Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės G. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. L. ieškinį atsakovei G. Ž. dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimu už akių tenkino ieškovės L. L. (toliau – ir ieškovė) ieškinį ir nustatė negyvenamosios patalpos-valgyklos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), bendraturčių naudojimosi patalpomis tvarką pagal matininkės A. D. 2020 m. liepos 30 d. parengtus patalpų planus pagal 1998 m. lapkričio 21 d. kadastrinių matavimų duomenis naudojimosi tvarkai nustatyti – priskyrė ieškovės individualiam naudojimui patalpų dalį, pažymėtą žalia spalva ir atitinkamai pažymėtą indeksu 2-1A, bei buvusią laiptinės patalpą (A dalis); priskyrė atsakovės G. Ž. (toliau – ir atsakovė) individualiam naudojimui patalpų dalį, pažymėtą mėlyna spalva ir atitinkamai indeksais: 2-1B, 2-2B, 2-3B (B dalis). Teismas taip pat priteisė iš atsakovės 75,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei.

2. Klaipėdos apylinkės teisme 2021 m. liepos 7 d. buvo gautas atsakovės G. Ž. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo atsakovė prašė atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, panaikinti teismo 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodė, kad atsakovei nebuvo žinoma nei apie prasidėjusį teisminį procesą, nei apie jo baigtį, priimant sprendimą už akių. Apie priimtą sprendimą už akių atsakovė sužinojo tik 2021 m. gegužės 29 d., gavusi teismo dokumentus apie ieškovės Marijampolės apylinkės teisme inicijuotą civilinę bylą Nr. e2-3623-443/2021 dėl lėšų, reikalingų patalpų pagerinimui, priteisimo. Su pačiu teismo 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimu už akių atsakovė susipažino tik 2021 m. birželio 7 d., atsakovės atstovui prisijungus prie civilinės bylos Nr. e2-10645-793/2020 elektroninės kortelės. Atsakovė yra pensininkė, gyvena pasyvų gyvenimo būdą. Sunkiai vaikšto dėl plyšusio kelio menisko. Dėl šio sveikatos sutrikimo atsakovė retai išeidavo iš namų ir netikrindavo pašto dėžutės, nes neturėjo pagrindo tikėtis gauti kažkokių siuntų. Atsakovės įsitikinimu, teismas nepasinaudojo alternatyviais dokumentų įteikimo būdais, todėl negalėjo dokumentų įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalies numatytos teisinės fikcijos būdu. Atsakovės vertinimu, nustatyta naudojimosi tvarka pažeidžia jos nuosavybes teises, nes ji negali patekti į jos naudojimui paskirtą patalpų dalį.

3. Ieškovė nesutiko su atsakovės pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašė pareiškimo netenkinti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė pareiškimą padavė praleidusi naikinamąjį 3 mėnesių terminą. Atsakovė nepateikė jokių naujų įrodymų ar aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, kad byloje priimtas sprendimas yra neteisingas ar nepagrįstas. Atsakovė yra atstovaujama atstovo, atsakovės sveikatos būklė ir kiti panašūs duomenys įtakos praleisto termino atnaujinimui, pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo neturi. Atsakovė turėjo pagrindą tikėtis gauti siuntų (laiškų), kadangi atsakovei įteiktame 2020 m. birželio 5 d. pasiūlyme buvo aiškiai nurodyta, jog ieškovė neatmeta galimybės inicijuoti ir teisminius procesus, kurių metu bus išspręstas klausimas dėl patalpų atnaujinimo ir remonto darbų kaštų paskirstymo / patalpų naudojimosi tvarkos nustatymo / patalpų nuosavybės teisių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. liepos 23 d. nutartimi netenkino atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:

4.1. Teismas konstatavo, kad atsakovė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo padavė praėjus daugiau nei 7 mėnesiams po teismo sprendimo už akių įsiteisėjimo, t. y. praleidusi naikinamąjį trijų mėnesių terminą. Procesiniai dokumentai (ieškinys ir pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo) atsakovei buvo išsiųsti ieškinyje nurodytu ir atsakovės deklaruotu adresu ((duomenys neskelbtini)), tačiau grįžo neįteikti. Remiantis 2020 m. spalio 22 d. teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, atsakovė yra nedirbanti. Teismo procesiniai dokumentai atsakovei buvo išsiųsti jos deklaruotos ir faktinės gyvenamosios vietos adresu. Nepavykus pašto darbuotojui procesinių dokumentų įteikti atsakovei pasirašytinai ir asmeniškai, paliktas pranešimas, jog procesiniai dokumentai bus saugomi 30 dienų pašto skyriuje, kaip tai numatyta CPK 123 straipsnio 3 dalyje. Atsakovei neatsiėmus dokumentų pašte, jie laikyti įteiktais CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. CPK tiesiogiai nenustato draudimo priimti sprendimo už akių tuo atveju, kai šalis apie pradėtą prieš ją procesą informuojama CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, todėl atsakovei, nepateikus atsiliepimo į ieškinį, esant CPK numatytiems pagrindams ir ieškovės prašymui, teismas dėl atsakovo priėmė sprendimą už akių. Teismas pažymėjo, kad procesiniai dokumentai (ieškinys ir pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo) atsakovei buvo siunčiami du kartus.

