- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-07
- Bylos Nr.
- A-469-1099-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Sigita Rudėnaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- J.N.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities viršininko administracijai
- Trečiasis asmuo
- Elektrėnų savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 11.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Sigitos Rudėnaitės (pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjai J.N.
atsakovo atstovui A.Z.
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J.N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J.N. skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Elektrėnų savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Pareiškėja skundu prašė įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją priimti sprendimą atkurti jai nuosavybės teises į 0,68 ha žemės sklypą, esantį Elektrėnų mieste. Pareiškėja paaiškino, kad jos tėvas J.M. kartu su J. ir D.M. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 10,70 ha žemės Geibonių kaime. 1991 m. spalio 17 d. buvo pateiktas prašymas atkurti nuosavybės teises į minėtą žemę, kuriame ji nurodyta kaip pretendentė. Per 15 metų nuosavybės teisės jai neatkurtos, o ar atkurtos kitiems pretendentams, ji nežinanti. 1999 m. gruodžio 15 d. pareiškėja nurodė gavusi Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus raštą, kuriame paaiškinta, jog jai priklauso teisė atkurti nuosavybės teises į 1,78 ha žemės Geibonių kaime, tačiau ši žemė yra užimta kolektyvinių sodų ir yra valstybės išperkama. Atsižvelgusi į tai, ji pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į žemę pagal jos gyvenamąją vietą – Vievio seniūnijoje. 2000 m. sausio 10 d. surašyta pažyma Nr.8830. 2000 m. vasario 4 d. surašytame prašyme ji nurodė pageidaujanti gauti neatlygintinai žemės Pakalniškių kaime, Vievio seniūnijoje. Šis prašymas nebuvo patenkintas. Iš Geibonių kaimo buvusių kaimynų sužinojusi, kad į Elektrėnų miesto teritoriją patekusi žemė yra grąžinama, 2005 m. sausio 28 d. pareiškėja parašė prašymą, kad žemę Elektrėnų mieste jai grąžintų natūra ir panaikintų 2000 m. sausio 10 d. pažymą Nr.8830. 2005 m. rugsėjo 26 d. ji pateikė du prašymus, prašydama už užlietą vandeniu žemę Elektrėnų mieste skirti jai naują žemės sklypą gyvenamojo namo statybai, o likusią žemę grąžinti natūra. Tą patį pakartojusi ir 2006 m. kovo 8 d. prašyme. 2006 m. balandžio 7 d. pareiškėja nurodė gavusi Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus atsakymą, pagal kurį iš 1,78 ha žemės, į kurią ji turi teisę atkurti nuosavybės teises, 0,68 ha patenka į Elektrėnų miesto teritoriją, užlietą Elektrėnų mariomis, o dalis yra apaugusi mišku, todėl natūra negrąžinama. Jai pasiūlyta pasirinkti naują sklypą gyvenamojo namo statybai, kompensaciją, lygiavertį sklypą kaimo vietovėje arba vertybinius popierius. Pareiškėja mano, jog visą laiką ji buvo apgaudinėjama, ir nėra tikra, ar dalis žemės sklypo, į kurį ji pretenduoja, dar 1996 m. liepos 23 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr.878-79 nėra atiduota M.J. Tam , kad išsiaiškinti, kokia M. nuosavybės teise priklausiusi žemės dalis yra Elektrėnų mieste ir ar tikrai ji yra valstybės išperkama, pareiškėja prašė skirti geodezinę ekspertizę (b.l.3-5, 64-67). Pareiškėja ir jos atstovė, bylą nagrinėjant teisme, paaiškino, kad, jų žiniomis, laisvos žemės mieste yra. Kadangi pareiškėja suteikti naują žemės sklypą neprašė, jų manymu, jos įrašymas į atitinkamą eilę Nr.82 yra neteisėtas.
