- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-02-28
- Bylos Nr.
- e1-520-457/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04841-2024-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vidmantas Gestautas
- Kaltinamasis
- D. K.
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėjas Vidmantas Gestautas, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2009 m. birželio 15 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4 punktu, 7 punktu, 3 dalimi, atidėtas 1 metams;
2) 2015 m. lapkričio 16 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 ir 10 punktais, atidėtas 1 metams; 2016 m. balandžio 21 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti paskirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės;
3) 2019 m. sausio 25 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme; 2019 m. balandžio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teismo nutartimi paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų areštu;
4) 2020 m. gegužės 25 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą 1 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 7 ir 10 punktais, atidėtas 1 metams 6 mėnesiams; 2020 m. rugsėjo 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nutartimi laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės; bausmė atlikta, teistumas neišnykęs,
- kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. K. 2024 m. vasario 5 d., apie 19.50 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, priėjęs prie virtuvėje stovėjusio brolio E. K. ir dešine ranka sugriebęs jam kaklą, jį spaudė ir tokiais veiksmais savo šeimos nariui – broliui E. K. sukėlė fizinį skausmą.
D. K. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta:
- kaltinamojo D. K. visišku prisipažinimu ir parodymais, kad E. K. yra jo brolis, kuris gyvena motinos J. K. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Jis gyvena (duomenys neskelbtini). Jo ir brolio santykiai yra geri, konfliktai dažniausiai kyla dėl alkoholio vartojimo. Pamena, kad konfliktas tarp jo ir brolio kilo 2024 m. vasario 5 d., galėjo būti apie 20.00 val. Pamena, kad apie 19.00 val., būdamas visiškai girtas, nuėjo į motinos namus, kur buvo E. K., motina J. K. ir jos sugyventinis D. V.. Jie visi virtuvėje vartojo alkoholį. Atėjęs, jis lyg kartu su jais negėrė, tačiau jam pabuvus, brolis E. K. dėl kažko jam pradėjo priekaištauti, dėl ko, nepamena. Žino, kad kilusio žodinio konflikto metu, jis staiga priėjo prie E. K., kuris stovėjo virtuvėje prie durų, ir dešine ranka sugriebęs jam už kaklo, jį spaudė. Brolio nesmaugė, tiesiog ant jo supykęs, stipriai spaudė brolio kaklą, norėdamas, kad jam skaudėtų. Kai spaudė brolio kaklą, suprato, kad kaklą spaudžia per daug stipriai. Tai jis suprato iš brolio reakcijos ir veido išraiškos. Brolio kaklą spaudė apie minutę, gal mažiau. Paleidęs brolio kaklą, išėjo iš buto ir buvo lauke, kai atvyko policijos pareigūnai. Dėl to, kad broliui sukėlė fizinį skausmą gailisi, brolio E. K. atsiprašė, brolis jam atleido. Tai buvo ne pirmas kartas, kai broliui sukėlė fizinį skausmą. Konflikto pagrindinė priežastis buvo ta, kad abu vartojo alkoholį. Kai kurių įvykio aplinkybių dėl girtumo gali neprisiminti;
- nukentėjusiojo E. K. parodymais, kad 2024 m. vasario mėn. pradžioje, grįžo į Lietuvą iš Jungtinės Karalystės, kur prabuvo 4 metus. Grįžęs, apsistojo mamos J. K. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Brolis D. K. gyvena atskirai. Pamena, kad 2024 m. vasario 5 d., po pietų, galėjo būti 16.00-17.00 val., namuose su mama ir jos sugyventiniu pradėjo vartoti alkoholį. Apie 19.30 val., atėjo brolis D. K.. Brolį pasikvietė pats, nes norėjo su juo pabendrauti. D. K. atėjo akivaizdžiai girtas. Kai D. K. atėjo, jie visi virtuvėje pradėjo gerti. Vartojant alkoholį, apie 19.50 val., tarp jo ir D. K. kilo žodinis konfliktas dėl neatliktų namų ruošos darbų. Jis papriekaištavo D. K., kad kol jis buvo užsienyje, šis visiškai nepadėjo mamai tvarkytis buityje. D. K. į jo priekaištus sureagavo labai staigiai ir emocingai. Brolis, nieko nesakęs, priėjo prie jo (tuo metu jis stovėjo virtuvėje prie durų) ir dešine ranka sugriebęs jo kaklą, stipriai jį spaudė. Kai D. K. ranka sugriebęs spaudė jo kaklą, jis juto fizinį skausmą, jam oro netrūko. Tuo metu buvo labai išsigandęs ir D. K. nieko nesakė. Kai D. K. spaudė jo kaklą, skausmą kakle vertina 5-6 balais (kai 10 balų skaudžiausia). D. K. jo kaklą paleido tada, kai mama sušuko, kad jis paleistų. Tai truko apie minutę laiko. Tada D. K., nieko nesakęs, paleido jo kaklą ir išėjo į lauką. Kai D. K. sugriebė jam už kaklo, viską matė mama J. K. ir jos sugyventinis D. V.. Daugiau apie įvykį nieko nepasakys, nes tuo metu pats buvo stipriai išgėręs. Brolis D. K. po įvykio jo atsiprašė, jis jam atleido, pretenzijų neturi;
