Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-01-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-99-495-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-01-31
Bylos Nr.
1A-99-495-2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Pranytė-Zalieckienė (pirm.), Virginija Švedienė, Stasys Lemežis
Nuteistasis
R. K.
Nukentėjusysis
N. V.
Civilinis atsakovas
UADB

Pranešėja Daiva Pranytė–Zalieckienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-99/2011

Teisėja Alberta Baltušytė Procesinio sprendimo kategorija:(S)

1.2.25.4.3.; 2.1.7.4.; 2.1.15.1.1.

2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.; 2.4.6.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N UTARTIS

2011 m. sausio 31 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Pranytės - Zalieckienės,

teisėjų Virginijos Švedienės, Stasio Lemežio,sekretoriaujant Daivai Sutkaitienei,dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Bieliauskui,gynėjui adv. Anatolijui Novikovui,nuteistajam R. K.,nukentėjusiajam N. V. (N. V.),nukentėjusiojo atstovui Vladislav Latušinskij,vertėjai Olgai Vostrenkovai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K., civilinio atsakovo UADB (duomenys neskelbtini) atstovo J. S., nukentėjusiojo N. V. (N. V.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. spalio 12 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda.

Iš R. K. N. V. naudai priteista 41547,20 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 2000 Lt advokato atstovavimo išlaidų, viso priteista 43547,20 Lt.

Iš UADB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), būstinė (duomenys neskelbtini), ir R. K. solidariai N. V. naudai priteista - 3452,80 Lt neturtinei žalai atlyginti, 6542,00 Lt už sugadintą transporto priemonę, 178,21 Lt už medikamentus, negautų pajamų už laikotarpį nuo 2008-11-10 iki 2010-10-01 – 18048,41 Lt, viso 28221,42 Lt, o nuo 2010-10-01 iki 2011 12 06 - po 852,79 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis, jas indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

Kitoje dalyje nukentėjusiojo N. V. civilinis ieškinys netenkintas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. nuteistas už tai, kad jis, vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t.y. 2008-07-18 apie 00.10 val. Vilniuje, vairuodamas jam priklausantį motociklą Suzuki GSX-R 1000, v.n. (duomenys neskelbtini), važiavo Liepkalnio gatve nuo miesto centro link Rudaminos, buvo neatidus ir neatsargus, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, matomumą, ties sustojimu „Šalčininkų“ pradėjo lenkti priekyje važiavusį automobilį VW Passat, v.n. (duomenys neskelbtini), vairuojamą Latvijos piliečio V. P., išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su ja važiavusiu motociklu Suzuki GSX-R 750, v.n. (duomenys neskelbtini), vairuojamu N. V., po to dar atsitrenkė į automobilį VW Passat, kurį lenkė, dėl to buvo sunkiai sutrikdyta vairuotojo N. V. sveikata. Taip R. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 172, 180.3 punktų reikalavimus (KET redakcija, galiojusi iki 2008-09-01).

Šalies argumentai

Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. spalio 12 d. nuosprendį ir jį išteisinti, nesant jo veiksmuose nusikaltimo sudėties. Apeliantas skunde nurodo, jog išvada apie veikos pobūdį byloje padaryta nesilaikant reikalavimo išsamiai ir nešališkai išnagrinėti visas bylos aplinkybes (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Apelianto nuomone, toliau analizuojami įrodymai negali būti laikomi objektyviais, nes jie yra subjektyvūs.

Jei tikėti nukentėjusiojo parodymais, ką padarė pirmos instancijos teismas, tai pastarasis važiuodamas provėža, kurią palieka sunkvežimiai, savo motociklo korpusu turėjo būti priešpriešinėje eismo juostoje. Tokia provėža yra visiškai prie pat skiriamosios juostos, provėžos plotis apie 20 cm, motociklo plotis - 72 cm. Jei darytume prielaidą, jog provėža yra 10 cm nuo skiriamosios juostos, tai nukentėjusiojo motociklo korpusas apie 15 cm buvo priešpriešinėje eismo juostoje. Apelianto teigimu, pirmos instancijos teismas net nesistengė išsiaiškinti šių faktinių duomenų, nors tiek jis, tiek jo gynėjas jas nurodė. Pirmos instancijos teismas besąlygiškai rėmėsi nukentėjusiojo bei liudytojo parodymais, kurie, apelianto įsitikinimu, yra melagingi, nes akivaizdu, jog jie važiuodami lenktyniavo ir nukentėjusysis atliko tokį pat veiksmą kaip ir jis, t.y. lenkė kitą transporto priemonę, tą patvirtina tiek jo nuoseklūs parodymai, jog jam pasirodė, kad iš priekio atvažiuoja mašina (sunkvežimis), tiek lengvojo automobilio vairuotojas, kuriam irgi atrodė, jog iš priekio atvažiuoja sunkvežimis dėl plačiai išsidėsčiusių žibintų. Jei priešais atvažiuojantys motociklai būtų važiavę vienas paskui kitą, taip kaip jie teigia, tai tarp jų žibintų būtų siauras tarpas ir neatrodytų, jog priešais atvažiuoja sunkvežimis. Teismas visiškai nepagrįstai padarė išvadą, kad jo motociklas išlindo į priešpriešinę juostą 30 cm, nes nėra jokių tai patvirtinančių objektyvių įrodymų. Teismas nevertino to fakto, jog jis dar nebuvo pavijęs lengvojo automobilio, kai įvyko susidūrimas, nes atsitrenkė į jo galą ir tik po to buvo nusviestas į priešpriešinę eismo juostą. Jis dar tik buvo pradėjęs lenkti lengvąjį automobilį, prieš tai įsitikinęs, kur yra skiriamoji juosta. Be to, ekspertas teisiamajame posėdyje akivaizdžiai patvirtino, jog negalima nustatyti tikslios avarijos vietos ir atsakyti, kurio iš motociklo vairuotojo veiksmai lėmė eismo įvykį. Apeliantas skunde pažymi ir tai, kad pagal Kelių eismo taisyklių reikalavimus visi eismo dalyviai, jei jie nelenkia kitos transporto priemonės, privalo laikytis dešinės, todėl jei tikėti nukentėjusiojo ir liudytojo parodymais, kad jie nelenktyniavo, tai nukentėjusysis privalėjo laikytis dešinės. Todėl nukentėjusiojo veiksmai, apelianto nuomone, taip pat turi būti traktuotini kaip priešingi KET 172, 180.3 punktų reikalavimams.