Atsiliepimas
Atsakovas skundą prašė atmesti, paaiškindamas, jog pareiškėja turi teisę atkurti nuosavybės teises į J., J. ir D. M. Geibonių kaime valdytą 1,78 ha žemės plotą. Pareiškėja 1999 m. gruodžio 15 d. pateikė prašymą paskaičiuoti išvadą 1,78 ha plotui su tikslu kompensuoti šia žeme už Pakalniškių kaime naudojamą asmeninio ūkio žemę. Atsižvelgus į 2005 m. rugpjūčio 5 d. prašymą, kaip nurodė atsakovas, buvo patikslinta 2000 m. sausio 10 d. pažyma ir surašyta 2000 m. sausio 31 d. išvada Nr.2643, atskiriant 0,68 ha Elektrėnų miestui priklausantį žemės plotą. Atsižvelgdamas į prašymą grąžinti žemę natūra, Elektrėnų žemėtvarkos skyrius kreipėsi į Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorių su prašymu nustatyti, ar ši žemė nėra priskirta valstybės išperkamai žemei ir yra grąžinama natūra, o taip pat suformuoti žemės sklypus, organizuoti jų kadastrinius matavimus. Kadangi neužlietoje Elektrėnų mariomis miesto žemėje auga miškas, grąžinamas natūra sklypas nesuformuotas, kaip paaiškino atsakovas, J.N. įrašyta į eilę naujam žemės sklypui individualiai statybai gauti Elektrėnų mieste (eilė artimiausiu metu bus patvirtinta). Atsakovas paaiškino, jog pagal 2000 m. sausio 31 d. išvadą Nr.2643 pareiškėjai Pakalniškių kaime suprojektuotas 0,84 ha asmeninio ūkio žemės sklypas, projektas patvirtintas 2005 m. gruodžio 21 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr.2.3-12030-42, o 2006 m. lapkričio 16 d. bus paženklintas žemės sklypas ir paruošta nuosavybės teisių atkūrimo byla. Į likusius 0,26 ha nuosavybės teisės bus atkurtos 2007 m., paruošus Ausieniškių kadastro vietovės projekto papildymą. Be to, atsakovas paaiškino, jog Vilniaus apskrities viršininko 1998 m. liepos 27 d. sprendimu Nr.79-4487, formuojant racionalias žemėnaudas, J.A. su bendrasavininkiu M.S. Geibonių kaime buvo natūra grąžintas 10,9 ha miško sklypas, paimant apie 0,5 ha į buvusių savininkų J., J. ir D. M. turėtą žemės sklypą (b.l. 47-48, 78). Atsakovo atstovas teisme papildomai paaiškino, kad pareiškėja nėra nuginčijusi nei savivaldybės atsisakymo suprojektuoti žemės sklypą turėtoje vietoje, nei sprendimo, kuriuo ji įtraukta į eilę.
Elektrėnų savivaldybės administracija prašė skundą atmesti, nurodydama, jog pareiškėja, tvirtindama, jog atsakovai vilkina atkurti nuosavybės teises į žemę, nenurodo, kokius konkrečius veiksmus delsia atlikti Elektrėnų savivaldybės administracija. Elektrėnų savivaldybės administracija pažymėjo, jog vadovaujantis Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr.2.3.-2880-42, buvo patikslinta pareiškėjos vardu parengta 2000 m. sausio 10 d. pažyma Nr.8830 ir 2000 m. sausio 31 d. parengta išvada Nr.2643, nurodant, kad pareiškėja turi teisę atkurti nuosavybės teises į kaimo vietovėje esantį 1,10 ha žemės plotą ir 0,68 ha žemės plotą Elektrėnų mieste, kuris priskirtas valstybės išperkamai žemei (dalis jo užimta valstybinės reikšmės miško, o kita dalis – Elektrėnų tvenkinio, kuris priskirtas valstybinės reikšmės vidaus vandenims; b.l. 43, 71). Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė teisme paaiškino, kad aptariama žemė pagal savivaldybės tarybos 2001 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr.155 patvirtintą specialųjį miesto zonavimo planą yra miesto miško žemė.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. kovo 8 d. sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą. Rašytiniai įrodymai patvirtino, jog prašymą atkurti nuosavybės į teises į J.M. valdytą žemę Trakų apskrityje, Vievio valsčiuje, Geibonių kaime, 1991 m. spalio 17 d. pateikė L.K., tarp įpėdinių nurodydama ir J.N. (b.l.7). Trakų rajono žemėtvarkos skyrius 1998 m. gruodžio 15 d. surašė pažymą, kuria patvirtinto, jog žemė Geibonių kaime, į kurią pretenduoja pareiškėja, yra užimta kolektyviniais sodais (b.l.11), o 2000 m. sausio 10 d. parengė pažymą Nr.8830, kuria patvirtino pareiškėjos teisę į 1,78 ha žemės (b.l.13). 