Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieškinį atsakovui A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 424 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinys, kurio dalykas yra piniginis reikalavimas, atsirandantis iš delikto, jeigu visi reikalavimai yra pagrindžiami leistinais rašytiniais įrodymais, gali būti išsprendžiamas dokumentinio proceso tvarka. Ieškinio dalykas yra pagrįstas leistinais rašytiniais įrodymais, ieškovo piniginiai reikalavimai kilę iš atsakovo pareigos atlyginti padarytą žalą, todėl ieškovo prašymu ieškinys nagrinėtinas dokumentinio proceso tvarka (CPK 424 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš ieškovo ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių bei pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad Šakių rajono apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino atsakovą kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį. Šakių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu E. J. iš A. J. buvo priteista 173,77 Eur (600 Lt) atstovavimo išlaidų, o Šakių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu už akių 660,41 Eur (2280,25 Lt) turtinei žalai, 2896,20 Eur (10000 Lt) neturtinei žalai ir 144,81 Eur (500 Lt) bylinėjimosi išlaidoms. 2017 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. (1.34.)7R-4173 ieškovas patenkino nukentėjusio asmens E. J. prašymą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą bei 2017 m. birželio 2 d. išmokėjo jam 3532,67 Eur žalos sumą.

Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymu buvo įsteigtas Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondas, nustatyta šio fondo paskirtis, administravimas ir lėšų kaupimas. Šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kompensavus smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, valstybė įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš už žalą atsakingo asmens, jeigu šis yra nustatytas, teismo tvarka išieškoti tokio dydžio sumas, kiek yra sumokėta asmenims, kuriems buvo kompensuota smurtiniu nusikaltimu padaryta žala.

Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais, ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnis). CK 6.280 straipsnio 1 punktas numato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kompensavo smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, atsakovas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, dėl kurio padarymo kilusiai žalai kompensuoti nukentėjusiajam buvo išmokėta kompensacija, todėl pripažintina, jog valstybė įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovo regreso tvarka.

Ieškovui atlyginus nukentėjusiam asmeniui smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, jis įgijo regreso teisę į žalą padariusį asmenį (atsakovą), tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovui iš atsakovo priteisiamas 3532,67 Eur žalos atlyginimas (CK 6.6 straipsnio 3 dalis, 6.245 straipsnis, 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnis, 6.280 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 13 straipsnis).

Ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, todėl ieškinį patenkinus, valstybei iš atsakovo priteisiamas 40 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 7 dalis, 96 straipsnis).

Kadangi teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma yra itin maža, nesiekianti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-19/1K-2 dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatyto dydžio, teismas sprendžia, jog šios išlaidos tarp dalyvių neskirstytinos ir nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 424 straipsniu, 425 straipsnio 3 dalimi, 428 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), trijų tūkstančių penkių šimtų trisdešimt dviejų eurų šešiasdešimt septynių centų (3532,67 Eur) žalos atlyginimą ieškovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, juridinio asmens kodas 188604955, buveinės adresas: Vilnius, Gedimino pr. 30, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT57 4010 0510 0467 0211.

Priteisti iš atsakovo A.J, asmens kodas (duomenys neskelbtini), keturiasdešimt eurų (40 Eur) žyminio mokesčio valstybei. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660.

Pareikalauti, kad atsakovas per 20 dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo dienos įvykdytų sprendimą arba sprendimą priėmusiam teismui raštu pateiktų motyvuotus prieštaravimus.

Nurodyti, kad per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo prieštaravimų nepateikus, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovui gali būti išduotas vykdomasis raštas.

Preliminarus sprendimas neskundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundais.