Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2020-03-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-423-1109/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-03-06
Bylos Nr.
1-423-1109/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-47132-2019-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Ramonienė
Kaltinamasis
T. U.
Nukentėjusysis
L. U.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-423-1109/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47132-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.7.13.; 1.2.4.4.2.3.; 2.1.10.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 6 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė,sekretoriaujant Jurgitai Leškevičienei,dalyvaujant prokurorei Editai Sangavičiūtei,kaltinamajam T. U.,specialistams Gregoire Abi Chaker, Artūrui Slavinskui,nukentėjusiajai L. U.,

išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas:

1) Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu ir 66 straipsniais, paskirta 7 MGL (910 litų) bauda, kuri 2017 m. gegužės 16 d. išieškota;

2) Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;

3) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta 20 (dvidešimties) parų arešto bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas T. U. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. rugsėjo 16 d. 23.40 val. iki 2019 m. rugsėjo 17 d. 15.28 val., t. y. 1 (viena) para ir nuo 2019 m. sausio 1 d. 02.00 val. iki 2019 m. sausio 2 d. 12.44 val., t. y. 2 (dvi) paros ir laikyta, kad neatlikta bausmės dalis yra 17 (septyniolika) parų arešto, bausmę paskirta atlikti areštinėje, bausmė neatlikta;

4) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirta 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmė, bausmė neatlikta,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nusikalstamos veikos aplinkybės

T. U. tyčia nesunkiai sutrikdė savo artimo giminaičio – motinos, sveikatą: 2019 m. lapkričio 4 d. apie 19.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia koja spyrė savo motinai L. U. į dešinį šoną, rankomis sugriebęs už drabužių ją pargriovė ant grindų bei spardė kojomis į įvairias kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajai L. U. kraujosruvą dešinėje plaštakoje, kraujosruvą nugaros dešinėje, dešinės pusės XI šonkaulio lūžį, kuris atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis T. U. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis savo mamos L. U. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis nemušė, nespardė, jokio konflikto nebuvo. Mama tą vakarą buvo neblaivi, rėkė ir iškvietė policijos pareigūnus. Pareigūnai buvo užėję į butą, tačiau jo kambaryje neieškojo. Tą vakarą jis tyliai sėdėjo savo kambaryje, kad pareigūnai jo neišvežtų ir nieko jiems nesakė. Jį pareigūnai iš namų išsivežė tik kitos dienos rytą. Komisariate paaiškino dėl ko sulaikė, kaltinimai buvo tokie, kaip nurodyta kaltinamajame akte. Nepamena, ar mama tą naktį nakvojo namuose. Mama jam nieko nesakė, kas ją sumušė. Jis nežino kodėl, tačiau mama sugalvojo pasodinti jį į kalėjimą, todėl prisigalvojo, kad jis ją muša. Mama jį apkalba. Neteigia, kad nukentėjusiosios traumos išgalvotos. Būna, kad mama būdama neblaivi griūva. Kažkada ji trenkėsi į batų dėžę ir susilaužė šonkaulį. Įvykio metu su mama namuose buvo dviese. Mama apie įvykį papasakojo tėvui, kuris dirba užsienyje. Sutinka atlyginti civilinį ieškinį.

