Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Indijos pilietis, vedęs, nedirbantis, aukštojo išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

2003-10-29 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 183 str. 1 d. 25 MGL (3125 Lt) bauda (bauda sumokėta 2003-11-21);2013-06-07 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. 3 metų laisvės atėmimo bausme, nuosprendis neįsiteisėjęs;2013-10-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR 284 str. 1 d. 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda, nuosprendis neįsiteisėjęs

kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., 222 str. 1 d., 300 str. 3 d., 300 str. 1 d., ir

R. M., gimusi (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, nedirbanti, vidurinio išsilavinimo, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. M. laikotarpiu nuo 2006-09-14 iki 2007-12-31, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, siekdamas apgaule įgyti AB „Sampo bankas“ (dabar Danske banko AS Lietuvos filialas), kodas Nr. 1202028, reg. Geležinio Vilko g. 18a, Vilniuje, turtą – pinigines lėšas, sudarant faktoringo sutartį bei gaunant jos pagrindu avansinius mokėjimus už minėtos įmonės parduodamas prekes, apgaule, t.y. žinodamas, kad sandoriai realiai nevyks, pateikė AB „Sampo bankas“ žinomai melagingą informaciją apie ketinimą parduoti prekes – kilimus Vokietijoje registruotoms įmonėms: (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), ko pasėkoje 2006-09-27 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „Sampo bankas“ buvo sudaryta faktoringo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo perleisti bankui reikalavimo teises gauti išmokas iš Vokietijos įmonių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ už parduotas prekes – kilimus.

Po ko, A. M., siekdamas, kad šioje sutartyje numatytos avansinės išmokos būtų išmokėtos, patvirtino savo parašu ir pateikė bankui: 1) suklastotą, neva 2006-09-14 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Vokietijoje registruotos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 2) neva 2006-10-25 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Vokietijoje registruotos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. sutartis, kuriose įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja parduoti minėtoms Vokietijos įmonėms buitinės – komercinės paskirties kilimus, o pastarosios juos įsigyti ir per 120 kalendorinių dienų nuo prekių ir sąskaitos – faktūros gavimo dienos atsiskaityti, pateikiant apmokėjimą AB „Sampo bankas“.

Po ko, A. M., tęsdamas savo nusikalstamą veiklą, laikotarpiu nuo 2006-09-22 iki 2007-12-28 patvirtino savo parašu bei pateikė minėtam bankui šiuos suklastotus dokumentus:

UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytas šias suklastotas sąskaitas – faktūras:

įmonei „(duomenys neskelbtini)“ šias sąskaitas – faktūras: 2006-09-22 Nr. ART0014-1, 2006-09-22 Nr. ART0014-2, 2006-09-28 Nr. ART0014-3, 2006-09-28 Nr. ART0014-4, 2006-09-29 Nr. ART0014-5, 2006-09-29 Nr. ART0014-6, 2006-10-20 Nr. ART0015, 2007-01-09 Nr. ART0017, 2007-01-19 Nr. ART0021, 2007-01-25 Nr. ART0022, 2007-02-01 Nr. ART0023, 2007-02-06 Nr. ART0024, 2007-03-03 Nr. ART0027, 2007-03-27 Nr. ART0029, 2007-06-05 Nr. ART0033, 2007-06-11 Nr. ART0036, 2007-06-22 Nr. ART0038, 2007-06-22 Nr. ART0039, 2007-06-28 Nr. ART0040, 2007-06-28 Nr. ART0041, 2007-07-20 Nr. ART0042, 2007-08-06 Nr. ART0044, 2007-10-05 Nr. ART0048, 2007-10-09 Nr. ART0050, 2007-10-25 Nr. ART0053, 2007-10-26 Nr. ART0054, 2007-11-05 Nr. ART0055, 2007-11-05 Nr. ART0056, 2007-11-26 Nr. ART0058, 2007-11-28 Nr. ART0059, viso už 5 549 361,38 Lt;

įmonei „(duomenys neskelbtini)“ šias sąskaitas – faktūras: 2006-10-30 Nr. ART0016, 2007-01-09 Nr. ART0018, 2007-01-12 Nr. ART0019, 2007-01-17 Nr. ART0020, 2007-02-15 Nr. ART0025, 2007-03-03 Nr. ART0026, 2007-03-27 Nr. ART0028, 2007-05-29 Nr. ART0030, 2007-05-30 Nr. ART0031, 2007-05-31 Nr. ART0032, 2007-06-06 Nr. ART0034, 2007-06-06 Nr. ART0035, 2007-06-14 Nr. ART0037, 2007-07-25 Nr. ART0043, 2007-08-09 Nr. ART0045, 2007-08-28 Nr. ART0046, 2007-08-30 Nr. ART0047, 2007-10-05 Nr. ART0049, 2007-10-09 Nr. ART0051, 2007-10-10 Nr. ART0052, 2007-11-25 Nr. ART0057, 2007-11-30 Nr. ART0060, 2007-12-27 Nr. ART0061, 2007-12-28 Nr. ART0062, viso už 3 968 743,76 Lt,

t.y. sąskaitas – faktūras, kuriose įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė aukščiau nurodytoms Vokietijos įmonėms kilimus, nors šios prekės realiai parduotos nebuvo, ir kuriose A. M. nurodymu pasirašė apie daromą nusikalstamą veiką nežinantis bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apskaitininkas R.K. V.;

2) suklastotus, A. M. pasirašytus, tarptautinius krovinių transportavimo važtaraščius: 2007-05-11 Nr. 725534, 2007-10-25 Nr. AZ 725533, 2007-10-26 Nr.AZ 725532, 2007-11-25 Nr. AZ 725535, 2007 Nr. 725536, 2007-12-27 Nr. AZ 725537, kuriuose įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvežė į Vokietiją prekes, kurių siuntėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, o gavėjai Vokietijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Po ko, AB „Sampo bankas“ minėtų suklastotų dokumentų pagrindu laikotarpiu nuo 2006-10-13 iki 2007-12-28, kaip avansines išmokas už neva Vokietijos įmonėms parduotas prekes, pervedus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), buvusią AB „Sampo bankas“, viso 9 395 173,51 Lt, A. M. apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo didelės vertės svetimą, AB „Sampo bankas“ priklausantį turtą pinigines lėšas, viso 9 395 173,51 Lt, padarant šiam bankui 2 243 291,22 Lt turtinę žalą, t.y. A. M. apgaule kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ir padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 282 str. 2 d.

Be to, kaltinamasis A. M. laikotarpiu nuo 2005-09-01 iki 2007-12-31, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. (galioja nuo 2002-01-01) reikalavimus, kuriame nurodoma, kad „.... už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą,

atlikdamas kasininko darbą, išrašė, pats patvirtino savo parašu bei pateikė pasirašyti vyr. buhalterei R. M. 8 kasos išlaidų orderius: 2007-05-02 Nr. 139, 2007-06-01 Nr. 154, 2007-07-05 Nr. 169, 2007-08-22 Nr. 194, 2007-09-21 Nr. 210, 2007-10-18 Nr. 223, 2007-11-30 Nr. 235, 2007-12-10 Nr. 239, iš viso už 66210,13 Lt, pagal kuriuos neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) nuomą, nors realiai jokių pinigų neišmokėjo, tuo būdu kartu su vyr. buhaltere R. M. nepagrįstai įformino apskaitoje išmokėjimą iš kasos grynais pinigais, dėl ko pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (galioja nuo 2002-01-01) 4 str., kuriame nurodoma, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama....“, 6 str., kuriame nurodoma, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, 12 str. kuriame nurodoma, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais ir apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.“, LR Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų “Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklų” (2002-07-01 Nr.1021 redakcija) 19 p., kuriame nurodoma, kad “Jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti“; nurodė vyr.buhalterei R. M. įforminti apskaitoje žinomai suklastotus dokumentus: neva 2006-09-14 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Vokietijoje registruotos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei neva 2006-10-25 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Vokietijoje registruotos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. sutartis, kuriose įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja parduoti minėtoms Vokietijos įmonėms buitinės – komercinės paskirties kilimus, o pastarosios juos įsigyti ir per 120 kalendorinių dienų nuo prekių ir sąskaitos – faktūros gavimo dienos atsiskaityti, pateikiant apmokėjimą AB „Sampo bankas“; sąskaitas – faktūras: įmonei „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas sąskaitas – faktūras: 2006-09-22 Nr. ART0014-1, 2006-09-22 Nr. ART0014-2, 2006-09-28 Nr. ART0014-3, 2006-09-28 Nr. ART0014-4, 2006-09-29 Nr. ART0014-5, 2006-09-29 Nr. ART0014-6, 2006-10-20 Nr. ART0015, 2007-01-09 Nr. ART0017, 2007-01-19 Nr. ART0021, 2007-01-25 Nr. ART0022, 2007-02-01 Nr. ART0023, 2007-02-06 Nr. ART0024, 2007-03-03 Nr. ART0027, 2007-03-27 Nr. ART0029, 2007-06-05 Nr. ART0033, 2007-06-11 Nr. ART0036, 2007-06-22 Nr. ART0038, 2007-06-22 Nr. ART0039, 2007-06-28 Nr. ART0040, 2007-06-28 Nr. ART0041, 2007-07-20 Nr. ART0042, 2007-08-06 Nr. ART0044, 2007-10-05 Nr. ART0048, 2007-10-09 Nr. ART0050, 2007-10-25 Nr. ART0053, 2007-10-26 Nr. ART0054, 2007-11-05 Nr. ART0055, 2007-11-05 Nr. ART0056, 2007-11-26 Nr. ART0058, 2007-11-28 Nr. ART0059, viso už 5549361,38 Lt; įmonei „(duomenys neskelbtini)“ šias sąskaitas – faktūras: 2006-10-30 Nr. ART0016, 2007-01-09 Nr. ART0018, 2007-01-12 Nr. ART0019, 2007-01-17 Nr. ART0020, 2007-02-15 Nr. ART0025, 2007-03-03 Nr. ART0026, 2007-03-27 Nr. ART0028, 2007-05-29 Nr. ART0030, 2007-05-30 Nr. ART0031, 2007-05-31 Nr. ART0032, 2007-06-06 Nr. ART0034, 2007-06-06 Nr. ART0035, 2007-06-14 Nr. ART0037, 2007-07-25 Nr. ART0043, 2007-08-09 Nr. ART0045, 2007-08-28 Nr. ART0046, 2007-08-30 Nr. ART0047, 2007-10-05 Nr. ART0049, 2007-10-09 Nr. ART0051, 2007-10-10 Nr. ART0052, 2007-11-25 Nr. ART0057, 2007-11-30 Nr. ART0060, 2007-12-27 Nr. ART0061, 2007-12-28 Nr. ART0062, viso už 3968743,76 Lt, kuriose įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė aukščiau nurodytoms Vokietijos įmonėms kilimus, nors šios prekės realiai parduotos nebuvo, ir kurias A. M. nurodymu pasirašė apie daromą nusikalstamą veiką nežinantis bendrovės apskaitininkas R.K. V., bei suklastotus, A. M. pasirašytus, tarptautinius krovinių transportavimo važtaraščius: 2007-05-11 Nr. 725534, 2007-10-25 Nr. AZ 725533, 2007-10-26 Nr.AZ 725532, 2007-11-25 Nr. AZ 725535, 2007 Nr. 725536, 2007-12-27 Nr. AZ 725537, kuriuose įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvežė į Vokietiją prekes, kurių siuntėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, o gavėjai Vokietijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Vyr. buhalterei R. M. įvykdžius direktoriaus A. M. nurodymus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje minėtų suklastotų dokumentų pagrindu buvo įformintos realiai neįvykusios ūkinės operacijos – kilimų pardavimas Vokietijos įmonėms - „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, dėl ko A. M. pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (galioja nuo 2002-01-01) 4 str., kuriame nurodoma, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama....“, 6 str., kuriame nurodoma, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, 12 str. kuriame nurodoma, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais ir apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.“,nurodė vyr.buhalterei R. M. įforminti apskaitoje žinomai suklastotus dokumentus – Vokietijos įmonės (duomenys neskelbtini) vardu išrašytas sąskaitas – faktūras: 2006-04-12 Nr. 0012-04-2006, 2006-04-18 Nr. 0018-04-2006, 2006-04-18 Nr. 0018-04-2006/2, 2006-05-08 Nr. 0008/1-05-2006, 2006-05-08 Nr. 0008/2-05-2006, 2006-05-08 Nr. 0008/3-05-2006, 2006-08-07 Nr. 1 D / 2006, 2006-10-19 Nr. 0019-10-2006, 2006-10-29 Nr.0029-10-2006, 2007-01-05 Nr. 0005-01-2007, 2007-02-01 Nr. 0001-02-2007, 2007-03-14 Nr. 0014-03-2007, 2007-05-18 Nr. 0018-05-2007, 2007-06-02 Nr. 0002-06-2007, 2007-06-20 Nr. 0020-06-2007, 2007-07-06 Nr. 0006-07-2007, 2007-08-05 Nr. 0005-08-2007, 2007-10-04 Nr. 0004-10-2007, 2007-10-08 Nr. 0008-10-2007, 2007-11-05 Nr. 0005-11-2007, 2007-12-24 Nr. 0024-12-2007, iš viso už 12088169,93 Lt, t.y. sąskaitas – faktūras, kuriose įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, neva minėta Vokietijos įmonė laikotarpiu nuo 2006-04-12 iki 2007-12-24 pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kilimus, nors realiai įmonė „(duomenys neskelbtini)“ šių prekių nepirko. Vyr. buhalterei R. M. įvykdžius direktoriaus A. M. nurodymus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje minėtų suklastotų dokumentų pagrindu buvo įformintos realiai neįvykusios ūkinės operacijos – kilimų pirkimas iš Vokietijos įmonės (duomenys neskelbtini) iš viso už 12088169,93 Lt, dėl ko A. M. pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (galioja nuo 2002-01-01) 4 str., kuriame nurodoma, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama....“, 6 str., kuriame nurodoma, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, 12 str. kuriame nurodoma, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais ir apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.“; siekiant panaikinti minusinį likutį kasoje, nurodė vyr.buhalterei ir akcininkei R. M. pagal 2007-06-01 kasos pajamų orderį serija ART Nr.108 įforminti apskaitoje 180000,00 Lt trumpalaikę paskolą, kurią neva ji, kaip įmonės akcininkė, suteikė UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors realiai paskola suteikta nebuvo. Vyr. buhalterei R. M. įvykdžius direktoriaus A. M. nurodymus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje minėtų suklastotų dokumentų pagrindu buvo įforminta realiai neįvykusi ūkinė operacija – paskolos gavimas iš R. M., pažeidžiant 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (galioja nuo 2002-01-01) 4 str., kuriame nurodoma, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama....“, 6 str., kuriame nurodoma, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, 12 str. kuriame nurodoma, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais ir apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.“ reikalavimus;laikotarpiu nuo 2005-09-01 iki 2007-12-31 pagal darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose įrašytas sumas išrašė kasos išlaidų orderius ir įformino išmokėjimą iš kasos, iš viso 33606,02 Lt, nors pinigų gavėjų darbo užmokesčio žiniaraščiai nepasirašyti už 15088,49 Lt, dėl ko pažeidė LR Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų “Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklų” (2002-07-01 Nr.1021 redakcija) 19 p., kuriame nurodoma, kad “Jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti“.

Dėl šių LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 ir LR Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų “Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklų” reikalavimų pažeidimo iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2005-09-01 iki 2007-12-31, t.y. A. M. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą ir padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 222 str. 1 d.

Be to, kaltinamasis A. M. laikotarpiu nuo 2006-09-14 iki 2006-10-31, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, žinodamas, kad sandoriai nevyks, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje paruošė ir patvirtino savo parašu šiuos dokumentus: neva 2006-09-14 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Vokietijoje registruotos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei neva 2006-10-25 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Vokietijoje registruotos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. sutartis, kuriose įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja parduoti minėtoms Vokietijos įmonėms buitinės – komercinės paskirties kilimus, o pastarosios juos įsigyti ir per 120 kalendorinių dienų nuo prekių ir sąskaitos – faktūros gavimo dienos atsiskaityti, pateikiant apmokėjimą AB „Sampo bankas“ (dabar Danske banko AS Lietuvos filialas). Po ko šiuos netikrus dokumentus – sutartis panaudojo, laikotarpiu nuo 2006-09-14 iki 2006-10-31 pateikdamas AB „Sampo bankas“ Kauno filialui, adresu: Savanorių pr. 363, Kaunas, dėl ko padarė didelės, iš viso 2243291,22 Lt, turtinės žalos AB „Sampo bankas“, t.y. A. M. pagamino netikrą dokumentą ir juo disponavo ir padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 300 str. 3 d.

Be to, kaltinamasis A. M. buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2007-10-26 iki 2007-11-30 AB „Sampo bankas“ Kauno filialo patalpose adresu: Savanorių pr. 363, Kaunas, AB „Sampo bankas“ pasirašė kasos pajamų orderiuose: 2007-10-26 Nr. 298570, 2007-11-05 Nr. 321751, 2007-11-29 Nr. 389200, 2007-11-30 Nr. 390370 už neegzistuojantį asmenį J. P., kuris neva už firmą (duomenys neskelbtini) įnešė į minėto banko kasą iš viso 191866,6 EUR (662476,99 Lt), t.y. A. M. kaltinamas suklastojęs tikrą dokumentą ir padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 300 str. 1 d.

Kaltinamoji R. M. laikotarpiu nuo 2006-04-12 iki 2007-12-31 būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), akcininke bei vyr.buhaltere ir pagal LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11-o str. 1 d., kuriame nurodoma, kad „Vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ... atsako už buhalterinių įrašų teisingumą“ ir 14 str. 2 d., kuriame nurodoma, kad ”Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys” reikalavimus būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, pažeisdama 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 str., kuriame nurodoma, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama....“, reikalavimus, 12 str. kuriame nurodoma, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais ir apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.“, reikalavimus, vykdydama direktoriaus A. M. nurodymus,

1) patvirtino savo parašu bei įformino apskaitoje suklastotus kasos išlaidų orderius: 2006-05-02 Nr. 139, 2007-06-01 Nr. 154, 2007-07-05 Nr, 169, 2007-08-22 Nr. 194, 2007-08-21 Nr. 210, 2007-10-18 Nr. 223, 2007-11-30 Nr. 235, 2007-12-10 Nr. 239, iš viso už 6360,00 Lt, pagal kuriuos neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėjo už patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) nuomą įmonei UAB „(duomenys neskelbtini), į.k. 111684579, nors realiai už nuomą pagal šiuos dokumentus atsiskaityta nebuvo;

2) įformino apskaitoje žinomai suklastotus dokumentus: neva 2006-09-14 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Vokietijoje registruotos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei neva 2006-10-25 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Vokietijoje registruotos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. sutartis, kuriose įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja parduoti minėtoms Vokietijos įmonėms buitinės – komercinės paskirties kilimus, o pastarosios juos įsigyti ir per 120 kalendorinių dienų nuo prekių ir sąskaitos – faktūros gavimo dienos atsiskaityti, pateikiant apmokėjimą AB „Sampo bankas“ (dabar Danske banko AS Lietuvos filialas); sąskaitas – faktūras: įmonei „(duomenys neskelbtini)“: 2006-09-22 Nr. ART0014-1, 2006-09-22 Nr. ART0014-2, 2006-09-28 Nr. ART0014-3, 2006-09-28 Nr. ART0014-4, 2006-09-29 Nr. ART0014-5, 2006-09-29 Nr. ART0014-6, 2006-10-20 Nr. ART0015, 2007-01-09 Nr. ART0017, 2007-01-19 Nr. ART0021, 2007-01-25 Nr. ART0022, 2007-02-01 Nr. ART0023, 2007-02-06 Nr. ART0024, 2007-03-03 Nr. ART0027, 2007-03-27 Nr. ART0029, 2007-06-05 Nr. ART0033, 2007-06-11 Nr. ART0036, 2007-06-22 Nr. ART0038, 2007-06-22 Nr. ART0039, 2007-06-28 Nr. ART0040, 2007-06-28 Nr. ART0041, 2007-07-20 Nr. ART0042, 2007-08-06 Nr. ART0044, 2007-10-05 Nr. ART0048, 2007-10-09 Nr. ART0050, 2007-10-25 Nr. ART0053, 2007-10-26 Nr. ART0054, 2007-11-05 Nr. ART0055, 2007-11-05 Nr. ART0056, 2007-11-26 Nr. ART0058, 2007-11-28 Nr. ART0059, viso už 5549361,38 Lt; įmonei „(duomenys neskelbtini)“: 2006-10-30 Nr. ART0016, 2007-01-09 Nr. ART0018, 2007-01-12 Nr. ART0019, 2007-01-17 Nr. ART0020, 2007-02-15 Nr. ART0025, 2007-03-03 Nr. ART0026, 2007-03-27 Nr. ART0028, 2007-05-29 Nr. ART0030, 2007-05-30 Nr. ART0031, 2007-05-31 Nr. ART0032, 2007-06-06 Nr. ART0034, 2007-06-06 Nr. ART0035, 2007-06-14 Nr. ART0037, 2007-07-25 Nr. ART0043, 2007-08-09 Nr. ART0045, 2007-08-28 Nr. ART0046, 2007-08-30 Nr. ART0047, 2007-10-05 Nr. ART0049, 2007-10-09 Nr. ART0051, 2007-10-10 Nr. ART0052, 2007-11-25 Nr. ART0057, 2007-11-30 Nr. ART0060, 2007-12-27 Nr. ART0061, 2007-12-28 Nr. ART0062, viso už 3968743,76 Lt, kuriose įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė aukščiau nurodytoms Vokietijos įmonėms kilimus, nors šios prekės realiai parduotos nebuvo, ir kurias A. M. nurodymu pasirašė apie daromą nusikalstamą veiką nežinantis bendrovės apskaitininkas R.K. V., bei suklastotus, A. M. pasirašytus, tarptautinius krovinių transportavimo važtaraščius: 2007-05-11 Nr. 725534, 2007-10-25 Nr. AZ 725533, 2007-10-26 Nr.AZ 725532, 2007-11-25 Nr. AZ 725535, 2007 Nr. 725536, 2007-12-27 Nr. AZ 725537, kuriuose įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvežė į Vokietiją prekes, kurių siuntėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, o gavėjai Vokietijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“.

3) įformino apskaitoje žinomai suklastotus dokumentus – Vokietijos įmonės (duomenys neskelbtini) vardu išrašytas sąskaitas – faktūras: 2006-04-12 Nr. 0012-04-2006, 2006-04-18 Nr. 0018-04-2006, 2006-04-18 Nr. 0018-04-2006/2, 2006-05-08 Nr. 0008/1-05-2006, 2006-05-08 Nr. 0008/2-05-2006, 2006-05-08 Nr. 0008/3-05-2006, 2006-08-07 Nr. 1 D / 2006, 2006-10-19 Nr. 0019-10-2006, 2006-10-29 Nr.0029-10-2006, 2007-01-05 Nr. 0005-01-2007, 2007-02-01 Nr. 0001-02-2007, 2007-03-14 Nr. 0014-03-2007, 2007-05-18 Nr. 0018-05-2007, 2007-06-02 Nr. 0002-06-2007, 2007-06-20 Nr. 0020-06-2007, 2007-07-06 Nr. 0006-07-2007, 2007-08-05 Nr. 0005-08-2007, 2007-10-04 Nr. 0004-10-2007, 2007-10-08 Nr. 0008-10-2007, 2007-11-05 Nr. 0005-11-2007, 2007-12-24 Nr. 0024-12-2007, iš viso už 12088169,93 Lt, t.y. sąskaitas – faktūras, kuriose įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, neva minėta Vokietijos įmonė laikotarpiu nuo 2006-04-12 iki 2007-12-24 pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kilimus, nors realiai įmonė „(duomenys neskelbtini)“ šių prekių nepirko;

4) siekiant panaikinti minusinį likutį įmonės kasoje, 2007-06-01 kasos pajamų orderiu serija ART Nr.108 įformino 180000,00 Lt trumpalaikę paskolą, kurią neva ji pati suteikė, nors realiai paskola nebuvo suteikta ir jokie pinigai į kasą nebuvo įnešti, t.y.

Šiais savo veiksmais, vyr. buhalterė R. M., pati klastodama bei įtraukdama į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą minėtus suklastotus dokumentus, tuo būdu įformino įmonės apskaitoje realiai neįvykusias ūkines operacijas: atsiskaitymą už nuomą bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, iš viso už 6360,00 Lt, prekių - kilimų pardavimą Vokietijos įmonėms „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini), iš viso už 9 518 105,14 Lt, prekių – kilimų pirkimą iš Vokietijos įmonės (duomenys neskelbtini), iš viso už 12 088 169,93 Lt bei 180000,00 Lt paskolos gavimą iš R. M.. Dėl nurodytų LR Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų pažeidimo iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2006-04-12 iki 2007-12-31, t.y. R. M. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą ir padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 222 str. 1 d.

Kaltinamasis A. M. kaltu neprisipažino, parodė, kad viskas prasidėjo 2005 m. Jis vertėsi propiletileno maišais. Pas juos į Varšuvą atvyko naujas atstovas, kuris atstovavo Indiją. Jis buvo pasiekęs tam tikrą verslininkų lygį. Susipažino su pasiuntiniu. Susitiko Vilniuje ministro priėmime. Ten susipažino ir su ambasadoriumi. Sužinojęs, kad jis gyvena Lietuvoje, yra vedęs, turi vaikų, paprašė jo pagalbos. Jis buvo Indijos pilietis, užsiimantis verslu Vokietijoje. Jo vardas – R. M.. Jis turėjo dvi firmas „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“ pristatė kilimų už 600 000 eurų firmai „(duomenys neskelbtini)“. R. M. sūnus S. M. turėjo 50 procentų UAB „(duomenys neskelbtini)“, o šios firmos direktorius buvo vietinis. R. M. niekaip negalėjo atgauti savo pinigus arba prekes. Jis paprašė ambasadoriaus per šio restorano šeimininką, kad A. M. padėtų grąžinti pinigus ar prekes. Paprašė, kad „(duomenys neskelbtini)“ jo žmonos firmai parduotų tuos kilimus. O jis būtų sumokės pinigus „(duomenys neskelbtini)“. Dėl šios priežasties A. M. turėjo žmonos vardu įkurti įmonę „(duomenys neskelbtini)“, nes tuo metu užsieniečiai negalėjo kurti firmų. Po to sudarė sutartį, pagal kurią sumokėjo “(duomenys neskelbtini)” 250 000 eurų, bet „(duomenys neskelbtini)“ laiku kilimų nepateikė.

R. M. užsiėmė kilimų prekyba Vokietijoje. Jis jam atvežė kilimų už beveik 1 mln. Eurų, kuriuos laikė „(duomenys neskelbtini)“ sandėlyje. Galvojo išplėsti verslą Baltarusijoje ir kitur Lietuvą panaudojant kaip logistikos centrą. „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ finansinė padėtis nebuvo stabuli. Jie turėjo tiek tiekėjų, tiek pirkėjų.

A. M. diro su „Hansa“ banku. Su ųšiuo banku buvo sudaryta faktoringo sutartis. Per 2.5 metų A. M. su banku padarė daugiau , nei 6.5 mln. litų apyvartą. Įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė žmogus, kuris teisme davė parodymus. Banko direktorius pasakė, kad pirmą kartą mato, kad centas į centą viskas sutampa. Daug bankų siūlė su jais dirbti. Teismo posėdžio metu „Danske“ banko atstovas neprisiminė, kaip jis susitiko su A. M.. „Hansa „ banko faktoringo skyriaus darbuotojas perėjo dirbti į „ Danske „ banką ir jam davė A. M. duomenis. A. M. paskambino iš banko ir pasiūlė susitikti. Jis sugalvojo, kaip pasinaudoti ta galimybe, t.y. jis. pardavinėja Vokietijoje, bet pirkėjams neduoda pinigų kontrolės. Vyksta į Vokietiją pas R. M.. Pas jį sandėlyje- daugybė kilimų . Buvo ir po100, ir po 20 000 eurų vertės kilimų. A. M. matė galimybę tiekti kilimus į Rusiją.

Po to A. M. atėjo į „Sampo“ banką., kalbėjosi su Povilu ir jo direktorium, sakė, kad yra rinka. Pirkėjų nežino, žino tiekėjus. A. M. nurodė, kad gali finansuoti verslą, bet negali jiems leisti kontroliuoti pinigų. „Sampo“ banko direktorius Povilas nuvažiavo kartu su A. M. į sandėlį. A. M. parėdė jiems 10-15 rūšių kilimų, kainų skirtumus. Jie pamatė kilimų kiekį, už 1 mln. eurų. Jie pasakė, kad gerai, sakė, jog žino, A. M. turi ryšių su „Hansa“ banku, kad jie negali su tuo banku konkuruoti, bet jiems reikalingi klientai. Jie norėjo plėstis. Jie matė realias galimybes realaus žmogaus. Jie pasakė, kad jiems reikia garantijų . Sakė, kad padarys faktoringą, bet reikia užstato. Suteikė A. M. faktoringą, kreditinę liniją. Bet Povilas nepasakė, kad iš A. M. paėmė vekselį ir „(duomenys neskelbtini)“ vekselį, rašytą lietuviškai (A. M. nesuprato, kuo jie skyrėsi) . Du dokumentai po 700000 eurų. Jie užstatė kilimus už 2 mln.. Liepė apdrausti kilimus . A. M. paklausė, pas ką. Povilas davė telefoną. Tai tas pats atstovas, kuris A. M. padarė draudimo polisą kilimams po to, kai jis įkainojo rinkos kaina iš firmos „(duomenys neskelbtini)“. Jie užstatė kilimus, gavo polisus, įkainavimą, paėmė du vekselius, užstatė A. M. šeimos sodą už 250 000Lt , t. y. paėmė viską, ką A. M. turėjo.ir pasakė, kad A. M. pradėtų dirbti.

Mergina iš draudimo bendrovės, kuri buvo apklausta teisme, su A. M. nebuvo susitikusi. Povilas davė telefoną, pasakė jai, kad „(duomenys neskelbtini)“ reikia patikrinti tokią ir tokią firmą. Buvo sutartis tarp „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“, tarp „(duomenys neskelbtini) „ ir „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini) „ ir dar vienos firmos ir „Aritjos“ ir „(duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“ tieks kilimus „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) parduos tuos kilimus „(duomenys neskelbtini)“, ir „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. A. M. su jais nedirbo. Tai- „(duomenys neskelbtini) „ pirkėjai. Ten dirbo S. S. iš Šri Lankos. Jis dirbo pas R. M. ir turėjo ryšius, vežiojo mašina kilimus, dirbo fizinį darbą. Jis su visais bendradarbiavo.

„(duomenys neskelbtini)“ klausė, ar jie žino „(duomenys neskelbtini)“ Dėl to A. M. nurodė, kad jis vieną kartą su jais buvo susitikęs kaip Lietuvos tiekėjas, kur jį atvedė R. M.. Kartu su S. S. į susitikimą su R. R., kuris buvo Rosraderyje direktorius pirkimui. „(duomenys neskelbtini)“ A. M. taip ir nebuvo, bet jam S. atnešdavo sutartis, pasirašytas su jais ir jas jam atsiųsdavo. Dokumentus skenuodavo arba faksu A. M. atsiųsdavo, kadangi jam reikėjo dokumentus atiduoti į bankus.. Bankai yra čia ir bankui reikia dokumentų. A. M. sužinodavo, kokie yra užsakymai.. Tai buvo įvairūs kilimai. Jis išrašydavo sąskaitas. Buhalteris neturėjo teisės pasirašyti. A. M. už jį pasirašydavo sąskaitas ir siųsdavo. jam. Tos sąskaitos buvo siunčiamos „(duomenys neskelbtini)“ arba „(duomenys neskelbtini)“. Padarydavo užsakymą su tomis sąskaitomis ir jos grįždavo man. Jie gaudavo prekes, spausdindavo, kad gavo. A. M. turi ir originalus, kurį pateikė teismui. „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ dirbo, viskas buvo gerai.? Atsirado „(duomenys neskelbtini)“. Tai- ofšorinė kompanija, turinti sąskaitą Lietuvoje, kurios direktorius- čia, sąskaita- „Medicinos „ banke.. Ten A. M. susitiko per Z. su G.. Kalbėjo telefonu su R. M. , kuris yra Vokietijoje. Pasakė jam, kad gali jo projektą finansuoti, bet reikia apmokėti „North star“, kurį naudojo kaip centrinį apskaitos punktą. Bankas duoda A. M. faktoringą 90 procentų. A. M. reikia mokėti Indijos tiekėjams. Pinigai iš „(duomenys neskelbtini)“ ir„(duomenys neskelbtini)“ turi ateiti į Lietuvą, kad A. M. galėtų juos kontroliuoti.

