Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Viktorija Teišerskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. L. (A. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), atstovo advokato padėjėjo Andžejaus Kolpako (Andžej Kolpak) skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. spalio 29 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-13318-2025 administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdyba 2025 m. rugpjūčio 21 d. A. L. automatiniu būdu suformavo administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 2 dalį, 424 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis 2025 m. liepos 26 d. 20.35 val. Ateities pl. 52B, Kaune, vairavo transporto priemonę „Nissan Murano“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriai nustatyta tvarka neatlikta privalomoji techninė apžiūra, neturėdamas teisės jos vairuoti. Tokiais veiksmais A. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 14, 226 punktų reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, jų visumą, teismas konstatuoja, kad skundžiamu nutarimu A. L. buvo pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį, 424 straipsnio 3 dalį. Iš teismui pateikto skundo turinio matyti, kad prašoma panaikinti Institucijos 2025 m. spalio 29 d. nutarimo dalį dėl A. L. nubaudimo pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, kita nutarimo dalis neginčijama. Atsižvelgiant į tai, teismas plačiau pasisako tik dėl 2025 m. spalio 29 d. nutarimo dalies, kuria A. L. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, teisėtumo ir pagrįstumo.

ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones, arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. To paties straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų.

SEAKĮ, reglamentuojančio, be kita ko, eismo saugumo automobilių keliais Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus, pagrindines eismo dalyvių, transporto priemonių savininkų ir valdytojų teises ir pareigas, 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas vairuoti motorinę transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. Toks pats draudimas nustatytas ir KET 14 punkte. Asmens teisę vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę (motorines transporto priemones) patvirtina teisės aktų nustatyta tvarka išduotas vairuotojo pažymėjimas (SEAKĮ 2 straipsnio 93 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių (toliau – Vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklės) 3 punktą, vairuotojo pažymėjimai išduodami Lietuvos Respublikoje gyvenantiems ne jaunesniems, nei nustatyta SEAKĮ 23 straipsnyje, pareiškėjams, kurių sveikatos būklė yra tinkama vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę ir kurie nustatyta tvarka išlaikė vairavimo egzaminą. Pagal SEAKĮ 13 straipsnio 9 dalį, Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo susitariančiųjų šalių išduoti ir šių konvencijų reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, o tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju, – ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo. Vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 40 punkte nustatyta, kad pareiškėjo, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne Europos Sąjungos (toliau – ES) ar Europos ekonominės erdvės (toliau – EEE) valstybėje (toliau – trečioji šalis), kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius vairavimo egzaminą. Vairavimo egzamino laikyti nereikalaujama, jei visos keičiamame nacionaliniame vairuotojo pažymėjime nurodytos motorinių transporto priemonių kategorijos buvo įgytos ES ar EEE valstybėje, Šveicarijos Konfederacijoje ar Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje, taip pat jei nacionalinis vairuotojo pažymėjimas išduotas valstybės, keičiančios Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimus ES teisės aktuose, tarptautinėse sutartyse ar tarptautiniuose tarpžinybiniuose susitarimuose numatytais atvejais. Trečiojoje šalyje išduotas nacionalinis vairuotojo pažymėjimas keičiamas, jei yra atiduodamas AB „Regitra“ nepasibaigus jo galiojimo terminui. Jei galiojimo terminas pasibaigė vairuotojo pažymėjimo savininkui gyvenant Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas gali būti keičiamas, jei yra atiduodamas AB „Regitra“ per 1 metus nuo pareiškėjo atvykimo gyventi į Lietuvos Respubliką dienos. Trečiųjų šalių, kurios nėra 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ar 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo susitariančiosios šalys, išduoti vairuotojo pažymėjimai nekeičiami.

Iš pirmiau aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad asmens, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra suteikta ir vairuotojo pažymėjimas išduotas užsienio valstybėje, teisės ir pareigos, susijusios su teise vairuoti motorines transporto priemones Lietuvos Respublikoje, diferencijuojamos priklausomai nuo teisę vairuoti transporto priemones suteikusios užsienio valstybės – ar tai ES, EEE valstybė, ar trečioji šalis. Tuo atveju, kai teisė vairuoti transporto priemones suteikta ir vairuotojo pažymėjimas išduotas trečiojoje šalyje, nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimas tampa teisiškai reikšminga aplinkybe, sprendžiant dėl teisės vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje turėjimo. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad A. L. nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statusą įgijo 2023 m. rugsėjo 4 d., todėl jo turėtas Rusijos Federacijoje išduotas vairuotojo pažymėjimas galėjo būti pripažįstamas galiojančiu Lietuvos Respublikoje tik iki 2024 m. kovo 4 d. Pasibaigus šiam terminui, A. L. privalėjo įstatymų nustatyta tvarka pasikeisti vairuotojo pažymėjimą į Lietuvos Respublikoje išduodamą arba įgyti teisę vairuoti pagal nacionalinę tvarką. Taigi, asmeniui, įgijusiam nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statusą, ir praėjus pereinamajam 6 mėnesių laikotarpiui nuo tokio statuso įgijimo, norinčiam toliau teisėtai vairuoti transporto priemonę nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje – Lietuvoje, atsiranda pareiga pasikeisti trečiosios šalies išduotą vairuotojo pažymėjimą į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikant vairavimo egzaminą (išskyrus Vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 40 punkte nurodytas išimtis). Kitaip tariant, nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju tapęs asmuo, praėjus 6 mėnesiams nuo tokio statuso įgijimo, netenka laikinos trečiosios šalies išduoto vairuotojo pažymėjimo (kartu ir tarptautinio vairuotojo pažymėjimo) pagrindu turėtos teisės vairuoti transporto priemonę Lietuvos Respublikoje ir, norėdamas toliau šioje valstybėje teisėtai vairuoti transporto priemonę, turi pareigą, išlaikydamas vairavimo egzaminą, tokią teisę įgyti ir gauti šią teisę patvirtinantį Lietuvos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą. Kartu pažymėtina, kad paminėta pareiga įtvirtinta siekiant užtikrinti saugų eismą Lietuvos Respublikoje. Reikalavimas, keičiant trečiosios šalies išduotą vairuotojo pažymėjimą į Lietuvos Respublikos išduotą vairuotojo pažymėjimą, išlaikyti vairavimo egzaminą, kuris reiškia realų asmens teorinių žinių, praktinių transporto priemonės vairavimo įgūdžių ir gebėjimų, reikalingų vairuojant motorinę transporto priemonę Lietuvos Respublikoje, patikrinimą (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 89 dalis), patvirtina, kad tokiu vairuotojo pažymėjimų keitimu ne patvirtinama jau turima teisė vairuoti konkrečios kategorijos motorines transporto priemones, kaip, pavyzdžiui, vairuotojo pažymėjimo galiojimo pasibaigimo atveju, o suteikiama teisė vairuoti atitinkamos kategorijos transporto priemones Lietuvos Respublikoje. Todėl teismas nepagrįstu laiko A. L. atstovo argumentą, kad A. L. turėjo teisę vairuoti, tik neatliko formalios vairuotojo pažymėjimo keitimo procedūros. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad naikinti Institucijos 2025 m. spalio 29 d. priimtą nutarimą nėra jokio teisinio pagrindo.

Netenkinus prašymo panaikinti skundžiamą nutarimą, skundu prašoma jį pakeisti, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neskiriant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – arba sutrumpinant jos taikymo terminą.

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Sprendimas dėl nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės švelninimo ar neskyrimo priimamas atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės arba jas švelninant.

Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, jų visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad A. L. pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 8 mėnesiams – yra neproporcinga jo padarytam pažeidimui. Nors teismas sutinka su Institucijos atsiliepime išdėstyta pozicija, jog nei įstatymų nežinojimas, nei sudėtingas teisinis reglamentavimas savaime nėra pagrindas netaikyti administracinės atsakomybės, todėl vien tai, kad A. L. savaip suprato ir nesiaiškino, kaip jis turi elgtis nurodytu atveju, kad jis Lietuvos Respublikoje būtų laikomas turinčiu teisę vairuoti transporto priemones, nešalina jo atsakomybės, nes administracinė atsakomybė taikoma ir tuo atveju, kai administracinis nusižengimas padaromas dėl neatsargumo, tačiau atsižvelgia į tai, kad šiuo atveju nenustatyta, kad A. L. sąmoningai vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės jos vairuoti, suvokė, kad tokiu elgesiu daro teisės pažeidimą, tačiau vis tiek pasirinko tokį elgesio variantą. 2025 m. lapkričio 25 d. Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis, A. L. 2024 m. rugpjūčio 29 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį už tai, jog laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 22 d. 18.16 val. iki 18.20 val. jis viršijo nustatytą greitį 17 km/val. Teismas atkreipia dėmesį, kad minėto pažeidimo metu A. L. vairuotojo pažymėjimas Lietuvos Respublikoje jau nebegaliojo (jis galiojo iki 2024 m. kovo 4 d.), tačiau dėl nežinomų priežasčių jam nebuvo inkriminuotas transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti, institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, apsiribojo tik greičio viršijimo nustatymu. Toks institucijos veiksmų nuoseklumas (ar jo stoka) galėjo turėti įtakos A. L. manymui, kad jis vairuoja transporto priemonę turėdamas teisę ją vairuoti. 2025 m. rugpjūčio 11 d. A. L. buvo surašytas dar vienas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį ir 424 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2025 m. balandžio 9 d. nuo 11. 20 val. iki 11.25 val. jis viršijo nustatytą greitį 17 km/val. ir vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti. Tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje administracinis nusižengimas padarytas 2025 m. liepos 26 d., t. y. iki 2025 m. rugpjūčio 11 d. administracinio nusižengimo protokolo kitoje byloje surašymo. Atsižvelgdamas į šią chronologiją, teismas konstatuoja, jog iki 2025 m. liepos 26 d. pareiškėjui nebuvo priimtas procesinis sprendimas, kuriuo jis būtų aiškiai ir nedviprasmiškai informuotas apie tai, kad jis neturi Lietuvos Respublikoje galiojančios teisės vairuoti, kad toks jo elgesys yra laikytinas administraciniu nusižengimu, ir nėra pagrindo teigti, jog nagrinėjamo nusižengimo padarymo metu pareiškėjas jau turėjo tikrą ir aiškų suvokimą apie savo teisinę padėtį ir tyčia tęsė neteisėtą elgesį. Be to, byloje nėra duomenų, kad A. L. anksčiau būtų baustas už šiurkščius KET pažeidimus. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas įgyti teisę vairuoti transporto priemones Lietuvoje: 2025 m. rugsėjo 2 d. buvo atestuotas pagal 8 valandų privalomojo pirmosios pagalbos mokymo programą, 2025 m. rugsėjo 9 d. išlaikė B kategorijos teorijos egzaminą (b. l. 24, 25), neigiamai A. L. charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Įvertinęs visus aptartus duomenis, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir A. L. neskirti minėtos administracinio poveikio priemonės, tuo bus įgyvendinta administracinės nuobaudos paskirtis. Teismo įsitikinimu, minėtos administracinio poveikio priemonės netaikymas atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus.

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. spalio 29 d. nutarimas Nr. 30-ANR_N-13318-2025 administracinio nusižengimo byloje keistinas, A. L. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neskiriant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto A. L. (A. L.) atstovo advokato padėjėjo Andžejaus Kolpako (Andžej Kolpak) skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. spalio 29 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-13318-2025 administracinio nusižengimo byloje: A. L. pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.