Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Atsiliepimas

Atsakovas VAVA atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad nustatyta tvarka patikrinusi projektą „Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), detalusis planas”, VAVA nenustatė projekto rengimo, derinimo ir viešo svarstymo proceso ir procedūrų bei teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų esminių pažeidimų. Pažymėjo, jog pareiškėjas, teikdamas skundą dėl 2006 m. rugsėjo 1 d. akto Nr. (100)-11.81-311 panaikinimo, taip pat nenurodo padarytų esminių pažeidimų, dėl kurių skundžiamas aktas galėtų būti panaikintas. Teigė, kad detaliojo planavimo organizatorius ir rengėjas, atliekant teritorijų planavimo dokumento patikrinimą, pateikė medžiagą, jog pareiškėjui buvo išsiųstas laiškas VĮ „Registrų centras” registruoto buto adresu, t. y. (duomenys neskelbtini), tačiau laiškas buvo grąžintas siuntėjui su žyma „gavėjo nerasta”. Laikėsi pozicijos, kad detaliojo plano rengėjas ir organizatorius pagrįstai pasinaudojo teise paskelbti informaciją apie pradedamą rengti detalųjį planą, planavimo tikslus ir kt. šalies dienraštyje ar vietos spaudoje, nes apie pradėtą rengti teritorijų planavimo dokumentą buvo paskelbta dienraščio „Lietuvos rytas” 2004 m. gruodžio 10 d. priede „Sostinė”. Nurodė, kad viešame svarstyme, vykusiame 2005 m. sausio 17 d., visuomenės atstovai nedalyvavo, iki svarstymo pasiūlymų raštu gauta nebuvo. Taip pat nurodė, kad apie sudarytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 2004 m. gruodžio mėnesį buvo paskelbta savivaldybės interneto tinklalapyje, be to, buvo paskelbti detaliojo plano rengimo tikslai. Dėl pirmiau paminėto padarė išvadą, kad pareiškėjui nebuvo kliūčių pateikti pasiūlymus, jis buvo tinkamai informuotas apie rengiamą ir parengtą detalųjį planą.

Atsakovas Taryba atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas praleido terminą skundui dėl Tarybos 2006 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. 1-1366 panaikinimo paduoti, kadangi šis sprendimas dienraščio „Lietuvos rytas” priede „Sostinė” buvo paskelbtas 2006 m. lapkričio 4 d. (Nr. 253), dėl ko laikytina, jog nuo šios dienos pareiškėjas turėjo ir galėjo žinoti apie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimą. Teigė, kad terminas skundui dėl minėto Tarybos sprendimo paduoti suėjo 2006 m. gruodžio 4 d., o pareiškėjas patikslintą skundą, kuriuo ginčija Tarybos sprendimą Nr. 1-1366, teismui pateikė tik 2006 m. gruodžio 18 d., t. y. praleidęs įstatymų nustatytą vieno mėnesio terminą. Manė, kad pareiškėjo teiginys, jog jis nebuvo informuotas apie rengiamą detalųjį planą, kaip to reikalauja Nuostatų 27.2 punktas, yra nepagrįstas, kadangi iš UAB „Senojo miesto architektai” (detaliojo plano rengėjas) pateikto 2006 m. gegužės 12 d. išsiųstų registruotų laiškų sąrašo matyti, jog pareiškėjui bei trečiajam suinteresuotam asmeniui D. P. buvo išsiųstas registruotas laiškas adresu (duomenys neskelbtini). Teigė, jog Nuostatų 27.2 punkto reikalavimai buvo įvykdyti. Sistemiškai aiškindamas Nuostatų 27.2. ir 28 punktus, padarė išvadą, jog informacija apie detaliojo plano rengimą turi būti siunčiama registruotu laišku nekilnojamojo daikto savininkui Nekilnojamojo turto registre nurodytu adresu. Nurodė, kad iš pateikto VĮ „Registrų centras” išrašo matyti, jog pareiškėjas turi butą (duomenys neskelbtini), todėl UAB „Senojo miesto architektai” pagrįstai siuntė registruotą laišką šiuo adresu. Be to, vadovaujantis Nuostatų 28 punkto nuostatomis (nekilnojamojo daikto savininkų daugiau nei dešimt), informacija apie detaliojo plano rengimą buvo paskelbta dienraščio „Lietuvos rytas” priede „Sostinė” (2006 m. gegužės 2 d. Nr. 98). Nurodė, kad Nuostatai nenumato planavimo organizatoriaus pareigos registruotu laišku siųsti informaciją apie detaliojo plano rengimą faktinės arba deklaruotos asmens gyvenamosios vietos adresu. Teigė, jog pareiškėjo skunde minimas CPK 122 straipsnis šiuo atveju apkritai netaikytinas, nes minėta teisės norma numato procesinių dokumentų įteikimo vietą nagrinėjant civilines bylas, o nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl pareiškėjo