Apelianto įsitikinimu, pirmos instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nuosprendį grindė išimtinai ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, iš esmės netikrinant jų remiantis patikimumo ir leistinumo kriterijais, neįpareigojo kaltinimą palaikančio prokuroro surinkti naujus įrodymus, nes įrodymais pripažįstami tik duomenys, ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271-292 straipsniuose nustatyta tvarka, įrodymai tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat lyginant duomenis gautus iš skirtingų šaltinių. Pirmos instancijos teismas turėjo aiškintis, koks atstumas yra tarp provėžos ir skiriamosios juostos, ir koks jos plotis. Be to, skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu, atliekant paskutinę autoįvykio ekspertizę, apeliantui net nebuvo pranešta apie jos darymą ir nepasiūlyta pateikti ekspertams savo klausimų, tuo suvaržant jo teisę į gynybą. Tuo pačiu buvo pažeistas ir BPK 7 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas.

Pirmos instancijos teismas taip pat netinkamai pritaikė ir LR BK 281 str. nuostatas, nesilaikė LAT suformuotos vienodos teismų praktikos. Apelianto nuomone, būtent nukentėjusiojo padarytas KET pažeidimas, nesilaikymas dešinės, nesant būtinumo lenkti kitą transporto priemonę, šiuo atveju buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Taigi teismas, ištyręs faktines bylos aplinkybes, neteisingai nustatė BK 281 straipsnyje numatytą priežastinio ryšio nusikaltimo sudėties požymį ir padarė išvadas, prieštaraujančias faktinėms bylos aplinkybėms.

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad apeliantui inkriminuoti KET punktų pažeidimai, tačiau neatskleista šių pažeidimų esmė, apsiribota tik KET nurodytų punktų turinio išdėstymu. Nuosprendyje, nurodant pažeidimą, dėstoma, kad jis neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas ir t.t.

Iš nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas akcentavo tik kelis iš LR CK 6.250 str. 2 d. išvardintų kriterijų. Apelianto įsitikinimu, teismas privalėjo pasisakyti dėl visų minėtame straipsnyje nurodytų kriterijų. Pirmos instancijos teismas nepasisakė ir dėl LR CK 6.282 str. nuostatų taikymo, nors tiek jo gynėjas, tiek draudimo bendrovės atstovas nurodė, jog nukentėjusiojo veiksmai turi būti įvertinti šio straipsnio prasme priteisiant žalos dydį ar visai atleidžiant nuo žalos atlyginimo. Nukentėjusysis, neturėdamas teisės vairuoti motociklą, tyčia darė teisės pažeidimą ir, kaip pats parodė teismo posėdžio metu, kad tai darė ne pirmą kartą. Įvertinus aukščiau išdėstytą, apelianto nuomone, akivaizdu, kad teismas jo atžvilgiu priteisė per didelę neturtinę žalą, nespręsdamas atleidimo nuo žalos atlyginimo klausimo.

Iš civilinio atsakovo UADB (duomenys neskelbtini) atstovo apeliacinio skundo turinio seka, jog jis prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-10-12 nuosprendį ir R. K. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį arba 60 procentų sumažinti nukentėjusiajam priteistą žalos atlyginimą, kitas priteistas sumas, nuosprendžio dalį, kuria iš UADB (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam priteistos periodinės kompensacijos, panaikinti ir šioje dalyje nukentėjusiojo civilinį ieškinį atmesti.

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai R. K. atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kadangi nebuvo surinkta pakankamai jo kaltės įrodymų. Priimdamas nuosprendį, teismas rėmėsi tik prielaidomis, interpretavo liudytojų parodymus, kurių pagrindu padarytos tikėtinos nuteistojo kaltės išvados.