„(duomenys neskelbtini)“ sutiko būti tuo atsiskaitymų centru. Faktiškai A. M. kontroliavo pinigų srautą, kadangi savimi jis tiki, o Vokietija toli. Tiekėjai turėjo kreiptis į į A. M. , nes jis ten užsako kilimus už „(duomenys neskelbtini)“, moka pinigus. „Sampo“bankas 90 procentų mokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ši mokėjo „(duomenys neskelbtini)“. Kai „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ po 120 dienų sumokėdavo tuos pinigus, pinigai ateidavo į „(duomenys neskelbtini)“. „ (duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „Slivateks“ gaudavo kilimus, bet A. M. negalėjo gauti pro faktoringo sistemą, kadangi „(duomenys neskelbtini)“ nepraėjo pro fofes sistemą.Po to buvo „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. Jis daug pirko, iš karto apmokėdavo.

Sąskaitas A. M. teikdavo bankui. Kartais vykdavo į Vokietiją, nes visada viską gauti elektroniniu paštu- reikia pasitikėti, bet tikrinti.. Tačiau nesakydavo, kad atvažiuos. Atvažiuodavo ir naktį. Taip vieną originalų komplektą gavo. Po to ką jie padarė, A. M. nežino. Iš savo pusės jis pasirodė, kad yra neprotingas. Jis iš geros širdies su visus banko darbuotojais vyko į jo sodą, puotavo. Po to atsirado pavydas: „kodėl jis taip gali gyventi, o aš- ne?“. Po 10 dienų A. M. gavo pranešimą, kad faktoringas ir kredito linija uždarytas. Per 2 savaites reikėjo gražinti visas lėšas.

A. M. patvirtino, kad kilimus iš R. gavo. Jie buvo suteikti, atidedant mokėjimo terminą. Viena iš banko sąlygų buvo, kad „(duomenys neskelbtini)“ pasirašytų sutartį su „(duomenys neskelbtini)“, kad„(duomenys neskelbtini)“ sutiktų ir įsipareigotų nereikalauti apmokėti už kilimus, kol nesibaigs A. M. santykiai su banku. Kai jie skendo, niekas jiems rankos nepadavė. Ambasadorius paprašė A. M. pagalbos. Jis neturėjo tokių pinigų, o A. M. turėjo. Bet jam reikėjo turėti kažkokią garantiją. Su „(duomenys neskelbtini)“ buvo sutartis. R. M. jau turėjo problemų.. Iš pradžių A. M. jam sumokėjo, tada A. M. jis atsiuntė kilimus. A. M. buvo tarpininkas tarp „(duomenys neskelbtini)“ ir dviejų Vokietijos firmų- „(duomenys neskelbtini)“ir „(duomenys neskelbtini)“, jis siųsdavo jiems dokumentus, kad gauti jų pasirašytus.

Kilimai, kai buvo atvežti į Lietuvą, buvo apdrausti už 4 mln. Lt- 2 mln., esant draudiminiam įvykiui, gavėjas buvo „Sampo“ bankas, 2 mln. gavėjas–„Medicinos„ bankas. Kilimai buvo sunumeruoti, sudėti atskirai , sunumeruotos paletės abiems bankams. Taip pat buvo ir UAB „(duomenys neskelbtini)““ kilimų. Jų buvo daugiau , nei kad už 4 mln. Lt

Tie kilimai buvo kaip garantas. A. M. jų negalėjo liesti. Jis galėjo parduoti tuos kilimus, bet iš karto turėtų užpildyti naujais.Buvo atnaujinti kilimai- dalis išsiųsta, o dalis- gauta.. 2 mln.- tai vertė. Galėjos sandėlyje atsirasti kandys, drėgmė. Tą kilimų kiekį išvežus, A. M. reikėjo ten atvežti kilimus. Kad neatsirastų muselės, jis vežė levandas ir tarybinį ūkišką muilą. Kilimai buvo iš grynos vilnos ir medvilnės.

Kaltinamoji R. M. kalta neprisipažino ir parodė, kad įmonėje buvo įforminta buhaltere. Šį darbą jai pasiūlė vyras. A. M. yra jos sutuoktinis. Jie kartu gyvena 12 metų. Nežino, kada buvo įsteigta įmonė, pamena, kad tai buvo jau santuokos metu. Ji buvo įmonės akcininkė. Nepamena kokiomis aplinkybėmis tapo įmonės akcininke. Nepamena, ar pasirašė bendrovių sąskaitų registrus. Nežino, kokiu adresu buvo registruota įmonė. Niekada nebuvo kaltinime nurodytos įmonės būstinėje. Jos išsilavinimas medicininis. Buhalterijos kursų nelankė. Realiai buhalteriją tvarkė kitas asmuo, ji jos netvarkė. Kai sutuoktinis duodavo dokumentus, ji juos pasirašydavo. Dokumentus jai atnešdavo į namus, adresu Raguvos g. 6. Ji augina dukrą, niekur nedirba. Nesidomėjo, ar vyksta tos finansinės operacijos, kurių dokumentus ji pasirašydavo. Ji nemanė, kad kas nors blogo gali būti. Pasitikėjo savo sutuoktiniu. Nesidomėjo jo veikla, ar kuo užsiima įmonė. Mano, kad vyras gal užsiėmė kilimais. Jis nuo ryto iki vakaro būdavo užsiėmęs. Nežiūrėjo kokius dokumentus pasirašinėjo. Nebūtų pasirašiusi dokumentų, jei būtų žinojusi, kad jie suklastoti. V. tvarkė dokumentus. Nepamena, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolino 180 000 Lt. Nežino, ar 2007 m. turėjo 180000 Lt. Ją išlaikydavo sutuoktinis. Jis tvarkė visus finansinius reikalus.

Liudytoja G. Š. parodė, kad A. M. pažįsta. Jo įmonė nuomojosi patalpas iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“. Ji yra šios įmonės direktorė. Nuomos sutartis buvo sudaryta 5 metų laikotarpiui, tačiau nuomininkai sumokėjo tik už 3 mėnesius, o kitų mokesčių nemokėjo. Mokėjo grynais pinigais. Po to, kai atidavė patalpų raktus, su įmonės direktoriumi susikontaktuoti nepavyko. Nuolat skambindavo jam, jis žadėdavo sumokėti už patalpų nuomą, tačiau nesumokėdavo. Tai tęsėsi apie metus laiko. Žala neatlyginta iki šiol. Galvoja dėl žalos atlyginimo kreiptis į teismą.

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinti liudytojos G. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (14 t., b.l. 37-38), kur nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore dirba nuo 2005 metų. Jų įmonė 2006-2007 metais užsiėmė pastato, esančio (duomenys neskelbtini), nuoma. 2006-05-02 jų įmonė išnuomavo pastatą UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurią atstovavo A. M.. Tą pačią dieną 5 metams buvo pasirašyta nuomos sutartis. A. M. iš karto pasikeitė užraktus. Jie neturėjo nuo tos naujos spynos raktų. Buvo susitarta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokės iš karto už 3 mėnesius į priekį, o paskui mokės kas mėnesį. Jie išrašė PVM sąskaitą – faktūrą, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo už nuomą 9000,00 Lt, t.y. po 3000,00 Lt į mėnesį – taip, kaip ir buvo sutarta. Praėjus 3 mėnesiams, jie vėl išrašė bendrovei už nuomą 3000,00 Lt PVM sąskaitą – faktūrą, kurią išsiuntė minėtos įmonės adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau jokio atsakymo nebuvo. Ji išsiuntė du egzempliorius tos sąskaitos, kad A. M. ant jų abiejų pasirašytų ir vieną grąžintų jiems, bet jis negrąžino nei vieno egzemplioriaus ir jiems už nuomą nesumokėjo. Jai paskambinus telefonu A. M., pastarasis vis žadėjo sumokėti, tačiau taip ir neatsiskaitė. Tas tęsėsi dar tris mėnesius, t.y. jie dar 3 kartus rašė sąskaitas, o A. M. vis tiek nemokėjo, tik žadėjo. Po to, jie prašė, kad jis išsikraustytų, tačiau jis nesikraustė iš jų pastato. Sutartis buvo nutraukta tik 2007 metų lapkričio mėnesį, o tik 2008 metų pradžioje jiems pavyko tą A. M. iškraustyti. Iškraustyme dalyvavo policija, antstoliai, advokatai, pats A. M. nedalyvavo. Pažymi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tik vieną pinigų pervedimą padarė už nuomą, grynais nemokėjo – iš viso daugiau nemokėjo. Dėl skolos išieškojimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ jie kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą. Teisminis nagrinėjimas dar nepasibaigęs.

Pagarsinus šiuos parodymus, liudytoja G. Š. paaiškino, kad jie negavo jokio atsakymo iš teismo. Nors skola buvo priteista, tačiau skolos neišieškotos. Bendravo su A. M. ir vadybininku G. Nuomojo žemės ūkio paskirties pastatą. Ten buvo gamybinės patalpos. Patalpų plotas 1400 kv.m. Kadangi jie pakeitė patalpų spynas, tai jie į vidų nepatekdavo. Kai kraustėsi, tai vežė kilimus. Tai vyko 2008 m. Prieš nuomojantis patalpas, A. M. jas apžiūrėjo. Jos jam tiko. Kai paprašė sumokėti nuomos mokestį, jis pradėjo reikšti pretenzijas dėl kiauro stogo. Nuomos sutartį tvarkė vadybininkas A. N.. Jis turėjo įgaliojimus išnuomoti patalpas ir gauti pinigus. Jis už tuos 3 mėnesius gavo pinigus ir įnešė juos į kasą. Sąskaitas už elektrą ji siųsdavo jiems. Vadybininkas daugiau jokių pinigų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ negavo. Jų iškraustymo metu buvo ir ji. Ten buvo labai daug žmonių. Buvo viskas filmuojama. Buvo nešami kilimai. Jie buvo tvarkingi. Kiekvieną mėnesį skambindavo A. M. ir prašydavo, kad sumokėtų. Įmonė turėjo sargą, kuris minėjo, kad A. M. buvo įsivedęs signalizaciją. Ji matė, kad buvo įvesta signalizacija. Po išnuomojimo po 2 mėnesių atvyko pasiimti savo daiktų. Ten buvo nedaug kilimų pakuočių. A. M. tada buvo su advokatu. Sandėliai, kur buvo laikomi pinigai, buvo tvarkingi. Jie nematė, kad ten per stogą tekėjo vanduo. Automobiliai, kuriais išvežė kilimus, buvo uždari. Jie nereikalavo suremontuoti stogo. Ten ir dabar saugomi UAB „(duomenys neskelbtini)“ daiktai. Jų niekas neprašo grąžinti.

Liudytojas V. G. parodė, kad A. M. pažįsta. Su A. M. supažindino D. Z.. Jis pasiūlė padėti A. M. už procentus paskolinant pinigų (trumpalaikes paskolas), darant pavedimus jo firmai. Jis tuo metu buvo „(duomenys neskelbtini)“ prezidentas ir „(duomenys neskelbtini)“ savininkas ir prezidentas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo registruota Lietuvoje, tačiau ji bankrutavo. Nemažai dėl jos bankroto prisidėjo ir faktoringo sutartis. D. Z. už šį suvedimą imdavo tam tikrus procentus. Visos operacijos ėjo per „Medicinos banką“. „(duomenys neskelbtini)“ A. M. paskolino 83000 eurų už 3 proc. mėnesių palūkanų 2-3 mėnesių laikotarpiui. A. M. verkė, prašė, kad jis pasirašytų faktoringo sutartį. Trumpalaikės paskolos – po 20000-30000 eurų) būdavo grąžinamos. Mano, kad gal tos paskolos buvo imamos siekiant įgyti pasitikėjimą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ per „Ūkio banką“ sudarė 100000 litų faktoringo sutartį. Atidėjimas buvo 3 mėnesiams. Jų įmonė buvo kažko pirkėjas. Jie išsireikalavo kilimų partijos. Bandė padėti realizuoti kilimus, tačiau kai juos atvežė, jie išsigando, nes vienos paletės jau buvo supuvusios, kilimai buvo sugriaužti žiurkių. A. M. buvo nurodęs, kad į tokį sandėlį reikia nuvažiuoti ir pasiimti kilimus. Ant kilimų etikečių nebuvo. Mano, kad tai ne Lietuvoje pagaminta. J. P. nepažįsta. Firma „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo skolinga „Sampo“ bankui. Ši firma buvo registruota JAV. Firma jokiam bankui nebuvo skolinga. Nežino apie tokias aplinkybes, kad A. M. „Sampo“ bankui pateikė J. P. pasirašytus kasos pajamų orderius, kuriais buvo įnešami pinigai už firmą „(duomenys neskelbtini)“. Jis jokių pinigų „Sampo“ bankui neįnešinėjo. Firma nebuvo jam skolinga. Jie nesiskolino pinigų, nes patys skolino. 20000-30000 paskolas A. M. grąžindavo. Tačiau po to pasiskolinęs didesnę sumą 2-3 mėn. už 3 proc. palūkanų jos praktiškai negrąžino. Iš tos sumos 20000 lyg tai buvo įnešęs į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkdavo prekes, o bankas apmokėdavo „(duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsipareigojusi atsiskaityti su banku per 3 mėnesius. A. M. neįnešė jokių pinigų. Per jį prarado prekinius kreditus iš užsienio. „(duomenys neskelbtini)“ tuo metu buvo stambi įmonė. A. M. vis žadėdavo sumokėti. Draudimo bendrovės nutraukė draudimus. Jie liko be apyvartinių lėšų. Prasidėjo krizė. Gaudavo prekes su apmokėjimu po kažkurio laiko. Draudimo kompanijos apdrausdavo prekes. Tačiau praradus pasitikėjimą, jos nebedrausdavo prekių. Tam, kad supirkti medžiagas, buvo reikalingos lėšos. Prekių tiekėjams įsipareigodavo per 60 dienų sumokėti už medžiagas. Per tą terminą gaudavo iš užsakovų pinigus. Jam bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ negirdėta.

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinti liudytojo V. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (14 t., b.l. 44-46), kad yra Delavaro valstijoje, JAV registruotos firmos (duomenys neskelbtini) savininkas – vienintelis akcininkas ir prezidentas. Ši firma užsiima finansiniu tarpininkavimu, importu bei eksportu. Su A. M. jį supažindino UAB „Medicinos bankas“ Kauno filialo direktoriaus pavaduotojas D. Z., kurį jis pažinojo iš anksčiau. D. Z. jam pristatė A. M. kaip patikimą verslininką, laidavo už jį. D. Z. pasakė jam, kad A. M. vadovaujamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikia trumpalaikės paskolos. Tai yra, A. M. reikėjo paskolos iš jo firmos (duomenys neskelbtini). Kadangi už A. M. laidavo D. Z., jis sutiko paskolinti pinigų. Suma, rodos, buvo apie 20000-30000 eurų. Kadangi A. M. prašė ne vienkartinės paskolos, o daug tokių trumpalaikių paskolų, kaip pagrindas buvo sudaryta 2007-01-23 trišalė sutartis tarp jo firmos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Vokietijos įmonės (duomenys neskelbtini). Pagal sutartį jis buvo trumpalaikių paskolų davėjas, nors įvardintas sutartyje buvo kaip „mokėtojas“, pardavėjas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o prekių pirkėjas – (duomenys neskelbtini). Tai yra jis, tiksliau jo firma (duomenys neskelbtini), sumokėjo už pirkėją, kuris per tris dienas pinigus grąžindavo su suderėtais procentais. 2007-01-23 dvišalėje sutartyje tarp firmos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)buvo nurodyta, kad pinigus jo firmai reikia pervesti į Sampo banką. Sutartis surašė ir jam pasirašyti pateikė A. M.. Sutartyse jau buvo (duomenys neskelbtini)vadovo parašas. Jis jo niekada nėra matęs. Šių sutarčių pagrindu jo įmonė ir pervedinėjo pinigus į nurodytą sąskaitą. Tiksliau pačius pervedimus atlikdavo UAB „Medicinos bankas“ Kauno filialo direktorius D. Z., kuris tai galėjo padaryti, kadangi jo firmos (duomenys neskelbtini) sąskaita yra UAB „Medicinos bankas“. D. Z. turėjo savo interesų šiuose sandoriuose, kadangi jis, t.y. D. Z., iš jo pareikalavo pusę palūkanų, gautų nuo jo firmos suteiktų paskolų. Jis jam sumokėdavo grynais pinigais. Pavyzdžiui, jei yra pervesta pagal sutartį į Sampo banką 40000 eurų, tai 1.1 procentas palūkanų sudarys 440 eurų, iš kurių jis grynais pinigais atiduodavo D. Z. 220 eurų. Kadangi tokių pervedimų buvo nemažai, tai susidarė nemaži procentai. Už tokius trumpalaikius mokėjimus ar paskolas buvo pilnai atsiskaityta. Jam juos grąžindavo pats A. M. grynais pinigais, tačiau pinigų įnešimą pagrindžiančių dokumentų Jis nepildydavau, kadangi jo firma nevykdo veiklos Lietuvoje, todėl tas daryti nebūtina. Grynais pinigais į Sampo banką jo firma pagal minėtas sutartis niekada pinigų nemokėjo. Po kiek laiko A. M. paprašė paskolinti 105000 eurų ilgesniam laikotarpiui už 3 procentus mėnesinių palūkanų. Už A. M. vėl garantavo D. Z.. Jis sutiko. Pradžioje buvo susitarta vienam mėnesiui, tačiau laikotarpis užsitęsė iki šiol. Pirmą mėnesį jis 3 procentus sumokėjo. Gal dar sumokėjo ir antrą mėnesį 3 proc. Tačiau jau vėliau palūkanų nebemokėjo. Jam pareikalavus grąžinti skolą, jis atidavė 20000 eurų, o likusių 85000 eurų neatidavė iki šiol. Šis sandoris nebuvo patvirtintas rašytine sutartimi. Dėl šios paskolos susitarė žodžiu. Jam užteko garanto – UAB „Medicinos bankas“ direktoriaus pavaduotojo D. Z. žodžio. Vokietijos įmonės: (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) jam nežinomos. Jo firma su jomis jokių ryšių neturėjo. Firmoje (duomenys neskelbtini) J. P. niekada nedirbo. Jis tokio nežino.