2000 m. sausio 31 d. parengta išvada Nr.2643 patvirtinta pareiškėjos teisė atkurti nuosavybės teises į 1,78 ha žemės (b.l.8). Atsižvelgdama į tai, pareiškėja 2000 m. vasario 9 d. pateikė prašymą suteikti jai neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą Pakalniškių kaime, Vievio seniūnijoje (b.l.14). Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. sausio 14 d. įsakymu Nr.86-42 buvo paskelbta Elektrėnų savivaldybės Ausieniškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo darbų pradžia, o 2004 m. pareiškėjai suformuotas 0,84 ha asmeninio ūkio žemės sklypas Nr.1641 (b.l.54). Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr.2.3.-12030-42 patvirtintas Elektrėnų savivaldybės Ausieniškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas (b.l. 49-50). Elektrėnų žemėtvarkos skyriuje 2004 m. liepos 20 d. gautas pareiškėjos prašymas pakoreguoti išvadą, nes ji nerašė prašymo dėl sklypo namo statybai suteikimo miesto žemės ribose (b.l.15). 2005 m. sausio 28 d. pareiškėja surašė prašymą, kuriuo prašė panaikinti išvadą ir atkurti jai nuosavybės teisės į laisvą, neužstatytą žemę Geibonių kaime natūra (b.l.16). 2005 m. rugpjūčio 5 d. prašymu pareiškėja prašė atitaisyti padarytą išvadoje Nr.2643 klaidą (b.l.17). Atsižvelgdamas į tai, Vilniaus apskrities viršininkas 2006 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr.2.3-2880-42 patikslino 2000 m. sausio 10 d. pažymą Nr.8830, nurodydamas, jog mieste yra 4,08 ha žemės, o kaime – 6,62 ha, taip pat patikslindamas 2000 m. sausio 31 d. išvadą Nr.2643, įrašant vietoj 1,78 ha žemės 1,10 ha ir pažymint, jog į 0,68 ha žemės nuosavybės teisės bus atkurtos vėliau (b.l.10). Teismas konstatavo, jog 2005 m. rugsėjo 26 d. prašymais pareiškėja išreiškė norą atgauti jai priklausančios žemės dalį Geibonių kaime natūra, o už Elektrėnų mieste esančią vandeniu užlietą žemę gauti naują sklypą gyvenamojo namo statybai (b.l.18-19). Pakartotinis prašymas grąžinti žemę pateiktas 2006 m. kovo 8 d. (b.l.20). Į pastarąjį prašymą Elektrėnų žemėtvarkos skyrius atsakė 2006 m. balandžio 7 d. raštu Nr.188, kuriame nurodė kreipęsis į Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorių su prašymu suformuoti žemės sklypus, organizuoti kadastrinius matavimus ir kt. bei pažymėjo, jog iš pareiškėjai priklausančios 1,78 ha Geibonių kaimo žemės dalies 0,68 ha patenka į patenka į Elektrėnų miesto teritoriją, kuri užlieta Elektrėnų mariomis, jos dalis apaugusi mišku, todėl natūra negrąžinama (b.l.21-22). Nesutikdama su tokia pozicija, pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją, kuri 2006 m. birželio 27 d. raštu Nr.20-474 pareiškėjai išaiškino, jog atsižvelgiant į tai, kad Elektrėnų savivaldybės administracija nepateikė duomenų apie galimą sugrąžinti jai natūra žemę, jai siūlytina rinktis kitokį nuosavybės teisių atkūrimo būdą (b.l.29-30). Nustatyta, jog pareiškėja tokį atsakymą apskundė Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, kuri 2006 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Nr.3B-(9.5)-N-719-1155 Vilniaus apskrities viršininko administracijos poziciją palaikė, papildomai paaiškindama, jog ji yra įtraukta į sąrašus pretendentų, pageidaujančių gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai Elektrėnų mieste, o tokie sąrašai apskrities viršininko planuojami tvirtinti 2006 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje, todėl, Elektrėnų savivaldybės administracijai parengus detalųjį teritorijos planą ir suformavus naujus žemės sklypus, patvirtintu eiliškumu jai bus pasiūlytas žemės sklypas Elektrėnų mieste (b.l.31-35). Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorius 2007 m. vasario 13 d. raštu Nr.03.2-07-321 atsisakė suformuoti J.N. natūra grąžintiną žemės sklypą (b.l. 108).
