Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 31 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 6 mėnesiams.

Iš nuteistojo V. K. priteista nukentėjusiajam A. Š. 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. nuteistas už tai, kad 2007 m. gruodžio 1 d., apie 19 val., (duomenys neskelbtini) alaus bare „(duomenys neskelbtini)“ – viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, tyčia trenkė ranka ne mažiau kaip du smūgius į veido sritį A. Š. , tuo padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, taip savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, V. K. skundu teigia, kad tyčia suduoti A. Š. nenorėjo. Mano, kad nuosprendyje neteisingai vertinami jo parodymai, kadangi 2008-02-04 apklausos metu V. K. nurodė, kad „kaltę pripažįsta iš dalies", kad „A. Š. sudavė tik vieną smūgį ir sužalojimų tikrai neturėjo atsirasti", taip pat nurodė, kad „norėdamas išeiti į lauką iš rankos delnu sudavė A. Š. kažkur į veidą, norėdamas jį pastumti ir iš karto išėjo". Šioje apklausoje nurodytos faktinės aplinkybės sutampa su kitomis V. K. apklausomis, tad apeliantas nesupranta teismo išvados, jog jo parodymai nepagrįsti, nenuoseklūs. Be to, V. K. parodymus teisme patvirtino liudytojai A. Š. , S. M. . Tuo tarpu nukentėjusiojo A. Š. parodymai prieštaringi: pirminiuose parodymuose teigė, kad buvo sumuštas dėl asmeninių paskatų, vėliau tai paneigė; niekas iš liudytojų nepatvirtino, kad nukentėjusiajam būtų suduoti du smūgiai. Atsižvelgtina ir į tai, kad V. K. neturėjo galimybių smūgiuoti nukentėjusiajam dėl sveikatos sutrikimų, nes yra amputuoti kairės rankos III, IV, V pirštai, II piršto disfunkcija.

Be to, apeliantas teigia, kad teismas be pagrindo iš V. K. priteisė 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nes byloje nukentėjusysis nebuvo pareiškęs civilinio ieškinio, tik apklausos metu nurodė, kad jam padaryta 16000 Lt žala. Toks reikalavimas dėl nuostolių priteisimo neatitinka LR BPK 109 str., 112 str. 1 d., 113 str. A. Š. teismui nepateikė jokių rašytinių dokumentų dėl patirtos žalos. Apklaustas teisme A. Š. nurodė, kad civilinio ieškinio nepareiškė, nes nežino kas tai yra, negalėjo nurodyti kiek išlaidų turėjo, įvykio metu nedirbo.

Teismo posėdyje nuteistasis V. K. ir jo gynėjas adv. S. Alysas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokurorė M. Visockienė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. K. apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl V. K. kaltės ir veikos kvalifikavimo.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikaltimo padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo nuteistojo V. K. nusikalstamą veiką pagal LR BK 284 str. 1 dalį.

Spręsdamas V. K. kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo A. Š. , liudytojų A. R. , A. B. , A. P. , R. S. duotais parodymais, specialisto išvadomis, eksperto Henriko Daujoto apklausa teisiamajame posėdyje ir kitais ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais, motyvuotai įvertino įrodymų visumą.

Iš nukentėjusiojo A. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duotų parodymų matyti, kad 2007-12-01 apie 18 ar 19 val., jis atėjo į alaus barą „(duomenys neskelbtini)“ kur sutiko A. B. ir žadėjo prisėsti prie jo staliuko. Tuomet A. Š. nuėjęs prie baro nusipirkti gėrimų išgirdo kaip vadindamas jį „(duomenys neskelbtini)“ prie savo staliuko pakvietė V. K. ir pradėjo kaltinti davus parodymus baudžiamojoje byloje, kur jo sūnus R. K. buvo nukentėjęs, liepė teisme meluoti, grasino, kad užmuš, o A. Š. atsakius, kad nemelavo ir nemeluos, gavo du smūgius į galvą (t. 1, b. l. 26-28, 133).

Nukentėjusiojo nuoseklius parodymus, kad jį tyčia sumušė nuteistasis V. K. patvirtina liudytojos A. R. , kuri tą vakarą dirbo alaus bare barmene, ir liudytojo A. B. , kuris kartu su nukentėjusiuoju stovėjo kartu prie alaus baro, kai nukentėjusįjį A. Š. prie staliuko pakvietė nuteistasis V. K. , parodymai, kiti teisiamajame posėdyje ištirti ir nuosprendyje aptarti įrodymai, todėl abejoti jais nėra pagrindo.

