Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį ir jam skirtas laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams. Taikant BK 64¹ straipsnį ši bausmė sumažinta 1/3. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsniu, ši bausmė subendrinta su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, bausmes visiškai sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 5 (penkiems) mėnesiams. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. nuteistas už tai, kad veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis-būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2014 m. rugsėjo 17 d. apie 17 val., atsirakinęs duris turėtu raktu, iš gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, G. V. priklausantį, turtą: televizorių „LSD LG 32LD320“ 1100 litų vertės ir televizorių „LSD PHILIPS 42 PFL460“ 1900 litų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam G. V. 3000 litų turtinę žalą, t. y., padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Nuteistasis M. B. apeliaciniu skundu prašo peržiūrėti bylą ir jam neskirti laisvės atėmimo bausmės arba ją dar labiau sumažinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą pagal apeliacinį skundą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, pagrįstai M. B. pripažino kaltu ir nuteisė pagal jam inkriminuotą nusikalstamą veiką bei paskyrė teisingą bausmę.

Nuteistasis savo apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių ir jo veikų juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau skundu prašo paskirti jam švelnesnę bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydamas apeliacinio skundo reikalavimų.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo praktikoje (2003 m. birželio 10 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai) yra pažymėjęs, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos; bausmės ir jų dydžiai baudžiamajame įstatyme turi būti diferencijuojami atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą. Nusikalstamų veikų pavojingumą lemia inter alia vertybės, į kurias šiomis veikomis yra kėsinamasi. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-58/2009, 2K-115/2009, 2K-603/2010, 2K-118/2011). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Nagrinėjamu atveju prielaidų daryti išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam M. B. bausmę, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nėra. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad skirdamas bausmę nuteistajam, teismas atsižvelgė į tai, kad yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis nuoširdžiai prisipažino kaltu ir gailisi, yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, kad jis buvo teistas, teistumas neišnykęs, bausmė ir administracinės nuobaudos jo poelgiams neturėjo pakankamos įtakos ir skyrė terminuotą laisvės atėmimą.

Iš bylos duomenų matyti, kad M. B. anksčiau teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, už kuriuos teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka, padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi yra recidyvistas. Pagal BK 56 straipsnio 1 dalį teismas recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Tai reiškia, kad laisvės atėmimas yra tipinė bausmė recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą, leidžianti įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį, o ne laisvės atėmimo bausmė, skiriama išskirtiniais atvejais, kuriuos teismas privalo motyvuoti. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad M. B. turėdamas neišnykusį teistumą, praėjus neilgam laiko tarpui po to kai buvo jo atžvilgiu buvo priimtas 2014 m. rugsėjo 1 d. apkaltinamasis nuosprendis, būdamas daug kartų baustas administracine tvarka, padarė naują nusikaltimą nuosavybei, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai ir daro išvadą, kad nuteistajam skirta laisvės atėmimo bausmė nebuvo efektyvi, nepakeitė jo nusikalstamų polinkių.

Ir nors nuteistasis A. B. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, sprendžia, kad apelianto skunde nurodytos aplinkybės nėra pakankamos, kuriomis remiantis būtų galima sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgdama į tai, kad M. B. už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nesunkaus nusikaltimo padarymą skirta bausmė yra aiškiai mažesnė už BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį (1 metai 7 mėnesiai 15 dienų), kolegija konstatuoja, jog bausmė nuteistajam paskirta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, savo rūšimi ir dydžiu atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bendrąją bausmės paskirtį ir nėra per griežta. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nuosprendyje išdėstytas aplinkybes dėl nuteistajam skirtos bausmės subendrinimo, daro išvadą, kad nuteistajam skirta bausmė subendrinta laikantis bausmių bendrinimo taisyklių, o galutinė paskirta bausmė taip pat nėra per griežta.

Nuteistasis skunde nurodo, kad nukentėjusysis G. V. prašė jam neskirti laisvės atėmimo bausmės, nes jis yra jo posūnis, kartu su juo gyvena, padeda buityje, dirba, duoda pinigų, dabar gerai sutaria. Teismas pažymi, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija, todėl proceso dalyvių prašymas skirti vienokią ar kitokią bausmę neturi įtakos sprendžiant bausmės skyrimo klausimą. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad skiriama bausme siekiama BK 41 straipsnyje numatytų tikslų. Kolegijos vertinimu, tai, jog nuteistasis savo gyvenimo būdu pablogino savo ir savo šeimos padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, pasekmė.

Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes konstatuoja, jog apylinkės teismas nagrinėdamas M. B. baudžiamąją bylą ištyrė visas bylai svarbias aplinkybes, įvertino byloje surinktus įrodymus nepažeisdamas baudžiamojo proceso teisės normų, skirdamas bausmę atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, taip pat galutinę subendrintą bausmę, kuri nėra per griežta, todėl švelninti jos ir keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, apeliacinio skundo argumentais ir motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo M. B. apeliacinį skundą atmesti.