Kauno apylinkės teismo sprendimas

2019-11-19 · Civilinė byla Nr. e2YT-27762-886/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-11-19
Bylos Nr.
e2YT-27762-886/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-17667-2019-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Kriaučiūnaitė
Pareiškėjas
V. M.
Suinteresuotas asmuo
V. M., E. M., I. L.-H.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-27762-886/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17667-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.; 2.6.1. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 19 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Laima Kriaučiūnaitė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. M., E. M., I. L.-H.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja V. M. pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po sutuoktinio A. M., mirusio 2006 m. gegužės 1 d., mirties, faktiškai pradėdama turtą valdyti. Pareiškėja nurodo, kad su A. M. susituokė (duomenys neskelbtini) jų santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus V. M., (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) kuriame nuolat gyveno nuo įsigijimo, gyvenamosios vietos nekeitė. Po sutuoktinio mirties pareiškėja nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau palikimą priėmė pradėjusi paveldėtą turtą valdyti, t. y. ir toliau gyveno jų santuokoje įgytame bute, juo rūpinosi kaip savu, mokėjo mokesčius. Palikėjas A. M. turi du vaikus iš ankstesnės santuokos, E. M., gimusį (duomenys neskelbtini) ir I. L. – H. (M.), gimusią (duomenys neskelbtini) kurie įtraukti suinteresuotais asmenimis.

Kartu su pareiškimu pateikti suinteresuotų asmenų – V. M., E. M. ir I. L.-H. – rašytiniai sutikimai dėl prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Šalies argumentai

Suinteresuoti asmenys V. M. ir E. M. pateikė atsiliepimus į pareiškimą, su pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo V. M. atsiliepime nurodo, kad jo motina V. M. po tėvo mirties priėmė palikimą, likdama gyventi jų santuokoje įgytame bute, juo rūpinosi, mokėjo mokesčius.

Suinteresuotas asmuo E. M., atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad jis yra A. M. (mirusio (duomenys neskelbtini) ir D. M. sūnus iš pirmos santuokos, gimęs (duomenys neskelbtini) jo tėvų santuoka nutraukta. Suinteresuotam asmeniui yra žinoma, kad jo tėvas A. M. (duomenys neskelbtini) susituokė su V. M., 1988 m. susilaukė sūnaus Vytauto, 1993 m. nusipirko butą, esantį (duomenys neskelbtini). Sutinka su pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis, kad V. M. nuolat gyvena šiame bute iki šiol, ir kad priėmė palikimą po sutuoktinio mirties. Patvirtino, kad neturi jokių turtinių pretenzijų į jo tėvui A. M. priklausiusią ½ dalį buto.

Suinteresuotam asmeniui I. L.-H, gyvenančiai (duomenys neskelbtini) apie nagrinėjamą bylą pranešta ir teismo procesiniai dokumentai įteikti elektroninėmis ryšių priemonėmis, 2019 m. spalio 30 d. gautas patvirtinimas apie procesinių dokumentų gavimą. Atsiliepimas teismui nepateiktas.

Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, dalyvaujantiems byloje asmenims apie bylos nagrinėjimo teisme datą, laiką ir vietą pranešus 2019 m. lapkričio 11 d. teismo pranešimu specialiame interneto tinklalapyje (www.teismai.lt/Teismų pranešimai).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja V. M. (duomenys neskelbtini) susituokė su A. M. (128, 25 b. l.). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad V. M. vardu įregistruota nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini) įgytą pagal 1993 m. gruodžio 28 d. pirkimo – pardavimo sutartį (toliau – butas), pareiškėjos ir A. M. santuokos metu. Juridinių asmenų registro Gyventojų registro departamento duomenys patvirtina, kad A. M. (duomenys neskelbtini) mirė būdamas susituokęs su V. M., jo mirties metu nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), šiuo adresu gyvenamoji vieta deklaruota nuo 1993 m. birželio 23 d. Palikimo atsiradimo vietos notarų biuro - Šakių rajono 1-ojo notarų biuro notarės R. V. 2019 m. spalio 21 d. liudijime nurodyta, kad po A. M. mirties šiame notarų biure paveldėjimo byla nepradėta, įpėdiniai dėl turto paveldėjimo nesikreipė ir pareiškimų apie palikimo priėmimą neužregistruota.

Šioje byloje suinteresuotais asmenimis įtraukti ir palikėjo A. M. vaikai iš pirmos santuokos – E. M., gimęs (duomenys neskelbtini), I. L.-H (buvusi M), gimusi (duomenys neskelbtini) (9, 125 b. l.), ir sūnus V. M., gimęs (duomenys neskelbtini) santuokoje su pareiškėja (127 b. l.). Visi suinteresuoti asmenys pateikė rašytinius sutikimus (85-86, 109 b. l.), kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėja po A. M. mirties palikimą priėmė, pradėjusi paveldimą turtą valdyti palikimą faktiniu valdymu. Visi suinteresuoti asmenys patvirtino, kad pareiškėja po A. M. mirties liko gyventi jų santuokoje įgytame bute, jame gyvena iki šiol, rūpinasi butu kaip savu, jį prižiūri, moka mokesčius.

Teismui pateikti Juridinių asmenų registro Gyventojų registro departamento duomenys patvirtina, kad kitų A. M. pirmos eilės įstatyminių įpėdinių nėra.

Pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad ji visada rūpinosi butu kaip savo turtu, patvirtina rašytiniai įrodymai: sutartys dėl paslaugų teikimo ir duomenys apie sumokėtus mokesčius už šiam butui teikiamas paslaugas (18-24, 27-84, 87-106, 111-123 b. l.).

Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.50 straipsnį įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). CK 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) įgytas V. M. ir A. M. santuokos metu ir priklausė sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Suinteresuoti asmenys patvirtino, kad po jų tėvo A. M. mirties jo palikimą faktiniu valdymu priėmė jo sutuoktinė, pareiškėja V. M.. Po A. M. mirties pareiškėja liko gyventi bute, rūpinosi sutuoktiniui priklausiusia buto dalimi ir jame likusiais daiktais, likusį turtą valdė kaip savo, mokėjo mokesčius už butui teikiamas komunalines paslaugas. Šie duomenys yra pakankami laikyti įrodytomis teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėja po sutuoktinio A. M. (mirusio 2006 m. gegužės 1 d.) mirties per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti likusį turtą.

Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu kiltų abejonių dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo. Juridinę reikšmę turinčio fakto, kad pareiškėja faktiniu valdymu priėmė palikimą, nustatymas pareiškėjai sukuria teisines pasekmes – ji įgyvendins teisę paveldėti po sutuoktinio mirties likusį turtą. Pareiškėjos reikalavimas pagrįstas ir įrodytas, kitu būdu ji negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo, todėl pareiškimas tenkinamas, juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259–270, 442–448 straipsniais

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po sutuoktinio A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, faktiškai pradėdama turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Laima Kriaučiūnaitė