- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-22
- Bylos Nr.
- 2YT-1966-239/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Zaleckienė
- Pareiškėjas
- I. R.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. R. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, pradėjus turtą faktiškai valdyti ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo mamos V. R., a.k. (duomenys neskelbtini), mirties 2015-07-12, priėmė palikimą ir jį valdo. Pareiškėja nurodė, kad po mamos mirties, jokio nekilnojamojo turto neliko, išskyrus kilnojamąjį turtą. Šiuo turtu pareiškėja naudojasi ir jį valdo. Taip pat, po mamos mirties sužinojo, kad liko neišmokėta senatvės pensija.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas bylą prašė nagrinėti jam nedalyvaujant, teismo nuožiūra.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos V. R. palikimo perėjimą valstybei. Sprendimą prašė priimti jai nedalyvaujant, teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas visiškai.
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 str.).
Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis: 1) faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, 2) kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba 3) kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai, remiantis minėto straipsnio 3 dalimi, turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Taigi, visi įpėdiniai, pretenduojantys į palikimą, nepriklausomai nuo paveldėjimo būdo (pagal įstatymą ar pagal testamentą), įpėdinių eilės ir kitų aplinkybių, pareiškimą apie palikimo priėmimą/sutikimą priimti palikimą palikimo atsiradimo vietos notarui turi pateikti per tris mėnesius nuo palikėjo mirties dienos.
Pagal CK 5.51 str. 1 d., įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).
Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėja I. R. yra V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) (mirusio 2013-07-01) ir V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) (mirusios 2015-07-12) vienintelė dukra (gimimo liudijimas No. 712264). Byloje nėra duomenų apie kitus pretendentus priimti palikimą, taip pat nėra duomenų, kad buvo užvesta paveldėjimo byla.
Teismas laiko, kad byloje įrodyta, jog I. R. po savo mamos V. R. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 96 str., bylinėjimosi išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą, nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 177-178, 270 str., 444 str. 1 d., 444 str. 2 d. 8 p., 445-448 str. str. teismas
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. R., a.k. (duomenys neskelbtini) po savo mamos, V. R., a.k. (duomenys neskelbtini), 2015-07-12 mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.