Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Gapučio ir Danutės Švitinienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. V. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį areštu 72 paroms.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki 48 parų arešto bausmės.

Į bausmės laiką įskaitytos 2 laikiname sulaikyme išbūtos paros.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu, jam skirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per 2 mėnesius nuo bausmės atlikimo sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. V. nuteistas už tai, kad 2017 m. kovo 21 d. apie 20.15 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) buto kambaryje, konflikto metu sudavė du smūgius kumščiu į veidą ir vieną kartą spyrė į veidą ant lovos sėdinčiai savo sutuoktinei D. V., taip jai sukeldamas fizinį skausmą.Apeliaciniu skundu nuteistasis P. V. prašo panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį. Skunde jis nurodo, kad 2017 m. gegužės 10 d. jam buvo atlikta galvos operacija, jo sveikatos būklė bloga, geria vaistus, žmona D. V. jį slaugo, ji ir dukra jam visiškai atleido, jis atsisakė alkoholio ir daugiau jo nebevartos, sveikatai pagerėjus, stengsis įsidarbinti. Teismo posėdyje nukentėjusioji D. V., nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti. Apeliacinis skundas atmetamas.Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo priimtų nuosprendžių, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Kaip galima suprasti iš nuteistojo P. V. apeliacinio skundo, jis nesutinka su teismo jam paskirta bausme. Todėl, teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių BPK pažeidimų, pasisako tik dėl tos nuosprendžio dalies, kuria išspręstas bausmės P. V. skyrimo klausimas.Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems, teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę. Tinkamai įvertinta kaltininko asmenybė yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga.Nuteistasis P. V. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnis). Jis savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi. Šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia. Taip pat pagrįstai nustatytos ir jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui bei tai, kad veiką jis padarė būdamas recidyvistas. Nuteistasis nusikalto būdamas ne kartą teistas už analogiškas nusikalstamas veikas prieš tą patį nukentėjusį asmenį – savo žmoną D. V., ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę (areštą) atliko tik 2016 m. spalio 18 d. ir labai greitai po to vėl padarė naują nusikalstamą veiką artimoje aplinkoje (2017 m. kovo 21 d.) (52 – 55, 57 – 68 b. l.), turi neišnykusį teistumą, ne kartą baustas ir administracine tvarka (49 – 51 b. l.), nedirba (117 b. l.), darbo biržoje neregistruotas (48 b. l.). Šios aplinkybės rodo, kad nusikalstamas P. V. elgesys nėra atsitiktinis, nusikalstamos veikos daromos sistemingai ir tai jį charakterizuoja kaip linkusį nusikalsti asmenį, kurio antivisuomeninės, teisei priešingos nuostatos, jau yra susiformavusios.Teisėjų kolegija pripažįsta, kad paminėtas aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertino tinkamai ir už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką pagrįstai nuteistajam paskyrė didesnę nei vidutinės trukmės arešto bausmę. Skirti kitos rūšies (viešuosius darbus arba laisvės apribojimą) ar dydžio bausmę, įvertinus nuteistojo nusikalstamo elgesio sistemiškumą, anksčiau taikytų bausmių bei poveikio priemonių (jam ne kartą taikytas įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose) neveiksmingumą, ar kitaip švelninti nuteistojo teisinę padėtį šiuo konkrečiu atveju nėra jokio pagrindo. Be to, nuteistajam, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu. Tokiu būdu, nuteistajam paskirta galutinė arešto bausmė nėra per griežta ar aiškiai neteisinga, ji yra tinkamai individualizuota, atitinka nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Nuteistojo skunde nurodomos aplinkybės, kad jis atsiprašė nukentėjusiosios, su ja susitaikė, kartu su nukentėjusiąja gyvena, yra jos slaugomas po atliktos operacijos, nori susirasti darbą, nemenkina jo kaltės padarius nusikalstamą veiką ir nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę, o kartu – ir bausmę. Ta aplinkybė, kad nuteistajam atlikta galvos operacija, taip pat nerodo, kad jam skirta bausmė turi būtu keičiama. Pažymėtina, kad nuteistiesiems sveikatos priežiūra ir tokios pat kokybės bei lygio gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims yra garantuojama Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir kitais poįstatyminiais aktais. Be to, jeigu bausmės atlikimo vietoje nuteistojo P. V. sveikatos būklė blogėtų, liga progresuotų ir įkalinimo įstaigoje nebūtų galimybės užtikrinti tinkamo gydymo, bausmę vykdančios institucijos teikimu, remiantis gydytojų komisijos išvada, galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl jo atleidimo nuo tolesnio bausmės atlikimo (BK 76 straipsnio 2 dalis, BVK 177 straipsnis, BPK 359, 362 straipsniai). Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo posėdyje jis paaiškino, kad šiuo metu jaučiasi neblogai, kažkokių rimtesnių pasekmių galvos trauma ir vėliau sekusi operacija nepaliko. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas baudžiamąjį įstatymą pritaikė bei bausmę paskyrė tinkamai, todėl skundžiamą nuosprendį keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Nuteistojo P. V. apeliacinį skundą atmesti.