Nukentėjusioji L. U. parodė, kad įvykio dieną buvo neblaivi, nepastovėjo ant kojų. Atsimena, kad gulėjo ant grindų, tačiau nepamena nei spardymo, nei policijos. Kad pūtė į alkotesterį, nepamena. Atsimena, kad važiavo namo iš traumatologinio. Ką ji pasakojo įvykio vakarą, sužinojo tik policijoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio nuostatomis, pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 37–38), nukentėjusioji patvirtino, kad ji davė tokius parodymus policijoje dvi dienos po įvykio, tuo metu buvo blaivi. Prieš pasirašydama, juos perskaitė. Viskas surašyta iš jos pasakojimo. Tada atrodė, kad teisingi parodymai. Atrodė, kad turėjo taip būti, todėl ir davė tokius parodymus. Vėliau pradėjo galvoti, kad taip negalėjo būti. Pareigūnė tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 58–61) surašė tai, ką ji (nukentėjusioji) pasakojo. Pareigūnė neturėjo pagrindo apkalbėti nei jos, nei jos sūnaus. Galėjo būti, kad ji skambino į Bendrąjį pagalbos centrą. Be reikalo ten neskambina. Kai pirmą kartą sūnus jai trenkė, ji bijojo, bet dabar nėra ko bijoti. Jis nieko blogo jai nepadarė. Ji galėjo susižaloti krisdama savo kambaryje, kuris labai mažas, o jos lova labai didelė, prie sienos stovi komoda.

Nukentėjusioji L. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo vyru V. U. ir sūnumi T. U.. Sūnus niekur nedirba, niekaip neprisideda prie namų išlaikymo, tik reikalauja pinigų. 2019 m. lapkričio 4 d. visą dieną buvo namuose, gėrė alų, buvo šiek tiek neblaivi. Sūnus kiek matė, taip pat gėrė alų, mano, jog jis taip pati buvo neblaivus. Vakare, apie 19.30 val., norėjo pasigaminti maisto, buvo virtuvėje, stovėjo prie virtuvės ir ruošė vakarienę. Išgirdo, jog T. U. išėjo iš savo kambario ir ėjo link virtuvės. Galvojo, kad ateina parūkyti, todėl nieko blogo neįtarė. Jokio konflikto tarp jų nebuvo. T. U. įėjus į virtuvę ir praėjus pro ją, jis staiga iš niekur nieko koja spyrė jai į dešinį šoną ir ji pajautė didelį skausmą, T. U. sugriebė ją už drabužių ir pargriovė ant grindų, pradėjo spardyti į įvairias kūno vietas. Negali pasakyti, kiek kartų jis įspyrė ir į kurias vietas, jautė didelį skausmą visame kūne, buvo labai išsigandusi. Iš skausmo negalėjo net žodžio ištarti. Baigęs ją spardyti sūnus pasakė: „Va dabar darysi man valgyt“ ir nuėjo į savo kambarį. Ji vos atsikėlė nuo grindų, pasiėmė telefoną, tyliai apsirengė, nes bijojo, kad sūnus išgirdęs vėl smurtaus prieš ją, ir išėjo į laiptinę. Paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie smurtą. Atvykus pareigūnams, T. U. namuose pareigūnai nerado. Kadangi jautė didelį skausmą dešinio šono srityje, ją apžiūrėjo medikai, kurie ją pristatė į Kauno klinikinę ligoninę, kur gydytojas nustatė dešinio šonkaulio lūžį. Tai ne pirmas kartas kai sūnus smurtauja prieš ją (1 t., b. l. 37–38).

Specialistas Artūras Slavinskas paaiškino, kad jis yra gydytojas, dirba Kauno klinikinėje ligoninėje. Šonkaulio lūžis nustatomas klinikiniais ir radiologiniais požymiais. Klinikiniai požymiai – skausminga krūtinės ląstos ekskursija, gali būti išorinių pažeidimų požymiai – hematoma, nubrozdinimai ir pan. Radiologiniai požymiai – vertinama krūtinės ląstos rentgenograma. Jis apžiūrėjo nukentėjusiąją. Nukentėjusiajai XI-o šonkaulio lūžį nustatė remdamasis atlikta rentgenograma ir gydytojo radiologo išvada. Taip pat paaiškino, kad „Bendras ligonio tyrimas“ yra seno pavyzdžio lapas, kuriame iš pacientės žodžių jis užrašė, kad ją sumušė sūnus. Byloje 50 lape esantį lapą pildo greitosios medicinos pagalbos darbuotojai.

