- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-05-04
- Bylos Nr.
- A15.-1020-1123/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00657-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- M. S.
- Institucija
- Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba
- Advokatai
- Algimantas Kolpertas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė, sekretoriaujant Agnei Grinkevičiūtei, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, dalyvaujant jos atstovui advokatui Algimantui Kolpertui, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos įgaliotam atstovui R. I., teismo posėdyje žodinio proceso proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. S. 2021 m. vasario 8 d., apie 19.40 val., Vilniuje, Karaliaučiaus g. 2, vairuodama automobilį Subaru, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatsargi, nepaliko saugaus tarpo iš šono, atsitrenkė į stovintį automobilį Volkswagen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir iš eismo įvykio vietos išvažiavo, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) reikalavimus. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadinti abu automobiliai, padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šiais savo veiksmais M. S. pažeidė KET 9, 126, 219 bei 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje.
Šalies argumentai
M. S. byloje esančiame rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2021 m. vasario 8 d., apie 19-20 val. ji vairavo nuosavą automobilį Subaru Impreza, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodama Karaliaučiaus gatve atsitrenkė į stovintį Wolkswagen automobilį, nes nesimatė pro nevisiškai nuvalytą apšalusį langą. Ji po patirto streso apsisuko tiesiai namo. Apie įvykį policijai nepranešė. Dėl padaryto eismo įvykio nuoširdžiai gailisi (b. l. 12).
Papildomai teismui pateiktame rašytiniame paaiškinime M. S. nurodė, kad 2021 m. vasario 8 d., apie 19-20 val. ji vairavo nuosavą automobilį Subaru. Važiuodama Karaliaučiaus gatve, atsitrenkė į stovintį kelkraštyje automobilį, nes neįvertino atstumo tarp jos automobilio ir stovinčio automobilio VW, dėl jos vairuojamo automobilio apšalusio lango krašto. Ji lankosi pas psichoterapeutus dėl sveikatos problemų. Dėl autoįvykio patirto šoko ji patyrė stresą, nesusivaldė, todėl neiškvietė policijos ir nuvažiavo. Grįžusi išgėrė raminamuosius vaistus ir užmigo. Ji nuolat vartoja gydytojo išrašytus vaistus, konsultuojasi su medicinos psichologu-psichoterapeutu. 2021 m. vasario 9 d., apie 9-10 val. ji nuvyko į policijos komisariatą. Tuo metu nebuvo gavusi jokios informacijos apie tai, kad yra paieškoma policijos. Į policiją nuėjo nekviesta, savo iniciatyva, pranešė apie autoįvykį, pateikė paaiškinimus. Tik policijoje ji sužinojo, kad autoįvykis yra užfiksuotas. Ji pati savo iniciatyva nurodė visas autoįvykio aplinkybes, pati pranešė apie pasitraukimą iš įvykio vietos. Ji mano, kad galima taikyti ANK 35 straipsnio 1 d. 1 punktą, nes ji nieko neverčiama prisipažino padariusi administracinį nusižengimą, pati apie jį pranešė ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo. Ji yra kalta dėl autoįvykio ir dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles. Dėl padarytų pažeidimų labai atsiprašo ir gailisi, pažada ateityje daugiau nedaryti pažeidimų. Susipažindama su bylos medžiaga, ji pastebėjo, kad jos paaiškinimas, rašytas Vilniaus aps. VPK Kelių policijos valdybos viršininkui, yra datuotas 2021 m. vasario 12 d. data. Ji paaiškina, kad į policiją kreipėsi 2021 m. vasario 9 d., t.y. kitą dieną po eismo įvykio. Ši data yra įrašyta neteisingai. Tai, kad ji kreipėsi į policiją pati, o nebuvo iškviesta, gali patvirtinti kelių policijos pareigūnai, tyrę administracinio nusižengimo medžiagą. Ši aplinkybė neatsispindi administracinio nusižengimo medžiagoje, todėl ji prašo teismą pareikalauti iš Vilniaus aps. VPK Kelių policijos valdybos informaciją apie tai, kada ji kreipėsi į policiją, pranešdama apie autoįvykį. Ši informacija patvirtins jos nurodytą aplinkybę, kad ji savo noru pranešė apie autoįvykį kitą dieną po jo, kai dar nežinojo, kad įvykis užfiksuotas. Ji yra dirbanti, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, nėra buvusi teista. Ji turi nepilnametį sūnų, kuris mokosi, taip pat lanko vienišą garbaus amžiaus mamą, kuri gyvena (duomenys neskelbtini), turi vidutinio neįgalumo grupę. Ji prašo jai skirti mažesnę, negu minimalią piniginę baudą ir atimti teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam negu nustatytam terminui. Mano, kad paskirta mažesnė bauda ir trumpesnis terminas atimti teisę vairuoti transporto priemones, pasieks baudų skyrimo tikslus.