Teismas konstatavo, jog ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau - Atkūrimo įstatymas), Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr.1057 patvirtinta šio įstatymo įgyvendinimo tvarka ir sąlygos (toliau - Tvarka). Teismas vadovavosi Atkūrimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi ir Tvarkos 98 punktu (Vyriausybės 2004 m. balandžio 7 d. nutarimo Nr. 387 redakcija), 100 punkto 3 dalimi, 106 punktu (Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 31 d. nutarimo Nr. 1101 ir 2005 m. balandžio 11 d. nutarimo Nr. 400 redakcijos). Teismas nurodė, jog apskrities viršininkas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams, turintiems nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar kitus pastatus, jų naudojamą žemės sklypą prie šių statinių, taip pat jų naudojamus žemės sklypus kitai paskirčiai (daržui, sodui ir kitoms panašioms reikmėms), priima gavęs savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlymą dėl piliečiui suteikiamo žemės sklypo ploto ir ribų, o sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui naują žemės sklypą individualiai statybai, taip pat daržui, sodui ir kitoms panašioms reikmėms, priima pagal detalųjį teritorijos (kvartalo) planą, piliečiui pasirinkus žemės sklypą pagal nustatytąjį eiliškumą. Apskrities viršininkas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra priima pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus. Padarytos išvados, jog piliečio teisės atkurti nuosavybės teises į miestų teritorijose esančią žemę yra ribojamos savivaldos institucijų sprendimais, kuriais atliekamos įstatymais joms priskirtos funkcijos, kad atsakovas negali priimti sprendimų (priklausomai nuo konkrečios situacijos bei pasirinkto atkūrimo būdo) atkurti nuosavybės teises į miesto žemę, kol miesto savivaldybės administracija nepateikia siūlymų (sprendimo) dėl piliečiui suteikiamo žemės sklypo ploto bei ribų ir nepatvirtina tos teritorijos, kurioje yra žemės sklypas, detalaus teritorijos (kvartalo) plano, o administracijos direktorius nepatvirtina žemės sklypų planų. Kadangi Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorius 2007 m. vasario 13 d. raštu Nr.03.2-07-321 atsisakė patenkinti atsakovės prašymą suformuoti J.N. natūra grąžintiną žemės sklypą, o šis atsisakymas nėra nuginčytas ar ginčijamas, teismo konstatavimu, pagrindo tenkinti skundą nėra. Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 62 straipsnio 1 dalimi, nurodęs, jog pareiškėjos keliami ekspertizei klausimai nereikalauja specialių žinių, kurių negalėtų pateikti atitinkamos institucijos, jog pareiškėjos keliami probleminiai aspektai gali būti išsprendžiami įrodymų rinkimo byloje būdu, be to, ekspertizė gali būti skiriama, siekiant patikrinti savivaldybės administracijos atsisakymą suprojektuoti žemės sklypą, nekilus abejonių dėl įrodymų pakankamumo, teismas prašymą skirti ekspertizę atmetė. Pažymėta, jog šis teismo sprendimas neužkerta kelio pareiškėjai įstatymų numatyta ikiteismine ar teismine tvarka ginčyti Elektrėnų savivaldybės atsisakymą suprojektuoti jai natūra grąžintiną žemės sklypą.
