Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktus dokumentus, Migracijos departamentas nustatė, kad užsienietis neatitinka 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (kodifikuota redakcija) (OL 2016 L 77, p. 1) nustatytų atvykimo sąlygų, nes negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo, taip pat pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie vykimo tikslą ir sąlygas. Atsižvelgdamas į tai bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 19 straipsnio 1 ir 2 punktais, Migracijos departamentas atsisakė išduoti nacionalinę vizą pareiškėjui.

Migracijos departamentas rėmėsi turimais duomenimis, pagal kuriuos Bendrovės steigėja nuo jos įsteigimo (2018 m. lapkričio 15 d.) buvo Lietuvos Respublikos pilietė I. K., kuri iki 2019 m. balandžio 23 d. buvo Bendrovės direktore. Nuo 2019 m. balandžio 23 d. Bendrovės direktoriumi paskirtas pareiškėjas. Bendrovės įstatinis kapitalas laikotarpyje nuo 2018 m. lapkričio 15 d. iki 2019 m. balandžio 23 d. buvo 2 500 Eur, nuo 2019 m. balandžio 23 d. - 29 000 Eur. Juridinių asmenų registre (toliau – JAR) už 2018 metus deklaruoti Bendrovės veiklos tikslai ir rūšys– variklinių transporto priemonių pardavimas. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas skunde nurodo kitą jo pagrindinę veiklą – krovinių vežimas geležinkeliais, t. y. pakrovimas, išvežimas vagonuose ir teigia, kad tai kita veikla, nei pateikdamas prašymą dėl daugkartinės nacionalinės vizos išdavimo deklaravo pareiškėjas.

Nurodo atkreipęs dėmesį į tai, kad I. K. yra ne vienos uždarosios akcinės bendrovės, kurios dalyviais tapo trečiųjų šalių piliečiai, kreipęsi dėl nacionalinių vizų išdavimo, steigėja: 2019 m. gegužės 2 d. įsteigta UAB „Dongbajus“ (registracijos adresas: duomenys neskelbtini, o jos akcininkai yra Kinijos Liaudies Respublikos piliečiai); 2018 m. spalio 5 d. įsteigta UAB „Duranas“ (registracijos adresas: duomenys neskelbtini, o jos direktorius ir vienintelis akcininkas yra Tadžikistano Respublikos pilietis, kuriam 2018 m. lapkričio 30 d. sprendimu atsisakyta išduoti nacionalinę vizą); 2018 m. rugsėjo 21 d. įsteigta UAB „Bilonas“ (registracijos adresas: duomenys neskelbtini, o jos direktorius ir vienintelis akcininkas yra Tadžikistano Respublikos pilietis); 2018 m. birželio 11 d. įsteigta UAB „Bekas“ (registracijos adresas: duomenys neskelbtini, o jos direktorius ir vienintelis akcininkas yra Tadžikistano Respublikos pilietis, kuriam 2018 m. lapkričio 9 d. buvo panaikinta daugkartinė nacionalinė viza, išduota pagal Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70.10 punktą); 2018 m. gegužės 7 d. įsteigta UAB „Almanas“ (registracijos adresas: duomenys neskelbtini, o jos vienintelis akcininkas yra Kinijos Liaudies Respublikos pilietis); 2018 m. kovo 15 d. įsteigta UAB „Mamadas“ (registracijos adresas: duomenys neskelbtini, o jos direktorius ir vienintelis akcininkas yra Tadžikistano Respublikos pilietis, kuriam 2018 m. lapkričio 9 d. buvo panaikinta daugkartinė nacionalinė viza, išduota pagal Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70.10 punktą); 2018 m. sausio 31 d. įsteigta UAB „Zafaras“ (registracijos adresas: duomenys neskelbtini, o jos direktorius ir vienintelis akcininkas yra Tadžikistano Respublikos pilietis, kuriam 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimu atsisakyta išduoti nacionalinę vizą); 2017 m. lapkričio 7 d. įsteigta UAB „Halilas“ (registracijos adresas: duomenys neskelbtini, o jos direktorius ir vienintelis akcininkas yra Tadžikistano Respublikos pilietis); 2017 m. lapkričio 2 d. įsteigta UAB „Hasanovas“ (registracijos adresas: duomenys neskelbtini, o jos direktorius ir vienintelis akcininkas yra Tadžikistano Respublikos pilietis, kuriam 2018 m. lapkričio 9 d. buvo panaikinta daugkartinė nacionalinė viza, išduota pagal Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70.10 punktą); 2017 m. spalio 27 d. įsteigta UAB „Nizomas“ (registracijos adresas: duomenys neskelbtini, o jos direktorius ir vienintelis akcininkas yra Tadžikistano Respublikos pilietis, kuriam 2018 m. rugsėjo 16 d. sprendimu atsisakyta išduoti nacionalinę vizą); 2017 m. rugpjūčio 18 d. įsteigta UAB „Mirzas“ (registracijos adresas: duomenys neskelbtini, o jos direktorius ir vienintelis akcininkas yra Tadžikistano Respublikos pilietis); 2017 m. liepos 28 d. įsteigta UAB „Farhodas“ (registracijos adresas: duomenys neskelbtini, o jos direktorius ir vienintelis akcininkas yra Tadžikistano Respublikos pilietis); 2016 m. rugsėjo 1 d. įsteigta UAB „Fadala“ (registracijos adresas: duomenys neskelbtini, o jos vienintelis akcininkas yra Kinijos Liaudies Respublikos pilietis).

