Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušrelės Mažrimienės ir Eglės Kiaurakytės, dalyvaujant posėdžių sekretorei Renatai Šarkauskienei, dalyvaujant pareiškėjai I. N. ir jos atstovei advokatei Loretai Gončiarovienei, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos rajono skyriaus, atstovei Redai Siautilei, trečiojo suinteresuoto asmens AB „Klaipėdos nafta“ atstovui advokato padėjėjui Mariui Brasiūnui, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Sweco Lietuva“ atstovui A. V., trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Ardynas“ atstovui advokatui Vidui Rudokui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. N. patikslintą skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Klaipėdos rajono skyriaus, tretiesiems suinteresuotiems asmenims AB „Klaipėdos nafta“, UAB „Ardynas“, UAB „Sweco Lietuva“ dėl 2013-08-19 įsakymo Nr. 12VĮ-(14.12.2)-1111, kuriuo žemės sklype nustatytas servitutas panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja I. N. patikslintame skunde nurodo, kad jai nuosavybės teise priklauso 12,79 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajone. Nurodo, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2013-08-19 įsakymu Nr. 12VĮ-(14.12.2)-1111 žemės sklypui nustatyti žemės servitutai, suteikiantys teisę 1,5661 ha plote tiesti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas ir naudoti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas – dujotiekio inžinerinius tinklus, kurių savininkas AB „Klaipėdos nafta“. Teigia, kad įsakymo 2.4 punktu nustatytas nuostolių dėl servitutų atlyginimas išmokant 11060,67 Lt vienkartinę kompensaciją, o 2.3 punktu įtvirtinta jos pareiga tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą. Argumentuoja, jog servitutai nėra suprojektuoti Suskystintų gamtinių dujų terminalo, susijusios infrastruktūros ir dujotiekio statybos specialiojo plano (toliau - Specialusis planas), patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013-06-13 įsakymu Nr. 1-130, grafinės dalies brėžiniuose. Pareiškėjos teigimu, ginčijamas įsakymas priimtas, pažeidžiant Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punkte, Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių 2.4 punkte numatytą sąlygą, leidžiančią administraciniu aktu nustatyti servitutus privačios žemės sklypams tik tuomet, jei servitutas numatytas pagal teritorijų planavimo dokumentus. Pripažįsta, jog Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punktas suteikia galimybę administraciniu aktu pagal teritorijų planavimo dokumentų sprendinius nustatyti servitutus, suteikiančius teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus, tačiau mano, jog Specialiuoju planu numatytas tiesti magistralinis dujotiekis negali būti priskiriamas bendrojo naudojimo inžinerinės infrastruktūros tinklams, nes Gamtinių dujų įstatymo 2 straipsnio 56 dalis prie bendrojo naudojimo sistemos priskiria tiktai gamtinių dujų skirstymo (o ne perdavimo) sistemos dalį. Teigia, jog ginčijamu įsakymu suprojektuoti servitutai tiesti, aptarnauti ir naudoti centralizuotas (bendro naudojimo) komunikacijas, yra neteisėtas.

Pareiškėja nurodo, jog pagal Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių 15 punktą servitutas turi būti projektuojamas tokio dydžio, ribų ir ploto, kad būtų užtikrintas viešpataujančio daikto tinkamas naudojimas ir būtų kuo mažiau ribojamos tarnaujančio daikto savininko teisės naudotis žemės sklypu, tuo tarpu, servituto apimtis jos žemės sklypui nustatyta be objektyvios bei technologiškai pagrįstos būtinybės, sukuriant situaciją, kai servituto turėtojos AB „Klaipėdos nafta“ teisės tampa didesnės už žemės savininko teises. Pareiškėjos teigimu, nepagrįsta ginčijamo įsakymo dalis, kuria nustatyta servituto turėtojo teisė tiesti antžemines komunikacijas, nes pagal Specialųjį planą jos sklype numatytas tik požeminio magistralinio dujotiekio vamzdynas. Teigia, kad pareiga tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą jai taip pat nustatyta nepagrįstai, o viešpataujančio daikto savininkui žemės sklypo tinkamo naudojimo ir priežiūros pareigų nenumatyta. Akcentuoja, kad neaiškiai apibrėžtas servituto turinys. Argumentuoja, jog nuosavybės teisės į žemės sklypą suvaržymai paneigia pačią nuosavybės teisės esmę, todėl žemė turėjo būti paimta visuomenės poreikiams. Pareiškėja nesutinka su skundžiamo įsakymo 2.4 punktu nustatytos 11060,67 Lt vienkartinės kompensacijos dydžiu. Nurodo, kad kompensacija apskaičiuota remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-12-02 nutarimu Nr. 1541 patvirtinta Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika (toliau - Metodika), kurioje nenumatytas žemės savininkų nuostolių atlyginimas dėl žemės rinkos vertės netekimo, nėra nustatyta nuostolių dydžio priklausomybė nuo servituto trukmės, nenustatytas periodinės kompensacijos paskaičiavimo būdas. Prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti 1) ar Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalis, suteikianti teisę Lietuvos Respublikos Vyriausybei nustatyti Metodiką, neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 2 daliai, nes deleguoja Lietuvos Respublikos Vyriausybei tas funkcijas, kurias Konstitucija priskiria įstatymų leidėjui; 2) ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-12-02 nutarimas Nr. 1541 ir juo patvirtinta Metodika neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 2 daliai, nes reguliuoja klausimus, kurie turi būti sprendžiami įstatymu; 3) ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-12-02 nutarimas Nr. 1541 ir juo patvirtinta Metodika neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 3 daliai, Civilinio kodekso 4.93 straipsnio 4 daliai ta apimtimi, kad nenumato visų realių savininko nuostolių atlyginimo. Pareiškėjos teigimu, pagal Metodiką nuostoliai apskaičiuoti darant prielaidą, kad žemės sklypas naudojamas žemės ūkio paskirčiai, tuo tarpu žemės sklypas yra Klaipėdos mieste ir vertingas dėl jo urbanizavimo galimybės. Pagal Klaipėdos rajono bendrąjį planą sklypas gali būti naudojamas ne tik žemės ūkio paskirčiai. Teigia, kad turi tikslą ir galimybę pakeisti žemės sklypo naudojimo paskirtį, todėl nuostoliai dėl praradimo naudoti žemę pagal paskirtį nepagrįstai skaičiuojami vertinant žemės ūkio paskirties žemę. Nurodo, kad atsakovas pažeidė ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nes tinkamai neišaiškino ginčijamo akto apskundimo tvarkos (t. 2, b.l. 17-29).

Pareiškėja ir jos atstovė advokatė prašo patenkinti patikslintą skundą jame išdėstytų argumentų pagrindu.

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Klaipėdos rajono skyriaus, atsiliepimu prašo pareiškėjos patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsikirtimą grindžia Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią suskystintų gamtinių dujų terminalo projektas yra pripažintas ypatingos valstybinės svarbos ekonominiu projektu. Pažymi, jog Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo 13 straipsnio 1 dalis numato, jog teritorijai, kurioje turi būti įrengta suskystintų gamtinių dujų terminalo infrastruktūra ir (ar) gamtinių dujų sistemos įrenginiai, susiję su suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto įgyvendinimu, ir kuri nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nėra valdoma bendrovės ar perdavimo sistemos operatoriaus, nustatomas žemės servitutas. Teigia, jog įvertinus šią nuostatą ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, suskystintų gamtinių dujų terminalo jungiamojo dujotiekio statybai privačiuose sklypuose nustatyti servitutai susitarus su sklypų savininkais, o nepavykus susitarti - administraciniu aktu. Nurodo, kad 2013-07-15 AB „Klaipėdos nafta“ pateikė prašymą Nr. (22.3)A6-432 dėl žemės servitutų nustatymo, pateikdama žemės sklypų, kuriems reikalinga nustatyti servitutą administraciniu aktu, sąrašą. Pažymi, kad Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, nustatant servitutus administraciniu aktu, teisės aktai nenumato pareigos ar teisės nagrinėti servituto būtinumo ir tikslingumo, nes šie klausimai išspręsti teritorijų planavimo dokumentu – Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013-06-13 įsakymu Nr. 1-130 patvirtintu Specialiuoju planu. Teigia, jog patvirtintas Specialusis planas nėra aktas, kuriuo nustatomas servitutas, dujotiekio statybai ir eksploatacijai reikalinga teritorija Specialiajame plane tik pažymėta kaip dujotiekio statybai ir eksploatacijai rezervuojama teritorija, o servitutai nustatomi teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymi, jog žemės paėmimo visuomenės poreikiams būdas yra labiau varžantis savininkų teises. Teigia, jog pareiškėja nepagrįstai remiasi Gamtinių dujų įstatymu, nes jis nereglamentuoja inžinerinių tinklų (dujų) sistemų skirstymo į centralizuotas (bendro naudojimo) ir kitas sistemas. Teigia, kad servitutas administraciniu aktu galėjo būti nustatytas tiek pagal Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo 13 straipsnį, teik pagal Žemės įstatymo 23 straipsnio 4 dalį. Nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad ginčijamu įsakymu nustatyto servituto turinys nėra aiškus. Nurodo, jog pareiškėjos žemės sklypui buvo nustatytas servitutas pagal Specialiojo plano rengėjo pateiktą žemės sklypo su nustatytomis specialiosiomis žemės ir miško naudojimosi sąlygomis bei servitutu planą, kuriame aiškiai nurodyta servituto vieta, ribos, plotas. Teigia, kad servituto ribos sutampa su tiesiamo dujotiekio apsaugos zonos ribomis, todėl apribojimus naudotis šia žemės sklypo dalimi nustato ne ginčijamas įsakymas, o teisės aktai ir Specialiojo plano nuostatos. Argumentuoja, kad ginčijamo įsakymo 2.3 punkte nustatyta prievolė žemės sklypo savininkui tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą reiškia, jog pareiškėjas, kaip protingas ir rūpestingas asmuo, neturėtų imtis veiksmų, kurie akivaizdžiai trukdytų servituto turėtojui prižiūrėti ir naudotis infrastruktūros objektais. Pažymi, jog patikrino, ar AB „Klaipėdos nafta“ apskaičiuodama pareiškėjai kompensaciją, tinkamai taikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-12-02 nutarimu Nr. 1541 patvirtintą Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos (toliau – Metodika) nuostatas ir pažeidimų nenustatė. Nurodo, jog pareiškėja ji turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl, jos teigimu, neatlygintų nuostolių priteisimo (t. 2, b.l. 46-52).

Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos rajono skyriaus, atstovė prašo pareiškėjos patikslintą skundą atmesti atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu.

Tretysis suinteresuotas asmuo AB „Klaipėdos nafta“ atsiliepimu su pareiškėjos patikslintu skundu nesutinka ir siūlo jį atmesti. Argumentuoja, jog nepagrįsti pareiškėjos argumentai, kad Specialiuoju planu nebuvo suprojektuotas ginčo servitutas. Nurodo, kad tiek Specialiojo plano aiškinamajame rašte, tiek kiekviename Specialiojo plano sprendinių konkretizavimo brėžinyje yra pateikti žemės sklypų, kuriuose specialiuoju planu rezervuojama teritorija dujotiekio statybai, sąrašai, nurodytas konkretus rezervuojamos teritorijos plotas kvadratinių metrų tikslumu, o administraciniu aktu nustatytų žemės servitutų plotas yra identiškas Specialiajame plane nurodytam rezervuojamos teritorijos plotui. Nurodo, jog prieš rengiant Suskystintų gamtinių dujų terminalo specialųjį planą, buvo įvertinta ir žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams alternatyva, tačiau šio nuosavybės paėmimo būdo buvo atsisakyta, kaip labiau ribojančio ir varžančio savininkų teises. Teigia, kad servitutas nustatytas laikantis teisės aktų reikalavimų ir tokios apimties, kokia būtina pagal teisės aktų reikalavimus. Argumentuoja, jog servitutai administraciniu aktu nustatomi pagal teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, kuriuose yra suprojektuotas servituto dydis, plotas ir ribos, todėl nagrinėjamu atveju atsakovas, nustatydamas pareiškėjo žemės sklypui servitutą, privalėjo vadovautis galiojančiais Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013-06-13 įsakymu Nr. 1-130 patvirtinto Specialiojo plano sprendiniais. Pažymi, kad prievolę viešpataujančiu tampančio daikto savininkui kompensaciją apskaičiuoti pagal Metodiką nustato Žemės įstatymo 23 straipsnis, ir tiek specialiojo plano rengėjas, parengęs vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo aktus, tiek viešpataujančiu tampančio daikto savininkas AB „Klaipėdos nafta“, tiek ir administracinį aktą patvirtinęs atsakovas, veikė vykdydami Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių servitutų nustatymą administraciniu aktu, reikalavimus, ir nei vienas iš šių subjektų neturi teisės nesilaikyti teisės aktų reikalavimų arba nustatyti kitokią, nei yra patvirtinta Vyriausybės, nuostolių apskaičiavimo metodiką. Nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad nuostoliai jai turėtų būti kompensuoti, kaip ir nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams atveju. Nurodo, jog servitutas nustatytas įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos ekonominį projektą, o servituto nustatymo galimybė numatyta Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatyme. Teigia, jog nuosavybė apribota remiantis įstatymu, o tai neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui. Nurodo, jog priimant skundžiamą administracinį aktą kompensacija pareiškėjai apskaičiuota pagal tuo metu buvusią nekilnojamojo turto būklę, o ne tai, ką pareiškėja planuoja daryti su žemės sklypu ateityje. Teigia, kad pareiškėja skundą teismui pateikė per įstatymo nustatytus terminus, todėl ginčijamame įsakyme jo apskundimo tvarka buvo išaiškinta tinkamai. (t. 2, b.l. 53-61)

Trečiojo suinteresuoto asmens AB „Klaipėdos nafta“ atstovas pareiškėjos patikslintą skundą siūlo atmesti atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu.

Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Sweco Lietuva“ atsiliepimu pareiškėjos patikslintą skundą siūlo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad yra Suskystintų gamtinių dujų terminalo, susijusios infrastruktūros ir dujotiekio statybos specialiojo plano rengėjas. UAB „Sweco Lietuva“ teigimu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014-05-27 nutartimi, išnagrinėjęs administracinę bylą dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 2013-06-13 įsakymo Nr. 1-130, kuriuo patvirtintas Suskystintų dujų terminalo, susijusios infrastruktūros ir dujotiekio statybos specialusis planas, pripažino neteisėta tik tą Specialiojo plano sprendinių dalį, kuri numato, kad pareiškėjams priklausančiuose žemės sklypuose atstumas nuo linijų uždarymo įtaisų aikštelių, valymo prietaiso siuntimo ir priėmimo kamerų, kompresorių reguliavimo bei apskaitos stočių iki gyvenamųjų, visuomeninių pastatų ir kitų statinių, kelių ir geležinkelių sankryžų, viešojo naudojimo geležinkelių bei AM kategorijos kelių sankasos apačios turi būti ne mažesnis nei 50 metrų ir (ar) atstumas nuo uždarymo įtaisų iki bet kokios paskirties pastatų, nepriklausančių magistraliniam dujotiekiui, turi būti ne mažesnis kaip 100 metrų. Argumentuoja, kad nei Teritorijų planavimo įstatymas, nei 2011-01-24 Lietuvos Respublikos energetikos ministro ir aplinkos ministro įsakymu Nr. 1-10/D1-61 patvirtintos Infrastruktūros plėtros (šilumos, elektros, dujų ir naftos tiekimo tinklų) specialiųjų planų rengimo taisyklės nenumato servituto nustatymo specialiuoju teritorijų planavimo dokumentu, t.y. patvirtintas Specialusis planas nėra dokumentas, vadovaujantis kuriuo, viešpataujančiu tampančio daikto savininkas (planavimo organizatorius) galėtų registruoti savo teisę nekilnojamojo turto registre be tolimesnių teisinių aktų (sandorio ar administracinio akto). Nurodo, jog priešingai nei teigia pareiškėja, Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis aiškiai apibrėžia, kas yra laikoma suskystintų gamtinių dujų terminalo infrastruktūra, o Specialiuoju planu planuojamas dujotiekis yra priskiriamas prie Suskystintų gamtinių dujų terminalo infrastruktūros. Teigia, kad planavimo organizatorius AB „Klaipėdos nafta“, įvertinęs, jog dujotiekio apsaugos zonos ribose žemės sklypo savininko ūkinė veikla bus ribojama bei siekdamas atlyginti žemės sklypo savininko patiriamus nuostolius teisės aktų nustatyta tvarka, priėmė sprendimą nustatyti servitutą visos dujotiekio apsaugos zonos ribose, tokiu būdu siekdamas kompensuoti savininko nuostolius ne tik faktiškai dujotiekio statybai ir patarnavimui reikalingoje žemės juostoje, bet juostoje, kurioje nustatomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (t. 2, b.l. 65-73).

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Sweco Lietuva“ atstovas atsiliepimo argumentų pagrindu siūlo patikslintą skundą atmesti.

Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Ardynas“ atsiliepimu palaiko trečiųjų suinteresuotų asmenų AB „Klaipėdos nafta“ ir UAB „Sweco Lietuva“ atsiliepimuose išdėstytus motyvus ir siūlo pareiškėjos skundą atmesti. Papildomai nuro, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, kai ketinama žemę paimti visuomenės poreikiams, įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus, projektą įgyvendinanti institucija kreipiasi į Vyriausybę su prašymu priimti nutarimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, todėl galimybės paimti privačią žemę visuomenės poreikiams pareiškėjo iniciatyva, teisės aktai nenumato. Atsižvelgiant į tai, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams vienas iš pagrindų yra Specialusis planas, kuris nagrinėjamu atveju nenumato žemės paėmimo, pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą nebūtų teisinio pagrindo. Pažymi, jog Specialiojo plano Tekstinės dalies 5.4 skyriuje „Teritorijų rezervavimas“ yra numatyta, kad bus nustatomi servitutai, suteikiantys teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), jais naudotis ir juos aptarnauti, todėl servitutai požeminėms ir antžeminės komunikacijoms buvo nustatyti per visą dujotiekio trasą, nors pareiškėja teigia priešingai (t. 2, b.l. 4-11).

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Ardynas“ atstovas pareiškėjos patikslintą skundą siūlo atmesti atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2013-08-19 įsakymo Nr. 12VĮ-(14.12.2)-1111 „Dėl servituto nustatymo I. N. žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini)“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjai nuosavybės teise priklauso žemės ūkio paskirties 12,79 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)., Klaipėdos rajone. Skundžiamu aktu pareiškėjos sklypui nustatyti žemės servitutai, suteikiantys teisę 1,5661 ha plote tiesti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas ir naudoti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas – dujotiekio inžinerinius tinklus, kurių savininkas AB „Klaipėdos nafta“. Įsakymo 2.4 punktu nustatytas nuostolių dėl servitutų atlyginimas išmokant pareiškėjai 11060,67 Lt vienkartinę kompensaciją. Pareiškėja patikslintu skundu iš esmės ginčija servituto nustatymo administraciniu aktu teisėtumą ir apskaičiuoto dėl žemės servitutų nustatymo vienkartinės kompensacijos dydžio teisingumą (t. 1, b.l. 14).

Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013-06-13 įsakymu Nr. 1-130 ,,Dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo, susijusios infrastruktūros ir dujotiekio statybos specialiojo plano patvirtinimo“ patvirtintas Suskystintų gamtinių dujų (toliau – SGD) terminalo, susijusios infrastruktūros ir dujotiekio statybos specialusis planas. Iš Lietuvos informacinės teisimų sistemos Liteko duomenų matyti, jog pareiškėja I. N. su kitais asmenimis, kuriems priklausantys žemės sklypai patenka į planuojamojo SGD terminalo trasą ir kuriems jų valdomuose žemės sklypuose yra suplanuoti servitutai, Vilniaus apygardos administraciniame teisme ginčijo SGD terminalo, susijusios infrastruktūros ir dujotiekio statybos specialųjį planą. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-02-25 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-0803-189/2014 skundas atmestas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014-05-27 nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-1748/2014 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-02-25 sprendimą pakeitė ir panaikino Specialiojo plano dalį, kuria nustatyta, jog pareiškėjos ir kitų asmenų valdomuose žemės sklypuose atstumas nuo linijų uždarymo įtaisų aikštelių, valymo prietaiso siuntimo ir priėmimo kamerų, kompresorių, reguliavimo bei apskaitos stočių iki gyvenamųjų, visuomeninių pastatų ir kitų statinių, kelių ir geležinkelių sankryžų, viešojo naudojimo geležinkelių bei AM kategorijos kelių sankasos apačios turi būti ne mažesnis kaip 50 metrų ir (ar) atstumas nuo uždarymo įtaisų iki bet kokios paskirties pastatų, nepriklausančių magistraliniam dujotiekiui, turi būti ne mažesnis kaip 100 metrų. Išskyrus nurodytą dalį, Specialusis planas likusia apimtimi buvo pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014-05-27 nutartyje konstatavo, jog nėra pagrindo pripažinti ginčo (magistralinio) dujotiekio trasos vietos suprojektavimą neteisėtu, o servitutai yra suprojektuoti būtent išilgai šios trasos ir yra būtini siekiant įgyvendinti SGD terminalo projektą (nutiesti magistralinį dujotiekį bei vėliau jį eksploatuoti). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog servitutai suprojektuoti išilgai per pareiškėjai ir kitiems asmenims priklausančius žemės sklypus planuojamą tiesti magistralinio dujotiekio trasą ir jų plotas atitinka Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343, 25 punkte (2003-04-29 nutarimo Nr. 539 redakcija) nurodytą magistraliniams dujotiekiams nustatomą apsaugos zoną. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 58 straipsnio 2 dalimi, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Įvertinus nurodytas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo konstatuotas aplinkybes, nagrinėjamoje byloje teismas iš naujo nevertina pareiškėjos skundo argumentų dėl jos žemės sklype nustatytų servitutų teisėtumo ar jų apimties, nes servitutų turinys (apimtis) apibrėžtas Specialiajame plane. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius būtų nesilaikė Specialiojo plano sprendinių ir nustatė didesnio ar mažesnio ploto ir apimties nei numatyta Specialiajame plane, servitutus. Pareiškėjos nuosavybės apribojimo būdas, t.y. servitutų nustatymas, yra įtvirtintas galiojančiame ir nenuginčytame teritorijų planavimo dokumente. Dėl šios priežasties pripažintinas teisiškai nereikšmingu pareiškėjos argumentas dėl jos žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams ir plačiau nenagrinėtinas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje 2014-05-27 nutartyje nagrinėdamas Specialiojo plano teisėtumą, nurodė, jog Specialiuoju planu servitutai yra tik suprojektuojami (numatoma jų paskirtis, vieta, apimtis ir kt.), tačiau servitutai šiuo teritorijų planavimo dokumentu nėra nustatomi. Servitutai pareiškėjos sklypui nustatyti ginčijamu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2013-08-19 įsakymu Nr. 12VĮ-(14.12.2)-1111. Servitutas yra daiktinė teisė, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.111 straipsnio pirmoje dalyje apibrėžiama kaip teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Civilinio kodekso 4.123 straipsnis nustato, kad žemės sklypui gali būti nustatomi servitutai, suteikiantys teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti jas bei jomis naudotis, o 4.128 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal servituto suteikiamas tarnaujančiojo daikto naudojimo teises galima vienodai gerai pasinaudoti tiek visu daiktu, tiek jo dalimi ir tuo būtų užtikrintas tinkamas viešpataujančiojo daikto naudojimas, tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę nustatyti daikto dalį, kurioje gali būti naudojamasi servituto nustatytomis teisėmis. Vadovaujantis Civilinio kodekso 4.124 straipsnio 1 dalimi, servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. Nagrinėjamu atveju planavimo organizatorius AB „Klaipėdos nafta“ pirmenybę teikė servituto nustatymui sandoriu. Iš AB „Klaipėdos nafta“ 2013-07-11 rašto Nr. (22.3)A6-432 „Dėl žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu pagal patvirtintą specialųjį planą“, kuriuo bendrovė kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrių, prašydama nustatyti servitutus administraciniu aktu, matyti, jog AB „Klaipėdos nafta“ nuo 2013 metų kovo mėnesio derėjosi su privačių žemės sklypų, kuriuose ketina įrengti Suskystintų gamtinių dujų terminalo dujų terminalo dujotiekio trasą, savininkais dėl servitutų nustatymo sąlygų ir pasirašė 42 sutartis dėl servitutų nustatymo (t. 1, b.l. 30-31). Su nurodytu raštu AB „Klaipėdos nafta“ pateikė Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje esančių žemės sklypų, kuriuose reikia nustatyti servitutus sąrašą, t. y. asmenų, kurie nesutiko nustatyti servitutus sudarant sutartis. Šiame sąraše 31 numeriu nurodyta pareiškėja I. N. (t. 1, b. l. 33-34). Lietuvos vyriausias administracinis teismas savo praktikoje (2012-01-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-367/2012) yra pažymėjęs, kad administraciniu aktu servitutai gali būti nustatomi tais atvejais, kai jie reikalingi viešajam interesui, numatytam įstatyme, tenkinti. Atvejai, kai servitutai gali būti nustatomi privačios žemės sklypams, negavus tos žemės savininkų sutikimo, nurodyti Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose. Jie pagrįsti socialine nuosavybės funkcija ir viešojo intereso viršenybės virš privačios nuosavybės principu, įtvirtintais Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Nagrinėjamu atveju toks viešasis interesas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo preambulėje ir 3 straipsnio 2-3 dalyse bei pripažintas įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Vadovaujantis Žemės įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, administraciniu aktu servitutus nustato Nacionalinė žemės tarnyba vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu. Žemės įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad sprendimas nustatyti servitutą negali būti priimtas, jeigu iki teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo neišreikšta viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo. Viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkas savo valią išreiškia Nacionalinei žemės tarnybai pateikdamas prašymą dėl siūlomo servituto pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą nustatymo. Atsižvelgiant į nurodytas teisės akto nuostatas, AB „Klaipėdos nafta“ atsakovui tokį prašymą išreiškė minėtu 2013-07-11 raštu Nr. (22.3)A6-432.