Specialistas Gregoir Abi Chaker patvirtino byloje esančią specialisto išvadą Nr. G 2976/2019(2), kurioje L. U. nustatyta kraujosruva dešinėje plaštakoje, kraujosruva nugaros dešinėje, dešinės pusės XI šonkaulio lūžis, kuris atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais – vienas trauminis poveikis į plaštaką, kitas – į dešinę nugaros juosmeninę dalį, nes dešinėje pusėje nugarinėje dalyje buvo kraujosruva. Paaikšino, kad kraujosruvos delne ir nugaroje vienu poveikiu negalėjo būti padarytos. XI ir XII šonkauliai yra trumpi – apie 10-15 cm ilgio, čiuopiami tik iš nugarinės pusės, jie neapima visos krūtinės ląstos apskritimo. Jų lūžiai gali būti tik tiesioginiai, todėl trauma nukentėjusiajai turėjo būti į nugaros dešinės pusės apatinę dalį. Šonkaulis taip pat gali lūžti ir žmogui krentant bei kontaktuojant su atsikišusiu daiktu. Šiuo atveju kritimas galimas krentant aukštielninkam, nes kontakto vietoje yra kraujosruva, kuri rodo buvus kontaktą. Pagal byloje esančius medicininius dokumentus, nukentėjusiajai nustatytas XI šonkaulio lūžis yra naujas.

Liudytoja A. Č. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 67–68), kurie buvo pagarsinti vadovaujantis BPK 276 straipsniu, kad ji dirba Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 3-iosios kuopos 1-ojo būrio vyriausiąja patrule. 2019 m. lapkričio 4 d. iš Kauno apskrities Operatyvaus valdymo budėtojo gavo pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, adresu (duomenys neskelbtini), jog pareiškėjos sūnus ją suspardė. 2019 m. lapkričio 4 d. apie 19.45 val. nuvykus minėtu adresu, nustatyta, jog pagalbą kvietėsi L. U., kurią greitosios medicinos pagalbos brigada jau apžiūrinėjo. Nukentėjusioji L. U. paaiškino, jog jai būnant namuose, virtuvėje, atėjęs jos pilnametis sūnus T. U. ją rankomis pargriovė ant grindų ir pradėjo spardyti kojomis į įvairias kūno vietas, tokiais savo veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą. Po patirto smurto L. U. nurodė, jog išbėgo iš buto ir kvietėsi pagalbą bendruoju pagalbos telefonu. Taip pat nurodė, jog tai ne pirmas kartas kuomet sūnus T. U. smurtauja prieš ją. L. U. nurodė, jog po patirto smurto jai stipriai skauda dešinį šoną, ją apžiūrinėjo paramedikai, kurie nukentėjusiąją pristatė į gydymo įstaigą tolimesniam gydymui. Bendraujant su nukentėjusiąja ji atrodė susijaudinusi, išsigandusi. Namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), buvo tvarkinga, daiktai ar baldai nebuvo išmėtyti ar išvartyti, virtuvėje matėsi sudėtas ruošiamas maistas, bendras virtuvės vaizdas taip pat buvo užfiksuotas įraše. Įtariamasis T. U. iš įvykio vietos buvo pasišalinęs, namuose ir aplinkinėse vietose jo nebuvo.

Liudytoja U. Č. parodė, kad ji dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariate veiklos skyriaus vyriausiąja tyrėja. Ji atliko ikiteisminį tyrimą šioje byloje, apklausė nukentėjusiąją, kaltinamąjį. Prieš apklausiant nukentėjusiąją, buvo išaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus prieš savo artimą giminaitį, atsakomybė dėl melagingų parodymų. L. U. papasakojo įvykio aplinkybes, po to jos buvo detalizuojamos. Nukentėjusioji pati davė parodymus, niekas jai nieko nepatarinėjo, jokių dokumentų nerodė. Parodymai surašyti į protokolą. Nukentėjusioji juos perskaitė, susipažino, pasirašė, kad surašyta teisingai. Jokių pataisymų nedarė. Įtarimų, kad apklausos metu būtų buvusi neblaivi, neadekvati, nekilo. Ji tik skundėsi šono skausmu.

