- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-11-28
- Bylos Nr.
- 1-926-633/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algis Vieraitis
- Kaltinamasis
- R. O.
- Advokatai
- Konstantinas Mironovas
sekretoriaujant Dalei Butkienei, dalyvaujant prokurorui Vingaudui Rinkevičiui (nuotoliniu būdu, naudojantis vaizdo konferencijų ir pokalbių platforma Zoom), gynėjui advokatui Konstantinui Mironovui, teismo vertėjai Liudmilai Baktienei, viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :
R. O. (R. O. (A.), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, susituokęs ir turintis 2 nepilnamečius vaikus išlaikytinius, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kaltinamasis R. O., pažeisdamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2018/1672 2018 m. spalio 23 d. „Dėl į Sąjungą įvežamų arba iš jos išvežamų grynųjų pinigų kontrolės“ 3 straipsnio 1 punkto reikalavimą, kuriuo nustatyta, jog bet kuris fizinis asmuo, atvykstantis į Bendriją ar išvykstantis iš jos ir gabenantis grynuosius pinigus, kurių vertė ne mažesnė kaip 10 000 eurų, deklaruoja tą pinigų sumą pagal šį reglamentą valstybės narės, per kurią jis atvyksta į Bendriją ar išvyksta iš jos, kompetentingai institucijai, 2024 m. rugpjūčio 5 d. apie 04:30 val., vykdamas iš Rusijos Federacijos (toliau – ir RF) į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną Kauno teritorinės muitinės Kybartų kelio postą J. Basanavičiaus. g. 2, Kybartų m., Vilkaviškio r. sav., atvykstančių lengvųjų automobilių kanalu automobiliu „BMW 520“ valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), su savimi (asmeniniame bagaže) gabeno grynuosius pinigus – 8 670 eurų ir 800 000 R. F. rublių, kurių bendra vertė Lietuvos banko nustatytu kursu – 17 096 Eur (daugiau nei 150 MGL), jų tyčia nepateikė muitinės kontrolei, - privalėdamas šiuos grynuosius pinigus raštu deklaruoti muitinės įstaigoje, neužpildė ir nepateikė Grynųjų pinigų ir prekių deklaravimo formos bei muitinei žodžiu deklaravo, kad privalomų deklaruoti daiktų negabena.
Šiais veiksmais kaltinamasis R. O. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 199 straipsnio 1 dalyje.
I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas.
Motyvuojamoji dalis
2. Kaltinamasis R. O. teisiamajame posėdyje kaltu dėl aukščiau aprašytų, teismo pripažįstamų įrodytais, nusikalstamų veiksmų atlikimo visiškai prisipažino, pareiškė, kad dėl to nuoširdžiai gailisi. Apie byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybes paaiškino, kad jis pripažįstantis, jog kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis jis savo automobiliu „BMW 520“ kartu su pažįstamais bylos liudytojais A. G. ir G. L., vyko iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities tranzitu per Lietuvą į RF Smolensko miestą darbo reikalais (darbo komandiruotę), paskutiniųjų 2 m. laikotarpiu pagal tranzitinę vizą taip keliavo pirmyn ir atgal maždaug 3-4 kartus per mėnesį. Prieš pastarąją kelionę kiti pažįstami jį paprašė apžiūrėti Lietuvos Respublikoje Vilniaus m. prie Gariūnų turgavietės esančioje naudotų automobilių eksponavimo-pardavimo aikštelėje išstatytą pardavimui automobilį „VW“ ir, nenustačius defektų, jį jiems nupirkti pagal įgaliojimą, šiam reikalui jam taip pat buvo perduoti muitinės pareigūnams jo tikrinimo metu pateikti 8670 Eur grynieji pinigai, - šie priklausę ne jam, o automobilio pirkėjams, ikiteisminiame tyrime per klaidą jie buvo įvardinti kaip jo gauti už Baltarusijoje parduotą automobilį „BMW“, gal jis neteisingai supratęs tyrėjų klausimus, tikrovėje už pastarąjį automobilį gautais pinigais buvo įmokėtas byloje jam paskirtas užstatas, apie jo ketinimus grynųjų eurų pinigų atžvilgiu (panaudoti automobilio pirkimui) muitinės tyrėjai jo neklausę, todėl jis to byloje ir nebuvo nurodęs. 