Žemės servitutų nustatymo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu tvarką detalizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-10-14 nutarimu Nr. 1289 patvirtintos Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 16 punkte įtvirtinta, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas priima sprendimą nustatyti žemės servitutą per 20 darbo dienų nuo žemės sklypo plano, kuriame įbraižomas žemės servitutas, parengimo. Sprendime nurodoma: 1) tarnaujančiojo žemės sklypo kadastro numeris; 2) tarnaujančiojo žemės sklypo servituto vieta ir ribos, servituto plotas; 3) tarnaujančiojo žemės sklypo savininkai ir patikėtiniai; 4) servituto rūšis; 5) naudojimosi servitutu teisė ir sąlygos; 6) nuostolių dėl servituto atlyginimo sąlygos (vienkartinės ar periodinės kompensacijos dydis ir mokėjimo terminai); 7) viešpataujančiojo daikto savininkai ar patikėtiniai arba valstybės ar savivaldybės institucija, atsakinga už gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, apsaugą; 8) prievolė statyti statinius, sodinti augalus ar atlikti kitus darbus, jeigu tai būtina servituto teisėms įgyvendinti; 9) viešpataujančio daikto savininkas ar patikėtinis arba valstybės ar savivaldybės institucijos, atsakingos už gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, apsaugą, o tais atvejais, kai servituto turinį sudarančiomis teisėmis naudojasi ir pats tarnaujančiojo žemės sklypo savininkas, - ir tarnaujančio žemės sklypo savininko pareiga tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį žemės sklypą; 10) sąlyga, kad per 3 mėnesius nuo sprendimo priėmimo servitutas būtų įregistruotas Nekilnojamojo turto registre viešpataujančiojo daikto savininko ar patikėtinio arba valstybės ar savivaldybės institucijos, atsakingos už gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, apsaugą – kai nustatytas servitutas, suteikiantis teisę prieiti ar privažiuoti prie šių kompleksų ir objektų, lėšomis. Iš ginčijamo administracinio akto turinio matyti, jog atsakovė, priimdama ginčijamą įsakymą, savo kompetencijos neviršijo, o įsakymas, kuriuo pareiškėjos žemės sklypui nustatyti servitutai, atitinka Taisyklių 16 punkto reikalavimus.