Specialisto išvada Nr. G2976/2019(02) L. U. nustatyta kraujosruva dešinėje plaštakoje, kraujosruva nugaros dešinėje, dešinės pusės XI šonkaulio lūžis, kuris atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti dėl ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (1 t., b. l. 45).

Iš 2019 m. lapkričio 4 d. Kauno apskrities VPK patrulių rinktinės vyr. patrulės A. Č. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad 2019 m. lapkričio 4 d. apie 19.45 val. atvykus į įvykį pagal L. U. pranešimą, L. U. paaiškino, kad, jai būnant virtuvėje, atėjo sūnus T. U., rankomis pargriovė ją ant žemės, pradėjo spardyti kojomis į įvairias kūno vietas, tokiais veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą. L. U. išbėgo iš buto kviestis pagalbos. Atvykus pareigūnams, GMP brigada 1511 apžiūrėjo nukentėjusiąją L. U.. T. U. buvo pasišalinęs (1 t., b. l. 58–61).

Iš Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjos N. K. 2019 m. lapkričio 4 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad pagal vyr. patrulės A. Č. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodytas aplinkybes pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos požymis (1 t., b. l. 6–7, 1–3).

Iš Bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašo apžiūros matyti, kad 2019 m. gruodžio 6 d. apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro pateiktas pokalbio telefonu garso įrašas. Užfiksuota, kad 2019 m. lapkričio 4 d. 19.30 val. į Bendrąjį pagalbos centrą paskambino moteris, prisistačiusi L. U., kuri nurodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini), ją parsivertęs suspardė sūnus, ji negali kvėpuoti, labai skauda visą kūną, kažkur po šonkauliais, ji pabėgo iš buto, pagalbos lauks koridoriuje. Moters balso tonas kaip kalbančios per skausmą (1 t., b. l. 19–20).

Iš policijos registruojamų įvykių suvestinės matyti, kad 2019 m. lapkričio 4 d. 19.32 val. pranešėja L. U. telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) pranešė apie tai, kad sūnus suspardė, skauda šoną, pranešėja išbėgo į laiptinę, kur lauks tarnybų (1 t., b. l. 11).

Iš 2019 m. lapkričio 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo užfiksuota ir apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 21–31).

Iš VšĮ Kauno klinikinės ligoninės medicinos dokumentų išrašo/siuntimo matyti, kad L. U. 2019 m. lapkričio 4 d. apie 20.20 val. nustatytas šonkaulio lūžis. Anamnezė: 20 val. namie sumušė sūnus (1 t., b. l. 34).

Iš Alkotesterio rodmenų matyti, kad L. U. 2019 m. lapkričio 4 d. 20.48 val. nustatytas 2,10 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 35).

Iš Greitosios medicinos pagalbos darbuotojų užpildytų dokumentų matyti, kad skiltyje „Papildoma informacija“ nurodyta, jog pacientė buvo pargriauta ant grindų, sūnus spardė į šonus, skauda labiausiai dešinėje pusėje iš nugaros ties juosmeniu (1 t., b. l. 50–51).

Šalies argumentai

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pateikė 595,36 eurų dydžio civilinį ieškinį atlyginti žalą, patirtą dėl L. U. nedarbingumo laikotarpiu išmokėtų ligos išmokų (1 t., b. l. 152–162).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas T. U. tyčia nesunkiai sutrikdžius savo šeimos nariui – mamai, sveikatą pasitvirtino.

BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato atsakomybę tam, kas sužalojo ar susargdino savo šeimos narį arba artimą giminaitį, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Nors kaltinamasis neigė padaręs jam inkriminuotus veiksmus, tačiau visos faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės ir kaltinamojo kaltė įvykdžius jam inkriminuotą nusikaltimą įrodytos kitais teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais: nukentėjusiosios L. U. parodymais, liudytojų A. Č., U. Č. parodymais, specialistų paaiškinimais, specialisto išvada, kitais rašytiniais įrodymais.