800 000 R. F. rubliai priklausė jam pačiam. Jam buvo žinoma, kad be pateikimo muitinei ir deklaravimo raštu į Lietuvą galima įvežti mažesnę nei (iki) 10 000 eurų grynųjų pinigų sumą, tačiau jis nemanęs, jog Lietuvos muitinei reikia deklaruoti ir grynuosius pinigus bet kuria kita valiuta, t. y. ir RF rubliais, kad valiutos sumuojamos ir būtent bendra visų valiutų suma pagal kursą neturi siekti 10 000 Eurais, - būtent dėl šios priežasties jis turėtų RF rublių Lietuvos muitinei nepateikė, jų jokia forma nedeklaravo, informacinius plakatus su grynųjų pinigų pateikimo muitinei taisyklėmis jis pripažino matęs, ir ne kartą. Grynuosius pinigus eurais jis įsidėjo prie savęs automobilio daiktadėžėje po vairuotojo porankiu, o RF rublius – į juodą odinę rankinę, šią padėjo automobilio salono galinėje dalyje. Lietuvos muitinės poste jis eurų grynųjų pinigų raštu nedeklaravo, nes jų vežėsi mažiau nei 10 000 Eur suma, taip ir deklaravo žodžiu, R. F. rublių nedeklaravo nei žodžiu, nei raštu, kadangi neprisimena, kad muitinės pareigūnė apie kitokią nei eurai valiutą jo būtų paklaususi, pats klaidingai įsivaizdavo, jog deklaruoti RF rublių neprivalo, nepriklausomai nuo gabenamos jų sumos (vertės). Dabar jis suprantantis, kad pagal faktines sumas (bendrąją vertę) grynuosius pinigus jis privalėjo raštu deklaruoti muitinei, objektyvių kliūčių tai padaryti nebuvę. Priėmusi jo žodinę deklaraciją, kad jis negabenantis privalomų pateikti muitinei daiktų, įskaitant pinigus, muitinės pareigūnė jį nukreipė į detalaus patikrinimo vietą (patalpą). Čia muitinės pareigūno vyriškio pareikalavimu jis pateikė vežamus grynuosius pinigus eurus. Tolimesnio patikrinimo metu jo rankinėje buvo rasti ir paimti likę grynieji pinigai – 800 000 R. F. rublių. Jis, kaltinamasis, sutinkantis, kad yra kaltas ir baustinas, tačiau ne taip griežtai kaip buvo nuspręsta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Iš esmės tokias pačias byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybes, tame tarpe kaltinamojo vykimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną laiką ir vietą, buvusius bendrakeleivius, jų kiekvieno gabentus ir Lietuvos muitinei žodžiu deklaruotus grynuosius pinigus eurais (žodinių deklaracijų turinį), kaltinamojo ir jo automobilio detalaus tikrinimo faktą, eigą bei rezultatus – rastus jo, kaltinamojo, rankinėje grynuosius pinigus RF rubliais ir kt., - byloje patvirtino ir liudytojai K. G. (kaltinamojo žodinę deklaraciją priėmusi muitinės pareigūnė) (1 t., b. l. 52-54) bei A. G. (A. G.) (1 t., b. l. 40) ir G. L. (G. L.) (1 t., b. l. 46) (kaltinamojo bendrakeleiviai), kurių ikiteisminio tyrimo įstaigoje duoti parodymai teisiamajame posėdyje buvo ištirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnio 1 dalies bei 291 straipsnyje nustatyta tvarka. Be to, liudytoja K. G. byloje papildomai patvirtino, jog nagrinėjamo byloje nusikaltimo įvykio metu dirbusi Kauno teritorinės muitinės Kybartų kelio poste darbo vietoje Nr. 16 (atvykstančiųjų autobusais ir lengvaisiais automobiliais muitinės deklaracijų priėmimas) ir priėmusi tiek kaltinamojo, tiek jo keleivių žodines deklaracijas, visų be išimties, taigi ir asmeniškai kaltinamojo, jiems suprantama rusų kalba paklaususi ne tik to, ar šie kiekvienas gabenantys grynuosius pinigus eurus, bet ir tai, ar negabenantys grynųjų pinigų kita valiuta (ne eurais), - tiek liudytojai, tiek kaltinamasis (kiekvienas skyriumi) jai pareiškė, jog grynųjų pinigų kita valiuta neturi ir tokių nedeklaravo, po ko ji automobilį ir asmenis nukreipusi detaliam patikrinimui. Tiek liudytojai, tiek kaltinamasis visus jos klausimus rusų kalba gerai suprato, atsakinėjo iškart, be pasitikslinimų.