Pažymi, kad visų išvardintų uždarųjų akcinių bendrovių veiklos tikslai yra tie patys – „didmeninė prekyba už atlygį ar pagal sutartį“, išskyrus UAB „Fadala“, kurios veiklos tikslas yra „veikla“, UAB „Duranas“, kurios veiklos tikslas yra variklinių transporto priemonių pardavimas, variklinių transporto priemonių atsarginių dalių ir pagalbinių reikmenų pardavimas, bei UAB „Bilonas“, kurios veiklos tikslas yra variklinių transporto priemonių pardavimas. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, kad I. K. tarpininkauja trečiųjų šalių piliečiams, siekiantiems legalizuotis Šengeno erdvėje.

Atkreipia dėmesys į tai, kad, pareiškėjo pateiktame JAR elektroniniame sertifikuotame išraše nurodytas Bendrovės kontaktinis elektroninio pašto adresas yra Bendrovės steigėjos I. K. elektroninio pašto adresas.

Bendrovė yra registruota adresu – Pušų g. 6-1, Viktariškių k., Vilniaus r. sav. Migracijos departamento turimais duomenimis, šiuo adresu esanti patalpa – 185,89 kv. m. butas, kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikos piliečiui I. Š.. Šioje patalpoje/bute neįrengtas šildymas, vandentiekis, nuotekų šalinimas, nėra dujų, todėl mano, kad ši patalpa negali būti laikoma tinkama Bendrovės veiklai vykdyti.

Nurodo, kad atsižvelgęs į tai, Migracijos departamento Imigracijos skyrius 2019 m. gegužės 15 d. raštu Nr. (15/4-20) 10K-21400 prašė pareiškėjo pateikti visų įgytų Bendrovės akcijų apmokėjimą, jeigu visos įgytos Bendrovės akcijos yra apmokėtos, patvirtinančius dokumentus, akcininko sprendimą (-us) dėl Bendrovės akcijų padidinimo, kasos knygą(-as) arba jos(-ų) kopiją (-as), kurios (-ių) tikrumas paliudytas dokumentų kopijų tikrumo teisę turinčio asmens ar institucijos (nuo Bendrovės įsteigimo), Bendrovės išplėstinį banko sąskaitos išrašą (nuo 2019 m. sausio 1 d.) bei nurodyti, ar Bendrovė turi buveinę ir, jeigu turi, nurodyti jos adresą bei pateikti buveinės patalpos nuomos sutartį ar kitą dokumentą, patvirtinantį Bendrovės teisę naudotis patalpomis.

Kartu su prašymu nacionalinei vizai gauti pareiškėjas pateikė 2019 m. balandžio 3 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią ji įsigijo 100 vnt. Bendrovės paprastųjų vardinių akcijų (vienos akcijos nominali vertė 25 Eur, visų akcijų nominali vertė – 2 600 Eur), 2019 m. balandžio 25 d. JAR išplėstinį išrašą, kuriame nurodytas 29 000 Eur Bendrovės įstatinis kapitalas. Pažymi, kad akcinių bendrovių nuosavo kapitalo sudėtis yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad bendrovės nuosavą kapitalą sudaro apmokėto įstatinio kapitalo dydis, akcijų priedai, rezervai ir nepaskirstytas pelnas. Įstatinio kapitalo dydis yra lygus visų pasirašytų bendrovės akcijų nominalių verčių sumai (38 str. 2 d.). Šio įstatymo 45 straipsnio 10 dalyje nustatyta, jos akcijos laikomos apmokėtomis, kai jas pasirašęs asmuo įmoka paskutinį piniginį įnašą ar perduoda visą akcijų pasirašymo sutartyje nurodytą nepiniginį įnašą (paskutinę nepiniginio įnašo dalį) bendrovės nuosavybėn. Taigi, atsakovo nuomone, JAR esantys duomenys apie bendrovės įstatinį kapitalą patys savaime dar nepatvirtina įstatinio kapitalo apmokėjimo.