Nors teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji paaiškino, jog ji įvykio aplinkybių nepamena, nes įvykio metu buvo neblaivi, tačiau patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, kurie buvo teisingi. Ikiteisminio tyrimo metu L. U. parodė, kad 2019 m. lapkričio 4 d. apie 19.30 val. vakare virtuvėje ruošiant vakarienę pro šalį ėjęs sūnus T. U. spyrė koja jai į dešinį šoną, pargriovęs spardė į įvairias kūno vietas. Iš skausmo ji negalėjo žodžio pratarti, buvo labai išsigandusi. Išėjusi į liptinę ji paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie įvykį, Kauno klinikinėje ligoninėje jai buvo nustatytas dešinio šonkaulio lūžis.

Šiuos parodymus patvirtina kiti įrodymai – liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, t. y. Bendrojo pagalbos centro įrašo apžiūros protokolas, patrulės A. Č. tarnybiniame parnešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuotos aplinkybės, specialisto išvadoje, medicininiuose dokumentuose nurodytos aplinkybės.

Liudytoja U. Č. parodė, jog ji ikiteisminio tyrimo metu apklausė nukentėjusiąją L. U.. Ji nukentėjusiosios parodymus užrašė iš pačios nukentėjusiosios žodžių. Apklausos metu nukentėjusioji buvo blaivi. Jai nekilo abejonių, kad L. U. būtų buvusi neadekvati. Surašius parodymus, nukentėjusioji juos perskaitė ir pasirašė, jokių pastabų nepateikė.

Nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai visiškai atitinka netiesioginius liudytojos A. Č., kuri atvyko į įvykio vietą ir tiesiogiai iš karto po įvykio bendravo su nukentėjusiąją, parodymus bei tarnybiniame parnešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuotas aplinkybes.

Liudytoja A. Č. parodė, kad, dirbant Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 3-iosios kuopos 1-ojo būrio vyriausiąja patrule, 2019 m. lapkričio 4 d. vyko į pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, adresu (duomenys neskelbtini), dėl to, jog pareiškėjos sūnus ją suspardė. Apie 19.45 val. nuvykus minėtu adresu, nustatė, jog pagalbą kvietėsi L. U., kurią greitosios medicinos pagalbos brigada jau apžiūrinėjo. Nukentėjusioji L. U. paaiškino, jog jai būnant namuose, virtuvėje, atėjęs jos pilnametis sūnus T. U. ją rankomis pargriovė ant grindų ir pradėjo spardyti kojomis į įvairias kūno vietas, tokiais savo veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą. Po patirto smurto L. U. išbėgo iš buto ir kvietėsi pagalbą bendruoju pagalbos telefonu. Analogiškos L. U. nurodytos įvykio aplinkybės užfiksuotos ir tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo.

Be to, kaip matyti iš Bendrojo pagalbos centro telefoninio įrašo apžiūros, L. U., paskambinusi į Bendrąjį pagalbos centrą 2019 m. lapkričio 4 d. 19.30 val., pranešė, kad ją namuose, (duomenys neskelbtini), parsivertęs suspardė sūnus, ji negali kvėpuoti, labai skauda visą kūną, kažkur po šonkauliais, ji pabėgo iš buto, pagalbos lauks koridoriuje. Pažymėta, kad moters balso tonas kaip kalbančios per skausmą (1 t., b. l. 19–20). Šie duomenys visiškai atitinka nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojos A. Č. parodymus. Taip pat pažymėtina, jog greitosios pagalbos medikams bei Kauno klinikinėje ligoninėje ją apžiūrėjusiam ir konsultavusiam gydytojui nukentėjusioji nurodė, jog ją apie 20 val. sumušė sūnus. Greitosios medicinos pagalbos dokumentuose nurodyta, jog pacientė buvo pargriauta ant grindų, sūnus spardė į šonus, skauda labiausiais dešinėje pusėje iš nugaros ties juosmeniu.