Pagarsinus šiuos parodymus, liudytojas V. G. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini)nežino. D. Z. darydavo bankinius pavedimus. Juo pasitikėjo. „Medicinos banke“ jis yra klientas nuo pat banko įkūrimo. D. Z. pažįsta nuo tada, kai jis buvo vadybininkas tame banke. D. Z. jam nesakė, kad kuri nors sutartis yra netikra. Su „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė tik trišalę sutartį. Jie įsipareigojo atlikti mokėjimus už firmą, gaunant procentus, o kita firma įsipareigojo sukaupti tuos pinigus. Mokėjo į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Visko neprisimenu. Atėjo žmogus, atnešė šią sutartį. Ją perskaitė, pasirašė. Ta sutartis jam labai patiko. Jo parašas sutartyje buvo paskutinis. Prieš tai buvo pasirašę dar dvi šalys. Nežino, kur ta sutartis buvo suruošta. A. M. davė jam sutartį pasirašyti. Viskas pradėjo strigti tada, kai jis paskolino 86000 eurų. Nuolat teisindavosi tuom, kad pinigai reikalingi užpirkimams, atsiskaitymams. Su A. M. nuolat buvo kalbos apie kilimus. Jis sakė, kad juos veža iš Indijos. Jis matė popierius, kad kilimai vežami per Amsterdamą. Jam kilimai nebuvo įkeisti.

Liudytojas P. L. parodė, kad kaltinamuosius A. M. ir R. M. pažįsta. 2006 m. dirbo „Sampo“ banke projektų vadovu . Kaltinamasis buvo banko klientas. Jam bankas suteikdavo paskolas. Viso buvo sudarytos dvi paskolų sutartys. Buvo sudaryta Faktoringo sutartis. Buvo reikalaujama visų dokumentų, susijusių su įmonės finansine padėtimi. Kokių dokumentų reikėjo, tokius jie ir pateikė. Tokiu būdu pagal pateiktus dokumentus buvo nustatyta įmonės galimybė skolintis. Kiekvienu atveju vyksta įmonės reitingavimas. Faktoringo sutartis buvo sudaryta tarp banko ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Buvo pateiktos sutartys su Vokietijos pirkėjais, kurie buvo drausti. M. pateikė sutarties kopiją, kad jis pardavėjas, o Vokietijos įmonė – pirkėjas. Buvo nustatytas mokėjimo atidėjimas 120 dienų. Draudimas apdraudė pirkėjus. Po pusmečio faktoringo limitas buvo padidintas. 2007 m. rugsėjo mėn. jis buvo pratęstas. Tada prasidėjo vėlavimai, todėl bankas ėmėsi sutartyje numatytų veiksmų. Kai buvo susisiekta su pirkėjais, paaiškėjo, kad jie nieko nepirko. A. M. kilimai buvo saugomi. Jie buvo nuvykę į Domeikavos sandėlius ir apžiūrėjo kilimus. Kilimai buvo apsukti plėvele ir sukrauti ant palečių. Jų vertė galėjo būti apie 2 mln. Lt. Nežinojo, kad tame sandėlyje buvusios prekės buvo įkeistos ir kitam bankui. Kilimai vizualiai atrodė tvarkingi. Bankui buvo pateiktos CMR kopijos. Liudytojas nurodė, kad jis netikrino, ar tikrai prekės buvo vežamos. Nepamena, ar pasirašė kokią trišalę sutartį. Viskas vyko pagal banko nustatytą tvarką. Draudimo sutartis buvo pateikta originali. Negali pasakyti koka suma buvo nesumokėta. Sutarties administravimą vykdė faktoringo skyrius. Kiek žino, draudimo kompanija neapmokėjo bankui žalos. A. M. vis atnešdavo sąskaitas – faktūras. Kiek pamena, apie 1,5 metų nebuvo vėluojama sumokėti.

Liudytojas D. Z. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta. Jie buvo „Medicinos banko“ klientai, kai jis dirbo šiame banke. Banke dirbo arba vadybininku, arba Kauno skyriaus direktoriaus pavaduotoju. A. M. atstovavo kelias įmones, o R. M. buvo kaip fizinis asmuo. A. M. priimdavo kaip klientą. Jis kreipėsi į banką dėl kreditavimo. Kiek pamena, buvo kredituojama vekseliu ir buvo kredito suteikimas. Gal dar buvo ir overdraftas. Firmą „(duomenys neskelbtini)“ žinojo. Kiek pamena, ši įmonė bendradarbiavo su A. M.. Jie siūlė vienas kitam verslo sandorius. Su A. M. jokių asmeninių santykių nebuvo. Jei kartu ir leisdavo laiką, tai pokalbiai vykdavo apie paskolas.

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinti D. Z. liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (14 t., b.l. 58-59), kad jis pažįstamas su A. M., su juo susipažino prieš kokius 2-3 metus, t.y. tuomet, kai jis, t.y. A. M., kreipėsi į UAB „Medicinos bankas“ dėl finansavimo. A. M. tuomet prašė banko finansuoti jo verslą. Jis yra supažindinęs A. M. su V. G., kuris taip pat buvo jų banko klientas. Jis žino, kad V. G. yra firmos (duomenys neskelbtini) atstovas. Kiek žino, V. G. yra šios firmos prezidentas. Tiek su A. M., tiek su V. G. jis bendrauja tik kaip banko atstovas, jokie kiti santykiai jų nesieja. Jis nėra rekomendavęs V. G. A. M. kaip patikimo verslo partnerio – jis juos tik yra supažindinęs. Jis nežino tiksliai, kokie ryšiai vėliau juos siejo, bet yra girdėjęs iš kalbų, kad jie pasirašė kažkokius kontraktus. V. G. jam yra sakęs, kad A. M. jam, t.y. V. G., yra skolingas, tačiau už ką ir kiek skolingas, jis nežino. Jam sakė V. G., kad A. M. buvo sudaręs su AB „Ūkio bankas“ faktoringo sandorį, o prekių pirkėjas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat V. G. sakė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ su banku pilnai neatsiskaitė ir ši įmonė dėlto neatsiskaitymo kaltina A. M.. V. G., kuris yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinis akcininkas, jam sakė, kad A. M., norėdamas pasirašyti su šia bendrove sutartis, rėmėsi tuo, kad jis jį rekomenduoja kaip patikimą asmenį. Tačiau jis jo niekam nerekomendavo. Jis jokių procentų, atlygio ar kitokios asmeninės naudos iš A. M. ir V. G. sandorių, negavo. Tai yra negavo jokio atlygio. Jis neprisimena, ar jis, kaip banko darbuotojas, darė kokius pervedimus iš firmos (duomenys neskelbtini) sąskaitos, esančios UAB „Medicinos bankas“ į kokią nors sąskaitą, esančią AB Sampo banke – dabar AB Danske bankas. Jeigu buvo nustatyta tvarka pateikti firmos (duomenys neskelbtini) atstovo nurodymai atlikti pavedimus, tai jis galėjo juos daryti. Pažymi, kad šiuo metu jis su A. M. nebendrauja, tačiau anksčiau, tai yra prieš kokius 2 metus jis tiesiog į A. M. kreipėsi dėl paskolos gavimo. Jam reikėjo pinigų namo statybai. Prašė jo paskolinti 10000 Lt ar 15000 Lt. Tiksliai sumos neatsimena. A. M. jam paskolino. Kaip jis juos gavo, ar grynais ar pervedimu, neatsimena. Pinigus grąžino grynais. Jis žino, kad A. M. įmonė „(duomenys neskelbtini)“ yra skolinga UAB „Medicinos bankas“. Ar šiuo metu vyksta skolos išieškojimo procesas teisme, jis nežino. Firma (duomenys neskelbtini) jam lyg ir girdėta, tačiau kokiomis aplinkybėmis jis apie ją sužinojo, neatsimena. Jam nežinomas asmuo J. P.. Taip pat jis nėra girdėjęs tokių Vokietijos įmonių: (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini).

Pagarsinus šiuos parodymus, liudytojas D. Z. paaiškino, kad jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu yra teisingi. Šiuo metu visko tiksliai neprisimena. Kiek pamena, A. M. užsiėmė kilimų prekyba. Kilimų apžiūra buvo organizuojama iš banko pusės. Buvo nurodyta vadybininkams juos apžiūrėti, nes buvo ketinama kilimus pateikti bankui kaip garantą.

Liudytoja A. N. parodė, kad kaltinamųjų nėra mačiusi. Ji dirba draudimo bendrovėje. Su „(duomenys neskelbtini)“ jie buvo pasirašę draudimo sutartį. Buvo suteikti limitai Vokietijos įmonėms. Įmonės neatsiskaitė. 2008 m. gegužės mėn. gavo pranešimus apie skolą. Susisiekė su dviem Vokietijos įmonėmis. Jie paaiškino, kad iš „(duomenys neskelbtini)“ jokių prekių nepirko. Tada paprašė, kad „Sampo“ bankas pateiktų dokumentus. Jiems atsiuntus, minėtus dokumentus persiuntė pirkėjams. Pirkėjai nurodė, kad parašai, esantys sutartyse yra suklastoti. Jų įmonės darbuotojai vertina įmonių kreditingumą pagal jų turimus duomenis iš daugelio šalių registrų. Jei jie neturi duomenų apie kažkokios įmonės finansus, jie susisiekia su pirkėjų vadovais. Dvi Vokietijos įmonės patvirtino, kad jokių santykių su „(duomenys neskelbtini)“ nėra. Jie skambino per Vokietijos skolų išieškojimo partnerius, o raštus gavo tiesiogiai iš Vokietijos įmonių.

Liudytojas Rimgaudas K. V. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo operatoriumi – suvesdavo pirminius duomenis į programą ir atspausdindavo. A. M. jam pateikdavo tuos duomenis. Pats jis tų duomenų nepasirašydavo, jokių sutarčių nedarydavo. Tiekėjas buvo – „(duomenys neskelbtini)“, o pirkėjas – „(duomenys neskelbtini)“, dar kažkas. Ant kai kurių invoisų pasirašydavo A. M.. Jam prieš 3 metus FNTT rodė tas sąskaitas byloje. Ten buvo jo parašai.

Teisiamojo posėdžio metu pagarsintas dokumentas-kasos išlaidų orderis (4 t., b.l. 63-64). Pagarsinus šį dokumentą, liudytojas R.K. V. paaiškino, kad jis neturėjo teisės pasirašyti tų sąskaitų. Patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Paaiškino, kad R. M. buvo pagal sutartį buhalterė. Ją matė gal porą kartų. Pagrinde prekyba vyko faktoringu. Ant sąskaitų buvo antspaudas, kad pirkėjas atsiskaito su banku. Kasoje operacijos praktiškai nevyko. Jis suvesdavo pinigų judėjimą sąskaitose. Jeigu invoisas būtų ne faktoringo, tada pirkėjas pardavėjui turėtų mokėti. 20 metų dirba buhalteriu. „(duomenys neskelbtini)“ balansą darė jis. Bankui balanso jis nepateikdavo. Juos tik atspausdindavo. Nebuvo A. M. prašymo pataisyti balansą. Kilimų jis matęs nebuvo. Žino, kad dalis jų buvo įsigyta Lietuvoje, dalis – atsivežta iš užsienio. Kilimai buvo sandėliuojami „(duomenys neskelbtini)“. Kiek pamena, „(duomenys neskelbtini)“ už nuomą buvo skola. Per banką A. M. pervesdavo pinigus už nuomą. Pinigų rezervas nebuvo kaupiamas. Ant dokumentų, kuriuos pateikdavo A. M., būdavo antspaudas „Faktoringas“. Jis apie kilimų stovį nieko nežino. Kai įsidarbino, buvo buhalteris, o vėliaus apskaitininkas. Jam ką atnešdavo, jis tą suvesdavo. Kai tapo apskaitininku, darė tą patį darbą, tik neteko parašo teisės. Jokių pavedimų jis nedarydavo. „(duomenys neskelbtini)“ vykdydavo daug operacijų.

Specialistė G. A. parodė, kad tvirtina savo išvadą. Paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitė su banku pagal sandorius, todėl susidarė 2 mln. litų žala. Buvo neatsiskaityta už eilę sandorių, kurie išvardinti 5-ame išvados skyriuje, 24 lape. Jokių prekybinių santykių tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo, t.y. nebuvo jokių atsiskaitymų tarp jų. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai buvo surašyti „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Jai nebuvo pateikti „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarpusavio veiklos dokumentai. Ar vyriausias buhalteris turi dalyvauti atliekant tam tikras ūkines operacijas priklausys nuo to, kokie įgaliojimai jam suteikti. Įstatyme tokio reikalavimo nėra. Kasos išlaidų orderius išrašo vyriausias buhalteris. Pats direktorius vykdė išmokėjimą - M. atsakingas už pinigų išmokėjimą. Buhalterė kontroliuoja, jei paimamai iš kasos pinigai, o jų gavėjas nepasirašo. Įrašytas pinigų gavėjo asmens kodas - tai A. M. asmens kodas. Jei moka pinigus ne įmonės darbuotojui, tai turi būti įrašyti asmens duomenys. Nebuvo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų priėmimo kvitai. Reiškia, įmonė negavo pinigų. Vyr. buhalteris turėjo įtraukti į įmonės apskaitos registrą dokumentus pagal antrą kaltinimą. Nėra operacijų, kad Vokietijos įmonė būtų sumokėjusi pinigus bankui. Jei nebuvo gauta pinigų iš Vokietijos įmonės, turėjo būti vadovo nurodymas atlikti užskaitymus. Buhalteris ir negalėjo tai padaryti, kadangi nežinojo, kad tai yra tų įmonių skolos. Buvo panaikintos skolos, o tai negalėjo būti padaryta. Jei buhalterei būtų buvę pateiktos trečioje kaltinimo dalyje išvardinti dokumentai, ji privalėjo juos atspindėti buhalterinėje apskaitoje. Paskolos suteikimas nesusijęs su vyr. buhalterio veiksmais. Ji kaip fizinis asmuo suteikė paskolą. Mano, kad realiai tų pinigų nebuvo. Be to, nebuvo ir paskolos sutarties. Jei būtų įforminta paskolos sutartis, ji būtų deklaruota, tuomet paskola būtų teisėta. Tikrino Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ bankines įplaukas. Nebuvo įplaukų iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“.