Pažymi, kad pareiškėjas kartu su 2019 m. balandžio 30 d. prašymu išduoti nacionalinę vizą nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų įstatinio kapitalo padidinimą bei įsigytų Bendrovės akcijų apmokėjimo faktą. Pareiškėjas 2019 m. birželio 13 d. kaip papildomus dokumentus pateikė 2019 m. balandžio 17 d. Bendrovės vienintelio akcininko sprendimą Nr. 19/04, kurio pagrindu Bendrovės vienintelis akcininkas - pareiškėjas nusprendė padidinti įstatinį kapitalą piniginiu įnašu, išleidžiant 1 060 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių vienos nominalioji vertė - 25 Eur, ir nustatė, kad įstatinis kapitalas po didinimo – 29 000 Eur, t. y. 1 160 vnt. akcijų, kurių vienos nominali vertė - 25 Eur. Tuo pačiu pareiškėjas 2019 m. gegužės 15 d. kaip papildomus dokumentus Migracijos departamentui pateikė AB „Šiaulių bankas“ 2019 m. gegužės 15 d. raštą Nr. 60, kuriame nurodyta, kad 2019 m. gegužės 14 d. Bendrovės sąskaitos likutis buvo 29 000,97 Eur, tačiau 2019 m. birželio 18 d. Migracijos departamentui papildomai pateiktame AB Šiaulių banko išplėstiniame Bendrovės banko sąskaitos išraše už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 10 d. iki 2019 m. birželio 18 d. nurodyta, kad Bendrovės sąskaitoje pradžioje buvo 0 Eur, pabaigoje – 2,65 Eur, nes pareiškėjas 2019 m. gegužės 14 d. įnešė į Bendrovės sąskaitą banke 29 030 Eur , o kitą dieną, t. y. 2019 m. gegužės 15 d., išėmė 28 760 Eur.

Atsakovės nuomone, JAR esantys duomenys apie Bendrovės įstatinį kapitalą patys savaime nepatvirtina įstatinio kapitalo apmokėjimo, o iš pareiškėjo pateiktų dokumentų nustačius, kad pareiškėjas į Bendrovės banko sąskaitą įmokėtą sumą iš karto po įmokėjimo išsiėmė, sudaro pagrindo įtarimams, jog pareiškėjas tik siekė formaliai atitikti sąlygas nacionalinei vizai gauti, ir abejones dėl pareiškėjo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų ir jo, kaip Bendrovės direktoriaus ir akcininko, sąžiningo siekio užsiimti teisėta veikla.

Teigia, kad iš pareiškėjo pateikto Bendrovės 2019 m. balandžio 30 d. balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos ir nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos matyti, kad šiuos dokumentus, kaip vyr. buhalterė, pasirašė minėta I. K., kuri laikotarpyje nuo 2018 m. lapkričio 15 d. iki 2019 m. balandžio 3 d. buvo Bendrovės direktorė, tačiau niekada nebuvo joje įdarbinta. Tai reiškia, kad Bendrovėje nebuvo įgyvendinamos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 4 dalies nuostatos, pagal kurias su Bendrovės vadovu turi būti sudaroma darbo sutartis. Pažymi, kad minėtuose dokumentuose, kuriuos kaip vyr. buhalterė pasirašė I. K., nenurodyta, jog ji yra kitos - buhalterinės apskaitos paslaugas - teikiančios įmonės darbuotoja, nors ir buvo pateikta 2019 m. balandžio 23 d. tarp UAB „Omega apskaita“ ir Bendrovės buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartis Nr. 2018-02. Atkreipia dėmesį į tai, kad, Migracijos departamento duomenimis, I. K. UAB „Omega apskaita“ nėra įdarbinta, o vieninteliam šioje įmonėje įdarbintam darbuotojui yra mokamas ypač mažas darbo užmokestis (10,00 – 12,89 Eur per mėnesį). Teigia, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą abejonėms dėl įmonės vykdomos realios veiklos ir įtarimams, kad pateikta buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartis buvo sudaryta tik siekiant formaliai atitikti sąlygas nacionalinei vizai gauti. Pažymi, kad Migracijos departamento duomenimis, Bendrovėje nuo jos įsteigimo iki šiol įdarbintų darbuotojų nebuvo ir nėra.

