- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-12-23
- Bylos Nr.
- 2A-1191-605/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Venckienė (pirm.), Antanas Burdulis, Virginija Gudynienė
- Ieškovas
- O. G. K.
- Atsakovas
- A. D.
- Trečiasis asmuo
- Kauno apskrities viršininko administracijai
- Kategorijos
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Neringos Venckienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. G. K. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 1 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-0112-485/2008 pagal ieškovės O. G. K. ieškinį atsakovei A. D., trečiajam asmeniui Kauno apskrities viršininko administracijai dėl servituto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašė (b.l.1-3, 55-57) nustatyti pagal 2001 m. gegužės 30 d. Kauno rajono Žemėtvarkos skyriaus patvirtintą atsakovės A. D. žemės sklypo, esančio Antalkių kaime, Vilkijos seniūnijoje, Kauno rajone, planą servitutus: 0,1614 ha kelio servitutą (tarnaujantis daiktas) ir servitutą – teisę naudoti ieškovei O. G. K. nuosavybės teise priklausančius statinius stovinčius 0,2907 ha žemės sklype.
Ieškovė nurodė, jog 2000 m. liepos 10 d. atsakovė varžytynėse nusipirko ieškovei priklausiusį 12,45 ha sklypą, esantį Antalkių kaime, Kauno rajone. Šiame sklype yra ieškovei nuosavybės teise priklausantys statiniai, kurie Registrų centre nebuvo registruoti, tačiau pagal tuo metu galiojusius įstatymus buvo registruoti ūkinėse knygose. Atsakovei įsigijus minėtą žemės sklypą, atsakovės užsakymu buvo sudarytas naujas žemės sklypo planas, kuriame nustatytas servitutas pastatų savininkui naudotis 0,2907 ha žemės sklypu. Tai, kad pastatai priklauso ieškovei įrodyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu Kauno rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-163-058/2005. Ji 2007 m. rugsėjo 21 d. raštu buvo informuota, kad dėl atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype numatytų servitutų nustatymo turi kreiptis į teismą. Atsakovei nuosavybės teisė į jai priklausančius pastatus nebuvo perduota, todėl ieškovei turi būti palikta teisė naudotis ta žemės dalimi, kurią užima nekilnojamieji daiktai nustatant servitutą, kadangi ji negali kitaip patekti prie savo pastatų. Todėl tam, kad užtikrinti tinkamą ieškovei priklausančių pastatų naudojimą pagal paskirtį ir privažiavimą prie šių pastatų, ieškovė prašė nustatyti minėtus servitutus.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2008 m. liepos 1 d. sprendimu (b.l.123-124) ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės 45,40 Lt pašto išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nurodė, jog VĮ Registrų centras 2007 m. lapkričio 20 d. sprendimu prašymo išregistruoti O.G. K. nuosavybės teises į statinius 1I1p ir 3I1p, esančius Kauno raj., Antalkių k., netenkino (b.1.50). VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimu 2007 m. gegužės 30 d. Nr. 183 buvo paliktas galioti teritorinio registratoriaus 2007 m. balandžio 17 d. priimtas sprendimas (b.1.8-9). VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2007 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. 1 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“ A. D. prašymas išregistruoti O.G. K. nuosavybės teises įregistruotas 2007 m. balandžio 13 d. Kauno filialo sprendimu į nekilnojamuosius daiktus - ūkinius pastatus 1I1p ir 3I1p, esančius Kauno r. sav., Antalkių k., tenkintas (b.1.101-102). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše pastatų, esančių Antalkių k., Kauno r. sav., skiltyje - nuosavybė - įrašų nėra (b.1.103-104). Teismas nurodė, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė O.G. K. nuosavybės teisės į minėtus pastatus neturi, taigi neturi ir reikalavimo teisės į servitutų nustatymą.
Šalies argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu (b.l.126-128) prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2008 liepos 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti: nustatyti pagal 2001 m. gegužės 30 d. Kauno rajono Žemėtvarkos skyriaus patvirtintą atsakovės A. D. žemės sklypo, esančio Antalkių kaime, Vilkijos seniūnijoje, Kauno rajone, servitutą į 0,1614 ha kelią ir servitutą į teisę naudoti ieškovei O. G. K. nuosavybės teise priklausančius statinius, stovinčius 0,2907 ha žemės sklype.
Apeliaciniame skunde nurodyta, kad ieškovei apie servituto nustatymą buvo pranešta 2003 m. rugsėjo 9 d. Kauno raj. Žemėtvarkos tarnybos raštu. Kauno raj. Žemėtvarkos tarnybos raštas dėl servituto nustatymo pripažintas įsiteisėjusiu 2003 m. lapkričio 10 d. Kauno rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-104-05/03, nurodant, kad iš byloje esamo žemės ribų paženklinimo akto bei žemės sklypo plano matyti, kad pastatų savininkui nustatytas servitutas naudotis žemės sklypu 2907 kv.m. ir keliu 1614 kv.m. bei 2001 m. nustatytas servitutas pastatų savininkui, todėl ieškovei ir kitiems asmenims, kurie tuos statinius statė, lieka juos įstatymo nustatyta tvarka įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Kauno rajono apylinkės teismas 2008 m. liepos 1 d. sprendimu viršijo teismo kompetencijos ribas, pažeidė lygiateisiškumo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių principus, pažeidė apeliantės O.G. K. teisę į nuosavybę. Todėl skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas, kadangi nenustačius servituto pastaroji negali tinkamai naudotis savo teisėtai pastatytais statiniais.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l.132-133) prašo skundą atmesti, o Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 1 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovės teigimu, servitutas jai nustatytas 2001 m., tačiau jeigu servitutas būtų nustatytas, ieškovei nereikėtų kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo. Be to, apeliantės ieškinys patvirtina, kad servitutas nėra nustatytas. LR CK 4.124 straipsnio 2 dalis numato, kad iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą. Kadangi viešame registre joks servitutas neįregistruotas, tai apeliantės teiginiai, kad servitutas jai buvo nustatytas, yra nepagrįsti ir atmestini. Be to, nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus nustatyta tvarka turi būti įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Apeliantė savo nuosavybės teisių į pastatus nėra įregistravusi. Todėl ji nelaikytina nekilnojamojo turto savininke ir neturi reikalavimo teisės - prašyti nustatyti servitutą. Ieškovei 1990 m. rugsėjo 14 d. buvo išduotas statybos leidimas Nr. 277/R, kuris galiojo metus laiko. Šis leidimas nebuvo pratęstas. Ieškovė pastatus pastatė jau nustojus galioti statybos leidimui, kas prilyginama statybai be leidimo, kadangi pastatai pastatyti jau po 1991 m. rugsėjo 14 d. Iš to darytina išvada, kad ieškovės pastatai yra pastatyti neteisėtai.
Trečiojo asmens atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Apeliacinės instancijos teisme apeliantė apeliacinį skundą palaikė, atsakovės atstovė su apeliaciniu skundu nesutiko.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė yra pastatų: ūkio pastato, unikalus Nr. 5200-1005-9014, ir ūkinio pastato, unikalus Nr. 5200-1005-9036, esančių Antalkių kaime, Kauno rajone, savininkė, juridinis pagrindas: 2007-01-24 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas (b.l.13-14, 159-160). Ieškovei nuosavybės teise priklausantys statiniai yra atsakovei nuosavybės teise priklausančioje žemėje (du sklypai: unikalūs Nr.5253-00090042 ir 5253-00090036), kurią atsakovė įsigijo iš varžytynių, juridinis pagrindas: 2000-07-10 turto varžytynių aktas Nr. 4-644 (prijungta civilinė byla Nr.2-163-058/2005, b.l. 6-7, 8-9). Ieškovė neturi galimybių patekti prie jai nuosavybės teise priklausančių statinių ir jais naudotis.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostata, kad nuosavybės teises saugo įstatymai, suponuoja teisinį nuosavybės santykių reglamentavimą, o tai reiškia nuosavybės teisių įgyvendinimo tam tikrų taisyklių (ribų) nustatymą laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos reikalavimo, jog įstatymu turi būti garantuojama nuosavybės teisių apsauga. Ši Konstitucijos nuostata išreikšta CK 4.37 straipsnio 1 dalyje įtvirtintame nuosavybės teisės apibrėžime, pagal kurį nuosavybės teisė yra išimtinė daiktinė savininko teisė savo nuožiūra tvarkyti nuosavybės reikalus, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų. Taigi išimtinis šios daiktinės teisės pobūdis nepaneigia jos įgyvendinimo tam tikrų ribojimų; svarbu, kad kiekvienu atveju tai reglamentuojančios teisės normos bei jų taikymas atitiktų iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos, kaip vientiso akto, kylantį būtinumo ir proporcingumo reikalavimą.
Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiu daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančio daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 str. 1 d.). Taigi servitutas yra daiktinė teisė, kuri suvaržo kito asmens nuosavybės teises. Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 str. 1 d.). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė, valdanti statinius nuosavybės teise, neturi galimybės prie jų patekti ir jais naudotis. Kadangi ieškovė – statinių savininkė ir atsakovė - žemės sklypo savininkė nesusitaria, todėl servitutas nustatomas teismo sprendimu. Atsakovės atstovės paaiškinimai apeliacinės instancijos teisme yra visiškai nepagrįsti. Ji paaiškino, kad pastatų teisinė padėtis pasikeitė, kad pirmosios instancijos teisme ieškovė nuosavybės teisių neturėjo. Bylos medžiaga paneigia šiuos atsakovės atstovės paaiškinimus. Ieškovė, 2007-10-04 pateikusi ieškinį Kauno rajono apylinkės teismui (b.l.1-3), prie jo pridėjo VĮ Registrų centro Kauno filialo 2007-04-17 pažymėjimą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre (b.l.13-14), kuriame nurodyta, kad ieškovė ūkio pastatą, unikalus Nr. 5200-1005-9014, ir ūkinį pastatą, unikalus Nr. 5200-1005-9036, valdo nuosavybės teise, juridinis pagrindas: 2007-01-24 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas. Taigi Kauno rajono apylinkės teisme iškėlus civilinę bylą dėl servituto nustatymo, buvo žinoma statinių savininkė. Taigi atsakovė turėjo galimybę reikšti priešieškinį dėl servituto nustatymo, siūlyti ieškovei kitus variantus, kad ji galėtų naudotis jai nuosavybės teise priklausančiais statiniais. Atsakovės atstovės paaiškinimai, kad atsakovei nėra suteikta galimybė siūlyti savo variantą, yra visiškai nepagrįsti. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė tokias teises turėjo. Be to, pažymėtina, kad ją taip pat atstovavo advokatė (b.l.44, 49). Pažymėtina, kad iškėlus civilinę bylą, ieškovė valdė pastatus nuosavybės teise, tik vėliau atsakovei pateikus skundą Kauno apygardos administraciniam teismui (b.l.33-37), Kauno apygardos administracinis teismas 2008-01-25 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-91-353/08 (b.l.137-140) panaikino 2007-01-24 Kauno apskrities viršininko administracijos Statinių pripažinimo tinkamu naudoti aktą. Šiuo metu minėta administracinė byla yra išnagrinėta apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (b.l.154-156), kurio 2008-11-07 nutartis yra galutinė ir neskundžiama: Kauno apygardos administracinio teismo 2008-01-25 sprendimas pakeistas, t.y. sprendimo dalis, kuria panaikintas Kauno apskrities viršininko administracijos 2007-01-24 Statinių pripažinimo tinkamu naudoti aktas, panaikinta ir šioje dalyje A. D. skundas atmestas. Ieškovei nuosavybės teise priklausančių statinių juridinis pagrindas yra 2007-01-24 Statinių pripažinimo tinkamu naudoti aktas, dėl kurio teisėtumo ir pagrįstumo pasisakyta galutiniu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-11-07 sprendimu.