4.2. Teismas nustatė, kad atsakovei ieškovės 2020 m. birželio 5 d. pasiūlymas dėl negyvenamosios patalpos-valgyklos, adresu (duomenys neskelbtini), buvo įteiktas 2020 m. birželio 9 d. Teismas preziumavo, jog atsakovei siųstas pasiūlymas buvo įteiktas asmeniškai, todėl atsakovė turėjo pagrįsto pagrindo tikėtis prasidedančių teisminių procesų.

4.3. Teismo vertinimu, atsakovė deklaratyviai nurodė, jog teismo patvirtinta naudojimosi tvarka yra neracionali ir neteisėta. Atsakovė, prašydama peržiūrėti sprendimą už akių, nenurodė pagrįstų aplinkybių, sudarančių pagrindą panaikinti priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Taip pat atsakovė nepateikė jokių esminių su bylos dalyku susijusių įrodymų, nenurodė pagrįstų argumentų dėl teismo padarytos išvados teisėtumo ir pagrįstumo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atskiruoju skundu atsakovė G. Ž. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 23 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais ir argumentais:

5.1. Atsakovei nebuvo žinoma nei apie prasidėjusį teisminį procesą, nei apie priimtą sprendimą už akių. Teismas du kartus siuntė procesinius dokumentus atsakovės gyvenamosios vietos adresu, tačiau dokumentai nebuvo atsiimti per siuntos saugojimo terminą. Atsakovei taip pat nebuvo įteiktas teismo 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimas už akių. Atsakovė apie sprendimą už akių sužinojo tik 2021 m. gegužės 29 d. gavusi teismo dokumentus apie ieškovės Marijampolės apylinkės teisme inicijuotą civilinę bylą dėl lėšų, reikalingų patalpų pagerinimui, priteisimo. Su pačiu sprendimu už akių atsakovė susipažino tik 2021 m. birželio 7 d., atsakovės atstovui prisijungus prie šios civilinės bylos elektroninės kortelės. Taigi atsakovė nepateikė pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo per įstatymo nustatytą terminą išimtinai dėl to, kad apie tokį sprendimą net nežinojo.

5.2. Procesiniai dokumentai šioje byloje atsakovei buvo įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje numatytos teisinės fikcijos būdu – procesinis dokumentas buvo laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, nepavykus realiai įteikti procesinio dokumento fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu, teismas turi išnaudoti kitas jam prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti dokumentus į asmens darbovietę ar kitą asmens buvimo vietą, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis, įteikti dokumentus asmeniui atvykus į teismą ir kt. Tik išnaudojęs šias galimybes teismas siunčia procesinius dokumentus į fizinio asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, suformavęs specialią pašto siuntą, kuri leistų palikti pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir vėliau laikyti, kad procesiniai dokumentai yra įteikti praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Šiuo atveju teismas galėjo pabandyti dokumentus įteikti per antstolį ar artimo giminaičio adresu, tačiau tokie alternatyvūs įteikimo būdai netgi nebuvo svarstomi. Kadangi teismas nesiėmė išnaudoti kitų alternatyvių procesinių dokumentų įteikimo būdų, teismas negalėjo pasinaudoti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta dokumentų įteikimo teisine fikcija, todėl nepagrįstai nusprendė, kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie procesą ir, jai nepateikus atsiliepimo, priėmė sprendimą už akių. Tai yra pagrindas atnaujinti terminą pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Skundžiamoje nutartyje teismas dėl to visiškai nepasisakė.