Administracinėn atsakomybėn traukiamos M. S. atstovas teismo posėdyje nurodė, kad bylos aplinkybės yra visiškai aiškios, M. S. pripažįsta pažeidimą, dėl to ginčo nėra, vienintelis dalykas, kuris yra neaiškus, ar ji pati kreipėsi, ar buvo iškviesta. Byloje yra neatitinimas dėl paaiškinimų ir kreipimosi į policiją laiko. Jų manymu, reikėtų paprašyti policijos duomenų, kada M. S. davė paaiškinimus, ar ji buvo surasta, ar savarankiškai kreipėsi. Mano, kad ši detalė neatsispindi byloje. M. S. tą dieną kalbėjo su V. L. ir jai buvo surašytas sprendimas dėl transporto priemonės grąžinimo.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos įgaliotas atstovas teismo posėdyje nurodė, kad mano, jog byloje yra rašymo apsirikimas, nes matoma, kad liudytoja yra paaiškinus, pažeidimas padarytas 2021 m., ir pats asmuo pripažįsta, kad 2021 m. vasario 8 d., ta visuma leidžia suprasti, kad įvykis buvo 2021 m. vasario 8 d. Jis mato AN registrą byloje, šioje byloje buvo išrašytas šaukimas atvykti 2021 m. kovo 3 d., 10.00 val., bet paaiškinimas datuotas 2021 m. vasario 12 d. Jis tiksliai negali pasakyti, gal pareigūnas paaiškintų, pareigūnas galėjo susisiekti telefonu išsikviesti, arba ji galėjo ir pati atvykti, jeigu taip nurodo, tai tikėtina, kad taip ir buvo. Surašytas buvo 9 d., bet įteikimas galėjo būti 12 d., tai galėtų paaiškinti pareigūnas. Byloje nėra užfiksuota, kad pareigūnas būtų skambinęs M. S.. Gali būti, kad asmuo atvyko, kreipėsi į budintį pareigūną ir ten išsprendė klausimą dėl automobilio grąžinimo. Kadangi pažeidimas iš esmės neginčijamas, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tikrai galėjo ir 9 val. atvykti, tai jis mano, kad nėra reikalinga kviesti minėto liudytojo. Jis susipažino su byla, tai institucijos pozicija yra, kad akivaizdus ir eismo įvykis, ir pasišalinimas, atsitrenktą automobilio priekine dalimi, tai tikrai negalėjo nepastebėti, pats asmuo neginčija pažeidimo.
Liudytojas E. T. savo rašytiniame paaiškinime (rašytiniame paaiškinime klaidingai nurodyta jo data kaip 2020 m. vasario 8 d., nors remiantis bylos duomenimis akivaizdu, kad įvykis vyko 2021 m. vasario 8 d.) nurodė, kad jis 19.40 val. matė kaip mėlynas Subaru markės automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), trenkėsi į stovintį Passat automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuvažiavo Karaliaučiaus g. didėjimo tvarka, vėliau apsisuko ir nuvažiavo link Gilužio gatvės. Vairavo galimai senyvo amžiaus moteris ar vyras, negali pasakyti. Viskas įvyko Karaliaučiaus g. 1. Subaru vairuotojas nebuvo išlipęs iš automobilio (b. l. 6).