Pareiškėja skundu taip pat ginčija įsakymo 2.3 punktą, kuriuo jai nustatyta pareiga tinkamai išlaikyti tarnaujantį daiktą. Pareiškėjos argumentai pripažintini pagrįstais. Civilinio kodekso 4.113 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui. Be to, Taisyklių 16.9 punkte nurodyta, jog tarnaujančiojo žemės sklypo savininko pareiga tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį žemės sklypą nustatoma tik tais atvejais, kai servituto turinį sudarančiomis teisėmis naudojasi ir pats tarnaujančiojo žemės sklypo savininkas. Nagrinėjamu atveju servitutų turinį sudaro teisės – tiesti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas ir naudoti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas. Akivaizdu, jog nurodytomis servitutą sudarančiomis teisėmis naudosis išimtinai viešpataujančio daikto savininkas AB „Klaipėdos nafta“. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens AB „Klaipėdos nafta“ argumentai, jog pareiškėja, kaip protingas ir rūpestingas asmuo, neturėtų imtis veiksmų, kurie akivaizdžiai trukdytų servituto turėtojui prižiūrėti ir naudotis infrastruktūros objektais, yra bendro pobūdžio įpareigojimas, kurio turinys nepagrįstai išplėstas įsakymo 2.3 punktu įtvirtinant prievolę pareiškėjos atžvilgiu. Pažymėtina, jog ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-05-27 nutartyje konstatuota, jog Specialiuoju planu suprojektuotais servitutais suteikiamos teisės yra susijusios su Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 27.2 ir 27.3 punktuose nustatytomis magistralinį dujotiekį eksploatuojančio subjekto galimybėmis: apsaugos zonoje prižiūrėti ir remontuoti vamzdynus, pjauti žolę, kirsti krūmus ir atlikti kitus vamzdynų trasos priežiūros darbus; kasti apsaugos zonoje iškasas vamzdynų izoliacijos kokybei ir jų elektrocheminės apsaugos nuo korozijos įrenginių būklei tikrinti bei kitiems darbams atlikti. Nurodytos teisės normos sudaro pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajono savivaldybėje, 1,5661 ha plote, kuriame nustatyti servitutai, atlikti visus žemės sklypo priežiūros darbus yra magistralinį dujotiekį eksploatuojančio subjekto, o ne pareiškėjos prievolė.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2013-08-19 įsakymo Nr. 12VĮ-(14.12.2)-1111 „Dėl servituto nustatymo I. N. žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini)“ 2.3 punktas naikintinas, vadovaujantis ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

Pareiškėjai ginčijant apskaičiuotos kompensacijos dydį, pažymėtina, jog Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 straipsnis ir Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių 16.6 punktas įpareigoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovą arba jo įgaliotą teritorinio padalinio vadovą priimant sprendimą, kuriuo nustatomas žemės servitutas, jame nurodyti nuostolių dėl servituto atlyginimo sąlygas (vienkartinės ar periodinės kompensacijos dydį ir mokėjimo terminus). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu nustatyto žemės servituto nuostolių atlyginimo apskaičiavimo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-12-02 nutarimu Nr. 1541 patvirtintoje Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikoje (toliau – Metodika). Nagrinėjamu atveju teismas, vertindamas ginčijamu aktu nustatytos kompensacijos dydį, patikrina, ar nuostoliai apskaičiuoti nepažeidžiant jų apskaičiavimo tvarką reglamentuojančio teisės akto (Metodikos). Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalis nukreipia į Metodiką, kurios 3 punktas įtvirtina, jog nuostolius dėl administraciniu aktu nustatyto žemės servituto, vadovaudamasis šia Metodika, apskaičiuoja teritorijų planavimo dokumento, kuriame projektuojamas žemės servitutas, rengėjas.

Ginčijamu įsakymu nustatytas pareiškėjos patirtų nuostolių kompensacijos dydis – 11060,67 Lt, grindžiamas UAB „Sweco Lietuva“ atliktais skaičiavimais, kurie įtvirtinti 2013-07-26 Kompensacijos už sunaikinamus pasėlius ir sodinius apskaičiavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini)A ir 2013-07-26 Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini)B (toliau – Apskaičiavimo aktas A ir Apskaičiavimo aktas B). Iš Apskaičiavimo akto A ir Apskaičiavimo akto B matyti, jog pareiškėjai apskaičiuoti nuostoliai už sunaikinamus pasėlius ir nuostoliai, patirti dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo. Remiantis Metodikos nuostatomis, tiek sunaikinamų pasėlių rinkos vertė, tiek nuostoliai dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo apskaičiuojami pagal Metodikoje įtvirtintas formules. Teisėjų kolegija, įvertinusi Apskaičiavimo akto A ir Apskaičiavimo akto B turinį, nenustatė, jog nuostoliai pareiškėjai būtų apskaičiuoti nesilaikant Metodikos reikalavimų.

Pareiškėjos teigimu, kompensacija jos žemės sklypui turėjo būti skaičiuojama ne pagal žemės ūkio naudojimo paskirtį, nes jai priklausančio žemės sklypo dalyje, kurioje nustatyti servitutai, žemės ūkio veiklą vystyti trukdo objektyvios priežastys, tačiau įrodymų, kurie patvirtintų, jog yra priimti sprendimai dėl žemės naudojimo paskirties pakeitimo, nepateikė. Konstatuotina, jog atsakovas pagrįstai vadovavosi ta pareiškėjos žemės sklypo pagrindine naudojimo paskirtimi, kuri įrašyta Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėja patikslintame skunde taip pat nurodo, kad nuostoliai dėl galimybės naudoti sklypus pagal paskirtį praradimo nebuvo apskaičiuoti pagal Metodikos 9.2 punktą bei neatlyginti. Teismo vertinimu, pagal Metodikos 9.2 punktą apskaičiuojami nuostoliai dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo, išskyrus nuostolius dėl žemės ūkio paskirties žemėje sunaikinamų žemės ūkio naudmenų. Iš Apskaičiavimo akto B matyti, kad Specialiojo plano rengėjas UAB „Sweco Lietuva“ nuostolius dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo apskaičiavo ir jie sudaro 9584,53 Lt, todėl pareiškėjos argumentas laikytinas nepagrįstu.