5.3. Teismo patvirtinta naudojimosi tvarka yra neracionali ir neteisėta, nes iš esmės atima atsakovės teisę naudotis jai priklausančia patalpų dalimi. Patekimas į patalpas yra per laiptinės patalpas, kurias teismas priskyrė ieškovės naudojimui. Laiptai, vedantys į antrą aukštą nuo pirmo aukšto, yra atskirti pertvara ir įdėtos rakinamos durys, kurias kontroliuoja ieškovė. Kito įėjimo į patalpas nėra. Ieškovė atsisako leisti atsakovei naudotis šia patalpų dalimi, kad atsakovė galėtų patekti į savo patalpų dalį. Atsakovės dukrai buvo paaiškinta, kad jai bus sudaryta galimybė patekti į savo patalpų dalį iš anksto tą suderinus su ieškovės advokatu ir jam dalyvaujant. Atsakovės pateikta susirašinėjimo su ieškovės atstovu advokatu A. D. medžiaga dėl bandymo patekti į patalpas patvirtina, kad savarankiškai atsakovė į jai priskirtą patalpų dalį patekti negali.

6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė L. L. prašo netenkinti atsakovės atskirojo skundo ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais motyvais ir argumentais:

6.1. Ginčijamas sprendimas už akių priimtas 2020 m. gruodžio 11 d., o atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateiktas tik 2021 m. liepos 5 d., t. y. pareiškimas pateiktas praleidus imperatyvų 3 mėnesių pareiškimo padavimo naikinamąjį terminą, nes nuo sprendimo už akių priėmimo dienos buvo praėję beveik 7 mėnesiai. Atsakovės prašymas atnaujinti praleistą terminą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo negali būti tenkinamas, o atskirasis skundas turi būti atmestas, kadangi neatitinka CPK bei teismų praktikoje nustatytų reikalavimų.

6.2. Teismo patvirtintas naudojimosi tvarkos planas ieškovei nesuteikia jokios pirmenybės, priešingai, didesnė patalpų idealioji dalis tenka atsakovei. Nėra jokio pagrindo teigti, kad sprendimu už akių nustatyta patalpų naudojimosi tvarka nėra racionali bei nustatanti racionalų patalpų naudojimą. Byloje nebuvo ir nėra keliamas klausimas dėl sprendimo už akių priėmimo galimumo.

6.3. Atsakovė nurodo tikrovės neatitinkančias aplinkybes, pateikdama dalinę susirašinėjimo su ieškovės atstovu medžiagą. Ieškovės pateikta visa susirašinėjimo medžiaga patvirtina, jog ieškovės atstovas aiškiai nurodė atsakovei: „Pabrėžiu, aš nesu su Jumis kalbėjęs ar bendravęs. Prašau neteikti tikrovės neatitinkančios informacijos“. Atsakovės visos susirašinėjimo el. paštu medžiagos neparodymas tik dar kartą patvirtina nebendradarbiavimą su ieškove ir priešiškumą. Atsakovės pateikta susirašinėjimo medžiagos dalis jokiu būdu neįrodo, kad buvo realiai bandyta patekti į patalpas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Atskirasis skundas atmetamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

9. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

10. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

11. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – susirašinėjimo el. laiškais su ieškovės atstovu ištrauką. Atsakovės vertinimu, šis naujas įrodymas patvirtina, kad ji neturi galimybės patekti į jai ginčijamu sprendimu už akių paskirtą patalpų dalį. Ieškovė, reaguodama į atsakovės pateiktą naują įrodymą, kartu su atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą pateikė platesnę minėto susirašinėjimo el. laiškais medžiagos ištrauką. Ieškovės vertinimu, platesnė ištrauka paneigia atsakovės atskirajame skunde dėstomus argumentus, paremtus minėta susirašinėjimo medžiaga.

12. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su šalių teikiamais naujais įrodymais, daro išvadą, kad bylos šalys šių susirašinėjimo ištraukų neturėjo galimybės pateikti pirmosios instancijos teismui, nes paskutinieji susirašinėjimo laiškai buvo išsiųsti 2021 m. liepos 28 d., t. y. jau po ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo 2021 m. liepos 23 d.; į bylą pateikti nauji įrodymai yra glaudžiai susiję su nagrinėjama byla ir jų pridėjimas prie bylos nagrinėjimo neužvilkins (bylos šalims šie nauji įrodymai yra žinomi ir jos jais remiasi apeliacinės instancijos teisme), todėl yra pagrindas pateiktus įrodymus pridėti prie bylos ir vertinti juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

13. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas 2020 m. gruodžio 11 d. priėmė atsakovės ginčijamą sprendimą už akių, be kita ko, vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, ieškovei prašant priimti sprendimą už akių, jei atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį. Teismas nustatė, kad atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, įpareigojant ją per 14 dienų nuo procesinių dokumentų įteikimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį. Tačiau atsakovė atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, taip pat nenurodė atsiliepimo nepateikimo priežasčių, todėl buvo priimtas sprendimas už akių.