III.
Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 8 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo. Pareiškėja paaiškina, jog 1991 m. spalio 17 d. Trakų rajono Vievio agrarinės reformos tarnybai buvo pateiktas prašymas atkurti nuosavybės teises į 10,70 ha žemės sklypą, esantį Geibonių kaime, Elektrėnų savivaldybėje. Žemės sklypą iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė jos tėvas J.M. kartu su J. ir D. M. Po prašymo pateikimo apeliantė pažymi ne kartą kreipusis į Vievio agrarinės reformos tarnybą, norėdama sužinoti, kodėl vilkinamas nuosavybės teisių atkūrimas. 1999 m. gruodžio 15 d. gavusi atsakymą, kad jai priklauso teisė atkurti nuosavybės teises į 1,78 ha žemės sklypą Geibonių kaime, tačiau žemė yra užimta kolektyviniais sodais ir valstybės išperkama. Gavusi atsakymą, ji parašė prašymą atkurti nuosavybės teises į žemę Vievio seniūnijoje (ten, kur gyvena). 2000 m. sausio 10 d. gavusi pažymą, pagal kurią jai priklauso teisė atkurti nuosavybės teises į 1,78 ha žemės. 2000 m. vasario 4 d. dar kartą parašiusi prašymą neatlygintinai atkurti nuosavybės teises į žemę Pakalniškių kaime, Vievio seniūnijoje. Prašymas nebuvo patenkintas. Kreipimasis į Vievio agrarinės reformos tarnybą jokių rezultatų nedavė. 2006 m. kovo 8 d. vėl parašiusi prašymą skirti žemės sklypą namo statybai Elektrėnų mieste. 2006 m. balandžio 7 d. iš Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus gavusi atsakymą, kad suformuoti gražinamos žemės sklypą Elektrėnų mieste turi Elektrėnų savivaldybės administracija, o taip pat buvusi informuota, kad iš 1,78 ha Geibonių kaimo žemės, į kurią ji turi teisę atkurti nuosavybės teises, 0,68 ha patenka į Elektrėnų miesto teritoriją, dalis žemės sklypo yra užlieta Elektrėnų mariomis, o kita dalis yra apaugusi mišku, todėl negali būti grąžinta. Apeliantė pažymi, jog nagrinėjant bylą teisme, nebuvo aiškinamasi, kuri žemės dalis yra užlieta Elektrėnų mariomis, nors ji prašė atlikti geodezinę ekspertizę, iki paduodama skundą teismui savo iniciatyva kreipėsi į matininkus, kad būtų nustatyta, kiek žemės yra užlieta Elektrėnų mariomis (matavimai nebuvo atlikti, kadangi matininkai be teismo pavedimo tai padaryti atsisakė). Teismas prašymą atlikti ekspertizę atmetė. Apeliantė teigia dėl pareigūnų neveikimo 15 metų negalinti atkurti nuosavybės teisių į žemės sklypą. Apeliantė nurodo, jog 2007 m. sausio 15 d. teismo posėdžio metu atsakovas pateikė Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2006 m. gruodžio 13 d. sprendimą dėl nuosavybės teisių į 0,84 ha žemės sklypą atkūrimo. Kartu su minėtu sprendimu pateiktas sąrašas „Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai Elektrėnų mieste, Elektrėnų savivaldybėje eilė". Apeliantė pažymi apie tokio dokumento egzistavimą sužinojusi tik teismo posėdžio metu (ji įrašyta į eilę 82 numeriu, nors iš pateiktų teismui dokumentų matyti, kad prieš ją eilėje įrašyti pretendentai gauti žemės sklypus gyvenamojo namo statybai prašymus padavė dešimčia metų vėliau; be to, iš sąrašo matyti, kad jai planuojama suteikti tik 0,20 ha žemės sklypą). Apeliantės manymu, teismas neteisingai įvertino surinktus įrodymus, neišsiaiškino bylai reikšmingų aplinkybių, priėmė jos atžvilgiu neteisingą sprendimą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas paaiškina, jog Trakų rajono žemėtvarkos skyrius dar 1998 m. gruodžio 15 d. parengė pažymą, pagal kurią žemė, esanti Geibonių kaime (į kurią pretenduoja pareiškėja), yra užimta kolektyviniais sodais. Atsakovas nurodo, jog pareiškėja apeliaciniame skunde neteisingai teigia, kad