Iš 2008-06-25 AB Danske Bank A/S Lietuvos filialo pateikto pareiškimo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingi asmenys, sudarydami su banku faktoringo sutartis, sukčiavo, pateikė suklastotus dokumentus dėl ko bankas patyrė turtinę žalą. Prie pareiškimo minėto banko atstovai pateikė dokumentų, susijusių su faktoringo sutartimis, kopijas: sutarčių, banko sąskaitų išrašų, prašymų patvirtinti reikalavimo teisių perėmimą, sąskaitų, važtaraščių, susirašinėjimo su Vokietijos įmonėmis bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų kopijas. Taip pat prie pareiškimo pridėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos išrašas (1 t., b.l.1-108).

Iš 2008-07-24 Kratos protokolo matyti, kad kratos metu A. M. ir R. M. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), buvo paimta dalis UAB “(duomenys neskelbtini)” apskaitos ir kitų dokumentų, kurie 2008-11-07 apžiūrėti surašant apžiūros protokolą, o vėliau panaudoti atliekant šios įmonės ūkinės finansinės veiklos tyrimą (1 t., b.l. 125-148).

Iš 2008-11-14 rašto matyti, kad pagal sąrašą buvo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)” apskaitos ir kiti dokumentai, kurie panaudoti atliekant ūkinės – finansinės veiklos tyrimą (2 t., b.l. 3-4).

2009-05-04 poėmiu iš Danske Bank A/S Lietuvos filialo paimti tyrimui reikšmingi kasos pajamų orderiai (originalai), pagal kuriuos A. M. UAB “(duomenys neskelbtini)” sąskaitos papildymui įnešinėjo grynais pinigus į banko kasą (tuo metu – Sampo) (t.2.b.l.5-31). 5 suklastoti kasos pajamų orderiai, pagal kuriuos pinigus neva įnešė neegzistuojantis asmuo – P., yra pridėti prie Lietuvos Teismo ekspertizių centro išvados (14 t., b.l. 6-10).

Iš 2009-02-10 FNTT prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities skyriaus specialisto išvados Nr. 5-2/18 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų“ matyti, kad nuo 2005-09-05 (bendrovės įregistravimo pradžios) iki 2007-12-31 UAB “(duomenys neskelbtini)” direktoriumi dirbo A. M.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą nuo 2006 03 01 iki 2007-12-31 tvarkė R. M..

Iš tyrimui pateiktų dokumentų nustatyta, kad nuo 2006-04-12 iki 2007-12- 24 UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš Vokietijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ kilimų pirkimui įteisinti įformino 23 sąskaitas faktūras už 3641811,75 EUR, arba nacionaline valiuta už 12 574 449,90 Lt (specialisto išvados 28 lentelė). Kauno apskrities VMI patikrinimo metu buvo nustatyta, kad VIES duomenimis Vokietijos įmonė „(duomenys neskelbtini)“ tiekimo Lietuvos vienetui nedeklaravo (33 priedo prie specialisto išvados 15 lapas). Iš pateiktų dokumentų nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais įforminti atsiskaitymo su Vokietijos įmone „(duomenys neskelbtini)“ duomenys: kasininko pareigas atlikdamas direktorius A. M. apmokėjimą grynais pinigais iš valiutinės kasos įformino pagal surašytus KIO 2006 metais 8 atvejais -1243957,52 Lt, 2007 metais 4 atvejais - 766038,21 Lt, iš viso: 2009995,73 Lt (6 priedo 1,2 lapai ir 9 priedo 1-11 lapai), tačiau kasos išlaidų orderiai pinigų gavėjo nepasirašyti tik uždėtas spaudas (duomenys neskelbtini), nėra gavėjo surašyto pateisinamo dokumento apie pinigų gavimą. Gavėjo asmenį liudijančio dokumento pavadinimo vietoje įrašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. M. paso duomenys ir asmens kodas. Daroma išvada, kad gryni pinigai užsienio įmonei „(duomenys neskelbtini)“ pagal 12 kasos išlaidų orderių nebuvo išmokėti, tik surašyti dokumentai ne bendrovės veikloje išleistų pinigų panaudojimui pateisinti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir kasininkas A. M. bei vyr.buhalterė R. M. neįvykusiom finansinėm operacijom surašę ir pasirašę 12 kasos išlaidų orderių (9 priedo 1-11 lapai) dėl 2009995,73 Lt išmokėjimo užsienio įmonei, kurių pinigų gavėjai nepasirašė, juos įrašę į kasos knygos išlaidas šia suma sumažino bendrovės turtą ir neprisilaikė LR BAĮ reikalavimų. Dėl bendrovės apskaitos registruose įrašytų duomenų apie bendrovės turto ir įsipareigojimų didinimą pagal Vokietijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ surašytus dokumentus neįvykusiom ūkinėm finansinėm operacijom ir be pateisinamų dokumentų apskaitos registruose įrašytų skolų mažinimo Vokietijos įmonei už dokumentais įformintą kilimų pirkimą, iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Taip pat specialistas pateikė išvadą, kad AB „Sampo bankas“, apmokėdamas pateiktas užsienio pirkėjams išrašytas sąskaitas pagal faktoringo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) UAB-ei „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 9395173,50 Lt (išvados 13 lentelė). Pagal tyrimui pateiktus AB „Sampo banko“ paskolos pagal faktoringo sutartį išdavimo ir dengimo išrašus (sąskaita LT29 7400 0003 8181 2870) (30 priedo 1-30 lapai) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomųjų sąskaitų bei kasos dokumentus nustatyta, kad (pirkėjai) Vokietijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ AB „Sampo bankui“, kaip buvo numatyta sutartyje, ir UAB-ei „(duomenys neskelbtini)“ už kilimus pagal įformintus pardavimo dokumentus nemokėjo.

AB „Sampo“ bankui suteiktos paskolos pagal faktoringą dalis, t.y. 7151882,28 Lt arba 76,12 % gautos paskolos pagal pateiktus dokumentus buvo padengta taip:

1) 6338019,68 Lt mokėjimo pavedimais apmokėjo užsienio įmonė „(duomenys neskelbtini)“ iš atsiskaitomosios sąskaitos LT25 7230 00000060 9502, esančios UAB “Medicinos bankas” (29 priedo 1-3 lapai), kuriai lėšas paskolos dengimui pervedė pati UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš sukauptų lėšų atsiskaitomojoje sąskaitoje UAB „Medicinos banke“. t.y. iš gautos tos pačios paskolos;

2) 669382,60 Lt apmokėjo grynais pinigais fizinis asmuo J. P. (a.k(duomenys neskelbtini) (29 priedo 1-3 lapai), tačiau tyrimo metu iš kur buvo gautos lėšos nenustatyta;

3) 258,96 Lt 2007 08 30 apmokėjo grynais pinigais A. M. iš kasos (29 priedo 2 lapas);

4) 144221,04 Lt 2007 12 27 apmokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš atsiskaitomosios sąskaitos eurais esančios AB „Sampo banke“ (29 priedo 3 lapas).

Tiriamojo laikotarpio pabaigai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal faktoringo sutartį Nr.(duomenys neskelbtini) AB „Sampo bankui“ nepadengė 2399666,86 Lt, tai 2243291,22 Lt (9395173,50 – 7151882,28) paskolos ir 156375,64 Lt priskaičiuotų bet nepadengtų palūkanų (išvados 24 lentelė)

Pagal darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose įrašytas sumas išrašyti kasos išlaidų orderiai ir įformintas išmokėjimas 33606,02 Lt, tačiau gavime pinigų gavėjų darbo užmokesčio žiniaraščiai nepasirašyti už 15088,49 Lt (48 priedo 3-27 lapai), deponuota S. V. neišmokėtas DU 291 Lt. Kadangi darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiai už pinigų gavimą 15088,49 Lt sumai gavėjų nepasirašyti, tyrimo metu daroma išvada, kad siekiant išvengti mokesčių Valstybės biudžetui darbo užmokestis buvo mokamas ne tokiomis sumomis kaip buvo įforminti išmokėjimo žiniaraščiai. Dėl įforminto išmokėto 15088,49 Lt atlyginimo, už kurio gavimą pinigų gavėjai nepasirašė, iš dalies negalima nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. M. pagal 9 kasos išlaidų orderius įformino išmokėjimą iš kasos grynais pinigais UAB-ei „(duomenys neskelbtini)“ už patalpų, esančių Kauno rajone, Vaškonių kaime, nuomą pagal sutartį (8 priedo 2-4 lapai) 6960 Lt, iš kurių 8 KIO 6360 Lt sumai gavėjo nepasirašyti ir nepateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ surašyti kasos pajamų orderiai ar kiti dokumentai apie pinigų gavimą (8 priedo 6-13 lapai).

Tyrimo metu tarp išimtų dokumentų buvo rastas 2007 m. birželio mėnesio bendrovės buhalterės R. M. surašytas Kasos (sąskaita 2720) apyvartos žiniaraštis (5 priedo 14 lapas) iš kurio matyti, kad birželio 5 d. kasoje buvo 177235,91 Lt minusinis likutis, tai yra buvo nešami gryni pinigai į Hansabanko ir Medicinos bankų atsiskaitomąsias sąskaitas jų neturint. Tačiau, kaip matyti iš tyrimui pateiktos kasos knygos ir apyvartos žiniaraščio, kad panaikinti minusinį likutį kasoje, bendrovė 2007 06 01 Kasos pajamų orderiu serija ART Nr.108 įformino 180000 Lt trumpalaikės paskolos paėmimą iš akcininkės ir buhalterės R. M. (7 priedo 1 lapas), kurios grąžinimą įformino 2007 06 18 kasos išlaidų orderiu Nr.162 (7 priedo 2 lapas). Paskolos sutartis tyrimui nepateikta. Iš tyrimo metu aprašytų aplinkybių visumos, daroma išvada, kad bendrovės kasoje buvo vykdomos atsiskaitymo operacijos ne taip kaip įrašyta kasos knygose ir tyrimui pateiktuose registruose (3 t., b.l. 137-200, 4 t., b.l. 1-200, 5 t., b.l. 1-200, 6 t., b.l. 1-200, 7 t., b.l. 1-200, 8 t., b.l. 1-102).

Iš Teisinės pagalbos prašymu (Nr. 8-2/1021) gautų duomenų matyti, kad Vokietijos teisėsaugos pareigūnai atliko šiuos veiksmus bei pateikė šiuos duomenis :

Į pirmą klausimą: ar Jūs 2000-2007 dirbote R. M. (duomenys neskelbtini) GmbH direktoriumi? Atsakė, kad nuo 2000 m. iki 2007 m. buvo atsakingas už centralizuotą pirkimą firmoje R. M..

Į antrą klausimą: ar Jūs 2006-10-25 sudarėte ir pasirašėte prekių pirkimo sutartį su UAB (duomenys neskelbtini)? Atsakė, kad jis su firma “(duomenys neskelbtini)” sudarydavo sutartis R. M. vardu, o taip pat sudarė daugiau raštiškų sutarčių. Parašas iš esmės panašus į jo, negali 100 procentų garantuoti, kad tai jo parašyta. Tačiau jo parašas firmai “(duomenys neskelbtini)” žinomas.

Į trečią klausimą: kur ir kokiomis aplinkybėmis buvo pasirašyta minėta sutartis, kas atstovavo UAB (duomenys neskelbtini), kas tarpininkavo sudarant sutartį su Vokietijos įmone “(duomenys neskelbtini)”? Atsakė, kad firma (duomenys neskelbtini) jam nežinoma, niekada su ja neturėjo nieko bendro. Firmą (duomenys neskelbtini) visada atstovavo ponas M., jo nuotraukos kopija yra byloje. Poną M. nuotraukoje atpažįsta. Dėl su firma (duomenys neskelbtini) sudaromų sutarčių visada derėdavosi R. M. biure, o jis pats Lietuvoje niekada nebuvo.

Į ketvirtą klausimą: ar pateikta sutartis buvo įvykdyta, t.y. ar prekės buvo nupirktos? Atsakė, kad, kiek prisimena, prekės niekada nebuvo tiekiamos firmai R. M..

Į penktą klausimą: jeigu taip, tai kas ir kokiu būdu tiekė prekes, ar Jums buvo pateiktos sutartys, patvirtinančios prekių pardavimą (ART 0048, ART 0500, ART 0053, ART 0054, ART 0055, ART 0056, ART 0058, ART 0059) ar Jūs jas patvirtinote parašu ir Jūsų vadovaujamos įmonės antspaudu? Atsakė, kad jis negali konkrečiai prisiminti, jog būtų pasirašęs šias sutartis. Jam yra neįprasta, kad spaudas būtų dedamas bet kurioje vietoje ir skersai. Jis kasdien pasirašydavo šimtus sąskaitų, ar šios tarp jų buvo, negali tiksliai pasakyti. Gali prisiminti, kad su firma (duomenys neskelbtini) sudarė komisines sutartis ir niekada nesudarinėjo sutarčių su aptarta fiksuota kaina.

Į šeštą klausimą: Kokiu būdu vyko atsiskaitymas už šias prekes? Atsakė, kad nebuvo jokio atsiskaitymo. Jie niekada negavo prekių.

Į septintą klausimą: ar Jums žinoma įmonė (duomenys neskelbtini), kurios vadovas S.S. ir (duomenys neskelbtini) direktorius A. M., jeigu taip, tai kokie santykiai Jus sieja? Atsakė, kad firma (duomenys neskelbtini) jam nėra žinoma. Tačiau S.S. žinomas. Šį vyrą pažįsta iš savo veiklos firmoje R. M.. S.S. tuo metu dirbo Indijos importuotojui pavarde M. (buveinė Recklinghausen). Jis jam buvo žinomas kaip šios firmos įgaliotas asmuo. R. M. su šia firma daugelį kartų buvo sudaręs sandorius. Be abejo buvo ir reklamacijų susijusių su šia firma, bet tai buvo tik dėl prekės kokybės. Kiek jam žinoma, nebuvo pateikta jokių melagingų sąskaitų ar pan. (8 t., b.l. 140-142, 145-148).

2) pateikė pranešimą apie baudžiamąjį nusikaltimą, kuriame nurodyta, kad nusikaltimu – apgaule (BK 263 str.) (pasisavinimas) įtariamas Vokietijos pilietis, R. R., (duomenys neskelbtini). (8 t., b.l. 153-155)

3) apklausė liudytoją C. O., gim. (duomenys neskelbtini), kuri parodė, kad kaip firmos R. M. darbuotoja kuruoja kilimų skyrių. Ji rūpinasi pirkimu, tiekimu ir kompiuterine įranga (EDV). Ponas R. taip pat dirbo kartu. Jis buvo skyriaus vedėjas ir tuo pačiu atsakingas už kainodarą, apyvartą, kalkuliaciją ir vadovavimą darbuotojams. Kada jis, t.y. R., pradėjo ten dirbti negali tiksliai atsakyti, tačiau tiksliai žino, kad 2006 metų pabaigoje jis buvo atleistas nepasibaigus sutarties terminui. Tarsi ten buvę kažkokie nesutarimai, tačiau negali apie tai duoti tikslesnių parodymų, kadangi apie tai neturi informacijos. Jų buhalterija 2008 balandžio mėnesį gavo reikalavimą apmokėti Lietuvos firmai UAB (duomenys neskelbtini) prieš tai minėtą sumą. Esą buvo užsakytos prekės už šią sumą ir turėjo būti pristatytos 2007 metų spalio mėnesį. Tačiau jie niekada negavo tokio kiekio prekių. Apie tai jie firmai pranešė. Nuo to laiko nieko iš jų neišgirdo. Šių metų liepos/rugpjūčio mėnesiais kredito draudikas ((duomenys neskelbtini)), su kuria jie jau kuris laikas dirba be problemų, nenorėjo pateikti garantijos už žymiai mažesnę sumą. Pabandę išsiaiškinti šias aplinkybes sužinojo, kad firma UAB (duomenys neskelbtini) ligi šiol tvirtina, jog egzistuoja tariamas mokestinis reikalavimas jų firmos atžvilgiu, o tai reiškia, kad kredito limitas yra viršytas. Po to jie perdavė šią bylą advokatams Redecker, Sellner, Dahs, Bonn. Iš susirašinėjimo medžiagos, kurią paprašė iš kanceliarijos, paaiškėjo, kad sąskaita apie kurią čia kalbama, buvo pasirašyta pono R.. Po to jie palygino su parašų pavyzdžiais ir dabar jiems aišku, kad tai tikrai jų buvusio darbuotojo R. R. parašai. Be to pagal sąskaitos datą nustatyta, kad ji išrašyta tada, kai R. jau nebedirbo. Jie įtarė, kad R. įsivežė prekes firmos (duomenys neskelbtini) (turima omenyje firma R. M. (duomenys neskelbtini)) lėšomis. Jiems nieko nežinoma apie prekių buvimo vietą. Jie turi susirašinėjimo kopiją, kurią prideda prie dokumentų. Prisiminė dar kažką, kas taip pat turėtų reikšmės šiai bylai. Kai R. dar dirbo firmoje, gal tai buvo 2006 metų viduryje, firma gavo firmos UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą. Jų buhalterija kreipėsi į ją dėl šios sąskaitos. Jos paklausė, ar gavo prekių už 350.000 EUR. Ji aiškiai atsakė, kad negavo. Paprašė dokumentų. Parašų nebuvo galima tiksliai nustatyti. Kreipėsi į poną R., tačiau jis išsigynė ir sakė, kad nepasirašęs tokios sutarties. Jis sakė, kad su šia firma niekada jokių reikalų neturėjęs. Kadangi firma UAB (duomenys neskelbtini) jiems raštu pranešė, kad jie nieko iš jų nesitikėtų, daugiau ir nebesirūpino šiuo reikalu. Tik dabar vėl apie tai prisiminė. Ponia S. iš buhalterijos tuo metu buvo susipažinusi su šiuo reikalu. Dabar ji atostogauja, bet nuo 09-22 ji vėl bus darbe. Ji (S.) be abejo galės daugiau papasakoti (8 t., b.l. 161-167).