14. CPK 142 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių. CPK 285 straipsnio 1 dalis nustato, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. CPK 285 straipsnio 2 dalis nustato, kad sprendimas už akių dėl neatvykusio ar procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo pranešta CPK nustatyta tvarka. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių, kai neatvykusiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai nebuvo tinkamai pranešta apie parengiamojo ar teismo posėdžio laiką ir vietą arba nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, kuriuose nurodyta per nustatytus terminus pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą (CPK 285 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 285 straipsnio 5 dalis, 287 straipsnio 1 dalis). Išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis).

15. Iš to, kas paminėta anksčiau, matyti, kad teismo teisė priimti sprendimą už akių glaudžiai susijusi su asmens teisių dalyvauti pradėtoje byloje ir išreikšti savo poziciją užtikrinimu. Sprendimo už akių civilinėje byloje pasyviai besielgiančios šalies atžvilgiu priėmimo prielaida yra tinkamas šios šalies informavimas apie vykstantį teismo procesą, kitaip tariant, tinkamas procesinių dokumentų įteikimas jai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019).

16. Nagrinėjamu atveju atsakovė prašymą atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti grindė aplinkybėmis, kad jai nebuvo žinoma nei apie prasidėjusį teisminį procesą, nei apie jo baigtį, priimant sprendimą už akių. Apie priimtą sprendimą už akių atsakovė sužinojo tik 2021 m. gegužės 29 d., gavusi teismo dokumentus apie ieškovės Marijampolės apylinkės teisme inicijuotą civilinę bylą Nr. e2-3623-443/2021, o su pačiu sprendimu už akių atsakovė susipažino tik 2021 m. birželio 7 d., atsakovės atstovui prisijungus prie civilinės bylos elektroninės kortelės., t. y. procesiniai dokumentai jai buvo įteikti vadovaujantis teisine fikcija ir neišnaudojus kitų procesinių dokumentų įteikimo jai būdų. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkino atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, konstatavęs, kad atsakovei procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, be to, atsakovė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo padavė praėjus daugiau nei 7 mėnesiams nuo sprendimo už akių priėmimo, t. y. praleidusi naikinamąjį 3 mėnesių terminą, tai sudaro savarankišką teisinį pagrindą atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinti.

17. Apeliacinės instancijos teismas dėl anksčiau paminėtų pirmosios instancijos teismo argumentų pastebi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019 kasacinis teismas suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: tuo atveju, kai sprendimas už akių priimtas prieš šalį, kuri apie pradėtą civilinę bylą buvo informuota teisine fikcija grindžiamu įteikimo būdu, tokiai šaliai pateikus pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo praleidus CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, ta aplinkybė, kad buvo remtasi įteikimo fikcija, laikytina svarbia priežastimi, dėl kurios turi būti atnaujinamas terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, taip užtikrinant asmens teisę į teisminę gynybą ir teisingą teismo procesą. CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, jog prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos, gali būti taikomas tik toms procesinėms situacijoms, kai prašymą peržiūrėti sprendimą už akių paduoda asmuo, kuris buvo faktiškai (realiai) informuotas apie teismo procesą.

18. Nagrinėjamu atveju atsakovei procesiniai dokumentai buvo įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka remiantis procesinių dokumentų įteikimo fikcija. Byloje nėra duomenų apie realų ieškinio (ir pranešimo dėl atsiliepimo į jį pateikimo) ir ginčijamo teismo sprendimo už akių įteikimą atsakovei. Vadinasi, atsakovei pateikus pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, vadovaujantis anksčiau minėta kasacinio teismo praktika, procesinių dokumentų įteikimo fikcija turėjo būti laikoma svarbia priežastimi sprendžiant dėl termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti atnaujinimo, o CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatytas naikinamasis 3 mėnesių terminas šiuo atveju neturėjo būti taikomas. Tačiau ši apeliacinės instancijos teismo išvada nagrinėjamoje byloje pati savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovė terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti praleido dėl svarbių priežasčių.

19. Bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, todėl įstatymo leidėjas, siekdamas užkirsti kelią byloje dalyvaujantiems asmenims nepagrįstai vilkinti procesą bei turėdamas tikslą užtikrinti greitą ir efektyvų teisminių ginčų nagrinėjimą, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniams veiksmams atlikti nustatė konkrečius procesinius terminus (CPK 73 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 287 straipsnio 1 dalimi, šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių.