Dėl žemės servituto nustatymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantis teismas turi įvertinti, ar viešpataujančiojo daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, nurodo tokias svarbias priežastis, kurios pateisina kito savininko teisių ribojimą. Žemės servituto nustatymas gali būti grindžiamas būtinumu užtikrinti kitų asmenų skirtingas teises ir skirtingus teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2007). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2005) nurodo, kad, nagrinėdamas tokias bylas, teismas turi siekti protingos abiejų daiktų savininkų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita, visiškai neatsižvelgiant į poreikio servitutui nustatyti pobūdį, kitokių sprendimų galimybę ir pan. Šioje byloje nustatyta, kad ieškovės nuosavybės teise valdomi statiniai yra ant atsakovės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo. Nuolat minėtuose statiniuose gyvenančiai ieškovei, kuriuos ji pasistatė 1990 m. (prijungta byla Nr.2-163-058/2005, b.l.15-16 Kauno rajono apylinkės teismo 2003-11-10 sprendimas, b.l.17-19 Kauno apygardos tesimo 2004-03-04 nutartis), galimybė patekti, prieiti ar privažiuoti prie prieš septyniolika metų pastatytų statinių žemės sklypu, kuris šiuo metu priklauso atsakovei, yra labai reikšminga tinkamo naudojimosi ieškovės turima nuosavybe sąlyga. Pažymėtina, kad 2000 m. atsakovei įsigijus žemės sklypą iš varžytynių, ji matė, kad jame yra statiniai. Sprendžiant dėl servituto nustatymo pagrįstumo, atsižvelgtina į teismų praktikos nuostatą, kad servituto nustatymas įstatymo siejamas ne su absoliučiu negalėjimu be servituto savininkui naudotis jam priklausančiu daiktu, bet su sąlyga, jog, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2005). Šioje konkrečioje byloje ieškovė ne tik neturi galimybių normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį, bet be servituto nustatymo absoliučiai negali naudotis jai priklausančiu daiktu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, servituto nustatymas yra būtinas. Atkreiptinas dėmesys, kad teismui pateikti žemės sklypų planai (b.l.11,12), pagal kuriuos prašoma nustatyti servitutą ir kuriuose nurodyta servituto rūšys, parengti 2001 metais, abiejuose yra atsakovės A. D. parašai, kad ji su planais yra susipažinusi. Taigi vertinant visus byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsižvelgiant į atsakovės bendrą žemės sklypo plotą, kuris yra didesnis nei 12 ha, teismo sprendimas nustatyti atsakovei 0,1614 ha kelio servitutą ir servitutą – teisę naudoti ieškovei O. G. K. nuosavybės teise priklausančiais statiniais stovinčiais 0,2907 ha žemės sklype, atitinka CK 4.126 straipsnio 1 dalyje, 4.128 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Trečiojo asmens Kauno apskrities viršininko administracijos raštai (b.l.5, 6) taip pat patvirtina, kad prašomas nustatyti servitutas tik minimaliai užtikrins ieškovei nuosavybės teise priklausančių statinių priežiūrą bei eksploatavimą. Vertinant bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovės teisių ribojimas šiuo atveju atitinka proporcingumo bei abiejų savininkių interesų pusiausvyros principus.
Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimus. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, priimtinas naujas sprendimas, ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, atitinkamai keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 79, 88, 93, 96, 98 str., b.l. 4,20,21,129).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Apeliacinį skundą patenkinti.
Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės O. G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškinį patenkinti visiškai.
Nustatyti pagal 2001 m. gegužės 30 d. Kauno rajono Žemėtvarkos skyriaus patvirtintą atsakovės A. D. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planą servitutus: 0,1614 ha kelio servitutą (tarnaujantis daiktas) ir servitutą – teisę naudoti ieškovei O. G. K. nuosavybės teise priklausančius statinius: ūkio pastatą, (duomenys neskelbtini), ir ūkinį pastatą, (duomenys neskelbtini), stovinčius 0,2907 ha žemės sklype.
Priteisti iš A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 230 Lt (du šimtus trisdešimt litų) žyminio mokesčio ir 220 Lt (du šimtus dvidešimt litų) atstovavimo išlaidų O. G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), naudai.
Priteisti iš A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 55,40 Lt (penkiasdešimt penkis litus 40 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.