4) apklausė liudytoją J. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuris parodė, kad jam buvo perskaityta, ką pasakė ponia O. Neturi ką prie to pridurti. Jis nebuvo pono R. kaip specialisto vadovas. Todėl negali pasakyti apie šiuos nesutapimus. Tačiau žino, kad ponas R. buvo atleistas tame, kad ponas R. pirkdavo firmai (duomenys neskelbtini) prekes labia padidintomis kainomis ir neatmetama galimybė, kad ponas R. už tai gaudavo pajamų iš firmos pardavėjos. Firma (duomenys neskelbtini) nepatraukė jo (R.) baudžiamojon atsakomybėn, tačiau atleido nepasibaigus sutarties terminui. Vadovybė juos įpareigojo šiuo atveju pateikti pranešimą apie baudžiamąjį nusikaltimą firmos (duomenys neskelbtini) vardu (8 t., b.l. 169-172).

5) pateikė firmos (duomenys neskelbtini) raštą įmonei (duomenys neskelbtini), kuriuo (duomenys neskelbtini) informuoja, jog Danske Banko A/S Lietuvos skyrius pateikė jiems sutartis bei sąskaitas, susijusias su UAB “(duomenys neskelbtini)” prekių pardavimu Vokietijos įmonei (duomenys neskelbtini) ir reikalauja kompensacijos už nesumokėtas prekes, iš viso 429601,23 eurų. (duomenys neskelbtini) prašo informuoti juos, ar R. R., kuris pasirašė sąskaitas ir kontraktą, dirbo tuo metu jų bendrovėje (R. M.), ar tai jo parašas (8 t., b.l. 173-174).

6) pateikė 2006-12-28 firmos R. M. raštą ponui R. R., kuriuo skelbia specialųjį darbo santykių nutraukimą, kuris įsigalioja tuoj pat (9 t., b.l. 18-19).

7) apklausė liudytoją G. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuri parodė, kad ji (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) yra atsakinga už kreditorių buhalteriją. Kaltinamąjį R. pažįsta asmeniškai. Čia nagrinėjamos aplinkybės jai yra žinomos. Is esmės gali paaiškinti, kad negauna jokios informacijos apie užsakymus, jai pateikiama apdorojimui tik sąskaitos ir perspėjimai. Už užsakymus iš esmės yra atsakingas vien tik Kilimų skyriaus vadovas. Tačiau savo sudarytas sutartis turi pateikti verslo vadovybei: ponui M. S. hler. Jai nėra žinoma, ar S. žino apie šią operaciją. Su firma (duomenys neskelbtini) jie niekada neturėjo verslo ryšių, o su firma (duomenys neskelbtini) turėjo. 2006 metų pabaigoje R. išėjo iš firmos (duomenys neskelbtini). 2007-06-05 jie gavo iš SAMPO BANK žinią apie perimtus iš firmos (duomenys neskelbtini) mokestinius pareikalavimus. Ji pareikalavo sąskaitų, bet jokio atsakymo negavo. Šiuo laikotarpiu pas juos apsilankė Bochumo mokesčių paieškos tarnybos atstovai ir prašė verslo operacijas su firma (duomenys neskelbtini) pagrindžiančių dokumentų. Ponui Pothmanui pateikė visų dokumentų kopijas. Apie šių tyrimų priežastį jai nebuvo pranešta. Šie SAMPO banko reikalavimai buvo patenkinti, jie apie tai nieko nebegirdėjo. 2008-04-22 jie vėl gavo SAMPO banko mokestinių pareikalavimų sąrašą: iš viso 8 sąskaitas. Jie kreipėsi dėl teisinės pagalbos į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Buvo pareikalauta dokumentų, susijusių su sąskaitomis, 2008-06-02 gavo perspėjimą iš firmos (duomenys neskelbtini), perdraudiko. Čia buvo pateikti ir SAMPO BANK/ firmos (duomenys neskelbtini) pareikalavimai. Ant dokumentų užsakymų/sąskaitų yra pono R. parašai. Po to jie iš kai kurių savo tiekėjų telefono skambučių sužinojo, kad firma (duomenys neskelbtini) uždarė jų kreditinę liniją. Taigi tos firmos, kurios turėjo firmos (duomenys neskelbtini) draudimą, nutraukė tiekimą jiems. Jie šį reikalą perdavė (duomenys neskelbtini) Kelne, o vėliau papildomai (duomenys neskelbtini) Bonoje. Įrašas firmoje (duomenys neskelbtini) buvo panaikintas ir tiekimai galėjo būti atnaujinti. Ar firma (duomenys neskelbtini) turėjo nuostolių, jai nėra žinoma, kadangi pateiktos sąskaitos nebuvo apmokėtos. Jai nėra žinoma, ar ponas R. buvo dėl to apklaustas. Daugiau aplinkybių, galinčių padėti išaiškinti šią bylą, nežino (9 t. 21-26 b. l.).

8) pateikė 2007-06-05 AB SAMPO banko raštą firmai R. M., kuriame nurodytos dar neapmokėtos UAB “(duomenys neskelbtini)” išrašytos sąskaitos, ir firmos R. M. atsakymą, kuriame prašoma atsiųsti sąskaitas ir kontraktą, kadangi ši firma jų neturi. Taip pat pateikti kiti susirašinėjimo dėl apmokėjimo pagal UAB (duomenys neskelbtini)” išrašytas sąskaitas dokumentai, tame tarpe ir firmos R. M. susirašinėjimo su Sampo banku bei su draudimo įmone (duomenys neskelbtini), dokumentai (9 t., b.l. 72-94).

9) pateikė 2008-10-30 vyr.kriminalin. komisaro Fredi Schmitte raštą komisarui Peter Zimmermann, rašte nurodyta, kad Vokietijos įmonės (duomenys neskelbtini) vadovė K. S. pranešė, jog 2008 m. balandžio mėn. gavo AB Sampo banko laišką, kuriame rašoma, kad bankas perėmė firmos (duomenys neskelbtini) neapmokėtas sąskaitas už 342000 EUR sumą. Sąskaitos buvo perduotos firmos UAB „(duomenys neskelbtini)“. K. S. tvirtino, kad jos firma niekada neturėjo nei verslo, nei kitų kontaktų su firma UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ant dokumentų – sąskaitų antspaudas ir firmos (duomenys neskelbtini) darbuotojo parašas buvo nukopijuoti, o po to nuskenuoti. Paprasta akimi matyti, kad parašas ir antspaudai nesiskiria nuo originalo. Taip pat rašte nurodyta, kad firma (duomenys neskelbtini) gavo faksą iš (duomenys neskelbtini) – reikalaujama apmokėti minėtą sumą. Po to, minėta vadovė K. S. susisiekė su viena iš (duomenys neskelbtini) darbuotojų, iš kurios sužinojo, kad, matyt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė bankui suklastotas sąskaitas, norėdama gauti kreditų Lietuvos banke (9 t., b.l. 150-153).

10) pateikė Kelno prokuratūros raštą firmai R. M., rašte nurodyta, kad R. R. atžvilgiu tyrimas nutraukiamas, kadangi nenustatyta, jog parašai, esantys dokumentuose yra jo paties suklastoti (9 t., b.l.163-164).

11) pateikė firmos (duomenys neskelbtini) raštą (duomenys neskelbtini), rašte nurodyta, kad firma (duomenys neskelbtini) neturi ir niekada neturėjo verslo ryšių su firma UAB “(duomenys neskelbtini)” – jie nežino tokios firmos. Jie nebuvo nei užsakę, nei gavę prekių iš firmos UAB “(duomenys neskelbtini)”, todėl ši įmonė jų atžvilgiu neturi reikalavimų. Firma (duomenys neskelbtini) pareikš teisminius reikalavimus atlyginti žalą dėl nuostolių, kuriuos patirs ar jau patyrė (9 t., b.l. 174-175).

Iš Teisinės pagalbos prašymu (Nr. 4-2/24-1319) gautų duomenų matyti, kad Vokietijos teisėsaugos pareigūnai atliko šiuos veiksmus bei pateikė šiuos duomenis :

apklausė K. S., gim. 1941 m., firmos (duomenys neskelbtini) administracijos vadovę, kuri parodė, kad 2008-04-22 AB Sampo banko raštą. Jame buvo pranešama, kad firma UAB „(duomenys neskelbtini)“, Kaunas, Lietuva, perleido neva jų firmos neapmokėtas sąskaitas. Bankas pranešė rašte atitinkamus sąskaitų numerius ir sumas. Šį raštą tvarkė jų firmos darbuotojas Wylezalek. Jų firmos darbuotojai nustatė, kad jie niekada nepalaikė ryšių su firma iš Kauno, tad negalėjo būti neapmokėtų sąskaitų. Raštui nebuvo skirta dėmesio. Po to, 2008-05-28 jie gavo firmos (duomenys neskelbtini) faksogramą. Joje buvo reikalaujama kuo greičiau apmokėti pagal įvairias sąskaitas susidariusią pradelstą 342614,45 EUR sumą. Buvo pridėta sąskaitų numerių ir sumų suvestinė, kaip ir pirmiau minėtame banko rašte. Maždaug tuo pat metu iš vieno tiekėjo sužinojo, kad (duomenys neskelbtini), su kuria bendradarbiauja jų firma, perpus sumažino jų kredito liniją. Dėl tos priežasties prekių, kurių jiems skubiai reikėjo, tiekėjas atsisakė jas tiekti. (duomenys neskelbtini) yra viena didžiausių garsių kredito draudėjų, dirbančių visame pasaulyje. Ši (duomenys neskelbtini) reakcija sukėlė didelę grėsmę jų firmos verslui. Jie tuoj pat pranešė Sampo bankui, firmai „(duomenys neskelbtini), Lietuvoje ir filialui Vokietijoje, kad jie nėra šios, jiems nežinomos firmos Kaune skolininkai. Mokesčių mokėjimo tvarkos pažeidimų išaiškinimo tarnyba jiems pranešė, kad Vokietijos firma „(duomenys neskelbtini)“ tiekė prekes UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat minėta tarnyba atsiuntė jiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų kopijas, kurias gavę jie buvo labai nustebę, kaip ši Lietuvos firma, su kuria jie niekada neturėjo jokių verslo ryšių, galėjo gauti jų antspaudą ir vieno iš jų darbuotojų parašą. Vėliau nustatė, kad jų firma su firma „(duomenys neskelbtini)“ turėjo verslo ryšių. Reikalai buvo tvarkomi be jokių trukdžių. Firma tiekė, o jie mokėjo (10 t. 79-81, 89-93 b. l.).pateikė Metmann apskrities policijos valdybos 2 policijos komisariato baigiamąją pažymą, kurioje nurodyta, kad tariamose UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitose, išrašytose firmai (duomenys neskelbtini), pastarosios įmonės antspaudas ir darbuotojų parašai akivaizdžiai nuskenuoti nuo tuomečio Goldkuhle užsakymo blanko, skirto firmai „(duomenys neskelbtini)“ ir nukopijuoti ant firmos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų raštų. Vienareikšmiškai matyti, kad visi antspaudų ir parašų atvaizdai yra identiški. Firmos „(duomenys neskelbtini)“ administracijos vadovas yra S. S., kuris manytina yra statytinis direktorius. Užsienio tarnybos duomenimis šis asmuo yra išvykęs į savo gimtinę Šri Lanką. Šiai firmai faktiškai vadovavo R. M. arba jo sūnus A. M.. Abu yra stambiausi kilimų prekeiviai Europoje. Išduotas A. M., gim. 1971 m., arešto orderis dėl apgaulės. Suklastotoje sutartyje tarp firmos (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ figūruoja kaip pastarosios įmonės direktorius – A. M., kuris taip pat, manytina, kilęs iš Šri Lankos ar Indijos. Rheinisch-Bergisch apskrities kriminalinės policijos pareigūnas informavo apie analogišką atvejį, kai iš (duomenys neskelbtini) taip pat pareikalavo apmokėti Lietuvos firmos sąskaitas, kurios faktiškai niekada nebuvo išrašytos ir buvo visai nepagrįstos, jų suma apie 250000 eurų. Buvo nustatyta, kad pateikti reikalavimai buvę neteisėti. Reikalas išspręstas. Apibendrinant galima pasakyti, kad, matyt, firma UAB „(duomenys neskelbtini)“, siekdama gauti kreditų banke ir draudimą, pateikė suklastotas sąskaitas (10 t. 82-84, 94-98 b. l.).atsakant į teisinės pagalbos prašymą, Mokesčių mokėjimo tvarkos pažeidimų išaiškinimo tarnyba pateikė 2010-05-27 pranešimą apie tai, kad Vokietijos firmų „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ administracijos vadovo S. S., gim. 1973 m., atžvilgiu dėl įtarimo piktybiškai nemokėjus apyvartos mokesčio 2005-2007 m. laikotarpyje atliekamas ikiteisminis tyrimas mokestinėje baudžiamojoje byloje baigtas 2009-07-08 tyrimo ataskaita. Byla perduota Bochum prokuratūrai ir ten tęsiamas jos nagrinėjimas, bylos Nr. (duomenys neskelbtini). Abi aukščiau minėtos firmos 2007 m. nutraukė savo veiklą ir per tą laiką išbrauktos iš Recklinghausen apylinkės teismo Prekybos registro dėl nemokumo. Apklausti įmonės administracijos vadovą kaip liudytoją nėra galimybės, kadangi jis nuo 2007 m. pabaigos nežinomu adresu gyvena Indijoje arba Šri Lankoje. Ikiteisminio tyrimo metu buvo konfiskuoti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir firmos „(duomenys neskelbtini)“ firmai „(duomenys neskelbtini)“ išrašyti su kilimų tiekimais susiję važtaraščiai ir sąskaitos bei CMR dokumentai. Firma „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ patiekė kilimus ir išrašė šias sąskaitas: 2006-04-18 už 71512,65 EUR sumą ir 2006-07-10 už 42920,75 EUR sumą. 2006-04-21 firma UAB „(duomenys neskelbtini)“ į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, esančią banke National Bank, Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 35000 eurų (10 t., b.l. 117-120).

Iš AB “Medicinos bankas” pateiktų dokumentų, susijusių su firmos “(duomenys neskelbtini)” sąskaitos atidarymu, internetine bankininkyste bei sąskaitų išrašus, matyti, kad buvo daromi pavedimai įmonei UAB “(duomenys neskelbtini)”. Pervestais pinigais buvo atsiskaitoma už Vokietijos įmones pagal faktoringo sutartį (11 t. 136-200 b. l., 12 t. 1-200 b. l., 13 t. 1-53 b. l.).

Iš 2010-02-25 UAB “Baltic express” rašto matyti, kad jokių sandorių, sutartinių įsipareigojimų, PVM sąskaitų faktūrų ir jokių kitų dokumentų su UAB „(duomenys neskelbtini)” neturėjo (13 t., b.l. 76-78).

Iš LTEC specialistų atlikto parašų tyrimo 2009-06-15 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad kasos pajamų orderiuose 2007-10-26 Nr. 298570, 2007-11-05 Nr. 321751, 2007-11-29 Nr.389200, 2007-11-30 Nr. 390370, ties išspausdintais žodžiais “Mokėtojo parašas” neegzistuojančio asmens J. P. vardu pasirašė A. M. (14 t., b.l. 2-10).

Iš 2009-02-18 dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad V. G. pateikė: dvi 2007-01-23 sutartis, kurios buvo sudarytos tarp UAB “(duomenys neskelbtini)” ir firmų (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) (originalios). Šios sutartys patvirtina V. G. apklausoje nurodytas aplinkybes (14 t., b.l. 47-54).

Iš 2008-12-22 dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad G. Š. pateikė 2006-05-02 su UAB “(duomenys neskelbtini)” sudarytą Negyvenamų patalpų nuomos sutartį Nr. 1 (kopija) (14 t., b.l. 39-43).

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad nusikaltimų sudėtys, esančios kaltinamųjų veikose visiškai įrodytos, kaltinamojo A. M. veikos teisingai kvalifikuotos pagal LR BK 182 str. 2 d., 222 str. 1 d., 300 str. 3 d., 300 str. 1 d., R. M. veikos teisingai kvalifikuotos pagal LR BK 222 str. 1 d.

numatytų LR BK 182 str. 2 d. ir 300 str. 3 d.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Sukčiavimas pagal LR BK 182 str. 2 d. objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) didelės vertės svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) didelės vertės svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) didelės vertės turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) didelės vertės turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti. Pagal LR BK 190 str. 1 d. didelės vertės turtu laikomas turtas, kurio vertė viršija 250 MGL dydžių sumą. Sukčiavimu gali būti pripažįstami ir tokie atvejai, kai neteisėta turtinė nauda gaunama apgaulingai nukentėjusiesiems žadant suteikti atitinkamas paslaugas. Tai gali būti daroma ir sudarant fiktyvias sutartis (t.y. sutartis, kurių neketinama vykdyti) dėl paslaugų teikimo ir taip įtraukiant nukentėjusiuosius į jiems žalingus sandorius. Šiuo atveju sukčiavimas susijęs ir su iš sutarties kylančių pareigų nevykdymu, jų netinkamu vykdymu ar tik šių pareigų vykdymo imitavimu. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo apgaulės įtakoje savanoriškai patys perleidžia turtą ar teisę į turtą kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti. Apgaulė pasireiškia turto savininko arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes ir pan. Turto užvaldymas arba teisės į turtą įgijimas piktnaudžiaujant pasitikėjimu yra viena iš apgaulės formų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimas Nr. 8 „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose (BK 274 ir 275 str.)“, TP Nr. 10, 3 p.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t.y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtapos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu. Turto savininkas ar valdytojas gali būti suklaidinamas dėl kaltininko ketinimų įvairiais būdais, tačiau visų jų esmė apsunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problemišką pažeistos teisės atkūrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-851/2001).

BK 300 str. siekiama apsaugoti tokias vertybes, kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas, ir taip užtikrinama normali, teisinga dokumentų apyvarta. Dokumento suklastojimu pripažįstamas tiek netikro dokumento pagaminimas, tiek ir sąmoningas melagingų duomenų įrašymas į tikrą dokumentą, pakeičiant dokumento turinį. Tokiu atveju paprastai teisinga informacija panaudojus intelektualias kaltininko pastangas pakeičiama - įrašomi į tikrą dokumentą melagingi įrašai, kiti tikrovės neatitinkantys duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-244/2009, 2K-132/2008, 2K-607/2007).

Privačių asmenų sukurti dokumentai taip pat gali būti BK 300 str. numatytos nusikalstamos veikos dalykas, jei juose įtvirtinta informacija, turinti reikšmės juridinių faktų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-200/2008).

BK 300 str. 3 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už tikro dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu, jeigu dėl to padaryta didelės žalos. Šiuo atveju yra būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką – dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu, tačiau ir pavojingus padarinius bei priežastinį ryšį tarp veikos ir didelės žalos padarymo. Kvalifikuojant veiką pagal BK 300 str. 3 d. būtina nustatyti ir kaltininko tyčią, t. y. kad jis suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, supranta, kad neturėdamas teisės dokumente įtvirtina tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie gali sukelti teisines pasekmes, ir tai atlieka sąmoningai, nori taip veikti, be to, supranta, kad dėl jo veikimo atsiras didelė žala, ir tokių padarinių nori arba sąmoningai leidžia jiems atsirasti.

Tai, kad didelė žala yra būtinasis BK 300 str. 3 d. numatyto nusikaltimo požymis, kelia atitinkamus reikalavimus ir įrodinėjimo procesui. Dokumento suklastojimui pagrįsti nepakanka nustatyti neteisingų duomenų įrašymo į dokumentą fakto – būtina atskleisti kaltės turinį, nustatant tiek kaltininko psichinį santykį su pavojinga veika, tiek su pavojingais padariniais, nustatyti, kokie buvo kaltininko tikslai ir motyvai.

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio steigėjo steigiamojo sprendimo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracijos vadovu – direktoriumi buvo išrinktas A. M. (4 t., b.l. 36, 13 t., b.l. 68-69).

Nagrinėjamu atveju 2006-09-27 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „Sampo bankas“ (dabar – Danske banko AS Lietuvos filialas) buvo sudaryta Faktoringo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo perleisti bankui reikalavimo teises gauti išmokas iš Vokietijos įmonių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ už parduotas prekes – kilimus (1 t., b.l. 44-54). Buvo nustatytas faktoringo limitas trims užsienio pirkėjams 492 350 EUR iki 2007-09-24.

Pagal CK 6.903 str. 1 d., faktoringo sutartimi viena šalis (finansuotojas) perduoda arba įsipareigoja perduoti kitai šaliai (klientui) pinigus mainais už kliento (kreditoriaus) piniginį reikalavimą, susijusį su prekių pardavimu, darbų atlikimu ar paslaugų teikimu, trečiajam asmeniui (skolininkui), o klientas perleidžia arba įsipareigoja perleisti finansuotojui piniginį reikalavimą skolininkui (finansavimas su sąlyga perleisti piniginį reikalavimą) ir mokėti sutartyje nustatytą atlyginimą.

2007-01-27 Susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini)-P-1 buvo padidintas faktoringo limitas iki 695 088 EUR trims užsienio pirkėjams laikotarpiui iki 2007-09-24 (5 t., b.l. 10). 2007-03-28 Susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini)-P-2 buvo pakeistas 695 088 EUR faktoringo limitas, t.y. paliktas dviems užsienio pirkėjams laikotarpiui iki 2007-09-24 (5 t., b.l. 11). 2007-09-21 Susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini)-P-3 faktoringo limitas 695 088 EUR nustatytas dviems Vokietijos pirkėjams ((duomenys neskelbtini) – 386 648 EUR ir (duomenys neskelbtini) – 308 440 EUR) laikotarpiui iki 2008-09-24 (5 t., b.l. 12).

Tam, kad avansinės išmokos pagal minėtą Faktoringo sutartį būtų išmokėtos kaltinamasis pateikė bankui 2006-09-14 Pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Vokietijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b.l. 58-60) bei 2006-10-25 Pirkimo –pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Vokietijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ (5 t., b.l. 18-20). O tam, kad banką įtikintų, kad prekės pagal aukščiau minėtas sutartis yra išvežamos iš Lietuvos, A. M. pateikė bankui sąskaitas – faktūras, prašymus patvirtinti reikalavimo teisės perėmimą bei tarptautinius krovinių transportavimo važtaraščius.

Kaip matyti iš tarptautinių krovinių transportavimo važtaraščių, UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovinius Vokietijos įmonei „(duomenys neskelbtini)“ transportuodavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalba. Iš 2008-06-17 UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašto matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekada nebendradarbiavo ir jokių verslo ryšių neturėjo (1 t., b.l. 99). Iš 2010-02-25 pranešimo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių sandorių, sutartinių įsipareigojimų, PVM sąskaitų faktūrų ir jokių kitų dokumentų su UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo (13 t., b.l. 78). Be to, kaip matyti iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės, automobiliai valstybiniais numeriais, nurodytais tarptautinių krovinių transportavimo važtaraščiuose (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nėra krovininiai ir nepriklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ (8 t., b.l. 14-17). Jokių kitų duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ už pervežimo paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė byloje nėra. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiant jį teisme nurodė, kad prekes pirkdavo iš Vokietijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“. Prekės į Lietuvą nebuvo atvežamos, o laikomos minėtoje įmonėje, nes tai daryti nebuvo tikslinga. Šiuo atveju teismas daro išvadą, kad pats kaltinamasis pripažino faktą, kad prekės nebuvo transportuojamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalba. Vadinasi, transporto važtaraščiai, nurodyti kaltinime (2007-05-11 Nr. 725534 (8 t., b.l. 12), 2007-10-25 Nr. AZ 725533 (9 t., b.l. 111, 112), 2007-10-26 Nr.AZ 725532 (9 t., b.l. 107, 108), 2007-11-25 Nr. AZ 725535, 2007 Nr. 725536 (9 t., b.l. 9, 10), 2007-12-27 Nr. AZ 725537) buvo surašyti fiktyviai tam, kad banką įtikinti, kad prekės yra išvežamos iš Lietuvos.

Kaip matyti, iš Pažymos apie UAB (duomenys neskelbtini)“ dokumentais įformintą kilimų pardavimą Vokietijos įmonėms laikotarpiu nuo 2009-09-22 iki 2007-12-31, Vokietijos įmonėms buvo išrašytos 54 sąskaitos viso 2 843 519,22 EUR (9 518 105,14 Lt) sumai (5 t., b.l. 23-24). Iš Danske Banko sąskaitos ataskaitos už laikotarpį nuo 2006-09-01 iki 2008-06-12 matyti, kad nuolat vyko faktoringo avanso išmokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu, viso 2 405 977,60 Lt (695 088,00 EUR) (1 t., b.l. 61-79).

Iš 2006-09-25 Prekinio kredito draudimo sutarties PKD Nr. 0183/06 matyti, kad (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė Prekinio kredito draudimo sutartį, pagal kurią draudimo sutarties galiojimo laikotarpiui buvo apdrausti prekiniai kreditai, suteikti Vokietijoje veikiantiems ūkio subjektams. Draudimo suma – 1 700 000,00 Lt, bendra prekinių kreditų apyvarta – 6 000 000,00 Lt. (13 t., b.l. 85-87). Liudytoja A. N. apklausta patvirtino, kad dirba draudimo bendrovėje (duomenys neskelbtini), kuri apdraudė pirkėjus, t.y. Vokietijos įmones dėl jų mokumo, kad 2008 m. gegužės mėn. jiems susisiekus su minėtomis įmonėmis, paaiškėjo, kad jie iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių prekių nepirko, kad parašai esantys sutartyse yra suklastoti, kad jokių santykių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra.

Iš Vokietijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atstovo rašto matyti, kad „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra susijęs, jokių pinigų sumų nėra įsipareigojęs jai sumokėti (1 t., b.l. 107-108). Iš Vokietijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ rašto matyti, kad „(duomenys neskelbtini)“ jokių verslo santykių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekada neturėjo, pas juos prekių neužsakinėjo ir jų negavo (1 t., b.l. 105-106). Pagal teisinės pagalbos prašymą buvo apklausta liudytoja K. S., kuri yra Vokietijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ administracijos vadovė. Ji patvirtino, kad jų įmonė niekada nepalaikė jokių ryšių su UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl jokių neapmokėtų sąskaitų negalėjo būti pateikta. Be to, pagal teisinės pagalbos prašymą buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo nustatyta, kad 2006 m. liepos mėn. „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudariusi kontraktą su „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra siejama su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Suradus tariamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas, išrašytas „(duomenys neskelbtini)“, buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) antspaudas ir šios firmos darbuotojų parašai yra nuskenuoti nuo užsakymo blanko, skirto firmai „(duomenys neskelbtini)“ ir nukopijuoti ant UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų raštų. Matyti, kad visi antspaudų ir parašų atvaizdai yra identiški (t. 10, b.l. 88-104). Iš teisinės pagalbos prašymo matyti, kad „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2007 m. savo veiklą nutraukė (t. 10, b.l. 118-119). Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad „(duomenys neskelbtini)“ tiekė kilimus Lietuvos įmonėms „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Apklausta „(duomenys neskelbtini)“ biuro darbuotoja I. S. parodė, kad kilimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo patiekti. Šių tiekimų suma sudarė apie 250 000 eurų. Visos sąskaitos ir važtaraščiai yra susegti „(duomenys neskelbtini)“ segtuve, tačiau nei vienas apmokėjimas už šiuos kilimų tiekimus nebuvo įformintas „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitose (1. 10, b.l. 121). Pagal teisinės pagalbos prašymą apklaustas liudytojas R. R. nurodė, kad jis „(duomenys neskelbtini)“ vardu sudarė sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau ar pateiktoje 2006-09-14 Sutarties kopijoje yra jo parašas, negali garantuoti visiškai. Jo parašai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo žinomi. Kiek buvo sudarę sutarčių, tačiau prekės niekada nebuvo tiekiamos „(duomenys neskelbtini)“ (8 t., b.l. 148-149).

Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis A. M., siekdamas gauti didelės naudos, pagamino dokumentus ir jais pasinaudojo. Nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamojo veikoje yra visiškai įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. ir 300 str. 3 d.

Dėl kaltinamųjų A. M. ir R. M. padarytų

nusikaltimų, numatytų LR BK 222 str. 1 d.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. LR BK 222 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų padarymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. (galioja nuo 2002-01-01) reikalavimus, „.... už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“.

Iš 2006-05-02 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomos teise valdyti ir naudotis ūkinės paskirties pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), o UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo mokėti 3000 Lt mėnesinį pastato nuomos mokestį, sumokant už 3 mėnesius į priekį (14 t., b.l. 41-43).

Motyvuojamoji dalis

Kaip matyti iš bylos medžiagos kaltinamasis A. M. išrašė ir pats patvirtino parašu bei pateikė pasirašyti vyr. buhalterei R. M. 9 kasos išlaidų orderius, pagal kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) nuomą (4 t., b.l. 68-76). Byloje apklausus liudytoją G. Š., kuri yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, pastaroji parodė, kad sutartis dėl patalpų nuomos su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta 5 metų laikotarpiui, kad kaltinamasis sumokėjo už nuomą 9000 Lt ir daugiau nemokėjo, nors patalpomis ir naudojosi.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad Kasos išlaidų orderiai 2007-05-02 Nr. 139, 2007-06-01 Nr. 154, 2007-07-05 Nr. 169, 2007-08-22 Nr. 194, 2007-09-21 Nr. 210, 2007-10-18 Nr. 223, 2007-11-30 Nr. 235, 2007-12-10 Nr. 239 gavėjo nepasirašyti ir nepateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui pasirašyti patvirtinant apie pinigų gavimą, tačiau piniginę sumą pagal minėtus kasos išlaidų orderius į kasos knygos išlaidas įrašė kaip išmokėtas.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ (toliau – Taisyklės) 19 punktą, jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti. Vadinasi, esant išdėstytoms aplinkybėms, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigai sumokėti nebuvo.

Vadovaujantis Taisyklių 18 punktu, kur numatyta, kad ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris privalo kontroliuoti, kad būtų tinkamai tvarkoma kasos knyga, kad jo nurodymai kasininkui yra privalomi, teismas konstatuota, kad įmonės vyr.buhalterė R. M. neužtikrino, kad į kasos knygos išlaidas būtų įrašyti apmokėti ir pinigų gavėjų pasirašyti kasos išlaidų orderiai.

Tokiu būdu kaltinamieji nepagrįstai įformino apskaitoje išmokėjimą iš kasos grynais pinigais, dėl ko pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (galioja nuo 2002-01-01) 4 str., kuriame nurodoma, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama....“, 6 str., kuriame nurodoma, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, 12 str. kuriame nurodoma, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais ir apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.“, LR Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų “Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklų” (2002-07-01 Nr.1021 redakcija) 19 p., kuriame nurodoma, kad “Jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti“.