4. 2024 m. rugpjūčio 5 d., 11:25 – 12:15 val. laiku atlikta nusikaltimo įvykio vietos apžiūra nustatyta, jog Kauno teritorinės muitinės Kybartų kelio postas yra įrengtas J. Basanavičiaus g. 2, Kybartų m., Vilkaviškio r. sav., teritoriją sudaro administraciniai pastatai su Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau ir – VSAT) ir muitinės tarnybinėmis patalpomis, bei atvykimo/išvykimo kanalai kelių transporto priemonėms. Žiūrint nuo Kybartų m. RF kryptimi kairėje pusėje yra atvykstančio į Lietuvos Respubliką transporto kanalai. Dar iki Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau ir – VSAT) ir Muitinės pareigūnų darbo vietų yra atvykstantiems skirta patalpa su informaciniu stendu, kuriame be kitos yra lietuvių, rusų ir anglų kalbomis ryškiais rašmenimis bei papildomomis iliustracijomis pateikta informacija (vienoda visomis trimis kalbomis) „Jei į ES atvykstate arba iš jos išvykstate ir gabenate 10000 Eurų ar daugiau banknotais ar monetomis bet kokia valiuta oru, jūra, geležinkeliu, keliu, privalote juos deklaruoti raštu muitinei“. Toliau Kybartų m. kryptimi yra uždaros VSAT ir Kauno teritorinės muitinės pareigūnų darbo vietos, virš muitinės darbo vietos yra lipdukas „Lietuvos muitinė“, apačioje – dokumentų pateikimo stalčius (1 t., b. l. 10-16).
II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų.
8. Dėl kaltinamojo parodymų vertinimo. R. O. parodymai per šios bylos procesą buvo iš esmės nuoseklūs, jau ikiteisminio tyrimo metu, dalyvaujant tiek vertėjui, tiek jo paties pasirinktam gynėjui, jis savo kaltę pripažino visiškai, pareiškė, kad nuoširdžiai gailisi dėl savo neatsakingo elgesio (kad turėdamas tam jo pripažįstamą pareigą, nedeklaravo raštu ir nepateikė muitinei 10 000 eurų sumą viršijančius grynuosius pinigus (eurus ir R. F. rublius), teisinosi suklydęs dėl pareigos deklaruoti Lietuvos muitinei gabenamus grynuosius pinigus ne eurais, o kita valiuta. Kaltinamasis pripažino, kad suprato per valstybės sieną į Lietuvos Respubliką įvežantis grynuosius pinigus, kurių bendra vertė eurais buvo apie 17 000 ir to siekė, kad pažeidė grynųjų pinigų ir prekių gabenimo per valstybės sieną ir deklaravimo tvarką reglamentuojančius teisės aktus (punktas 1) bei prisiimantis atsakomybę už tai. Kaltinamojo parodymus dėl esminių ir teisiškai reikšmingų nagrinėjamos byloje nusikalstamos veikos kvalifikavimui aplinkybių teismas vertina iš esmės nuosekliais ir atitinkančiais tikrovę (punktas 1), su žemiau (punkte 9) nurodomomis išimtimis.