Liudytojas R. A. savo 2021 m. vasario 8 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad jis pastatė automobilį VW Passat priešais Karaliaučiaus g. 2. Automobilis buvo neapgadintas. Automobilį pastatė apie 19.00 val. Apie 20.37 val. jam paskambino pareigūnai ir pranešė apie apgadintą automobilį. Atėjęs pamatė apgadintą automobilio galinę dalį. Bagažinės dangtis, bamperio kampas . Kas tai padarė, nežino. Automobilis kasko nedraustas (b. l. 7).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 4-ojo būrio vyriausiosios patrulės D. K. 2021 m. vasario 8 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. sausio 31 d., apie 19.44 val., patruliuojant su vyriaus. patruliu I. M., buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, Karaliaučiaus g. 1, (duomenys neskelbtini) darbuotojas matė, kaip į stovintį kelkraštyje automobilį VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), trenkėsi automobilis Subaru, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir iš įvykio vietos pasišalino, savininkų šalia nėra. Pabiro daug automobilio detalių. Atvykus, pranešėjas parodė, kad automobilis Subaru, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į stovintį automobilį VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasišalino link Gilužio g. Automobilio VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas užpakalinis bamperis, užpakalinis kairės pusės žibintas, bagažinės dangtis. VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas R. A. paaiškino, kad automobilį apie 19 val. paliko stovėti Karaliaučiaus g. 2, automobilis buvo be apgadinimų (b. l. 3).
Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota eismo įvykio vieta adresu Karaliaučiaus g., Vilniuje, joje matyti automobilio VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padėtis po eismo įvykio, automobilis stovi priekiu į Karaliaučiaus g. 2 namą. Nurodyta, kad kitas automobilis pasišalino (b. l. 4). Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį užfiksuota, kad automobiliui VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas užpakalinis bamperis, užpakalinis kairės pusės žibintas, bagažinės dangtis (b. l. 5).
Byloje esančioje nuotraukoje iš eismo įvykio užfiksuoti automobilio VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai (b. l. 15).
Iš VĮ „Regitra“ pateiktos informacijos matyti, kad automobilio Subaru Impreza, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoja-savininkė yra M. S. (b. l. 16-17).
Byloje esančioje fotolentelėje užfiksuoti automobilio Subaru, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai bei išmatuotas jų aukštis (b. l. 19).
2021 m. kovo 15 d. automobilio Subaru, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokole užfiksuota, kad šiam automobiliui sulankstytas variklio dangtis, dešinės pusės priekinis sparnas. Sulaužytas priekinis bamperis. Sudaužytas dešinės pusės priekinis žibintas. Sugadinimai atitinka padarytiems tiriamo eismo įvykio metu (b. l. 20).
Iš UAB (duomenys neskelbtini) pateiktos remonto sąmatos dėl automobilio VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto, matyti, kad automobilio remonto darbų kaina yra 2509,16 Eur (b. l. 14).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas
ANK 417 straipsnio 7 dalis nustato administracinę atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytus.
Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 126 punkte nustatyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Savo rašytiniuose paaiškinimuose M. S. nurodė, kad bylai aktualiu laiku ir vietoje ji, vairuodama automobilį, atsitrenkė į stovintį kitą automobilį, kurio nesimatė per nevisiškai nuvalytą apšalusį jos automobilio langą. Darytina išvada, kad M. S., prieš pradėdama važiuoti, nepasirūpino visomis būtinomis atsargumo priemonėmis, kad tai daryti būtų saugu, ir kad važiuodama ji nesukeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, t.y. pilnai nenuvalė apšalusio automobilio lango, taip ribodama sau kelio matomumą. Tokiomis sąlygomis vairuodama automobilį, ji nepaliko saugaus tarpo iš šono ir atsitrenkė į kitą stovintį automobilį. Darytina išvada, kad tokiais savo veiksmais ji pažeidė KET 9 ir 126 punktų reikalavimus. Be pačios M. S. paaiškinimų, tai, kad ji pažeidė minėtus KET punktus, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: liudytojų E. T. ir R. A. rašytiniai paaiškinimai, tarnybinis pranešimas, eismo įvykio vietos schema bei papildomi duomenys apie jį, fotolentelė ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Ši M. S. veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį.
ANK 426 straipsnio 2 dalis nustato administracinę atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Įrodinėjant šį administracinį nusižengimą būtina nustatyti: kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. KET 219 punkte nustatyta, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo, be kita ko, nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą, taip pat pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus. KET 222 punkte nustatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Savo rašytiniuose paaiškinimuose M. S. nurodė, kad po įvykusio eismo įvykio ji dėl patirto streso nesusivaldė ir iš eismo įvykio vietos išvažiavo, nepranešusi apie įvykį policijai. Tokius M. S. veiksmus teismas vertina kaip tyčinį KET 219 ir 222 punkto nuostatų pažeidimą, kadangi pagal minėtas nuostatas M. S. privalėjo sustoti, pasilikti eismo įvykio vietoje ir, eismo įvykio vietoje nesant kito automobilio savininkui, privalėjo pranešti apie įvykį policijai. Teismui nekyla abejonių, kad M. S. suprato, jog sukėlė eismo įvykį, to ji neneigė ir savo rašytiniuose paaiškinimuose, ir, kaip vairuotoja, ji privalėjo žinoti ir vykdyti vairuotojams tokioje situacijoje keliamus KET reikalavimus. Tačiau minėtų reikalavimų M. S. nevykdė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Kadangi pagal byloje pateiktą remonto sąmatą matyti, jog dėl jos veiksmų automobiliui VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padaryta žala (2509,16 Eur) viršija 15 bazinių baudų ir nuobaudų dydžių (750 eurų), jos veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas.