jos 2000 m. vasario 4 d. prašymas atkurti nuosavybės teises į žemę Pakalniškių kaime nebuvo patenkintas. Paaiškinama, jog Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr.2.3-12030-42 patvirtintu Elektrėnų savivaldybės Auseniškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu J.N. buvo suprojektuotas 0,84 ha žemės sklypas, o Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2006 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr.42-2857 pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės į šį sklypą, sprendime pažymint, kad į likusią dalį (0,26 ha žemės) nuosavybės teisės bus atkurtos vėliau. Elektrėnų savivaldybės administracija 2007 m. vasario 13 d. raštu Nr.03.2-07-321 informavo, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo 71 ir 106 punktų nuostatas J.N. sklypas teritorijoje, kurioje yra miesto miškas, negali būti suformuotas. Nurodoma, jog atsižvelgiant į pareiškėjos 2005 m. rugsėjo 26 d. prašymą už Elektrėnų mieste esančią, vandeniu užlietą žemę gauti naują sklypą gyvenamojo namo statybai, J.N. buvo įtraukta į eilę asmenų, pageidaujančių gauti sklypus gyvenamojo namo statybai Elektrėnų mieste (eilė patvirtinta Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr.2.3-11035-42). Pareiškėja skundžiasi, jog į sąrašą ji įtraukta tik 82 numeriu, tačiau, kaip paaiškina atsakovas, taip yra dėl to, jog prašymą skirti sklypą gyvenamojo namo statybai ji pateikė tik 2005 m. rugsėjo 26 d. Atsakovo manymu, tenkinti J.N. reikalavimų nėra teisinio pagrindo, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr.1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų" 106 punkto nuostatomis, apskrities viršininkas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra priima pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus, o sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui naują žemės sklypą individualiai statybai, taip pat daržui, sodui ir kitoms panašioms reikmėms, priima pagal detalųjį teritorijos (kvartalo) planą, piliečiui pasirinkus žemės sklypą pagal nustatytą eiliškumą. Paaiškinama, jog suteiktinų individualiai statybai sklypų detalieji planai nėra patvirtinti, o suformuoti pareiškėjai grąžintiną žemės sklypą natūra Elektrėnų savivaldybės administracija 2007 m. vasario 13 d. raštu Nr.03.2-07-321 atsisakė. Atsakovas sutinka su teismo argumentais dėl ekspertizės neskyrimo ir mano, jog teismas tinkamai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinę bylą, tinkamai pritaikė teisės aktų, reguliuojančių ginčo santykius, normas.
Tretysis suinteresuotas asmuo Elektrėnų savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Elektrėnų savivaldybės administracijos teigimu, apeliantė nenurodo ginčijamų klausimų, kokius įrodymus teismas neteisingai įvertino, nekonkretizuoja, kokių bylai reikšmingų aplinkybių teismas neišsiaiškino, apeliacinio skundo juridinio pagrindo. Pažymima, jog atsakovu ji nurodo Elektrėnų savivaldybės administracijos žemėtvarkos skyrių, nors pagal Elektrėnų savivaldybės tarybos 2006 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. 201 „Dėl Elektrėnų savivaldybės administracijos struktūros patvirtinimo" šis žemėtvarkos skyrius nėra Elektrėnų savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys (jis yra Vilniaus apskrities viršininko administracijos struktūrinis teritorinis padalinys).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
IV
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme įtvirtintos piliečių teisės turi būti realizuojamos šio įstatymų ir jį lydinčių žemesnės galios teisės aktų nustatyta tvarka.