20. Minėta, kad atsakovei pateikus pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, procesinių dokumentų įteikimo fikcija turėjo būti laikoma svarbia priežastimi sprendžiant dėl termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti atnaujinimo, o CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatytas naikinamasis 3 mėnesių terminas šiuo atveju neturėjo būti taikomas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad procesinių dokumentų įteikimas teisine fikcija grindžiamu būdu iš principo gali pateisinti tik tą nagrinėjamo termino praleidimo laikotarpį, kuris trunka iki to momento, kai pareiškėjas sužino apie prieš jį priimtą teismo sprendimą už akių.

21. Minėta, kad įstatymų leidėjas yra nustatęs 20 dienų terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti. Vadinasi, po to, kai pareiškėjas, kuriam procesiniai dokumentai buvo įteikti teisinės fikcijos būdu, sužino apie priimtą sprendimą už akių, iki pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimo teismui paprastai galėtų būti pateisinamas taip pat ne ilgesnis kaip 20 dienų laikotarpis. Kitoks aiškinimas, apeliacinės instancijos teismo manymu, būtų nesuderinamas su CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu 20 dienų terminu ir suteiktų nepagrįstą pranašumą asmeniui, kuriam procesiniai dokumentai buvo įteikti teisinės fikcijos būdu.

22. Remiantis bylos duomenimis, kaip pati atsakovė nurodė tiek pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek ir atskirajame skunde dėl pirmosios instancijos teismo 2021 m. liepos 23 d. nutarties, atsakovei apie priimtą sprendimą už akių tapo žinoma dar 2021 m. gegužės 29 d., gavus ieškovės ieškinį Marijampolės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-3623-443/2021. Remiantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis minėtoje civilinėje byloje, ieškovė pareikštame ieškinyje buvo pakankamai išsamiai aprašiusi atsakovės ginčijamą Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimą už akių, nurodžiusi jo priėmimo datą, bylos numerį, koks sprendimas buvo priimtas ir kokia patalpų naudojimosi tvarka tarp ginčo šalių buvo nustatyta. Taigi atsakovė nors apie dėl jos priimtą sprendimą už akių sužinojo dar 2021 m. gegužės 29 d., tačiau į teismą su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo kreipėsi tik 2021 m. liepos 5 d., t. y. praėjus beveik 40 dienų nuo sužinojimo apie priimtą sprendimą už akių. Be to, atsakovė 2021 m. birželio 7 d. sudarė atstovavimo sutartį su profesionaliu teisininku – advokatu, kuris tą pačią 2021 m. birželio 7 dieną susipažino su ginčijamu sprendimu už akių (jam buvo suteikta prieiga prie elektroninės bylos medžiagos). Tuo metu iki 20 dienų termino (skaičiuojant jį nuo atsakovės sužinojimo momento) pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pabaigos dar buvo likę 10 dienų. Tačiau net jeigu ir skaičiuoti terminą nuo 2021 m. birželio 7 d. (tokią susipažinimo su pačiu sprendimu už akių datą nurodo atsakovė), protingas 20 dienų terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti vis tiek yra praleistas. Jokių priežasčių, tuo labiau pateisinamų, kodėl atsakovė kreipėsi į teismą praleidusi 20 dienų terminą, skaičiuotiną nuo sužinojimo apie priimtą sprendimą už akių momento ir (arba) nuo to momento, kada atsakovės atstovas susipažino su byla, atsakovė nenurodė. Vien tik aplinkybė, kad atsakovė pavėluotai sužinojo apie priimtą sprendimą už akių, nagrinėjamu atveju negali būti laikoma svarbia priežastimi, nes aptariamas 20 dienų terminas gana daug praleistas ir skaičiuojant jį nuo atsakovės sužinojimo apie priimtą sprendimą už akių. Todėl apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo tenkinti atsakovės atskirąjį skundą ir atnaujinti jai terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti. Nors dalis atsakovės praleisto termino gali būti pateisinama tuo, kad procesiniai dokumentai jai buvo įteikti teisinės fikcijos būdu, tačiau kitos šio termino dalies praleidimas, apeliacinės instancijos teismo manymu, nėra pagrįstas svarbiomis priežastimis.

23. Nesant pagrindui atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai šioje nutartyje nenagrinėjami.

24. Ieškovė atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje pateiktus šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus, tačiau ieškovė tokių dokumentų apeliacinės instancijos teismui nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 23 d. nutartį palikti nepakeistą.