- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-25
- Bylos Nr.
- e2YT-3444-445/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00313-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalis Žilionis
- Pareiškėjas
- V. B.
- Suinteresuotas asmuo
- G. L., valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. L., valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo faktiniu valdymu nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. L., a.k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinės M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė ir valdė palikimą.
Pareiškėja nurodo, kad jos tėvas J. L., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). J. L. sutuoktinė M. L., a.k. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Iki mirties ji gyveno kartu su J. L. adresu (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniams M. L. ir J. L. gimė du vaikai: V. B. (buvusi pavardė L.), gim. (duomenys neskelbtini), ir G. L., gim. (duomenys neskelbtini). Po pareiškėjos V. B. motinos ir J. L. sutuoktinės M. L. mirties (duomenys neskelbtini) į notarą dėl palikimo priėmimo nei likęs gyvas sutuoktinis J. L., nei jos vaikai nesikreipė. Varėnos 2-ojo notaro biuro notarė Laima Muzikevičiūtė (duomenys neskelbtini) raštu Nr. S19 pažymėjo, jog paveldėjimo byla po M. L. mirties (duomenys neskelbtini) neužvesta, palikimo priėmimo faktas VĮ „Registrų centre“ neregistruotas. J. L. ir M. L. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Gyvendami santuokoje įgijo nekilnojamojo turto, kurį valdė bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Po pareiškėjos V. B. motinos ir J. L. sutuoktinės M. L. mirties palikimą- ½ žemės sklypo, kurio u/n (duomenys neskelbtini), ½ kitų inžinerinių statinių- kiemo statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini),- priėmė ir valdė J. L.. Po sutuoktinės M. L. mirties J. L. priėmė ir valdė palikimą: rūpinosi ir prižiūrėjo žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini) mirus sutuoktinei liko gyventi jų bendrame gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius ir rūpinosi visu sutuoktinės M. L. likusiu turtu (namų apyvokos daiktais, baldais). Gyventojų registro išrašas apie J. L. patvirtina, jog jis iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini) gyveno adresu (duomenys neskelbtini), o Gyventojų registro išrašas apie M. L. patvirtina, jog iki pat mirties (duomenys neskelbtini) ji gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvas J. L. valdė sutuoktinės M. L. turtą kaip savo: rūpinosi, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, valdė visus sutuoktinio asmeninius daiktus- namų apyvokos reikmenis, baldus, knygas ir pan. Pareiškėjos tėvas J. L. visą laiką po sutuoktinės M. L. mirties laikė save savo sutuoktinės turto paveldėtoju. Sūnus G. L. ir dukra V. B. dėl to, kad tėvas vienas priėmė ir valdė palikimą neprieštaravo. Tiek pareiškėja, tiek jos tėvas J. L. buvo įsitikinę, jog yra teisėtas viso savo mirusios sutuoktinės M. L. turto savininkas. Po J. L. mirties (duomenys neskelbtini) į notarą dėl palikimo priėmimo kreipėsi jo vaikai: pareiškėja V. B. ir G. L.. Tuomet pareiškėja sužinojo, kad tėvas J. L. teisiškai palikimo priėmimo po savo sutuoktinės M. L. mirties neįregistravo, todėl būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą- palikimo priėmimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriame nurodo, kad neturi duomenų, patvirtinančių pareiškėjos teiginius apie galimą turto paveldėjimą pradėjus palikimą valdyti faktiškai. Nacionalinė žemės tarnyba paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę, kai paveldimas žemės sklypas, ant kurio nėra jokių statinių, o jei paveldimą turtą sudaro ir kitas nekilnojamas turtas (namas, butas ir kt.) - VĮ Turto bankas. Kaip matyti iš pareiškime pateiktos informacijos, paveldimą turtą sudaro žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), ant kurio yra pastatų, todėl valstybei priimant palikimą ją atstovautų VĮ Turto bankas. Nagrinėjamoje byloje Nacionalinė žemės tarnyba nėra suinteresuota šios bylos baigtimi. Suinteresuotas asmuo prašo pareiškėjos V. B. prašymo tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriuo prašo pareiškėjos V. B. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant. Nurodo, kad 2015 m. kovo 13 d. priimtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 259 (TAR, 2015, Nr. 2015-03963) buvo pakeistos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634. Vadovaujantis Taisyklėmis, valstybei perduotino (taip pat ir valstybės paveldėto) nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą pagal Taisyklių nuostatas vykdo valstybės įmonė Turto bankas. Valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 str. 1 d.), tad ir šiuo atveju, palikimas valstybei galėtų pereiti tik tokiu atveju, jei pareiškėjo prašymas būtų atmestas. Valstybės įmonė Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį M. L. paliktojo turto priėmimą valdyti. VĮ Turto banko nuomone, pareiškėja į bylą turėtų pateikti papildomus rašytinius įrodymus, kurių pagrindu galima būtų įsitikinti, kad J. L. savo mirusios sutuoktinės palikimą priėmė faktiniu valdymu, per CK nustatytą 3 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo palikėjos mirties momento. Tuo atveju, jei visapusiškaiišnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad V. B. prašymas yra visapusiškai pagrįstas, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus jo patenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Nustatyta, kad M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir palikėja) mirė (duomenys neskelbtini). J. L. ir M. L. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Byloje žinomi palikėjos pirmos eilės įpėdiniai V. B. (buvusi pavardė L.), gim. (duomenys neskelbtini), ir G. L., gim. (duomenys neskelbtini), nereiškia reikalavimų dėl termino M. L. palikimui priimti atnaujinimo ar dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu nustatymo. J. L. ir M. L. santuokos sudarymo faktas, palikėjo J. L. ir įpėdinių giminystės ryšys, nepaisant šio sprendimo, papildomai ir privalomai turės būti patikrintas notaro, prieš išduodant paveldėjimo teisės liudijimus.