Pareiškėja skundu teismui reiškia reikalavimą įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją priimti sprendimą atkurti jai nuosavybės teises į 0,68 ha žemės sklypą Elektrėnų mieste natūra. Tokios rūšies prašymų dėl nuosavybės teisių atkūrimo nagrinėjimo tvarka yra reglamentuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr.1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkte, kuriame, be kitų nuostatų, yra nustatyta ir tai, kad apskrities viršininkas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, natūra priima pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus.
Tam, kad grąžintino žemės sklypo planas būtų paruoštas, valstybės institucijos turi atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus: apskrities viršininko administracijos žemėtvarkos skyrius turi kreiptis į savivaldybės administraciją, prašydamas pateikti informaciją, ar žemė, kuria natūra susigrąžinti pageidauja pretendentas yra laisva ir gali būti grąžinama; savivaldybės administracijos direktorius per mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo pateikimo žemėtvarkos skyriui pagal nustatytąja tvarka patvirtintus teritorijos detaliuosius planus pateikia informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnio 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai teritorijos detalusis planas nepatvirtintas arba jo nėra, - apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas; žemėtvarkos skyrius, gavęs informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, per mėnesį šioje kartografinėje medžiagoje pažymi turėtų žemės sklypų ribas ir pateikia savivaldybės administracijos direktoriui prašymą suformuoti žemės sklypus, organizuoti jų kadastrinius matavimus; savivaldybės administracijos direktorius patvirtina žemės sklypų planus ir kartu su kitais dokumentais pateikia juos žemėtvarkos skyriui; apskrities viršininkas paruoštų planų ir dokumentų pagrindu priima sprendimą atkurti nuosavybės teises.
Iš nurodytų teisės normų turinio akivaizdu, kad apskrities viršininko žemėtvarkos skyrius negali tęsti nuosavybės teisės į miesto žemę atkūrimo natūra procedūrų, t.y. kartografuoti buvusio sklypo ribų, tuo atveju, jeigu savivaldybės administracija pateikia informaciją, kad buvusi savininko žemė yra valstybės išperkama ir negali būti grąžinta natūra. Apskrities viršininkas negali priimti sprendimo atkurti nuosavybės teises į miesto žemę natūra kol savivaldybės administracija nepatvirtina grąžintino sklypo plano.
Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad apskrities viršininkas nepriima pareiškėjos prašymą tenkinančio sprendimo dėl to, kad Elektrėnų savivaldybės administracija 2007 m. vasario 13 d. raštu atsisakė suformuoti pareiškėjai natūra grąžintiną sklypą, atsisakymo pagrindu nurodydama aplinkybę, kad grąžintina žemė yra išperkama valstybės. Taigi siekdama, kad jos prašymas dėl žemės grąžinimo natūra būtų patenkintas, pareiškėja turėtų ginčyti savivaldybės administracijos atsisakymą ginčo žemę traktuoti kaip laisvą ir grąžintiną natūra ir joje formuoti grąžintiną sklypą.
Viešojo administravimo subjektai veikia griežtai jų įstatyminės kompetencijos ribose, todėl apskrities viršininko administracija negali atlikti veiksmų, kurie pirmiau nurodytų teisės aktų yra priskirti savivaldybės administracijos kompetencijai. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjos reikalaujamus veiksmus.
Kadangi pareiškėja šioje byloje neginčija savivaldybės administracijos aktų dėl ginčo žemės priskyrimo valstybės išperkamai, nėra pagrindo svarstyti jos prašymo dėl geodezinės ekspertizės paskyrimo.
Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija atmeta pareiškėjos apeliacinį skundą ir skundžiamą teismo sprendimą palieka nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalie 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.