- liudytojos J. K. parodymais, kad 2024 m. vasario 5 d., tikslaus laiko pasakyti negali, bet galbūt apie 18.00 val., ji kartu su sugyventiniu D. V. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje vartojo alkoholį. Po kiek laiko į namus grįžo sūnus E. K. ir jos sugyventinio paprašė, kad šis paskambintų kitam jos sūnui D. K. ir pakviestų ateiti į namus. Po kiek laiko į namus atėjo D. K., kuris virtuvėje kalbėjosi su E. K.. Kalbėdamiesi broliai susipyko ir D. K. puolė E. K.. D. K. griebė E. K. už gerklės ir prispaudė jį prie kambario durų staktos. Kuria ranka D. K. buvo sugriebęs broliui už gerklės, neatsimena, taip pat, tiksliai neatsimena ar E. K. ką nors sakė, ar bandė nuo savęs stumti D. K.. Tuomet ji prie jų priėjo ir bandė juos išskirti. Atitraukus D. K. nuo E. K., pasakė, kad jiedu aiškintis reikalų eitų į lauką. Tada, kai D. K. paleido E. K. ir nuo jo atsitraukė, E. K. paskambino į bendrąjį pagalbos centrą, o D. K. išėjo į lauką. Kiek pamena, E. K. buvo išgėręs, bet nedaug, o D. K. buvo stipriai neblaivus;
- liudytojo D. V. parodymais, kad 2024 m. vasario 5 d., kiek pamena, jau buvo tamsus paros metas, bet tikslaus laiko nepamena, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), buvo jis, jo sugyventinė J. K. ir E. K. (sugyventinės sūnus). Visi trys buvo virtuvės kambaryje ir kartu vartojo alkoholį. Kol vartojo alkoholį, E. K. pasiėmęs jo telefoną, paskambino broliui D. K., kuris gyvena atskirai, ir pasikvietė, kad ateitų į svečius. Iš pradžių E. K. su D. K. kalbėjosi apie jų mamos skolas ir po to tarpusavyje pradėjo konfliktuoti žodžiu. D. K., kaire ranka suėmęs E. K. už kaklo, jį suspaudė ir laikė E. K. prirėmęs prie durų staktos. Tuo momentu, kol D. K. laikė E. K. suėmęs ranka už kaklo, jų mama priėjusi juos išskyrė, bet E. K. ir pats bandė D. K. nuo savęs patraukti, bet jam nepavyko. Kai motina juos išskyrė, E. K. stovėjo prie miegamojo kambario durų, o D. K. stovėjo prie virtuvės kambario durų;
- 2024 m. vasario 6 d. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuotas E. K. pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2024 m. vasario 5 d., apie 19.50 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus brolis D. K., virtuvėje, žodinio konflikto metu, dešine ranka jam suspaudė kaklą, taip brolis D. K. sukėlė jam fizinį skausmą, skaudėjo apie 10 min., patirtą skausmą skausmo balų skalėje iš 10 balų vertina 4 balais;
- 2024 m. vasario 6 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), kur prieš nukentėjusįjį E. K. buvo panaudotas fizinis smurtas ir sukeltas fizinis skausmas, apžiūra. Įvykio vieta apžiūrėta, aprašyta ir nufotografuota;
- 2024 m. vasario 7 d. asmens apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėjus E. K. kūną, sužalojimų ant kaklo ir kitų matomų kūno dalių, nenustatyta;
- 2024 m. vasario 5 d. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele Nr. 2444010118, iš kurios matyti, kad greitosios medicinos pagalbos darbuotoja, apžiūrėjusi E. K., išorinių sužalojimų nenustatė;
- 2024 m. vasario 22 d. kitų objektų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateiktas 2024 m. vasario 5 d., 19.52 val., garso įrašas, kuriame girdimas BPC operatorės ir pranešėjos (J. K.) pokalbis. Pranešėja nurodo, kad (duomenys neskelbtini) susimušė du broliai E. ir D. K., nurodo adresą ((duomenys neskelbtini)), nurodo, jog medikai nereikalingi, paaiškina, kad vienas smaugė rankomis, o kitas neapsigina, nurodo, kad yra mama J. K.;
- 2024 m. vasario 5 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato pareigūno tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad 2024 m. vasario 5 d., 19.55 val., gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), namuose susimušė du broliai. Atvykus nurodytu adresu, pasitiko E. K. ir D. K., kuriems alkoholio matavimo prietaisu „Alcotest 7510“ Nr. ARPK-0180 (patikros sertifikato Nr. 1985409, kuris galioja nuo 2023-10-30 iki 2024-04-28) D. K. nustatytas 3,85 prom. girtumas, E. K. nustatytas 2,62 prom. girtumas. E. K. nurodė, tarp jo ir brolio D. K. kilo žodinis konfliktas, kurio metu D. K. vieną kartą suėmė ranka jam už kaklo ir taip sukėlė fizinį skausmą. D. K. nurodė, kad jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambinęs brolis, pasikvietė jį ateiti. Jis atėjo ir tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis vieną kartą ranka nestipriai suėmė E. K. už kaklo. Apžiūrėjus E. K., vizualių sužalojimų ant kūno nepastebėta. Namuose buvusi brolių mama J. K., kuriai nustatytas 2,65 prom. neblaivumas, nurodė, kad E. K. pasikvietė brolį D. K., pradėjo jam priekaištauti neva jis mušė ją ir tuo metu D. K. vieną kartą ranka E. K. suėmė už kaklo. Daugiau jokių veiksmų broliai vienas kito atžvilgiu neatliko. Namuose buvo J. K. sugyventinis D. V., kuriam nustatytas 1,99 prom. neblaivumas. Apie įvykį jis nieko nenurodė.