Teigia, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, jog jam nebuvo žinoma, kad Bendrovėje buhalterija nebuvo tvarkoma ir darbuotojai nebuvo įdarbinti, ne tik nepaneigia nustatytų atsisakymo išduoti vizą pagrindų, bet tik patvirtina, kad pareiškėjas, turėdamas teisę veikti Bendrovės vardu ir Bendrovės interesais atlikti visus su Bendrovės verslu susijusius teisinius veiksmus, iš tiesų Bendrovės veikloje nedalyvavo. Pareiškėjo statusas įmonėje – direktorius, t. y. asmuo, priimantis į darbą ir atleidžiantis darbuotojus, organizuojantis kasdienę bendrovės veiklą, tačiau jo skunde nurodytos aplinkybės, kad jis nežinojo, jog Bendrovės apskaita nėra tvarkoma, darbuotojai nėra įdarbinti, tik įrodo, kad jis nėra įsitraukęs į įmonės veiklą, o skunde nurodyti teiginiai – deklaratyvūs.

Papildomai nurodo, kad pareiškėjas į Šengeno erdvę (į Lietuvos Respubliką) 2019 m. kovo 24 d. atvyko su Šengeno viza, galiojančia nuo 2019 m. sausio 20 d. iki 2019 m. liepos 18 d., buvimo laikas – 90 d., vykimo į Lietuvos Respubliką tikslu nurodydamas automobilių pirkimą, o po dviejų dienų, t. y. 2019 m. kovo 26 d., pateikė prašymą išduoti jam nacionalinę vizą. Kaip matyti iš pareiškėjo pateiktų dokumentų, jis 2019 m. balandžio 3 d. įsigijo Bendrovę, 2019 m. balandžio 17 d. vienintelio akcininko sprendimu padidino įstatinį kapitalą iki 29 000 Eur, 2019 m. balandžio 23 d. sudarė buhalterinių paslaugų teikimo sutartį, 2019 m. balandžio 30 d. sudarė darbo sutartį, pasirašė 2019 m. balandžio 30 d. Bendrovės balansą, pelno (nuostolių) bei nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitas ir 2019 m. balandžio 30 d. pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą likus vienai dienai iki jo teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje ir kitose Šengeno valstybėse pabaigos, t. y. 90 dienų per 180 dienų laikotarpį.

Nurodo, kad išnagrinėjus pareiškėjo pateiktus dokumentus ir sistemiškai įvertinus visas nustatytas faktines aplinkybes, Migracijos departamentui kilo pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, jo, kaip Bendrovės akcininko ir direktoriaus, sąžiningo siekio užsiimti teisėta veikla, nes pareiškėjo pateikti su Bendrove susiję dokumentai šio siekio savaime nepatvirtino ir sukėlė įtarimų, kad pateikti dokumentai buvo sudaryti ir pateikti siekiant tik formaliai atitikti reikalavimus nacionalinei vizai gauti, o ne realiai Bendrovės veiklai vykdyti. Todėl padarė išvadą, kad pareiškėjas siekė tik formaliai atitikti nustatytas sąlygas nacionalinei vizai gauti ir legalizuoti savo buvimą Šengeno erdvėje ir nepagrindė numatomo buvimo tikslo bei sąlygų, t. y. neatitiko Vizų išdavimo tvarkos aprašo 70.10 punkte nustatytų reikalavimų.

Vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2014 m. gruodžio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-858-2720-2014 pateiktu išaiškinimu, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (LVAT). Tuo pačiu teigia, kad atsisakymas išduoti daugkartinę nacionalinę vizą savaime neužkerta kelio pareiškėjui dalyvauti įmonės veikloje pasitelkus įgaliotus atstovus ar kaip įmonės akcininkui ir direktoriui gavus Šengeno vizą, nes pagal LVAT praktiką buvimas ne Lietuvos Respublikoje netrukdo sėkmingai valdyti įmonių (LVAT 2014 m. gruodžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858– 2720/2014).

Nurodo, kad pareiškėjas nei skunde nurodytais argumentais, nei prie skundo pridėtais dokumentais nepaneigė ginčijamo sprendimo priėmimo metu egzistavusių aplinkybių, jog jis siekė tik formaliai atitikti nustatytas sąlygas nacionalinei vizai gauti ir legalizuoti savo buvimą Šengeno erdvėje.