Iš liudytojos A. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duotų parodymų matyti, kad 2007-12-01 jai dirbant alaus bare „(duomenys neskelbtini)“ barmene į barą atėjo A. Š. ir kai prie baro priėjęs jis ruošėsi pirkti alaus, A. Š. pakvietė V. K. . Tarp A. Š. ir V. K. kilo konfliktas. A. R. matė, kaip V. K. su ranka sudavė vieną smūgį A. Š. į veidą (t. 1, b. l. 37-39, 155).

Liudytojas A. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, jog 2007 m. gruodžio mėnesį, apie 19 val. su draugais atėjo į alaus barą „(duomenys neskelbtini)“, kur sutiko A. Š. ir abu nuėjo prie baro nusipirkti alaus. Tuomet A. Š. vadindamas „(duomenys neskelbtini)“ prie savo stalo pakvietė V. K. . A. Š. nuėjo pasikalbėti su V. K. , o jis liko prie baro ir stebėjo kas vyksta. Matė kaip V. K. sudavė vieną smūgį A. Š. kumščiu į skruostą (t. 1, b. l. 42-44, 135).

Liudytojas A. P. teisme parodė matęs sumušimo žymes ant nukentėjusiojo A. Š. veido tuojau po įvykio sutikęs A. Š. netoli alaus baro (t 1., b. l 155).

Teismo medicinos specialisto išvadose (t. 1, b. l. 35, 36) nurodyta, kad A. Š. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti ne mažiau 2 trauminių poveikių pasekoje kietais bukais daiktais paveikus veidą, kad sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. Šias išvadas teisiamajame posėdyje patvirtino ekspertas H. Daujotas (t.1, b. l.156).

Iš akistatos tarp V. K. ir A. Š. matyti, kad nukentėjusysis A. Š. patvirtino savo duotus parodymus apie įvykį (t. 1, b. l. 56-57).

Iš Pakruojo rajono policijos komisariato budėtojų dalies gautos informacijos registro išrašo (t. 1, b. l. 143) matyti, kad A. Š. 2007-12-01, 18 val. 50 min. atėjęs į policijos komisariatą pranešė, jog alaus bare „(duomenys neskelbtini)“ jį sumušė V. K. .

LR BK 284 str. 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais ir visuotinės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šio nusikaltimo objektas yra viešoji tvarka, papildomas objektas – žmogaus sveikata, orumas ir kt. Apeliantas skundu nurodo, kad byloje neįrodyta, kad V. K. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto LR BK 284 str. 1 d., sudėties požymių bei neįrodyta, kad kaltininko motyvai susiję su chuliganiškomis paskatomis, kad buvo sutrikdyta visuomenės rimtis, tvarka. Kolegijos nuomone, toks teiginys nepagrįstas. Byloje nustatyta, kad V. K. elgėsi įžūliai suduodamas A. Š. kelis smūgius į veidą dėl ko nukentėjusiajam V. K. veiksmais buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, muštynės vyko viešoje vietoje, t.y. alaus bare „(duomenys neskelbtini)“, įvykį matė alaus baro lankytojai. Tai rodo, jog V. K. veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, demonstruojama nepagarba aplinkiniams, nepriklausomai kiek asmenų dėl to skundėsi. V. K. elgesys nukentėjusiojo atžvilgiu, smūgių jam sudavimas, buvo susijęs su akivaizdžiu dorovės normų nepaisymu. Esant šioms aplinkybėms, nuteistojo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 284 str. 1 dalį. V. K. nusikalstamos veikos kvalifikacija yra išsamiai ir aiškiai motyvuota pirmosios instancijos teismo nuosprendyje.

Nuteistojo V. K. teiginys, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka byloje surinktų įrodymų, yra formalus, prieštarauja nuosprendžio turiniui ir jame išdėstytiems motyvams. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, įvertinęs įrodymus, jų patikimumą ir pakankamumą, pripažįsta, kad vertindamas įrodymus apylinkės teismas klaidų nepadarė, nuosprendyje padarytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija neturi pagrindo. Taip pat apeliantas savo skunde nenurodė išsamių motyvų, kurie turėtų išteisinamąjį pobūdį dėl jam inkriminuoto nusikaltimo.