Varėnos 2-ojo notaro biuro notarės Laimos Muzikevičiūtės (duomenys neskelbtini) rašte Nr. S19 pažymima, jog paveldėjimo byla po M. L. mirties (duomenys neskelbtini) neužvesta, palikimo priėmimo faktas VĮ „Registrų centre“ neregistruotas, Varėnos 2-ojo notaro biuro notarės Laimos Muzikevičiūtės (duomenys neskelbtini) liudijimu dėl palikimo priėmimo patvirtinama, jog po J. L. mirties (duomenys neskelbtini) į notarą dėl palikimo priėmimo kreipėsi pareiškėja V. B. ir G. L..
Bylos duomenimis, yra likęs šis palikėjos, santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytas turtas: ½ žemės sklypo, kurio u/n (duomenys neskelbtini), ½ kitų inžinerinių statinių- kiemo statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis, suinteresuotais asmenimis yra įtraukti visi asmenys, kurie galėtų pretenduoti į M. L. palikimą, jiems įteiktas pareiškimas su priedais. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjos tėvas, miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po jo sutuoktinės mirties faktiniu valdymu, nėra ginčo dėl paveldėjimo teisės (buvimo įpėdiniu). Vis dėlto, teismas turi įsitikinti, jog iš tikrųjų buvo atlikti faktinį palikimo priėmimą sudarantys veiksmai.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnyje yra numatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimo faktas gali būti nustatytas teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jei nuo to priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalis). Tokio fakto nustatymas gali sukurti pareiškėjui teisinius padarinius – paveldėjimo teisės fakto įregistravimą. Aplinkybę, kad sutuoktinis priėmė palikimą, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis privalo įrodyti pareiškėja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis).
Bylos duomenys patvirtina pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad J. L. iki savo sutuoktinės mirties ir po jos gyveno gyveno adresu (duomenys neskelbtini), t. y. toje pat gyvenamojoje vietoje kaip ir palikėja. Visą laiką naudojosi po savo sutuoktinės mirties likusiu turtu, jį valdė, turtu naudojosi kaip savo - mokėjo už elektrą, vandenį bei AB Telia Lietuva paslaugas, prižiūrėjo žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini) mirus sutuoktinei liko gyventi jų bendrame gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius ir rūpinosi visu sutuoktinės M. L. likusiu turtu (namų apyvokos daiktais, baldais), valdė sutuoktinės M. L. turtą kaip savo: rūpinosi, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, valdė visus sutuoktinio asmeninius daiktus – namų apyvokos reikmenis, baldus, knygas. Bylos duomenys patvirtina, kad palikimas buvo priimtas per įstatymo numatytą 3 mėnesių terminą.
Vertinant visumą įrodymų konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo nurodomi faktai egzistavo – todėl laikytina įrodyta, jog palikimas buvo priimtas faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą, atitinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177, 178, 185 straipsniuose, 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytais pagrindais tenkinamas pareiškėjo pareiškimas. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu pareiškėjai ir suinteresuotam asmeniui G. L. gauti paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju fakto nustatymas susijęs su atsiradusia turtine teise įgyti nuosavybę į likusį abiejų tėvų turtą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 573 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 587 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270, 442-448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinės M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti.
Turintis juridinę reikšmę faktas nustatomas tikslu pareiškėjai V. B. ir suinteresuotam asmeniui G. L. gauti paveldėjimo teisės liudijimus.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.