Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Petro Meidaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 5 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 9 p., šios bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Šiuo nuosprendžiu iš P. S. priteista nukentėjusiajai S. Č., G. Č., V. Č., I. Č. ir E. Č. po 15654,72 Lt nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

P. S. nuteistas už tai, kad 2006 m. lapkričio 5 d. apie 15 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 171, 172, 173 punktų reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo D. Č..

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą patenkinti. Prokurorė prašo nuteistojo skundą atmesti. Nukentėjusiosios atstovas taip pat prašo apeliacinį skundą atmesti bei išieškoti iš nuteistojo nukentėjusiajai S. Č. 1000 litų už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl neturtinės žalos

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką ir paskyrė apeliantui teisingą bausmę. Jis skunde ginčija tik iš jo nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos dydį, todėl apeliacinės instancijos teismas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. prasme, skundžiamo nuosprendžio teisingumo ir pagrįstumo kitoje dalyje netikrina.

BPK 28 str. nustatyta, kad nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar moralinės žalos. To paties kodekso 38 str. nustatyta, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiam asmeniui mirus, nukentėjusiaisiais pripažįstami šeimos nariai (BPK 38 str.) ar (ir) artimieji giminaičiai (BK 248 str. 1 d.). Nukentėjusiajam mirus nuo nusikalstamos veikos, šiems asmenims padaroma neturtinė (dvasiniai išgyvenimai ir kt.) ir turtinė (laidojimo ir kitos išlaidos) žala, todėl jie, būdami pripažinti nukentėjusiaisiais ir turėdami visas nukentėjusiųjų teises, turi ir BPK 44 str. 10 d. nustatytą teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Tai reiškia, kad nukentėjusieji turi teisę gauti teisingą dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą, o teismas turi šią teisę ginti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Kiek­vie­nu at­ve­ju spręs­da­mas, ar nukentėjusiajam (nukentėjusiajai) padaryta žala, teis­mas pri­va­lo at­si­žvelg­ti ne tik į formaliai įstatyme numaty­tas są­ly­gas, bet ir į ki­tas aplinky­bes.

Iš baudžiamojoje byloje esančių dokumentų matyti, kad D. Č. buvo susituokęs, kartu su žmona S. Č. augino keturis vaikus, todėl ikiteisminio tyrimo metu dėl D. Č. žūties nukentėjusiąja buvo pripažinta žmona, nes dėl vyro žūties tiek ji, tiek ir jos šeima patyrė moralinę ir turtinę žalą. Tokiu būdu buvo pripažinta S. Č. teisė gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos tiek turtinės, tiek ir neturtinės žalos atlyginimą.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. Č. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 200000 litų civilinį ieškinį savo ir vaikų patirtai neturtinei žalai atlyginti (1 t., 44; 2 t., 74–101 b.l.). Nagrinėjamu atveju eismo įvykio metu žuvo nukentėjusiosios S. Č. vyras ir keturių vaikų tėvas D. Č., su kuriuo nukentėjusioji gyveno kartu, rūpinosi vienas kitu, kartu augino savo vaikus, kūrė ateities planus ir kuris tiek nukentėjusiajai, tiek ir vaikams buvo brangus. Dėl vyro ir tėvo netekties nukentėjusioji S. Č. ir visi vaikai neabejotinai patyrė dvasinį sukrėtimą ir skausmą, sutriko normalus jų gyvenimo ritmas, jie patyrė stresą. Visa tai, CK 6.250 str. prasme, yra neturtinė žala. Šią neturtinę žalą nukentėjusioji S. Č. ir vaikai patyrė dėl P. S. padarytos nusikalstamos veikos, todėl CK 6.250 str. prasme, jai padaryta neturtinė žala turi būti atlyginta. Beje, pats apeliantas ir neginčija nukentėjusiosios bei jos nepilnamečių vaikų teisės į tokios žalos atlyginimą.

CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta, kad asmens patirtą neturtinę žalą įvertina teismas, atsižvelgęs į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatydamas S. Č. ir jos vaikų patirtos neturtinės žalos dydį, apylinkės teismas, kolegijos nuomone, tinkamai taikė šią teisės normą ir atsižvelgė į visas CK 6.250 str. nurodytas ir baudžiamojoje byloje esančias aplinkybes bei vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Kaip matyti, teismas įvertino P. S. apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, t. y. kaltės formą (nusikaltimas padarytas dėl neatsargumo), nuteistojo turtinę padėtį (anksčiau buvo bedarbis, šiuo metu dirbdamas gauna minimalų darbo užmokestį), o taip pat kitas svarbias aplinkybes – nusikalstamos veikos pasekmes, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiajai ir jos vaikams padarytus dvasinio pobūdžio pakenkimus, nukentėjusiosios šeimos turtinę padėtį ir nusikalstamais veiksmais pažeistas vertybes. Be jokių abejonių apylinkės teismas įvertino ir kitas jam žinomas aplinkybes (tai, kad žuvusysis ėjo ne ta kelio puse, buvo neblaivus, kad jis žuvo dviejų savo vaikų akivaizdoje, nusikalstamos veikos pasekmių įtaką tolesniam žuvusiojo šeimos gyvenimui, vaikų auklėjimui, ugdymui ir kt.). Ir nors skundžiamame nuosprendyje konkrečiai visų šių aplinkybių teismas nenurodė, jis skundžiamame nuosprendyje visas jas apibendrino kaip „bylai reikšmingų aplinkybių visumą“. Būtent todėl, objektyviai ir išsamiai įvertinęs visas bylos aplinkybes, apylinkės teismas sumažino neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiosios pareikštą civilinį ieškinį nuo 200000 litų iki 80000 litų – žuvusiojo žmonai ir vaikams kiekvienam po 20000 litų. Nors apeliantas skunde tvirtina, kad ši iš jo priteista suma yra neteisinga ir neprotinga, tačiau kolegija atkreipia dėmesį, jog pats apeliantas teisiamojo posėdžio metu apylinkės teisme (2 t., 137 b.l.) nurodė, kad jis pagal savo galimybes įstengtų nukentėjusiajai ir jos vaikams bendrai atlyginti 80000 litų sumą. Atsižvelgus į tai, kad civilinis atsakovas – Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, atlygino dalį S. Č. pareikšto civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti ir išmokėjo Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. nustatyto dydžio pinigų sumą – 1726,4 Lt, likusi neatlyginta neturtinės žalos dalis – po 15654,72 Lt nukentėjusiajai S. Č. ir jos vaikams, nustatyta teisingai ir pagrįstai, atitinka teismų formuojamą praktiką.

Savo skunde apeliantas teigia, kad apylinkės teismas neįvertino to, jog jis turi įsipareigojimų bankui, nes yra nebaigęs išmokėti kredito. Tačiau skundžiamą nuosprendį priėmusiam teismui apie šią aplinkybę nebuvo žinoma – nei nuteistasis, nei jo gynėjas teisminio bylos nagrinėjimo metu apie tai neminėjo. Tai patvirtinančio dokumento kopija kartu su apeliaciniu skundu buvo pateikta tik apeliacinės instancijos teismui. Kita vertus, kredito sutartį su banku nuteistasis sudarė 2010 m. gruodžio 29 d., t. y. po kaltinamojo akto šioje byloje surašymo, žinodamas apie jam gręsiančią tiek baudžiamąją, tiek ir civilinę atsakomybę. Tokiu būdu atsižvelgti į šią aplinkybę ir keisti skundžiamą nuosprendį sumažinant apylinkės teismo nustatytos neturtinės žalos dydį pagrindo nėra.

Taigi, apeliaciniame skunde P. S. iš esmės nurodo tas pačias aplinkybes, kurias, nustatydamas neturtinės žalos dydį, įvertino pirmosios instancijos teismas. Naujų duomenų ar motyvų, galinčių esmingai įtakoti ar paneigti apylinkės teismo argumentus dėl neturtinės žalos dydžio, apeliaciniame skunde nėra. Esant tokioms aplinkybėms kolegija pripažįsta, kad pirmos instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis yra realus, teisingas ir protingas, keisti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais pakankamo pagrindo nėra.

Dėl atstovavimo išlaidų

Nukentėjusiosios S. Č. atstovo prašymas išieškoti iš nuteistojo 1000 litų už nukentėjusiosios atstovavimą apeliacinės instancijos teisme tenkinamas iš dalies. Atsižvelgus į tai, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje, kuris truko vos 30 minučių, nuteistojo apeliacinis skundas buvo nagrinėjamas tik dėl neturtinės žalos dydžio, nauji teisiniai reikalavimai nebuvo keliami ir sprendžiami, todėl žymesnės ir kvalifikuotos teisinės pagalbos nukentėjusiajai apeliacinės instancijos teisme nereikėjo, bei įvertinus pakankamai sudėtingą nuteistojo turtinę padėtį (nors dirba, bet gauna minimalų atlyginimą; iš jo priteista didelė suma nukentėjusiajai bei jos vaikams neturtinei žalai atlyginti) ir tai, kad iš jo nukentėjusiajai skundžiamu teismo nuosprendžiu jau nuspręsta išieškoti 2000 litų už jos atstovo pagalbą pirmos instancijos teisme, nukentėjusiajai S. Č. už jos atstovo dalyvavimą apeliacinės instancijos teisme iš nuteistojo išieškoma 100 litų (BPK 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teismas

NUTARĖ:

Nuteistojo P. S. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš P. S. nukentėjusiajai S. Č. 100 (vieną šimtą) litų atstovavimo išlaidų.