Šiais įrodymais nustatyti sužalojimai nukentėjusiajai, jų mechanizmas visiškai atitinka specialisto išvadą bei specialistų paaiškinimus. Specialisto išvadoje konstatuota, jog nukentėjusiajai padaryti mažiausiai du trauminiai poveikiai, nustatytos kraujosruvos plaštakoje ir nugaros dešinės pusės apatinėje dalyje, sulaužytas XI dešinės pusės šonkaulis. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti kaltinime nurodytu laiku, t. y. 2019 m. lapkričio 4 d. Specialistas Gregoir Abi Chaker paaiškino, jog XI šonkaulis gali lūžti tik dėl tiesioginio trauminio poveikio į nugaros dešinės pusės apatinę dalį. Tai visiškai atitinka kraujosruvos dislokaciją ir nukentėjusiosios parodymus dėl sužalojimo aplinkybių – kad jai buvo spirta į dešinį šoną. Be to, specialistas Artūras Slavinskas paaiškino, jog šonkaulių lūžiai nustatomi taip pat ir klinikiniais požymiais – skausmas, išoriniai sužalojimai – kraujosruvos, nubrozdinimai. Tai atitinka specialisto išvadoje konstatuotą kraujosruvą nugaros dešinėje pusėje bei nukentėjusiosios parodymus, kad ji jautė didelį skausmą, jai stipriai skaudėjo dešinį šoną, vos galėjo žodį ištarti, o taip pat A. Č. parodymus, jog nukentėjusiajai po patirto smurto stipriai skaudėjo dešinį šoną, greitosios medicinos pagalbos dokumentuose nurodytas aplinkybes, jog pacientei labiausiai skauda dešinėje pusėje iš nugaros ties juosmeniu.

Specialisto išvada ir specialisto paaiškinimais nustatyta, jog dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajai sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, t. y. nustatyti BK 138 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padariniai. Šie padariniai nukentėjusiajai atsirado dėl ne mažiau kaip 2 trauminių poveikių, kuriuos ji patyrė 2019 m. lapkričio 4 d. vakare.

Nors nukentėjusioji įvykio metu ir buvo neblaivi (jai nustatytas daugiau kaip 2 promilių neblaivumas), tačiau visuma aptartų duomenų – liudytojos A. Č. netiesioginiai parodymai apie įvykio aplinkybes, kurias ji iš girdo iš nukentėjusiosios dar tą patį vakarą ir užfiksavo tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, Bendrojo pagalbos centro įrašas, medicininiuose dokumentuose esantys įrašai, jog nukentėjusioji nurodė, kad ją suspardė sūnus, liudytojos U. Č. parodymai, jog ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji duodama parodymus buvo adekvati, juos perskaitė, pasirašė, pastabų neturėjo, leidžia pagrįstai daryti išvadą, jog nukentėjusiajai sužalojimai atsirado ne dėl jos pačios neatsargių veiksmų, o būtent dėl sūnaus T. U. jos atžvilgiu vartoto murto – spyrių į dešinį šoną ir į kitas kūno vietas, dėl ko nukentėjusiajai lūžo šonkaulis, o taip pat buvo padaryta kraujosruva nugaros dešinėje pusėje, dešinėje plaštakoje.

Pažymėtina ir tai, jog nukentėjusiosios aiškinimą, jog ji galėjo susižaloti griūdama pati, paneigia specialisto Gregoir Abi Chaker paaiškinimas, jog sužalojimas nugaroje pačiam asmeniui griūnant gali būti padarytas tik asmeniui griūnant aukštielninkam, nes turi kontaktuoti nugara su kitu daiktu. Tad, vadovaujantis tokiu paaiškinimu, griūnant užkliuvus už kokio nors daikto, kaip nurodė nukentėjusioji, paprastai griūnama virstant į priekį, todėl tokiu būdu susižaloti nugaros, o juo labiau dešinio apatinio šonkaulio, nukentėjusioji negalėjo.