informavimo apie detaliojo plano rengimą. Atkreipė dėmesį į tai, kad visos visuomenės dalyvavimą teritorijų planavimo procese užtikrinančios procedūros buvo atliktos, todėl VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2006 m. rugsėjo 1 d. pagrįstai patvirtino aktą Nr. (100)-11.81-311 ir įrašė minėtame dokumente teigiamą išvadą dėl siūlymo tvirtinti parengtą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano projektą. Atsakovo teigimu, detaliojo planavimo tikslas yra ne statyba ar rekonstrukcija, kaip klaidingai nurodo pareiškėjas, bet žemės sklypo naudojimo ir tvarkymo režimo nustatymas, t. y. detaliųjų planų sprendiniuose nustatyta teritorijos naudojimo būdo ar pobūdžio ir veiklos joje plėtojimo reikalavimų ir apribojimų visuma, privaloma rengiant statinių statybos ir kitos veiklos projektus. Pažymėjo, kad detaliojo planavimo tikslas yra nurodytas tiek 2004 m. gruodžio 2 d. sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) (2.1.1. punktas), tiek ir 2006 m. balandžio 7 d. išduotose Planavimo sąlygose detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. A620-82-(10.9-MPD-3) ir jis niekada nesikeitė, o tai reiškia, jog pareiškėjo teiginys, kad UAB „Lintel” pakeitus planavimo tikslą (iš rekonstrukcijos į statybą), atitinkamai turėjo būti pakeista ir sutartis dėl detaliojo plano organizatoriaus teisių perdavimo bei pakartotinai atlikti 2004 m. gruodžio 2 d. sutarties 2.2.3. punkto nurodyti veiksmai, yra visiškai nepagrįstas. Laikėsi pozicijos, kad pareiškėjas, skaičiuodamas atstumą iki jam priklausančio sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nepagrįstai nurodė, jog statinio aukštis yra 52 m, kadangi tai yra Tarybos 2006 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. 1-1366 patvirtintas maksimalus statinio aukštis nuo žemės paviršiaus. Nurodė, jog iš pagrindinio detaliojo plano brėžinio matyti, kad šalia pareiškėjui priklausančio žemės sklypo projektuojamas 5 ir 12 aukštų statinys (didesnė pastato dalis yra 5 aukštų), kas reiškia, jog šiuo atveju nebus pasiektas maksimalus ginčijamu Tarybos sprendimu patvirtintas pastato aukštis, taigi ir atstumas iki sklypo ribos bus daug mažesnis nei skunde nurodo pareiškėjas. Nurodė, kad Reglamente STR 2.02.02:2004 įtvirtintų statinių išdėstymo sklype reikalavimų pagrindinis tikslas yra gretimų sklypų savininkų ar naudotojų teisėtų interesų apsauga. Pažymėjo, jog pareiškėjas, teigdamas, kad projektuojamas statinys yra per arti jam priklausančio sklypo ribos, nepateikė jokių įrodymų, kaip dėl to bus pažeisti jo interesai, nes pareiškėjas tiesiog rėmėsi formaliu minėtame reglamente įtvirtintu kriterijumi. Atkreipė dėmesį į tai, kad šiuo atveju akivaizdu, jog vadovavimasis vien formaliu kriterijumi reikštų teisingumo, sąžiningumo principų ignoravimą. Teigė, jog sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalusis planas buvo patvirtintas atlikus daugybę įvairiausių teisės aktuose numatytų procedūrų, laikantis teisės aktų reikalavimų, nei viena ginčijamą detalųjį planą derinusi ar tikrinusi institucija nenustatė esminių pažeidimų, todėl manė, kad sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano panaikinimas prieštarautų tiek Teritorijų planavimo įstatymo, tiek ir Reglamento STR 2.02.02:2004 paskirčiai. Nesutiko su pareiškėjo teiginiu, jog detaliajame plane netinkamai sprendžiamas pareiškėjui priklausančių patalpų insoliavimas, kadangi šis teiginys nepagrįstas jokiais įrodymais. Akcentavo, kad pareiškėjas nepateikė jokių skaičiavimų, atliktų kompetentingų asmenų, kurie patvirtintų aplinkybę, jog pareiškėjui priklausantis butas nebus insoliuojamas. Pažymėjo, kad pareiškėjas pateikė tik Vilniaus VSC 2006 m. birželio 27 d. Projektavimo dokumentų higieninės ekspertizės protokolą Nr. 12-1386, iš kurio turinio akivaizdu, jog pareiškėjui priklausančio buto insoliacijos trukmė bus užtikrinta. Pareiškėjas skunde nurodė, jog, pastačius projektuojamą pastatą, butas, esantis (duomenys neskelbtini), nebus insoliuojamas, tačiau atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso ne pareiškėjui, o trečiajam asmeniui. Be to, net ir šalia esančių butų insoliacijos trukmė gali skirtis.