Kaltinamojo D. K. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį brolį E. K. ir sukėlė pastarajam fizinį skausmą.
Kaltinamojo D. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
D. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, už kurios padarymą įstatymo sankcijoje yra numatyta arešto bausmė, kaip alternatyvi bausmė.
Baudžiamojoje byloje yra visos sąlygos procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu.
Prokurorė siūlo kaltinamajam D. K. už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti 30 parų arešto bausmę, taikant BK 64¹ straipsnį, bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę – 20 parų arešto bausmę.
Kaltinamasis D. K. neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prašomos skirti bausmės rūšimi ir jos dydžiu.
Priimdamas teismo baudžiamąjį įsakymą ir skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį – kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, ne pirmą kartą traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimų, panaudojus fizinį smurtą, padarymą, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir spręsdamas kaltinamajam paskirtinos bausmės klausimą, teismas sutinka su prokurorės siūloma kaltinamajam skirti arešto bausme ir jos dydžiu. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, paliktina galioti D. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421-422 straipsniais, teismas
nusprendė:
D. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti 30 (trisdešimties) parų arešto bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, D. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.
Bausmės pradžią D. K. skaičiuoti nuo faktinio kaltinamojo atvykimo ar pristatymo į arešto bausmės atlikimo vietą, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.
Išaiškinti D. K., kad nuteistieji areštu ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio, baudžiamojo įsakymo ar nutarties įsiteisėjimo dienos į paskirtą bausmės atlikimo vietą atvyksta patys (pirmosios instancijos teismo nuosprendis, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja, jei pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui jis nėra apskųstas, o jei paduotas apeliacinis skundas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos). Nuteistieji areštu į bausmės atlikimo vietą atvyksta darbo dienomis, įkalinimo įstaigos administracijos darbo metu (nuo 08 val. iki 16 val.), planuojamą atvykimą iš anksto suderinę telefonu.
Nuteistieji atvyksta į Šiaulių kalėjimą (Trakų g. 10, Šiauliai 76286, tel. 841435502, el. p.: vytaute.budreviciene@siauliuti.lt) – pilnamečiai vyrai, kuriems areštą paskyrė Šiaulių, Panevėžio, Klaipėdos ir Telšių apskrityse esantys teismai.
Nuteistieji privalo su savimi turėti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, taip pat siūloma su savimi turėti įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl paskirtos arešto bausmės. Asmenys, atvykę akivaizdžiai apsvaigę nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų, stipriai veikiančių medikamentų į bausmės atlikimo vietą gali būti nepriimami. Jeigu nuteistasis areštu dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, jis privalo per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti bausmės atlikimo vietos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai, pateikti neatvykimo priežastis pateisinančius dokumentus ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmę datą. Laiku neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus apie neatvykimo priežastis, bausmės atlikimo vietos administracija kreipiasi į teritorinį policijos padalinį dėl nuteistojo paieškos paskelbimo. Tokiais atvejais nuteistasis areštu sulaikomas ir pristatomas į artimiausią (laisvų vietų turinčią) arešto bausmę vykdančią įstaigą.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti D. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Išaiškinti D. K., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.