9. Dėl liudytojų parodymų vertinimo. Teismas nenustatė bylos duomenimis pagrindžiamo pagrindo abejoti ar net netikėti nuosekliais ir išsamiais liudytojų muitinės pareigūnės K. G. bei kaltinamojo bendrakeleivių A. G. ir G. L. parodymais, juolab, kad jie atitinka (papildo, patvirtina) vieni kitus bei yra iš esmės patvirtinti kitais bylos duomenimis (įvykio vietos bei daiktų apžiūromis, kaltinamojo žodinės deklaracijos turiniu ir kt.). Kaltinamojo teisinimąsi, jog grynuosius pinigus jis nedeklaravęs raštu ir nepateikęs muitinei dėl to, kad, jo teigimu, nežinojęs, kad tai padaryti yra privalu su bet kokia valiuta, ne vien tik eurais, teismo vertinimu, visiškai ir patikimai paneigia, be kita ko, ir duomenys, kad grynieji pinigai (eurai ir RF rubliai) pagal liudytojų A. G., G. L. ir K. G. parodymus buvo gabenami ir detalaus muitinio tikrinimo metu rasti dviem dalimis skirtingose vietose, o pareigūnei K. G. kaltinamasis deklaravo su savimi vežantis tik vieną iš jų (8670 Eur), detalaus tikrino vietoje kaltinamasis laisvanoriškai pateikė taip pat tik pastarąją dalį gabentų pinigų (eurus), taigi, akivaizdu, kad kaltinamasis iš anksto neketino deklaruoti ir pateikti muitinei kontrolei likusios grynųjų pinigų dalies (800 000 RF rublių), apie kuriuos dėl jam žinomų motyvų išviso sąmoningai nutylėjęs.
10. Visi kiti teisiamajame posėdyje baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gauti/patikrinti aukščiau aprašyti faktiniai bylos duomenys teismo pripažįstami kaltinamojo veiksmų, kaip nusikalstamų pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, faktinio įvykdymo (padarymo) įrodymais, gautais baudžiamojo proceso įstatymo nustatytais teisėtais būdais (priemonėmis). Šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms įvykio aplinkybių, išskyrus aukščiau pažymėtą išimtį (punktas 9), nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visuma yra visiškai pakankama teismui konstatuoti, kad kaltinamasis, turėdamas aukštąjį išsilavinimą, iš analogiškų nagrinėjamai situacijų patirties - itin dažnų kelionių automobiliu ir geležinkeliu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, labai aiškios viešai pateiktos, tame tarpe ir jo gimtąja rusų kalba, oficialios informacijos muitinės poste (pinigų ir prekių deklaravimo bei pateikimo muitinei kontrolei) vietoje, o taip pat ir iš paties tam pakankamos gyvenimiškos patirties, žinodamas, kad privalo deklaruoti raštu ir pateikti muitinei kontrolei asmeniniame bagaže gabenamą lygią ar didesnę nei 10 000 ekvivalentu eurais sumą grynųjų pinigų, kai tam nebuvo jokių objektyvaus pobūdžio kliūčių, to sąmoningai nepadarė, - pinigų nedeklaravo ir nepateikė muitinei, siekdamas išvengti jos kontrolės, t. y., veikdamas tiesiogiai tyčia, numatė savo veiksmų (neveikimo) nusikalstamus padarinius ir jų norėjo, - pinigus per valstybės sieną gabeno kontrabanda. Teismas neturi pagrindo netikėti ar abejoti tiesioginės nagrinėjamo byloje nusikaltimo įvykio liudytojos muitinės pareigūnės K. G. parodymų teisingumu, tame tarpe ir dėl to, kad jos kaltinamajam jam suprantama rusų kalba buvo paklausta ir pasiūlyta deklaruoti ir kita valiuta (ne eurais) gabenamus per valstybės sieną grynuosius pinigus, ji nebuvo ir nėra pažįstama su kaltinamuoju, nėra turėję ir neturi su juo jokių asmeninio pobūdžio santykių, taigi ir bylos duomenimis pagrindžiamo pagrindo kaltinamąjį apkalbėti.
III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija.
11. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai byloje turi būti kvalifikuojami būtent pagal BK 199 straipsnio 1 dalį. Pirma, byloje nenuginčytai ir patikimai nustatyta, jog grynuosius pinigus (bendra nominali vertė eurais – 17 096 Eur) per valstybės sieną į Lietuvos Respubliką gabeno, raštu nedeklaravo jų bei nepateikė jų muitinės kontrolei būtent kaltinamasis ir niekas kitas. Antra, kaip teismo jau aukščiau buvo argumentuotai spręsta (punktai 8, 9), kaltinamasis taip veikė (gabendamas per valstybė sieną privalomus raštu deklaruoti ir pateikti muitinei kontrolei pinigus bei jų raštu nedeklaruodamas, nepateikdamas muitinei kontrolei ir tuo jos vengdamas), subjektyviai suvokęs ir todėl žinodamas, kad teisės aktais nustatytos jam pareigos neįvykdymu jis gabena juos (pinigus) kontrabanda, nors ir suvokdamas savo veiksmų (neveikimo) neteisėtumą, jų neatliko ir norėjo taip elgtis, t. y. veikė tiesiogiai tyčia. Trečia, objektyviai byloje nustatyta kaltinamojo kontrabanda gabentų grynųjų pinigų nominali vertė eurais teismui abejonių nekelia, jos neginčijo ir kaltinamasis bei jo gynėjas, pastaroji bendrai (abiem valiutomis) sudarė 17 096 Eur sumą, kuri yra aiškiai didesnė nei 150 MGL/BBND (7500 Eur), tačiau kur kas nesiekia 400 MGL/BBND (20000 Eur). Leistina nedeklaruoti raštu ir nepateikti muitinės kontrolei grynųjų pinigų nominali vertė (9999,99 Eur) nagrinėjamu atveju buvo viršyta 7096,01 Eur dalimi, šis dydis nėra mažas ant tiek, kad būtų pagrindas kaltinamojo veiksmus vertinti kaip mažareikšmius, - į neteisėtai (kontrabanda) per valstybės sieną gabentų pinigų kiekį ir vertę bus atsižvelgiama individualizuojant kaltinamajam bausmę.
IV. Bausmės kaltinamajam skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.
12. Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajam skirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo veikos pobūdį, taip pat šios pavojingumo visuomenei laipsnį bei sukeltas ja pasekmes. Pastaruosius teismas kvalifikuoja kiek mažesniais nei rūšinės nusikaltimo sudėties lygmuo (vidurkis) dėl tokių aplinkybių - nors kaltinamojo neteisėtai (kontrabanda) gabentų pinigų nominali (muitinė) vertė kiek viršijo baudžiamojo įstatymo (BK 199 straipsnio 1 dalies) dispozicija apibrėžtos rūšinės sudėties vidurkį (13750 Eur), tačiau grynieji pinigai kaltinamojo nebuvo kaip tai papildomai slepiami nuo muitinės kontrolės (transporto priemonėje įrengtose slėptuvėse ar kitose jų aptikimą ženkliau apsunkinančiose vietose), nagrinėjama nusikalstama kaltinamojo veika dėl muitinės sėkmingo darbo realiai neigiamų padarinių visuomenei ir valstybės ekonomikai nesukėlė. Visos šios aplinkybės savo visuma, teismo vertinimu, mažina kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktai).
13. Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikos kvalifikaciją, todėl dar kartą bausmės individualizavimo požiūriu (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai) tai nevertinama. Iš esmės dėl tos pačios priežasties papildomai nevertinama ir įrodytos kaltinamojo veikos stadija - tai baigtas formalios sudėties tyčinis apysunkis nusikaltimas – pagal šiuos kriterijus švelninti ar griežtinti kaltinamajam bausmę faktinio pagrindo nėra (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
14. Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, kurią vertina iš esmės teigiamai (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas) : kaltinamasis pagal bylos duomenis nusikalto ir yra teisiamas pirmąjį kartą (1 t., b. l. 111), tačiau 2024 metais Lietuvos Respublikos teritorijoje įvykdė 3 administracinius nusižengimus, pasireiškusius kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimais (dominuoja leistino važiavimo greičio viršijimas), tokių buvę ir ankstesniais metais (1 t., b. l. 99-110), kaltinamasis yra susituokęs, gyvena šeimoje ir turi 2 nepilnamečius (7 m. ir 14 m. amžiaus) vaikus išlaikytinius (2 t., b. l. 46-49), dirba ir pragyvena iš savo darbo, mėnesio darbo pajamos apie 40900 RF rublių arba maždaug 430 eurų/mėn. (atskaičius mokesčius) (2 t., b. l. 49-50), sutuoktinės – 20000 RF rublių arba maždaug 210 Eur/mėn. (atskaičius mokesčius) (2 t., b. l. 50-51), bendrai 4 asmenų šeimos pajamos – apie 640 Eur/mėn.
15. Kaltinamojo R. O. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas kvalifikuoja nuoseklų ir visišką prisipažinimą kaltu, reiškiamą nuoširdų gailėjimąsi bei savo parodymais padėjimą išaiškinti esmines nusikalstamos veikos aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamojo sunkinančių aplinkybių teismas pagal šios bylos duomenis nenustatė.
16. Atsižvelgdamas į visumą aptartų aplinkybių (punktai 12-15), teismas toliau sprendžia, kad šioje byloje teisingumo principas lemia kaip teisingos artimo baudžiamojo įstatymo sankcijos minimaliam dydžio bausmės kaltinamajam paskyrimą (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismas sprendžia, jog pirmą kartą apysunkiai nusikaltusiam ir teisiamam kaltinamajam paskirtina švelnesnės rūšies iš baudžiamojo įstatymo sankcijoje alternatyviai numatytųjų, tai yra, baudos bausmė, kurios dydis nustatytinas 180 MGL/BBND (9000 Eur) (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Teismo vertinimu tokios rūšies ir trukmės (dydžio) bausmė, kartu atsižvelgiant ir į papildomai jam skirtinas kitas piniginio pobūdžio teisinės atsakomybės priemones (turto konfiskavimą), kaltinamajam bus proporcinga jo įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdžiui bei jo paties pavojingumui ir bus pakankama bausmės tikslams pasiekti (nebus aiškiai per švelni) (BK 41 straipsnio 2 dalis). Šiam kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę nei numatyta baudžiamojo įstatymo sankcijoje nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (BK 62 straipsnis, 54 straipsnio 3 dalis). Kaltinamajam visiškai prisipažinus kaltu ir teisiamajame posėdyje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, jo atžvilgiu taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir skiriama jam bausmė sumažintina 1/3 dalimi, t. y. iki 120 MGL/BBND (6000 Eur), be to, kaltinamajam į pastarąją bausmę įskaitytinas jo laikiname sulaikyme ir kardomajame kalinime (suėmime) išbūtas laikas nuo 2024 m. rugpjūčio 5 d., 04:31 val. iki rugpjūčio 12 d., 24:00 val., - 8 paros už 16 MGL/BBND baudos dalį (BK 66 straipsnio 2 dalis), todėl galutine bausme nustatytina – 104 MGL/BBND (5200 Eur) bauda (BPK 352 straipsnio 1 dalis).
17. Kaltinamajam R. O. prokuroro nutarimu nuo 2024 m. rugpjūčio 12 d. yra paskirta iki dabar šioje byloje taikoma kardomoji priemonė – 15000 Eur užstatas, į kurį duotas sutikimas nukreipti baudos ir kt. piniginių sankcijų išieškojimą (1 t., b. l. 62). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki pastarojo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo ir vykdymo pradžios, po to panaikintina.
18. Dėl daiktinių įrodymų ir kt. daiktų. I. Paimti iš kaltinamojo R. O. grynieji pinigai – 8670 eurų, įnešti į Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Urbo bankas“ (1 t., b. l. 34) bei 800 000 R. F. rublių, saugomi Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriaus žinioje (1 t., b. l. 35), nuosprendžiui įsiteisėjus, viršijanti leidžiamą gabenti per valstybės sieną nedeklaruojant ir nepateikiant muitinei 9999,99 Eur sumą grynųjų pinigų dalis, kaip nagrinėjamo byloje nusikaltimo priemonė, konfiskuotini (BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalys, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismo vertinimu, šios konkrečios bylos faktinėje situacijoje konfiskavimas visų muitinei privalomai nepateiktų grynųjų pinigų (17 096 Eur), kai šie kartu su aukščiau jau parinkta (individualizuota) baudos bausme sudarytų 22 296 Eur bendrą piniginių sankcijų sumą, atsižvelgiant tiek į nusikalstamos veikos dalyko dydį, tiek į kaltinamojo asmenybę ir turtinę padėtį, neatitiktų teisingumo ir proporcingumo paminėtoms aplinkybėms kriterijų. II. Kaltinamajam R. O. nuosavybės teise priklausantis automobilis „BMW 520“ valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), šio automobilio raktelis bei automobilio registracijos liudijimas, grąžinti ir laikinai saugomi pas kaltinamąjį (1 t., b. l. 85), nuosprendžiui įsiteisėjus, - grąžintini (paliktini visam laikui) teisėtam savininkui R. O., nenustačius pagrindo šių daiktų (dokumentų) konfiskavimui (BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalys) (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
19. Dėl proceso išlaidų. Dėl pastarosios bylos proceso, vadovaujantis 2019 m. kovo 29 d. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B-288 patvirtinta sulaikytų ir konfiskuotų prekių administravimo išlaidų apskaičiavimo metodika, ši ikiteisminio tyrimo įstaiga patyrė tokias išlaidas (1 t., b. l. 91, 92) - sulaikytos transporto priemonės lengvojo automobilio „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transportavimo į saugojimo vietą bei saugojimo išlaidas (iki grąžinimo dienos) – 179,37 Eur (177,87 Eur + 2 d. x 0,75 Eur). BPK 103 straipsnio 5 punktu prie atlygintinų proceso išlaidų yra priskirtos daiktų laikymo (saugojimo) ar persiuntimo (gabenimo) išlaidos, o BPK 105 straipsnio 1 dalimi teismui yra nustatyta teisė tokias išlaidas priteisti iš nuteistojo. Kadangi prašomas jai išieškoti daikto (automobilio) pervežimo ir saugojimo išlaidas ikiteisminio tyrimo įstaiga patyrė išimtinai dėl kaltinamojo tyčinės nusikalstamos veikos ir vykdydama įstatymų reikalavimus dėl baudžiamajam procesui reikšmingų daiktų paėmimo ir saugojimo, prokuroro prašymas patenkintinas, aukščiau išvardintos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos ikiteisminio tyrimo įstaigai iš kaltinamojo R. O. (BPK 105 straipsnio 1 d.).