Tretysis suinteresuotas asmuo AB „TEO LT” atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

Tretysis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad pareiškėjas nepateikė jokių argumentų dėl to, kokiu būdu konkretus detalusis teritorijų planavimas bei 2006 m. rugsėjo 1 d. aktas Nr. (100)-11.81-311 pažeidžia ar gali pažeisti jo teisėtus interesus. Teigė, jog vien nurodymas, jog žemės sklypas, dėl kurio vykdomos detaliojo planavimo procedūros, ribojasi su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, nėra pakankamas pagrindas vertinti galimą ar esamą pareiškėjo interesų pažeidimą. Nurodė, kad detaliojo plano viešas svarstymas įvyko 2006 m. gegužės 31 d., jame svarstymo dalyviams, įskaitant kaimynus, buvo plačiai pristatytas projektas ir jo sprendiniai. Pabrėžė, kad detaliojo planavimo procese pareiškėjas nedalyvavo. Pažymėjo, kad 2006 m. birželio 15 d. detaliojo plano tūriniai sprendimai buvo pristatyti Urbanistinėje ir architektūrinėje taryboje prie Lietuvos architektų sąjungos, kurioje iš esmės buvo pritarta 15 aukštų pastatui, tačiau derinant projektą Nuolatinėje derinimo komisijoje, pastato aukštingumas buvo sumažintas iki 12 aukštų, dėl ko pareiškėjas visiškai nepagrįstai padarė prielaidą, kad detaliojo planavimo organizatorius neįvertino statinių poveikio aplinkinėse teritorijose esančių statinių savininkų gyvenimo ir veiklos sąlygoms. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjo reikalavimas panaikinti aktą laikytinas piktnaudžiavimu savo teise. Rėmėsi Teritorijų planavimo įstatymo 30 straipsniu ir nurodė, kad 2004 m. gruodžio 2 d. sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) detaliojo planavimo organizatoriaus teisės buvo perduotos UAB „Lintel“. Pažymėjo, kad apie minėtą teisių perleidimą visuomenė, įskaitant pareiškėją, buvo informuota skelbimu Vilniaus miesto savivaldybės interneto tinklalapyje. Teigė, jog Nuostatų 7 punkte įtvirtintas teritorijų planavimo viešumą užtikrinančias procedūras UAB „Lintel“ pradėjo vykdyti nuo pat planavimo organizatoriaus teisių perėmimo momento. 2004 m. gruodžio 10 d. šalies dienraščio „Lietuvos rytas“ priede „Sostinė“ buvo viešai paskelbta apie rengiamą teritorijų planavimo dokumentą, įskaitant planavimo tikslus, organizatorių, rengėjus. 2005 m. sausio 17 d. įvyko pirmasis viešas detaliojo planavimo sprendinių svarstymas, 2006 m. gegužės 2 d. šalies dienraščio „Lietuvos rytas“ priede „Sostinė“ planavimo organizatorius viešai paskelbė apie parengtą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalųjį planą, o 2006 m. gegužės 2-31 d. Šnipiškių seniūnijoje įvyko detaliojo plano vieša ekspozicija. Nurodė, kad 2006 m. gegužės 12 d. planavimo organizatorius gretimų sklypų nekilnojamojo turto savininkams registravo laiškus apie planavimo tikslus ir kvietimą į viešą svarstymą. 2006 m. gegužės 31 d. įvyko antrasis detaliojo planavimo sprendinių viešas svarstymas bei 2006 m. liepos 28 d. besiribojančių registruotų sklypų naudotojai raštiškai suderino pagrindinį detaliojo plano brėžinį. Manė, jog yra akivaizdu, kad UAB „Lintel“ ėmėsi užtikrinti detaliojo planavimo procedūrų viešumo priemones įstatymu nustatyta tvarka, veikdama gera valia. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių pasiūlymų dėl detaliojo plano sprendinių per visą planavimo laikotarpį, t. y. nuo skelbimo spaudoje 2004 m. gruodžio 10 d. iki pagrindinio detaliojo plano brėžinio suderinimo 2006 m. liepos 28 d. Laikėsi pozicijos, kad pareiškėjas pateikė skundą veikdamas ne tik be teisėto pagrindo, bet taip pat ir nepagrįstai suvaržydamas ar siekdamas suvaržyti trečiojo suinteresuoto asmens teises į detaliojo planavimo sprendinių patvirtinimą. Teigė, jog pareiškėjas negerbia bendro gyvenimo taisyklių ir geros moralės principų, veikia nesąžiningai, nesilaiko protingumo ir teisingumo principų (CK 1.137 straipsnio 2 