Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2020-08-25 · Byla Nr. M1-690-949/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-08-25
Bylos Nr.
M1-690-949/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-05758-2020-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rima Gudienė
Nukentėjusysis
N. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. M1-690-949/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05758-2020-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.10.9.; 2.10.11. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. rugpjūčio 25 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rima Gudienė,sekretoriaujant Svajonei Krakienei,dalyvaujant prokurorei Nijolei Žemaitytei,nukentėjusiajai N. D.,

asmeniui, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones M. K. ir jo gynėjui advokatui Viktorui Kičiatovui,

ekspertui Dariui Tamašauskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), nevedusiam, nedirbančiam, neteistam,

už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros nutarimas perduoti bylą teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo M. K. dėl to, kad jis nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui, t. y. jis, 2020 m. vasario 8 d., apie 17.00 val., bute esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia pastūmė motiną N. D., o pastarajai nukritus ant grindų, užgulė ant jos ir įkando į kairės rankos rodomąjį pirštą, po ko paėmęs šlepetę, ją įkišo jai į burną bei rankomis sugriebęs už kaklo smaugė, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai padarė odos nubrozdinimus veide, pasmakrėje, kairėje plaštakoje, poodinės kraujosruvas kairiajame žande, pasmakrėje, kairėje plaštakoje, tai yra padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teisiamojo posėdžio metu M. K. parodė, jog nepamena visų aplinkybių. Šiuo metu gydosi, suvokia, jog privalo vartoti vaistus. Po įvykio gulėjo ligoninėje. Pamena, kad mamai įkando į pirštą, vėliau pabėgo iš namų. Norėtų su mama išvykti į Vokietiją. Jei ir negertų vaistų, mano, jog mama jį prižiūrėtų ir viskas būtų gerai, nes dabar yra sveikesnis.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji N. D. parodė, jog sūnus jau dabar pilnai atsigauna, grįžta po truputį į normalią būseną. Tas įvykis buvo labai netikėtas, viskas vyko tą pačią dieną, kai ji grįžo iš Vokietijos. Grįžusi išgirdo, kad sūnus kažką šneka. Sūnus jai pasakė, kad šneka su draugais, nors bute buvo vienas. Ji sūnaus paklausė dėl šaukimo į armiją, jis puolė bėgti, ji jam neleido ir jie parvirto. Tada jis griebė ją už gerklės ir pabėgo ją nustūmęs. Sūnus geria vaistus, ligoninėje pragulėjo du mėnesius, šiuo metu gydosi ambulatoriškai. Vokietijoje arti namų yra klinikos, tarėsi, kad ten priimtų sūnų gydytis. Suvokia, jog privalu ir čia lankytis pas medikus ir vykdyti jų nurodymus. Įvykio metu jis jai įkando į pirštą, įbrėžė, pradėjo smaugti, šaukė, kad jis yra dievas Ra ir dievui į armiją eiti nereikia. Kai sūnus buvo atvykęs pas ją į Vokietiją švęsti Naujų metų, viskas buvo gerai, nepastebėjo jokių jo sveikatos sutrikimų. Jai paskambino sūnaus auklėtoja ir pasakė, kad Modestas keistai elgiasi. Todėl ji parvyko pas sūnų.

Teisiamojo posėdžio metu ekspertas Darius Tamašauskas palaikė ekspertizės aktą. Parodė, kad nebuvo sunku nuspręsti dėl išvadų, nes M. K. iškart po įvykio pateko į ligoninę. Analizavo visą jo medicininę dokumentaciją. Veikos padarymo metu asmuo buvo nepakaltinamas. Jo būsena pagerėjusi, bet kritika ligai nepakankama. Mano, jog pakanka ambulatorinio stebėjimo, jei jis vartos vaistus.

Iš 2020 m. vasario 10 d. specialisto išvados Nr. G322/2020(03) matyti, kad N. D. padaryti kūno sužalojimai: odos nubrozdinimai veide, pasmakrėje, kairėje plaštakoje, poodinės kraujosruvos kairiame žande, pasmakrėje, kairėje plaštakoje, kurie atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą (1 t., b. l. 50).

Iš 2020 m. vasario 12 d. Respublikinės priklausomybės ligų centro Klaipėdos filialo gauto atsakymo matyti, kad M. K. į jų įstaigą 5 metų laikotarpiu dėl konsultavimo ar/ir gydymo nesikreipė (1 t., b. l. 73-74).