Byloje nenustatyta, kad šie aptarti duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl darytina išvada, jog jie atitinka įrodymų leistinumo ir liestinumo kriterijus.

Visi aukščiau aptarti įrodymai vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo ir sudaro logiškai bei nuosekliai tarpusavyje susijusią įrodymų visumą, kuri neabejotinai patvirtina T. U. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamasis T. U. naudojo fizinį smurtą savo mamos L. U. atžvilgiu. T. U. 2019 m. lapkričio 4 d. apie 19.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), spyrė savo motinai L. U. į dešinį šoną, sugriebęs už drabužių ją pargriovė ant grindų bei spardė kojomis į įvairias kūno vietas. Taip smurtaudamas nukentėjusiajai L. U. padarė kraujosruvą dešinėje plaštakoje, kraujosruvą nugaros dešinėje, dešinės pusės XI šonkaulio lūžį ir tokiu būdu nesunkiai sutrikdė jai sveikatą. Nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai ir sveikatos sutrikdymo mastas neabejotinai yra T. U. elgesio – spyrių pasekmė, todėl darytina išvada, jog jo veiksmai susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais.

Kaltinamasis yra nukentėjusiosios sūnus. Mama neabejotinai atitinka BK 284 straipsnyje įtvirtintą „artimo giminaičio“ sąvoką.

Teismas taip pat konstatuoja, jog kaltinamasis būdamas suaugęs, pakaltinamas asmuo, be to ne kartą teistas už smurtą prieš savo šeimos narius, neabejotinai suvokė, jog jo veiksmai yra neteisėti, pavojingi, kad smurtaudamas gali sutrikdyti mamai sveikatą, numatė, kad gali kilti įvairūs padariniai, tarp jų ir nesunkiai sutrikdyta sveikata, ir, nors tokių padarinių nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems kilti, t. y. veikė netiesiogine tyčia.

Kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji kvalifikuoto nesunkaus sveikatos sutrikdymo požymiai, todėl konstatuojama, jog T. U. veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis naują tyčinį nusikaltimą padarė nepanaikinus ir neišnykus ankstesniam teistumui, t. y. būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Bausmės skyrimo motyvai

BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatyta laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmė.

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

Kaltinamasis T. U. padarė vieną, tyčinį baigtą nusikaltimą, kuriuo kėsinamasi į vieną labiausiai baudžiamojo įstatymo saugomų teisinių gėrių – žmogaus sveikatą. Jo padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis) kategorijai. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad naują nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu.

Vertinant kaltinamojo T. U. asmenybę, atsižvelgtina į tai, jog jis anksčiau teistas taip pat už smurtinius nusikaltimus, padarytus savo artimųjų atžvilgiu – smurtavo tiek prieš motiną, tiek ir prieš tėvą. Nusikalto neišnykus teistumui, netrukus po to, kai jo atžvilgiu buvo priimtas 2019 m. spalio 25 d. apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo kaltinamasis buvo nuteista už smurtą prieš tėvą. Be to, 2019 m. lapkričio 7 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu kaltinamasis taip pat nuteistas už smurtą prieš motiną. Abu nuosprendžiai šiai dienai įsiteisėję, kaltinamasis bausmės neatlikęs. Kaltinamasis baustas administracine tvarka (b. l. 107–109), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje gydytas tris kartus, paskutinį kartą – nuo 2018 m. vasario 19 d. iki 2018 m. vasario 28 d. (diagnozė F41.2) (1 t., b. l. 129–131). Respublikiniame priklausomybės ligų centre, Kauno filiale neužregistruotas. Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2019 m. lapkričio 18 d. specialisto išvados Nr. 93TPK-1386/2019 matyti, jog skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (b. l. 137).