dalis). Pažymėjo, kad 2004 m. gruodžio 2 d. sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo nustatytas detaliojo planavimo tikslas, kadangi teisė nustatyti detaliojo planavimo tikslą buvo suteikta UAB „Lintel“, dėl ko pareiškėjo teiginys, kad pasikeitus planavimo tikslui, atitinkamai turėjo būti pakeista ir sutartis, yra nepagrįstas. Be to, Tarybos sprendimu planavimo tikslas nebuvo pakeistas iš rekonstrukcijos į statybą. Nurodė, kad Statybos įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje sąvoka „statyba“ apibrėžiama kaip veikla, kurios tikslas pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį, todėl, vadovaujantis šiuo apibrėžimu, akivaizdu, kad sąvoka „statyba“ vartojama bendrai apibūdinti statybos darbus, nepriklausomai nuo to, ar tai yra nauji statybos darbai, rekonstrukcija, remontas ar griovimas. Pabrėžė, kad pareiškėjas visiškai nepagrįstai skunde nurodė, kad VĮ „Registrų centras“ nėra tas subjektas, kuris disponuoja informacija apie faktinę „deklaruotą“ jo gyvenamąją vietą. Nurodė, kad užtikrindama detaliojo planavimo procedūrų viešumą, UAB „Lintel“ teikė pranešimą pareiškėjui vadovaudamasi Nuostatų 28 punktu, pagal kurį nekilnojamojo turto savininkai surandami pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis. Pareiškėjas skunde klaidinančiai nurodė, kad planavimo organizatorius turėjo pateikti pranešimus apie detaliojo teritorijų planavimo sprendinius į negyvenamąsias patalpas (parduotuvę), kurių savininkė yra tretysis suinteresuotas asmuo D. P. Teigė, jog pareiškėjas skunde nepagrįstai tvirtino, kad informacija apie detaliojo planavimo sprendinius turėjo būti pateikta į jo deklaruotą gyvenamąją vietą, nes vadovaujantis Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 9 straipsniu, išimtinai gyvenamosios patalpos savininkas (bendraturčiai) ar jo įgaliotas asmuo turi teisę iš deklaravimo įstaigos gauti informaciją apie jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje savo gyvenamąją vietą deklaravusius asmenis, o tai reiškia, kad planavimo organizatorius neturi teisinio pagrindo ir negali gauti duomenų apie trečiojo asmens deklaruotą gyvenamąją vietą. AB „TEO LT“ teigimu, pareiškėjas skunde nepagrįstai sutapatino informavimą apie detalųjį teritorijų planavimą bei procesinių dokumentų įteikimą. Vadovaujantis CPK 121 straipsniu, dalyvaujantys byloje asmenys privalo nedelsdami informuoti teismą ir kitus byloje dalyvaujančius asmenis apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo vietos pasikeitimą. Tuo atveju, jeigu šios pareigos yra nesilaikoma, procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu teismui žinomu adresu ir laikomi įteiktais. Tuo tarpu, visuomenės domėjimasis detaliojo planavimo sprendiniais yra suprantamas kaip suinteresuoto asmens teisė gauti informaciją, o ne kaip pareiga atstovauti ginamus teisėtus interesus teisme. Be to, atkreipė dėmesį į tai, kad detaliojo planavimo procese šalių nesieja nei sutartiniai, nei procesiniai ar kitokie teisiniai santykiai. Nurodė, kad pareiškėjas savo reikalavimams pagrįsti taip pat nepagrįstai taikė CK 2.16-2.17 straipsnius, kadangi gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai taip pat siejami su pareiga informuoti sutartiniais ir kitais santykiais susijusias šalis su gyvenamosios vietos pasikeitimu. Teigė, kad pareiškėjas skunde nenurodė jokių aplinkybių bei nepateikė įrodymų, kaip su detaliojo planavimo sprendinių tvirtinimu susijusios administracinės procedūros pažeidžia ar gali pažeisti jo teisėtus interesus. Skunde Vilniaus apskrities viršininkui pareiškėjas prašė sustabdyti teritorijų planavimo procedūrą ir patikrinti vykdomų statybų teisėtumą vien vadovaudamasis subjektyviu manymu, kad greta esančiame žemės sklype vykdomos statyboms reikalingas statybos leidimas, bei nepagrįstu teiginiu, kad yra pažeistas detaliojo planavimo procedūrų viešumas.