20. Dėl finansinių sankcijų vykdymo nukreipimo į kaltinamojo turtą. Byloje yra laikinai paimti ir saugomi 8670 Eur ir 800 000 R. F. rublių grynieji pinigai, taip pat įmokėtas į Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros banko sąskaitą 15 000 Eur piniginis užstatas (paskyrus tokią kardomąją priemonę). Dalis grynųjų pinigų - 8670 Eur bei 126263 R. F. rublių, perduotina konfiskavimo vykdymui, o į užstatą nukreiptinas paskiriamos baudos bausmės (5200 Eur) bei priteisiamų proceso išlaidų (179,37 Eur), viso – 5379,37 Eur išieškojimas. Liksianti po visų nuosprendžiu nustatomų ir aukščiau išvardintų kaltinamajam finansinių sankcijų įvykdymo pinigų dalis, t. y. : a) 9620,63 Eur (15 000 Eur – 5200 Eur (baudai) – 179,37 Eur (proceso išlaidoms), - sugrąžintina užstato davėjui O. S. (1 t., b. l. 59, 60); b) 673 737 R. F. rublių (800 000 RF rublių – 126263 RF rublių), - sugrąžintina savininkui kaltinamajam R. O..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 str., 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis,
nusprendžia:
R. O. (R. O. (A.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį 180 (vieno šimto aštuoniasdešimt) MGL/BBND (9000 eurų) baudos bausme.
Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti 1/3 dalimi, t. y. iki 120 (vieno šimto dvidešimt) MGL/BBND (6000 Eur).
Į šią bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime (suėmime) išbūtą laiką (8 paras) už 16 (šešiolika) MGL/BBND (800 eurų) baudos ir nustatyti galutinę bausmę – 104 (vieno šimto keturių) MGL/BBND (5200 eurų) baudą.
Daiktinius įrodymus - 8670 Eur (aštuonis tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt eurų) bei 126 263 (vieną šimtą dvidešimt šešis tūkstančius du šimtus šešiasdešimt tris) R. F. rublių, saugomus Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos žinioje, kaip nusikalstamos veikos priemones, konfiskuoti.
Daiktinius įrodymus – kaltinamajam R. O. nuosavybės teise priklausantį automobilį „BMW 520“ valstybinės registracijos (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), šio automobilio raktelį bei automobilio registracijos liudijimą, laikinai saugomus pas kaltinamąjį, nuosprendžiui įsiteisėjus, sugrąžinti (palikti visam laikui) teisėtam savininkui R. O., nenustačius pagrindo šių daiktų (dokumentų) konfiskavimui.
Pripažinti proceso išlaidomis daiktinio įrodymo – automobilio (duomenys neskelbtini), transportavimo ir jo saugojimo išlaidas, ir priteisti iš kaltinamojo R. O. vieną šimtą septyniasdešimt devynis eurus 37 ct. (179,37 Eur) tokių išlaidų atlyginimą Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įstaigos kodas 188656838, pervedant į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Lietuvos Respublikos finansų ministerijos banke, banko kodas 40400.
Kardomąją priemonę – į Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros banko sąskaitą įmokėtą 15 000 Eur (penkiolikos tūkstančių eurų) užstatą, iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir vykdymo pradžios palikti galioti, o pradėjus jį vykdyti, panaikinti, į šį užstatą sudarančią pinigų sumą, užstato davėjų sutikimu, nukreipti paskiriamos baudos bausmės (5200 Eur) bei priteisiamų proceso išlaidų (179,37 Eur), viso – 5379,37 Eur, išieškojimą, - įpareigoti užstato gavėją Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą pervesti šias sumas atitinkamai į Valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (baudai) ir į Muitinės Departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos banko sąskaitą (proceso išlaidoms).
Liksiančią po visų šiuo teismo nuosprendžiu nustatomų kaltinamajam baudžiamosios atsakomybės priemonių įvykdymo pinigų dalį paskirstyti sekančiai : a) 9620,63 Eur sumą, liksiančių iš užstato, - Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą įpareigoti sugrąžinti užstato davėjui O. S. (O. S.); b) 673 737 R. F. rublių sumą, - sugrąžinti savininkui kaltinamajam R. O..
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.