Byloje ištirtais duomenimis buvo nustatyta, kad kaltinamasis siekdamas sau naudos suklastojo dokumentus ir jais pasinaudojo. Tai, kad suklastoti dokumentai ir duomenys buvo įforminti apskaitoje leidžia teigti, kad kaltinamais A. M. nurodė kaltinamajai R. M. įforminti suklastotus dokumentus:

1. 2006-09-14 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Vokietijoje registruotos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini);

2. 2006-10-25 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Vokietijoje registruotos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini);

3. įmonei „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas sąskaitas – faktūras: 2006-09-22 Nr. ART0014-1, 2006-09-22 Nr. ART0014-2, 2006-09-28 Nr. ART0014-3, 2006-09-28 Nr. ART0014-4, 2006-09-29 Nr. ART0014-5, 2006-09-29 Nr. ART0014-6, 2006-10-20 Nr. ART0015, 2007-01-09 Nr. ART0017, 2007-01-19 Nr. ART0021, 2007-01-25 Nr. ART0022, 2007-02-01 Nr. ART0023, 2007-02-06 Nr. ART0024, 2007-03-03 Nr. ART0027, 2007-03-27 Nr. ART0029, 2007-06-05 Nr. ART0033, 2007-06-11 Nr. ART0036, 2007-06-22 Nr. ART0038, 2007-06-22 Nr. ART0039, 2007-06-28 Nr. ART0040, 2007-06-28 Nr. ART0041, 2007-07-20 Nr. ART0042, 2007-08-06 Nr. ART0044, 2007-10-05 Nr. ART0048, 2007-10-09 Nr. ART0050, 2007-10-25 Nr. ART0053, 2007-10-26 Nr. ART0054, 2007-11-05 Nr. ART0055, 2007-11-05 Nr. ART0056, 2007-11-26 Nr. ART0058, 2007-11-28 Nr. ART0059, viso už 5549361,38 Lt;

4. įmonei „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas sąskaitas – faktūras: 2006-10-30 Nr. ART0016, 2007-01-09 Nr. ART0018, 2007-01-12 Nr. ART0019, 2007-01-17 Nr. ART0020, 2007-02-15 Nr. ART0025, 2007-03-03 Nr. ART0026, 2007-03-27 Nr. ART0028, 2007-05-29 Nr. ART0030, 2007-05-30 Nr. ART0031, 2007-05-31 Nr. ART0032, 2007-06-06 Nr. ART0034, 2007-06-06 Nr. ART0035, 2007-06-14 Nr. ART0037, 2007-07-25 Nr. ART0043, 2007-08-09 Nr. ART0045, 2007-08-28 Nr. ART0046, 2007-08-30 Nr. ART0047, 2007-10-05 Nr. ART0049, 2007-10-09 Nr. ART0051, 2007-10-10 Nr. ART0052, 2007-11-25 Nr. ART0057, 2007-11-30 Nr. ART0060, 2007-12-27 Nr. ART0061, 2007-12-28 Nr. ART0062, viso už 3968743,76 Lt,

5. tarptautinius krovinių transportavimo važtaraščius: 2007-05-11 Nr. 725534, 2007-10-25 Nr. AZ 725533, 2007-10-26 Nr.AZ 725532, 2007-11-25 Nr. AZ 725535, 2007 Nr. 725536, 2007-12-27 Nr. AZ 725537,

6. Vokietijos įmonės (duomenys neskelbtini) vardu išrašytas sąskaitas – faktūras: 2006-04-12 Nr. 0012-04-2006, 2006-04-18 Nr. 0018-04-2006, 2006-04-18 Nr. 0018-04-2006/2, 2006-05-08 Nr. 0008/1-05-2006, 2006-05-08 Nr. 0008/2-05-2006, 2006-05-08 Nr. 0008/3-05-2006, 2006-08-07 Nr. 1 D / 2006, 2006-10-19 Nr. 0019-10-2006, 2006-10-29 Nr.0029-10-2006, 2007-01-05 Nr. 0005-01-2007, 2007-02-01 Nr. 0001-02-2007, 2007-03-14 Nr. 0014-03-2007, 2007-05-18 Nr. 0018-05-2007, 2007-06-02 Nr. 0002-06-2007, 2007-06-20 Nr. 0020-06-2007, 2007-07-06 Nr. 0006-07-2007, 2007-08-05 Nr. 0005-08-2007, 2007-10-04 Nr. 0004-10-2007, 2007-10-08 Nr. 0008-10-2007, 2007-11-05 Nr. 0005-11-2007, 2007-12-24 Nr. 0024-12-2007, iš viso už 12088169,93 Lt;

7. 180000,00 Lt trumpalaikę paskolą pagal 2007-06-01 kasos pajamų orderį serija ART Nr.108.

Liudytojas Rimgaudas K. V. apklaustas posėdžio metu patvirtino, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitininku, kad sąskaitose Nr. ART0062, ART0061, ART0060, ART0059, ART0057, ART0058, ART0056, ART0055, ART0054, ART0053, ART0052, ART0054, ART0050, ART0049, ART0048 ties jo pavarde, nors ir parašyta su klaida – V. – yra ne jo parašai, kad kai A. M. jam pateikė minėtas sąskaitas, ant jų jokių parašų nebuvo. Vadinasi, vyr. buhalterei R. M. įvykdžius direktoriaus A. M. nurodymus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje minėtų suklastotų dokumentų pagrindu buvo įformintos realiai neįvykusios ūkinės operacijos, dėl ko A. M. pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (galioja nuo 2002-01-01) 4 str., kuriame nurodoma, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama....“, 6 str., kuriame nurodoma, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, 12 str. kuriame nurodoma, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais ir apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.“

Pažymėtina, kad Kauno apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija patvirtino, kad R. M. Metinių pajamų mokesčio deklaracijų ir Metinių gyventojo (šeimos) turto deklaracijų už 2005-2007 m. neteikė (13 t., b.l. 75).

Pagal darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius (8 t., b.l. 23-47), įrašytus į kasos išlaidų orderius ir kasos knygos išlaidas nuo kasos nurašyta 33 606,02 Lt, tačiau pinigų gavėjai pasirašė tik už 18517,53 Lt. Vadinasi, bendrovės kasoje buvo vykdomos atsiskaitymo operacijos, tačiau ne taip, kaip surašyta kasos knygose ir registruose, dėl ko pažeidė LR Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų “Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklų” (2002-07-01 Nr.1021 redakcija) 19 p., kuriame nurodoma, kad “Jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti“.

Dėl šių LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 ir LR Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų “Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklų” reikalavimų pažeidimo iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2005-09-01 iki 2007-12-31, dėl to teismas konstatuota, kad kaltinamieji apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą. Nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamųjų A. M. ir R. M. veikoje yra visiškai įrodyta, jų veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d.

Dėl kaltinamojo A. M. padaryto

nusikaltimo, numatyto LR BK 300 str. 1 d.

Kaltinamasis A. M. kaltinamas, kad laikotarpiu nuo 2007-10-26 iki 2007-11-30 AB „Sampo bankas“ Kauno filialo patalpose adresu Savanorių pr. 363, Kaunas, AB „Sampo bankas“ pasirašė kasos pajamų orderiuose už neegzistuojantį asmenį J. P., kuris neva už firmą (duomenys neskelbtini) įnešė į minėto banko kasą iš viso 191 866,6 EUR (662 476,99 Lt).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

Iš 2009-06-15 Lietuvos teismo ekspertizės centro Specialisto išvados Nr. 11-1405(09) matyti, kad 2007-06-15 kasos pajamų orderyje Nr. 921158 (t. 14, b.l. 6), ties išspausdintais žodžiais „Mokėtojo parašas“ neegzistuojančio asmens J. P. vardu pasirašė ne A. M., bet kitas asmuo. Be to, buvo nustatyta, kad Kasos pajamų orderiuose 2007-10-26 Nr. 29870, 2007-11-05 Nr. 321751, 2007-11-29 Nr. 389200, 2007-11-30 Nr. 390370 (t. 14, b.l. 7-10), ties išspausdintais žodžiais „Mokėtojo parašas“, neegzistuojančio asmens J. P. vardu pasirašė vienas ir tas pats asmuo, būtent A. M.. O Kasos pajamų orderiuose 2007-10-26 Nr. 29870, 2007-11-05 Nr. 321751, 2007-11-29 Nr. 389200, 2007-11-30 Nr. 390370 ir 2007-06-15 kasos pajamų orderyje Nr. 921158, ties išspausdintais žodžiais „Mokėtojo parašas“, neegzistuojančio asmens J. P. vardu pasirašė skirtingi asmenys (t. 14, b.l. 1-5).

Liudytojas V. G. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir byloje parodė, kad jis yra JAV registruotos firmos „(duomenys neskelbtini)“ savininkas – vienintelis akcininkas ir prezidentas. Šioje įmonėje asmuo vardu J. P. niekada nedirbo, jis tokio nepažįsta. Be to, jis nieko nežino apie aplinkybes, kad A. M. pateikė AB „Sampo bankui“ J. P. pasirašytus kasos pajamų orderius, kuriais buvo įnešami pinigai už firmą „(duomenys neskelbtini)“. Liudytojas patvirtino, kad jokių pinigų AB „Sampo bankui“ neįnešinėjo. Jų įmonė apskritai nebuvo niekam skolinga. Jie patys skolino pinigus. Šiai dienai A. M. yra negrąžinęs jam didelės pinigų sumos.

Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis A. M. pagamino dokumentus ir jais pasinaudojo. Nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamojo A. M. veikoje, yra visiškai įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d.

Pažymėtina, kad aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, yra išvardytos LR BPK 3 str. Viena iš jų nurodyta šio straipsnio 1 d. 2 p. – jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai. Suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senačiai, asmens baudžiamasis persekiojimas negali būti vykdomas. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas siejamas su asmens pripažinimu kaltu ir nuosprendžio priėmimu (LR BK 95 str.). Taigi baudžiamojo proceso įstatymo formuluotė senaties terminą sieja su draudimu pradėti arba tęsti baudžiamąjį procesą ir reikalavimu jį nutraukti suėjus senaties terminui, o baudžiamasis įstatymas – su draudimu priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Pagal LR BK 95 str. 1 d. 1 punktą asmeniui, padariusiam neatsargų arba nesunkų tyčinį nusikaltimą, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu nuo nusikaltimo padarymo praėjo penkeri metai (LR BK redakcija, galiojusi iki 2008-02-05). LR BK 95 str. 2 d. nurodyta, kad senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. M. kaltinamas nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 300 s str. 1 d., padaręs laikotarpiu nuo 2007-10-26 iki 2007-11-30, todėl baudžiamojon atsakomybėn patraukimo senaties terminas suėjo 2012 m. lapkričio 30 d.. Todėl baudžiamasis procesas dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 300 str. 1 d., nutrauktinas, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui.

Kaltinamieji A. M. ir R. M. kalti ir baustini.

Kaltinamųjų A. M. ir R. M. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta (LR BK 59 str., 60 str.).

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formas ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijas, asmenybę, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis A. M. padarė vieną nesunkų, du apysunkius ir vieną sunkų tyčinius baigtus nusikaltimus (BK 11 str., 15 str.), į tai, kad Lietuvoje gyvena laikinai (16 t., asmens duomenis, b.l. 1-2), teistas (16 t., asmens duomenis, b.l. 3-4), administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų (16 t., asmens duomenis, b.l. 9-13), VšĮ Kauno Šilainių poliklinikoje gydytis neprisirašęs, psichikos sveikatos centre nebuvo registruotas (16 t., asmens duomenys, b.l. 15), VšĮ Kauno apskrities ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninės konsultacijų kabnete nesilankė, nesigydė (16 t., asmens duomenys, b.l. 17), dirbantis (16 t., asmens duomenys, b.l. 21). Kaltinamajam skirtina sankcijos ribose numatyta terminuota laisvės atėmimo bausmė.

Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamoji R. M. padarė vieną tyčinį baigtą apysunkį nusikaltimą (BK 11 str., 15 str.), į tai, kad neteista (16 t., asmens duomenys, b.l. 23), administracine tvarka nebausta (16 t., asmens duomenys, b.l. 24), nedirbanti (16 t., asmens duomenys, b.l. 25), VšĮ Kauno Šilainių poliklinikoje gydytis neprisirašiusi, psichikos sveikatos centre nebuvo registruota (16 t., asmens duomenys, b.l. 15), VšĮ Kauno apskrities ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninės konsultacijų kabinete nesilankė, nesigydė (16 t., asmens duomenys, b.l. 17). Kaltinamajai skirtina sankcijos ribose numatyta bausmė – bauda.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2006-05-02 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis (kopija), esanti byloje (14 t., b.l. 41-43), 2007-01-23 Agreement No. (duomenys neskelbtini), esantis byloje (14 t., b.l. 53-54) (vertimas 10 t., b.l. 147-156), 2007-01-23 Contract No. (duomenys neskelbtini), esantis byloje (14 t., b.l. 50-52,) (vertimas 10 t., b.l. 147-156), UAB „Medicinos banko“ direktoriaus pavaduotojo D. Z. ranka daryti įrašai, A.K. M. mirties liudijimas ir vertinas į lietuvių kalbą (14 t., b.l. 128-129), A. M. laisvieji rašysenos pavyzdžiai (13 t., b.l. 196-197) – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Į kaltinamojo A. M. bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2008-07-24 – 2008-07-25 (14 t., b.l. 68, 72).

Kardomosios priemonės, skirtos A. M. – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, užstatas – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintini, 2009-02-17 Kauno m. apylinkės prokuratūros prokuroro D. P. nutarimu pakeisti kardomąją priemonę-dokumentų paėmimą į užstatą A. M. sumokėtas užstatas-20 000 (dvidešimt tūkstančių) Lt, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas A. M. (14 t., b.l. 85, 116-117).

2008-07-25 Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimais buvo laikinai apribotos R. M. ir A. M. nuosavybės teisės į jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (14 t., b.l. 188-189) bei R. M. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (14 t., b.l. 190) ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą- sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (14 t., b.l. 192-193). Laikinas nuosavybės teisės apribojimas nekeistinas ir pratęstinas iki bus išspręstas priteisto civilinio ieškinio atlyginimas bei bausmės atlikimas.

Byloje civilinis ieškovas Danske Bank A/S Lietuvos filialas pareiškė civilinį ieškinį civiliniams atsakovams A. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl 765291,49 EUR priteisimo (13 t., b.l. 162-163).Civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas baudžiamojoje byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais, liudytojų, kaltinamųjų parodymais, o kadangi nėra atlygintas, jis priteistinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 5 d., 6 d., 307 str. 1 d.,7 d., 308 str., 115 str. 1 d.,

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., 222 str. 1 d., 300 str. 3 d., 300 str. 1 d. ir nuteisti jį:

pagal LR BK 182 str. 2 d. – laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams;

pagal LR BK 222 str. 1 d. – 100 (vieno šimto) MGL dydžio, t.y. 13 000 (trylikos tūkstančių) Lt bauda;

pagal LR BK 300 str. 3 d. – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Paskirtąsias bausmes pagal LR BK 182 str. 2 d. ir LR BK 300 str. 3 d., vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., subendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę-laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 3 d., paskirtą subendrintą bausmę subendrinti su bausme, paskirta už nusikaltimą, numatytą LR BK 222 str. 1 d., taikant busmių sudėjimo principą ir paskirti galutinę subendrintą bausmę-laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams ir 100 (vieno šimto) MGL dydžio, t.y. 13 000 (trylikos tūkstančių) Lt baudą.

Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2008-07-24 iki 2008-07-25.

Baudžiamąjį procesą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui.

Kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, užstatą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti, vykdant paskirtąją bausmę.

2009-02-17 Kauno m. apylinkės prokuratūros prokuroro D. P. nutarimu pakeisti kardomąją priemonę-dokumentų paėmimą į užstatą A. M. sumokėtą užstatą-20 000 (dvidešimt tūkstančių) Lt, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti A. M..

R. M. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 222 str. 1 d. ir nuteisti ją 100 (vieno šimto) MGL dydžio, t.y. 13 000 (trylikos tūkstančių) Lt bauda.

Laikino R. M. ir A. M. nuosavybės teisių apribojimo į jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei R. M. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą- sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)- nekeisti ir pratęsti iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo.

Civilinį ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš A. M. ir R. M. 765 291,49 (septynis šimtus šešiasdešimt penkis tūkstančius du šimtus devyniasdešimt vieną eurą ir 49 eurocentus) Danske Bank A/S Lietuvos filialas naudai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2006-05-02 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis (kopija), 2007-01-23 Agreement No. (duomenys neskelbtini), esantis byloje, 2007-01-23 Contract No. (duomenys neskelbtini), UAB „Medicinos banko“ direktoriaus pavaduotojo D. Z. ranka daryti įrašai, A.K. M. mirties liudijimas ir vertinas į lietuvių kalbą, A. M. laisvieji rašysenos pavyzdžiai – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.