Atsiliepimas

Atsakovas Taryba atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjas dėl abiejų reikalavimų praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui paduoti ir jog jis nėra įgaliotas ginti viešąjį interesą. Kiti atsakovo Tarybos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą išdėstyti argumentai yra analogiški argumentams, išdėstytiems atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui.

Tretysis suinteresuotas asmuo AB „TEO LT” atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Tretysis suinteresuotas asmuo teigė, kad pareiškėjo nuorodos į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylas dėl termino kreiptis į teismą su skundu pradžios momento yra nepagrįstos, kadangi iš esmės skiriasi minėtų bylų ir šios bylos aplinkybės. Pažymėjo, kad remiantis ABTĮ 34 straipsniu, galima teismo prašyti atnaujinti terminą skundui paduoti, ko pareiškėjas šiuo atveju nepadarė. Nukreipė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl pareiškėjo apdairumo ir rūpestingumo per įstatymo nustatytą terminą su skundu kreipiantis į teismą (2004 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS11-52/2004). Nukreipė į ABTĮ 82 straipsnio 6 dalį ir teigė, kad pareiškėjo atstovų pasisakymai buvo pagrįstai nutraukti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. Laikėsi pozicijos, kad pareiškėjo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas netyrė pareiškėjo skundo pagrįstumo dėl nei vieno iš pareiškėjo nurodytų argumentų, susijusių su detaliojo planavimo dokumento atitiktimi teisės aktams, yra nepagrįstas, kadangi pirmosios instancijos teismas 2007 m. rugsėjo 10 d. posėdžio metu paskelbė visus įrodymus, kuriuos ištyrus, buvo nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės ir priimtas skundžiamas sprendimas. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas nenuginčijo valstybės institucijų oficialių aktų (dokumentų), kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, teisėtumo ir pagrįstumo. Nesutiko su pareiškėjo teiginiu, jog ginčijami 2006 m. rugsėjo 1 d. aktas Nr. (100)-11.81-311 ir Tarybos 2006 m. spalio 25 d. sprendimas Nr. 1-1336 yra neteisėti iš esmės, kadangi prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, be to, pabrėžė, jog pareiškėjas nenurodė, kokiems konkrečiai teisės aktams jie prieštarauja. Mano, kad pareiškėjo reikalavimas skirti statinio ekspertizę dėl atsparumo ugniai yra nepagrįstas, kadangi statinys dar net nepastatytas. Be to, tokį pareiškėjo reikalavimą vertina kaip bandymą vilkinti teisminį procesą. Teigė, kad pareiškėjas negali ginti viešojo intereso ir nėra įgaliotas atstovauti trečiųjų asmenų interesams. Atkreipė dėmesį į tai, kad apeliaciniame skunde pareiškėjas pateikia naujus argumentus, kurie nebuvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme, t. y. dėl apelianto teisių į gaisrinę saugą pažeidimo, dėl apelianto teisių pažeidimo neleistinai pakeičiant aplinkos reljefą, dėl bendrųjų pastato konstrukcijų pažeidimo, dėl apelianto teisių pažeidimo nesilaikant sanitarinių apsaugos zonų įrengimo tvarkos, dėl detaliojo plano sprendinių neatitikimo Vilniaus miesto bendrajam planui. Nurodė, kad tai draudžia ABTĮ 130 straipsnio 5 dalis. Laikosi pozicijos, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde teikiami nauji prašymai yra arba nesusiję su byla, arba jų pagalba siekiama vilkinti teisminį procesą. Kiti trečiojo suinteresuoto asmens AB „TEO LT” atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą išdėstyti argumentai yra analogiški argumentams, išdėstytiems atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui.