Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiosios V. P. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 24246779227).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena, pradėta pagal požymius administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 2 dalyje, dėl to, kad 2024 m. birželio 16 d., apie 19.39 val., adresu Vilnius, J. Tiškevičiaus g. 19, kilo eismo įvykis, kuriame dalyvavo automobiliai „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Škoda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nutarimas grindžiamas specialisto T. B. paaiškinimais, kad objektyvių išorinių ir vidinių V. P. traumavimo požymių nenustatyta, todėl pagrindo jos sveikatos sutrikdymo masto nustatymui nėra.

Nukentėjusioji V. P. teismo posėdžio metu palaikė skundo reikalavimą jame išdėstytais argumentais, papildomai parodė, kad eismo įvykio metu dėl smūgio jos kaklas patyrė labai staigų judesį. Kitą dieną skausmas buvo toks didelis, kad, kai gydytoja jai prieš akis pradėjo vedžioti pieštuku, ją išmušė karštis, supykino. Gydytoja jai paaiškino, kad eismo įvykio dieną skausmo ji galėjo nejausti dėl patirto šoko, streso ir panašiai. Skausmas nepraėjo, todėl po trijų dienų vėl kreipėsi į gydytoją, kuri paskyrė jai papildomų vaistų, o po trijų savaičių – reabilitaciją, kuri truko iki rugsėjo 6 d. Visas gydymas buvo nukreiptas į kaklo raiščių patempimą. 2022 m. jai buvo diagnozuoti kaklo slankstelio disko išvarža, osteochondrozės požymiai, tačiau pakitimai buvo nedideli, skausmo nejautė, gydymo nereikėjo. Po eismo įvykio gydytoja jai pasakė, kad išvarža nebuvo pažeista ir dėl osteochondrozės nieko nereikia daryti, nieko nepasikeitė. Iki eismo įvykio tokių nusiskundimų neturėjo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas G. J. teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimo reikalavimą jame išdėstytais argumentais.

Specialistas T. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad įvertino V. P. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės ir UAB sveikatos centro „Gilė“ medicininius dokumentus. V. P. nustatyta diagnozė – kaklinės stuburo dalies sąnarių raiščių patempimas, yra objektyviai nepatvirtinta jokiais instrumentiniais tyrimais. Po eismo įvykio V. P. buvo atlikta kaklinės stuburo dalies kompiuterinė tomografija, tačiau jos rezultatai šios diagnozės nepatvirtina, nes neparodė jai būdingų pakitimų. Esant kaklinės stuburo dalies sąnarių raiščių patempimui, matomi audinių patempimai, raumenų skaidulų plyšimai, įtrūkimai. Šiuo atveju kompiuterinės tomografijos rezultatas patvirtino tik kaklinės stuburo dalies lėtinius degeneracinius pakitimus (išvaržą, osteochondrozę ir kt.). Šie pakitimai V. P. buvo diagnozuoti prieš dvejus metus. V. P. nurodomas skausmas, pykinimas ir kt. yra šių lėtinių ligų paūmėjimo pasekmė ir simpatinės nervų sistemos veiklos stresinė išraiška. Pagal taisykles, nustatant sveikatos sutrikdymo mastą, tai negali būti vertinama. Be to, esant kaklinės stuburo dalies sąnarių raiščių patempimui, labai tikėtina, kad tai atsilieptų kaklinės stuburo dalies diskų išvaržai, nes tam reikia daug mažesnio judesio, negu raiščiams patempti. Tai rodo, kad staigaus kaklo judesio, dėl kurio buvo patempti raiščiai, nebuvo. V. P. nėra nustatyta jokių objektyvių išorinių ir vidinių traumavimo požymių – dėl to nėra jokių abejonių. Diagnozė nustatyta remiantis subjektyviais V. P. nusiskundimais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlusį Kelių eismo taisyklių pažeidimą.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta dėl to, jog nenustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas sukėlė nežymų V. P. sveikatos sutrikdymą. Tokia išvada padaryta remiantis specialisto T. B. paaiškinimais, užfiksuotais protokole, pagrindžiančiais, kad objektyvių išorinių ir vidinių V. P. traumavimo požymių nenustatyta, todėl pagrindo jos sveikatos sutrikdymo masto nustatymui nėra; V. P. yra nustatyti kaklinės stuburo dalies lėtiniai degeneraciniai pakitimai. Skunde su tuo nesutinkama, teigiama, kad kitą dieną po eismo įvykio V. P. buvo diagnozuotas kaklinės stuburo dalies sąnarių raiščių patempimas, kuris atsirado po smūgio į jos vairuojamą automobilį, jai galva atsitrenkus į sėdynės atlošą. Teismo vertinimu, skundo argumentai ir nukentėjusiosios V. P. parodymai, duoti teismo posėdžio metu, specialisto T. B. padarytos išvados nepaneigia.

Iš specialisto T. B. paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, matyti, kad ambulatorinio apsilankymo aprašyme V. P. diagnozuotas kaklinės stuburo dalies sąnarių raiščių patempimas yra objektyviai nepatvirtintas jokiais instrumentiniais (kompiuterinė tomografija, echoskopija ir pan.) tyrimais; atvirkščiai, V. P. atliktos stuburo kaklinės dalies kompiuterinės tomografijos rezultatai kaklinės stuburo dalies sąnarių raiščių patempimui būdingų pakitimų (audinių patempimai, raumenų skaidulų plyšimai, įtrūkimai) neparodė; be to, esant kaklinės stuburo dalies sąnarių raiščių patempimui, labai tikėtina, kad tai neigiamai atsilieptų kaklinės stuburo dalies diskų išvaržai, nes tam reikia daug mažesnio kūno judesio, tuo tarpu V. P. diagnozuota kaklinės stuburo dalies diskų išvarža išliko nepakitusi; kartu tai rodo, kad tokio staigaus kaklo judesio nebuvo. Teismo vertinimu, visa tai logiškai paaiškina, kodėl specialistas T. B. padarė išvadą, kad objektyvių išorinių ir vidinių V. P. traumavimo požymių nenustatyta. Specialistas T. B. taip pat paaiškino galimą V. P. nusiskundimų (stiprus kaklo skausmas, kaklo judesių ribotumas, galvos svaigimas, pykinimas ir kt.) priežastį – kaklinės stuburo dalies lėtinių degeneracinių pakitimų (diskų išvaržos, osteochondrozės ir kt.), kurie jai buvo diagnozuoti prieš dvejus metus ir stebimi iki šiol, paūmėjimas ir simpatinės nervų sistemos veiklos stresinė išraiška, tačiau pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymas Nr. V-298/158/A1-86 „Dėl Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių patvirtinimo“, 11.1 papunktį kūno sužalojimo, susargdinimo ar sveikatos sutrikdymo masto įvertinimui neturi daryti įtakos ankstesnių ligų ar traumų paūmėjimas, individualios tiriamojo asmens organizmo savybės. Čia taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylos nagrinėjimo dalyką sudaro ne tai, kokia yra tikroji V. P. nusiskundimų priežastis, o jai nustatytos diagnozės – kaklinės stuburo dalies sąnarių raiščių patempimo, pagrįstumo klausimas. Specialistas T. B. yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą Kauno medicinos akademijoje, yra teismo medicinos gydytojas, kurio darbo stažas yra nuo 1996 m., Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas, todėl pagrindo abejoti jo kompetencija teismas neturi. Savo išvadą specialistas T. B. padarė įvertinęs V. P. medicininius dokumentus iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės ir UAB sveikatos centro „Gilė“ bei susipažinęs su eismo įvykio aplinkybėmis. Nukentėjusioji V. P. nei skunde, nei teismo posėdžio metu nenurodė aplinkybių, kurių specialistas T. B. neįvertino, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad jis tai padarė netinkamai, taip pat nepateikė naujų duomenų, reikšmingų šiam vertinimui. Atsižvelgdamas į visa tai, teismas neturi pagrindo abejoti specialisto T. B. padarytos išvados patikimumu.

Pažymėtina, kad asmuo kaltu dėl administracinių nusižengimų padarymo gali būti pripažįstamas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Nagrinėjamu atveju ambulatorinio apsilankymo aprašyme V. P. diagnozuotas kaklinės stuburo dalies sąnarių raiščių patempimas, atsižvelgiant į specialisto T. B. padarytą kategorišką išvadą, kad tai niekaip objektyviai nepatvirtinta, nežymaus V. P. sveikatos sutrikdymo nepagrindžia. Kitų diagnozių dėl kilusio eismo įvykio V. P. nenustatyta. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Tai sudaro pagrindą palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nutaria:

Palikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 24246779227) nepakeistą ir nukentėjusiosios V. P. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.