Įvertinęs šių aplinkybių visumą, jų tarpusavio santykį, teismas sprendžia, jog, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, sprendžia, kad kaltinamajam T. U. skirtina mažesnė bausmė nei BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijos vidurkis – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Kadangi nusikalstama veika padaryta prieš priimant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 7 d. nuosprendį ir po Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 25 d. nuosprendžio priėmimo, tačiau šiam dar neįsiteisėjus, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, subendrinama su bausmėmis, paskirtomis Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 25 d. ir 2019 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiais, prie didžiausios iš bausmių, paskirtos šiuo nuosprendžiu, iš dalies pridedant švelnesnes bausmes ir paskiriant galutinę subendrintą bausmę T. U. – laisvės atėmimą 2 metams 1 mėnesiui.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis jau tris kartus yra teistas už fizinį smurtą prieš šeimos narius ir artimus giminaičius, baustas administracine tvarka, jo nusikalstamos veikos tik sunkėja, darytina išvada, jog atidėti bausmės vykdymą nėra pagrindo, nes nėra pagrindo išvadai, jog atidėjus paskirtos bausmės vykdymą asmuo nebepažeidinės įstatymų ir nebedarys naujų nusikalstamų veikų. Be to, šiuo atveju atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą būtų pažeistas teisingumo principas ir nepasiekti bausmės tikslai.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. lapkričio 5 d. 11.55 val. iki 2019 m. lapkričio 6 d. 12.45 val., t. y. 2 (dvi) dienos, nuo 2019 m. rugsėjo 16 d. 23.40 val. iki 2018 m. rugsėjo 17 d. 15.28 val., t. y. 1 (viena) diena ir nuo 2019 m. sausio 1 d. 02.00 val. iki 2019 m. sausio 2 d. 12.44 val., t. y. 2 (dvi) dienos.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalį, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pateikė civilinį ieškinį dėl 595,36 eurų dydžio turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 152–162). Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad, nukentėjusioji L. U. dėl patirto sužalojimo buvo nedarbinga ir jai buvo išmokėtos ligos išmokos. Iš prie ieškinio pateiktų dokumentų matyti, kad išmokėtų ligos išmokų suma sudaro 595,36 eurų.

Civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas. Byloje nustatyta, jog L. U. buvo nedarbinga dėl sužalojimų, kuriuos jai padarė sūnus T. U. tyčiniais neteisėtais nusikalstamais veiksmais, todėl už žalą, atsiradusią dėl ligos išmokų, atsakingas kaltas asmuo, t. y. T. U.. Ieškinio dydis pagrįstas ir įrodytais ieškovės pateiktais rašytiniais duomenimis, kurių teisėtumu ir pagrįstumu teismas neturi pagrindo abejoti.

Ligos išmokas išmokėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, todėl ji turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis).

Esant šioms aplinkybėms, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinis ieškinys tenkinamas visiškai ir iš kaltinamojo T. U. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui priteisiama 595,36 eurų turtinei žalai atlyginti.

Kiti klausimai

Kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, paliktina galioti iki nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

T. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir paskirti jam 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su bausmėmis, paskirtomis Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 25 d. ir 2019 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiais, iš dalies jas sudedant, ir T. U. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 1 mėnesiui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2019 m. lapkričio 5 d. 11.55 val. iki 2019 m. lapkričio 6 d. 12.45 val., t. y. 2 (dvi) dienas, nuo 2019 m. rugsėjo 16 d. 23.40 val. iki 2019 m. rugsėjo 17 d. 15.28 val., t. y. 1 (vieną) dieną ir nuo 2019 m. sausio 1 d. 02.00 val. iki 2019 m. sausio 2 d. 12.44 val., t. y. 2 (dvi) dienas.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo realios šiuo įsiteisėjusiu nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo pradžios.

T. U. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, palikti galioti iki nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui iš T. U. priteisti 595,36 eur (penkis šimtus devyniasdešimt penkis eurus trisdešimt šešis eurocentus) turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Jolanta Ramonienė