Metodikos 2 punkte pateiktas baigtinis sąrašas atlygintinų nuostolių – už sunaikinamus pasėlius ir sodinius; už iškertamą mišką; už prarastą galimybę naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl nuostolių, patiriamų nustatant servitutą, atlyginimo, yra konstatavęs, jog CK 4.129 straipsnyje nustatyta servituto atlygintinumo prezumpcija aiškinama kaip dvi savarankiškos tarnaujančiojo daikto savininko teisės reikalauti atlyginti dėl servituto patirtus netekimus. Viena, kad tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti vienkartinės ar periodinės kompensacijos kaip atlyginimo už jo teisių suvaržymą. Kita, kad tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti dėl servituto nustatymo patirtų nuostolių, įrodęs jų dydį ir priežastinį ryšį su servitutu, atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪB ,,N. B.“, Ž. K. ir kt. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-157/2009; 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-69/2009). Vienkartinės ar periodinės kompensacijos nurodomos servituto turinyje, nustatant atlygintiną servitutą, o servitute nenusprendus dėl jo atlygintinumo (neatlygintinumo), nuostolių atlyginimas gali būti nustatytas teismo pagal tarnaujančiojo daikto savininko reikalavimą. Konkretūs nuostoliai, patirti dėl servituto, priteisiami pagal atskirą tarnaujančiojo daikto savininko reikalavimą. Pagrindai atlyginti nuostolius, patirtus dėl servituto, yra nuostolių faktas ir jų ryšys su servitutu. Tokie nuostoliai – tarnaujančiojo daikto būklės pablogėjimas dėl servituto; išlaidos, susijusios su tarnaujančiojo daikto tinkamos būklės išlaikymu; išlaidos dėl būklės atkūrimo, valstybės nustatyti mokesčiai; rinkliavos už tarnaujantįjį daiktą ir pan. Šių nuostolių išieškojimo ypatybė yra tai, kad jie, padaromi nors ir teisėtais servituto turėtojo veiksmais, tačiau tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti atlyginti (CK 6.246 straipsnio 3 dalis, 4.129 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. UAB „Girga“, bylos Nr. 3K-3-420/2009, 2012 m. liepos 13 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-367/2012). Patirtų nuostolių dydį kiekvienu atveju privalo įrodyti juos reikalaujantis priteisti asmuo (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis galiojančiu teisiniu reguliavimu bei suformuota teismine praktika pareiškėja dėl Metodikoje nenumatytų nuostolių atlyginimo turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

Pareiškėjai argumentuojant, jog Metodika turi trūkumų, pažymėtina, jog viešojo administravimo institucijos, įgyvendindamas joms priskirtas funkcijas, privalo vadovautis jų kompetenciją apibrėžiančiais ir jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, o kiekvieną administracinį sprendimą priimti laikantis įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius, ginčijamame įsakyme nurodęs pareiškėjos patirtus nuostolius, negalėjo veikti kitaip, nei numato Metodika, ir patirtus nuostolius apskaičiuoti pagal, pareiškėjo vertinimu, teisingus kriterijus, o ne pagal tvarką ir formules, įtvirtintas teisės akte. Teisėjų kolegijos vertinimu, įstatymų leidėjas, pavesdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybei parengti Metodiką, pasirinko būtent tokį patirtų nuostolių vertės nustatymo būdą, kai ji apskaičiuojama remiantis formulėmis atsižvelgiant į ploto, derlingumo, normatyvinės kainos, metinės pajamų normos ir kitus parametrus. Dėl to netenkintinas ir pareiškėjos prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ištirti Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalies bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-12-02 nutarimo Nr. 1541 ir juo patvirtintos Metodikos nuostatų atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Tais atvejais, kai bylą nagrinėjančiam teismui kyla abejonių, ar įstatymas (kitas teisinis aktas), kuris turėtų būti taikomas toje byloje, neprieštarauja Konstitucijai, jis privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašydamas spręsti, ar šis įstatymas (kitas teisinis aktas) atitinka Konstituciją. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija, naudodamasi ABTĮ 4 straipsnio 2 dalimi teismui suteikta prerogatyva spręsti klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, konstatuoja, jog nėra pagrindo abejoti pareiškėjos patikslintame skunde nurodytų teisės aktų nuostatų konstitucingumu.

Pareiškėja nenurodė kitų skundžiamo įsakymo panaikinimo pagrindų ir teismas jų nenustatė. Pareiškėjos I. N. patikslintas skundas tenkintinas iš dalies, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 2 punktu.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2013-08-19 įsakymo Nr. 12VĮ-(14.12.2)-1111 „Dėl servituto nustatymo I. N. žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini)“ 2.3 punktą,

atmesti kitoje dalyje pareiškėjos I. N. patikslintą skundą.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.