Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys notaras Mindaugas Ladas, Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

2008 m. gegužės 26 d. pareiškėjo seneliai A. A. Š. ir A. M. Š. sudarė testamentą, kuriuo susitarė, kad mirus pergyvenusiam sutuoktiniui, turtą paveldi anūkas A. Š..

Medicininis mirties liudijimas patvirtina, kad pareiškėjo senelė mirė (duomenys neskelbtini).

Iš Nekilnojamojo turto registro išrašų nustatyta, kad palikėjai nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas.

Mokėjimo nurodymai ir išrašai patvirtina, kad ir po palikėjos mirties buvo mokami mokesčiai ir jos turtu rūpinamasi.

Patikrinus Testamentų registre nustatyta, kad nėra įregistruota palikėjos palikimo priėmimo faktų.

Pareiškėjas nurodė, kad po senelės mirties pareiškėjas, naudojosi ir naudojasi jos paliktu namu. Nuo 2000 m. balandžio 7 d. jame deklaravęs gyvenamąją vietą ir faktiškai jame gyvena. Naudojasi likusiais daiktais, namų apyvokos reikmenimis, o taip pat ėmė valdyti, rūpintis ir prižiūrėti išvardintą nekilnojamąjį turtą, rūpinosi juo ir prižiūrėjo, mokėjo mokesčius už komunalines ir eksploatacines paslaugas. Pareiškėjas įstatymo nustatytu terminu neparašė palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimo, apie tai, kad palikimą priima ir prašo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Pareiškėjas, yra palikėjos įpėdinis pagal testamentą, kuris priėmė palikimą po senelės mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Pareiškėjas rūpinosi ir rūpinasi faktiškai valdomu turtu, jį prižiūri, atlieka priežiūros darbus, mokėjo ir moka mokesčius už elektrą, bei kitas prievoles.

Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Pareiškėjas yra palikėjos įpėdinis, todėl prašomas nustatyti faktas pareiškėjui sukels teisines pasekmes ir yra juridinę reikšmę turintis faktas. Iš surašyto testamento matyti, kad pareiškėjo senelių valia buvo savo turtą palikti pareiškėjui. Faktinis palikimo priėmimas rodo šios valios išpildymą. Bylos nagrinėjimo metu negauta suinteresuotų asmenų prieštaravimų dėl juridinio fakto nustatymo.

Suinteresuoti asmenys pateikė atsiliepimus, jog pareiškimui neprieštarauja, todėl surašytini sutrumpinti motyvai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalis).

Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 1.63 straipsnio 1 dalis). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją. Pažymėtina, kad įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pateiktais rašytiniais įrodymais pareiškėjas įrodė, kad jis po savo senelės A. A. Š., mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai priėmė ir valdo jos palikimą. Suinteresuoti asmenys neprieštaravo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Juridinių faktų nustatymas pareiškėjui reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti. Kitokia tvarka, negu kreipiantis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, pareiškėjas negali įgyvendinti savo teisių, todėl jo kreipimasis yra laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl tenkintinas (CPK 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo senelės A. A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjęs turtą valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.