Apelianto skundo teiginys, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad jau iki incidento alaus bare „(duomenys neskelbtini)" tarp V. K. , jo sūnaus R. K. ir nukentėjusiojo A. Š. buvo susiklostę asmeniniai santykiai, t.y. sūnus R. K. kaip nukentėjusysis, o A. Š. kaip liudytojas dalyvavo vienoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-3-287/2008 kur A. Š. buvo piktuoju nusiteikęs prieš V. K. sūnų ir tai pagrindžia A. Š. parodymai, išdėstyti kaip liudytojo Pakruojo r. apylinkės teisme kitoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-3-287/2008 yra niekuo nepagrįsti, todėl atmestini. Kaip matyti iš byloje surinktos medžiagos, A. Š. ir V. K. buvo pažįstami tik iš matymo, anksčiau nekonfliktavo, bendrų interesų neturėjo, todėl negalima laikyti, kad jų ginčas, kilo dėl asmeninių nesutarimų. Be to, iš išrašo iš teismo Liteko programos matyti, kad A. Š. kaltinamojo A. P. baudžiamojoje byloje buvo apklaustas liudytoju teisiamajame posėdyje tik 2007-12-04 (t 1., b. l. 152).

Apelianto skundo teiginys, kad pirmosios instancijos teismo išvados, jog jo parodymai nepagrįsti, nenuoseklūs yra nepagrįstos, nes V. K. duotus parodymus teisme patvirtino liudytojai A. Š. , S. M. . Kaip matyti iš bylos medžiagos V. K. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino iš dalies, nurodydamas, kad sudavė A. Š. vieną smūgį, tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu savo kaltę neigė, parodydamas, kad A. Š. jokio smūgio nesudavė, o pagarsinus V. K. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kur jis pripažino sudavęs A. Š. vieną smūgį į veidą pastarasis paaiškino, kad protokolą pasirašė jo neperskaitęs, vėliau – kad protokolą skaitė, bet nesuprato tyrėjos rašto. Esant šioms aplinkybėms kolegija mano, kad apylinkės teismo išvados, jog V. K. parodymai nepagrįsti, nenuoseklūs yra pagrįstos. Be to, kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ir nesivadovavo liudytojų A. Š. bei S. M. duotais parodymais teisiamajame posėdyje, nes jie prieštarauja esminiams bylos įrodymams.

Apeliaciniame skunde nepagrįstai ir nemotyvuotai nurodoma, kad nukentėjusiojo A. Š. parodymai prieštaringi. Apeliantas pagrįstų prieštaravimų nenurodė, o išnagrinėjus bylos duomenis esminių prieštaravimų nenustatyta, todėl šis apelianto argumentas nepagrįstas.

Dėl civilinio ieškinio

Apelianto teiginys, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo iš V. K. priteisė 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nes byloje nukentėjusysis nebuvo pareiškęs civilinio ieškinio yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Byloje yra nukentėjusiojo A. Š. prašymas pripažinti jį civiliniu ieškovu su 16000 Lt reikalavimu( t. 1, b. l. 30) bei nutarimas, kuriuo A. Š. buvo pripažintas civiliniu ieškovu (t. 1, b. l. 31), todėl kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas civilinio ieškinio klausimą išsprendė nepažeisdamas BPK 115 str., CK 6.250 str. reikalavimų, vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Nustatydamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę – padarytas tyčinis nusikaltimas prieš nepažįstamą asmenį, į kaltininko turtinę padėtį – yra iš dalies darbingas, neįgalus, turintis tik 40 procentų darbingumą, į tai, kad nukentėjusiajam tyčiniais nuteistojo veiksmais buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, jis patyrė gėdą, pažeminimą prieš draugus bei aplinkinius, patyrė nepatogumus, nes dėl padarytų sužalojimų buvo tris dienas gydomas ligoninėje, negalėjo bendrauti su kitais žmonėmis. Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, teismas nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir priteisė iš V. K. nukentėjusiajam A. Š. 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 punktu, 332 straipsnio,

nutaria:

Nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti.