Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-07-10 · Byla Nr. ATP-519-380/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-10
Bylos Nr.
ATP-519-380/2015
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01963-2015-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aurelija Sadauskaitė
Pažeidėjas
I. P.
Advokatai
Dovydas Cvetkovas
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-519-380/2015Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01963-2015-0Procesinio sprendimo kategorija: 39.; 45.4.5.; 79.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. liepos 10 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos I. P. atstovo advokato Dovydo Cvetkovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. nutarimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. P. 2015 m. gegužės 21 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2015 m. gegužės 20 d., 10.46 val., degalinės „Statoil“ teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), vairuodama transporto priemonę „Renault Fluence“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga nepasirinko saugaus atstumo iki gale stovėjusios kliūties ir į ją atsitrenkė (apgadino). Apie eismo įvykį policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Tuo I. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 222 punktų reikalavimus.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 9 d. priėmė nutarimą, kuriuo I. P. pripažino kalta padarius administracinės teisės pažeidimą ir paskyrė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. administracinę nuobaudą – 28 Eur baudą; pagal ATPK 130 str. 1 d. – 868 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 m. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. paskirta subendrinta galutinė administracinė nuobauda – 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Šalies argumentai

I. P. atstovas advokatas Dovydas Cvetkovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. nutarimą, sumažinant I. P. paskirtos piniginės baudos dydį ir neatimant teisės vairuoti transporto priemones. Teigia, kad iš įvykių sekos matyti, kad I. P. nevengė administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigė savo kaltės dėl eismo įvykio. Ji tiesiog ištikta šoko, baimės, instinktyviai iš įvykio vietos nuvažiavo, nes jaudinosi, kad gali pavėluoti į mokymus. I. P. sąžiningai klydo dėl padarytos žalos masto, nes kontaktas iš tiesų nebuvo stiprus, ji judėjo lėtai. Teismas neįvertino aplinkybės, jog pažeidėja pati prisistatė į policiją, nors jos svarbios nustatant kaltę pagal ATPK 130 str. 1 d., ir parenkant teisingą nuobaudą. Be to, nebuvo vertintos aplinkybės, ar šiukšlinė pastatyta leistinoje vietoje. Mano, kad teismas neįvertino ir neištyrė visų bylai svarbių aplinkybių, todėl pernelyg griežtai ir neproporcingai nubaudė I. P.. I. P. veika pripažintina kaip nepavojinga visuomenei ir kelių eismo dalyviams, padaryta nežymi žala, žala padaryta ne kelyje. I. P. nesislėpė ir nevengė atsakomybės, nėra turėjusi administracinių nuobaudų, darbe charakterizuojama teigiamai. Nėra jokio pagrindo I. P. bausti pagal ATPK 130 str. 1 d., net paskiriant minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą. Teigia, kad turėtų būti taikytas ATPK 30¹ str., nes ir švelnesnėmis nei įstatymo sankcijos minimumas priemonėmis bus pasiekti nuobaudos tikslai. Nėra jokio pagrindo taikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, o skirtina piniginė bauda turėtų būti mažintina. Teisė vairuoti transporto priemones reikalinga dėl darbo, nes 4 kartus per savaitę tarnybiniu automobiliu privalo vykti į Kretingos rajono ugdymo įstaigas. I. P. gyvena su savo mama ir augina neįgalią trejų metų dukrą, kurią nuolat reikia vežti pas gydytojus, su vyru padavė pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Paskirta 868 Eur bauda yra per didelė, nes vidutinis jos darbo užmokestis per paskutinius 3 mėn. sudarė 458,26 Eur. Mano, kad paskirta nuobauda yra per griežta, neteisinga, nes I. P. nesukėlė didelio pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinimae skunde prašoma bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka ir pakartotinai apklausti I. P., B. N., M. P., Ž. J., E. S.. ATPK 302¹⁰ str. 2 d. nustatyta, jog bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip. Apeliacinis teismas, susipažinęs ir įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, sprendžia, jog šiuo atveju netikslinga bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi žodinio proceso tvarka bylą nagrinėjo pirmosios instancijos teismas, apeliantas teismo posėdyje dalyvavo, jam buvo suteikta galimybė duoti paaiškinimus, teikti prašymus, užduoti klausimus proceso dalyviams ir pan. Kadangi įvykio aplinkybės aiškios, byloje surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių apelianto kaltės klausimu padaryti pagrįstas išvadas, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 9 d. nutarimu I. P. pripažino kalta padarius administracinės teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. Ginčo, kad I. P. padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d. nėra, tačiau I. P. teigia, kad nebuvo pagrindo ją nubausti pagal ATPK 130 str. 1 d., nes nevengė atsakomybės, nesislapstė, pati atvyko į policijos komisariatą. Taip pat apeliaciniame skunde keliamas paskirtos nuobaudos individualizavimo klausimas, prašoma sumažinti I. P. paskirtos piniginės baudos dydį ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog I. P. kaltė dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo įrodyta neabejotinai, veikos kvalifikuotos bei nuobauda individualizuota tinkamai.

Pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Nagrinėjamu atveju, pažeidimo padarymo metu galiojusios Kelių eismo taisyklės (toliau – KET) numatė pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nėra (KET 222 p.). Patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, matyti, kad I. P. pažeidė KET 222 punkto reikalavimus. Tai patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 3), vyresniojo patrulio Ž. J. (b. l. 4-5), E. S. paaiškinimas (b. l. 9), I. P. paaiškinimas (b. l. 10, 23-24), eismo įvykio vietos schema (b. l. 11), nuotraukos (b. l. 13-14) ir kita rašytinė bylos medžiaga.

I. P. neneigia, kad degalinės aikštelėje vairuodama automobilį, kliudė šiukšliadėžę ir išsigandusi nuvažiavo. Teigia, kad skubėjo į konferenciją. Po konferencijos paskambino į degalinę dėl žalos atlyginimo, nuvyko į policijos komisariatą (b. l. 10). E. S. paaiškino, kad atvykęs į degalinę, pamatė, kad šiukšliadėžė yra nuversta. Nuėjęs į ofisą, peržiūrėjo vaizdo įrašą, kuriame matėsi, kaip juodos spalvos automobilis „Renault“ važiuodamas atbuline eiga kliudė šiukšliadėžę ir ją nuverčia. Iš automobilio išlipa keleivė, apžiūri apgadinimus ir nueina, vairuotoja nepranešusi apie įvykį pasišalina iš įvykio vietos (b. l. 9). Nors I. P. teigia, kad ji nevengė atsakomybės ir vėliau pati nuvyko į policijos komisariatą, tačiau pažymėtina, kad vairuotoja, turėdama jai suteiktą teisę vairuoti transporto priemones, turi laikytis ir žinoti Kelių eismo taisyklių reikalavimus, t. y. apie eismo įvykį vairuotojas privalo pranešti policijai, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nėra arba nukentėjusiajam asmeniui. Šiuo atveju, I. P. privalėjo ir turėjo galimybę apie eismo įvykį pranešti degalinės darbuotojams. Tai, kad ji skubėjo į konferenciją, buvo išsigandusi, padaryta nedidelė žala, nepateisina jos pasišalinimo iš eismo įvykio vietos. I. P., turėdama 5 metų vairuotojo stažą, privalėjo žinoti, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, nepranešus policijai, užtraukia administracinę atsakomybę.

Apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nevertino ar šiukšlinė, kurią kliudė I. P., buvo pastatyta leistinoje vietoje, yra nepagrįstas. Kelių eismo taisyklių 9 punkte nurodyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad eismas būtų saugus (KET 126 p.). Taigi, I. P. vairuodama automobilį turėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, t. y. laikytis atstumo, kad išvengti kito asmens turto sugadinimo. Nustatyta, kad I. P. vairuodama automobilį atbuline eiga nepasirinko saugaus atstumo iki gale stovėjusios kliūties ir atsitrenkė į šiukšliadėžę, kurią apgadino. Nagrinėjamu atveju, byloje esantys duomenys leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad I. P., suvokdama, kad sukėlė eismo įvykį, iš eismo įvykio pasišalino nepranešdama nei policijai, nei nukentėjusiajam asmeniui, todėl jos veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 130 str. 1 d.

Apeliaciniame skunde prašoma taikyti ATPK 30¹ str., sumažinti paskirtos piniginės baudos dydį ir panaikinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl administracinės nuobaudos I. P. paskyrimo įvertino tai, jog ji nėra bausta administracine tvarka, nenustatyta jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių ir paskyrė jam sankcijoje numatytos baudos minimumą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam laikotarpiui. Tokią nuobaudą laikyti per griežta nėra jokio pagrindo.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Byloje esantys duomenys ir apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neįrodo jokių ypatingų, išskirtinių aplinkybių, dėl kurių administracinė nuobauda I. P. turėtų būti švelninama. Skunde nurodytos aplinkybės, jog teisė vairuoti transporto priemones I. P. reikalinga dėl darbo, ji augina neįgalią trejų metų dukrą, kurią nuolat reikia vežti pas gydytojus, teigiamai charakterizuojama darbe, nerodo, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas I. P. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, nes nagrinėjamu atveju visuomenės interesas gali būti užtikrintas tik taikant sankcijoje numatytą nuobaudą (visos apimties). Darytina išvada, kad skiriant mažesnę negu ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatytą nuobaudą nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai (ATPK 20 straipsnis).

Apeliaciniame skunde teigiama, kad I. P. paskirta 868 Eur bauda yra per didelė, nes vidutinis jos darbo užmokestis per paskutinius 3 mėn. sudarė tik 458,26 Eur. Tačiau I. P. yra jauna, dirbanti, todėl turėtų galimybę sumokėti paskirtą baudą. Pažymima, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Įvertinęs visas aplinkybes ir byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad I. P. paskirta administracinė nuobauda yra tinkamai individualizuota, nėra per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, ja realizuojami administracinės nuobaudos tikslai, įtvirtinti ATPK 20 str. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

I. P. atstovo advokato Dovydo Cvetkovo apeliacinio skundo netenkinti, palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Aurelija Sadauskaitė