Vadovaujantis ANK 417 straipsnio 7 dalies nuostatomis, už šio administracinio nusižengimo padarymą yra numatyta bauda vairuotojams nuo užtraukia baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų.
Vadovaujantis ANK 426 straipsnio 2 dalies nuostatomis, už šio administracinio nusižengimo padarymą yra numatyta bauda vairuotojams nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki dviejų tūkstančių eurų. Be to, už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų (ANK 426 straipsnio 7 dalis), o vairuotojams, neturintiems teisės vairuoti transporto priemonių – gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas (ANK 426 straipsnio 8 dalis).
ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį bei nusižengimų padarymo aplinkybes (padaryti du administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ar kelių ūkiu, iš kurių vienas yra grubus – M. S., vairuodama transporto priemonę, pažeidė KET reikalavimus, dėl ko sukėlė eismo įvykį, po ko ji pasišalino iš eismo įvykio vietos, tokiais savo veiksmais ji sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių turtui bei apsunkino eismo įvykio tyrimą). M. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji pripažino savo kaltę dėl administracinių nusižengimų padarymo ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į M. S. asmenybę apibūdinančius duomenis – dirbanti, administracine tvarka anksčiau nebausta, auginanti nepilnametį vaiką. Byloje pateikti dokumentai patvirtina M. S. teiginius, kad ji konsultuojasi pas med. psichologę – psichoanalitinę psichoterapeutę (duomenys neskelbtini), taip pat tai, kad ji serga (duomenys neskelbtini) ligomis, dėl ko ji yra labai jautri, kraujospūdis kyla dėl stresinių situacijų, tuo metu – galvos skausmai, svaigimas, sutrikęs darbingumas. Nors pažymėtina, kad aplinkybė, jog M. S. iš eismo įvykio vietos pasišalino dėl didelio patirto streso, nešalina jos administracinės atsakomybės, tačiau įvertinus duomenis apie jos medicininę būklę, teismas vertina, kad tai iš tiesų galėjo turėti įtakos M. S. veiksmams po eismo įvykio. Be to, įvertintina tai, kad M. S., praėjus dienai po eismo įvykio, pati nuvyko į policiją pranešti apie padarytą pažeidimą, viso proceso metu pripažino savo kaltę ir gailėjosi. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti M. S. paskyrus ANK 417 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą, o dėl ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo jos atžvilgiu pritaikius 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir už šio nusižengimo padarymą paskyrus baudą, kurios dydis nustatytinas mažesnis už įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą administracinį nusižengimą, sankcijos minimumą. Paskirtos baudos subendrintinos apėmimo būdu (ANK 38 straipsnis).
ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. Taigi, pagal minėto straipsnio nuostatas, teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skirti neprivaloma. Atsižvelgiant į anksčiau aptartus M. S. asmenybę apibūdinančius duomenis, taip pat tai, kad ji iki pastarojo įvykio niekada nebuvo bausta administracine tvarka, todėl laikytina atsakinga vairuotoja, teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju teisės vairuoti transporto priemones atėmimą skirti būtų netikslinga. Pažymėtina, kad tokią poziciją teisme palaikė ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos įgaliotas atstovas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
M. S. pripažinti kalta padarius administracinius nusižengimus, numatytus:
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jai 10 Eur (dešimties eurų) baudą;
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, skirti jai 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, M. S. paskirtas administracines nuobaudas subendrinti ir paskirti jai galutinę administracinę nuobaudą – 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.
Išaiškinti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“, AB (buvęs AB „DNB“ bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke „Luminor Bank“, AB (buvęs „Nordea Bank“ AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią „Danske Bank“ A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 21128345895, ir įmokos kodą – 1001.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).
Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.