Iš 2020 m. kovo 2 d. VĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės psichiatrijos filialo gautas atsakymas, kuriame nurodyta, kad M. K. gydėsi nuo 2020 m. vasario 11 d. iki 2020 m. balandžio 1 d., diagnozė: paranoidinė šizofrenija (1 t. b. l. 80).

Iš 2020 m. kovo 9 d. specialisto išvados Nr. 95TPK-71 matyti, kad M. K. dėl jam diagnozuotos paranoidinės šizofrenijos tikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (1 t., b. l. 84).

Iš Valstybės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 85TPK-60/2020 matyti, jog nuo 2020 m. gegužės 12 d. iki gegužės 22 d. atlikus teismo psichiatrijos ekspertizę M. K., padarytos šios išvados: 1) M. K. nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu - paranoidine šizofrenija. Jis veikos padarymo metu visiškai negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir visiškai negalėjo jų valdyti. 2) M. K. šiuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu - paranoidine šizofrenija. Nesant kritikos savo būsenai jis negali visiškai suprasti savo veiksmų esmės ir negali visiškai jų valdyti. 3) Jis veikos padarymo metu visiškai negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir visiškai negalėjo jų valdyti. 4) Su M. K. galima atlikti tyrimo veiksmus. 5) M. K. gali dalyvauti teismo posėdyje. 6) M. K. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones - ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pirminėje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pagal gyvenamąją vietą (1 t., b. l. 113-115).

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus ir įvertinus šiuos įrodymus teismui nekyla abejonių, jog M. K. 2020 m. vasario 8 d., apie 17.00 val., bute esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia pastūmė motiną N. D., o pastarajai nukritus ant grindų, užgulė ant jos ir įkando į kairės rankos rodomąjį pirštą, po ko, paėmęs šlepetę, ją įkišo jai į burną bei rankomis sugriebęs už kaklo smaugė, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai padarė odos nubrozdinimus veide, pasmakrėje, kairėje plaštakoje, poodinės kraujosruvas kairiajame žande, pasmakrėje, kairėje plaštakoje, tai yra padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais veiksmais M. K. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Dėl priverčiamosios medicinos priemonės

Iš 2020 m. gegužės 12 d. iki gegužės 22 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 85TPK-60/2020 matyti, kad M. K. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu - paranoidine šizofrenija - dėl kurio negalėjo visiškai suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo visiškai jų valdyti. Įvertinus teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadas ir teismo psichiatro eksperto paaiškinimus, daroma išvada, kad M. K., darydamas nusikalstamą veiką, dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ir negalėjo valdyti savo veiksmų. Taigi nusikalstamą veiką jis padarė būdamas nepakaltinamas (BK 17 straipsnis). M. K. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones - priverstinį ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pirminėje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamųjų medicinos priemonių pagrindinis tikslas yra apsaugoti visuomenę nuo nepakaltinamų asmenų pavojingų veikų, gydyti linkusius daryti pavojingas veikas psichikos ligonius ir saugoti juos nuo galimybės padaryti pavojingą veiką.

Teisiamojo posėdžio metu ekspertas D. Tamašauskas patvirtino ekspertizės išvadą ir paaiškino, kad išanalizavo visą medicininę dokumentaciją ir nustatė, jog veikos padarymo metu M. K. buvo nepakaltinamas. Būsena šiuo metu yra pagerėjusi, bet kritika nepakankama. Rekomenduoja M. K. taikyti priverčiamąją medicinos poveikio priemonę – ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pirminėje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pagal gyvenamąją vietą.

Esant aptartų aplinkybių visumai teismas konstatuoja, kad M. K. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarė būdamas nepakaltinamas. Atsižvelgiant į eksperto Dariaus Tamašausko teisiamajame posėdyje pateiktą išvadą, kad asmens kritika savo būsenai yra nepakankama ir M. K. reikalingos priverčiamos medicininio poveikio priemonės, t. y. priverstinis ambulatorinis stebėjimas ir gydymas pirminėje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pagal gyvenamąją vietą, teismas sprendžia, kad šiuo metu M. K. dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare. Vadovaujantis BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu, jam taikytina priverčiamoji medicinos priemonė - ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (BPK 405 straipsnio 1 dalis). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (BPK 405 straipsnio 2 dalis).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nutarčiai įsiteisėjus panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2 CD diskai su nuotraukomis ir vaizdo bei garso įrašais, saugomi byloje voke, nutarčiai įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 1 punktu,

nutaria:

pripažinti, kad M. K. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, būdamas nepakaltinamas.

M. K. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nutarčiai įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2 CD diskus su nuotraukomis ir vaizdo bei garso įrašais, saugomus byloje voke, nutarčiai įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Rima Gudienė