesį neatlygintinai išdirbant po 20 valandų visuomenės labui.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

Darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis. Teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo paskirta viešųjų darbų bausmė, pradedamas vykdyti nuo jo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos. Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui.

Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai nuo viešųjų darbų bausmės atleidžiamas nepilnametis.

Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu.

Išaiškinti, kad, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ar jos dydžiu, kitomis sąlygomis, turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.

Teisėjas Mantas Liesis