Šioje byloje esančiais objektyviais bylos duomenimis, apelianto manymu, laikytina Lietuvos teismo ekspertizių centro Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad pagal objektyvius duomenis nesant galimybei nustatyti motociklų susidūrimo vietą kelio link Šalčininkų važiuojamosios dalies skersinių matmenų atžvilgiu, taip pat negalima nustatyti, kuris iš motociklų vairuotojų susidariusioje kelio situacijoje, važiuodamas priešpriešinio eismo juosta, sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti. Posėdžio metu ekspertas patvirtino, kad rėmėsi tik byloje esančiuose dokumentuose užfiksuotais objektyviais daviniais, o subjektyvių duomenų, tokių kaip liudytojų parodymai, jų nurodyti važiavimo greičiai ar matmenys, nevertino. Ekspertas dar kartą nurodė, kad pagal objektyvius duomenis nustatyti, kas yra kaltas dėl eismo įvykio sukėlimo nėra galimybės.

Liudytojas O. P. ir nukentėjęs N. V., apelianto įsitikinimu, ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme davė melagingus parodymus. Teismo posėdžio metu specialistas V. Š. ekspertiniu požiūriu paneigė nukentėjusio N. V. ir liudytojo O. P. versiją, kad jie, važiuodami motociklais, nevažiavo greta vienas kito ir tarp jų per važiuojamosios dalies ilgį buvo apie 4 metrų atstumas. Ekspertas nurodė, kad tokiu atveju, po nuteistojo R. K. ir nukentėjusio N. V. susidūrimo, susidūrimo su krentančiu N. V. motociklu nebūtų išvengęs ir pats liudytojas. O tai dar labiau sustiprina įtarimus ir kaltinamojo parodymus, kad prieš eismo įvykį O. P. ir N. V. lenktyniavo. Be to, atsižvelgiant į tai, kad liudytojas O. P. yra nukentėjusio asmens N. V. draugas, jo ir nukentėjusio asmens parodymai turėtų būti vertinami labai kritiškai.

Civilinio atsakovo nuomone, patikimu įrodymų šaltiniu taip pat galėtų būti laikomi nešališko liudytojo V. P. parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu šis yra nurodęs, kad jam artėjant prie Vilniaus miesto pabaigos ženklo, jis pamatė dvi priešpriešais artėjančias šviesas. Tada išgirdo susidūrimo garsą. Prieš susidūrimą priešpriešais važiavę motociklai važiavo vienas šalia kito. Ar paskui jo automobilį važiavęs motociklas buvo išvažiavęs į priešingo eismo juostą, jis nematė. Prieš eismo įvykį jis važiavo savo eismo juosta, jo manymu, šios juostos viduriu. Kokiu atstumu nuo jo automobilio jį lenkė iš paskos važiavęs motociklas, jis nematė.

Nuosprendis turi būti motyvuotas, tai yra turi būti nurodyta išsami įrodymų analizė bei kokią aplinkybę jie įrodo. Tuo tarpu skundžiamas apkaltinamasis nuosprendis tokių motyvų stokoja. Apelianto nuomone, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas neturėjo tam pakankamai duomenų, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nenurodė aiškių nuteistojo kaltės įrodymų, motyvuotai neatmetė kaltinamojo versijos.

Civilinio atsakovo nuomone, būtent nukentėjęs asmuo pažeidė reikalavimą važiuoti savo eismo juosta kuo arčiau jos dešinio kelkraščio - nevažiavo viena eile su kita transporto priemone, kaip teigia pats bei patvirtino kiti byloje liudiję asmenys, važiavo kairiąja autobusų eismo palikta vėže. Teismas nemanė būtinu nustatyti, ar tokia vėžė egzistuoja ir koks tikslus kairiosios vėžės atstumas nuo menamos važiuojamosios ašinės linijos, be to, techniniu požiūriu važiuoti motociklu išvažinėta vėže yra labai sudėtinga, todėl atsižvelgiant į byloje nustatytą aplinkybę, kad nukentėjusio asmens ir liudytojo P. motociklai važiavo greta vienas kito, tikėtina, kad būtent N. V. galėjo važiuoti visai greta arba kirsdamas menamą ašinę liniją. Apie šio kelių eismo taisyklių reikalavimo nesilaikymo įtaiką eismo įvykio kilimui teismas nepasisakė.

Teismas nuosprendyje nurodo, kad jei automobilis VW Passat važiavo ties savo eismo juostos viduriu, o jo plotis 1.75 m, kelio juostos plotis - 3.3 m, tai nuo automobilio kairiojo šono iki kelio juostos atstumas yra 78 cm. Kaltininko motociklo plotis 72 cm. Kad saugiai aplenkti automobilį, motociklui reikėjo išvažiuoti apie 30 cm menamos ašinės linijos. Šiuo atveju visas šis teiginys išvedamas iš subjektyvaus liudytojo parodymo, kad jis važiavo važiuojamosios dalies viduriu, tačiau jei jis važiavo 30 cm (o tai šiek tiek daugiau nei automobilio padangos plotis) arčiau dešinio kelkraščio, nuteistasis galėjo saugiai, nekirsdamas ašinės linijos, aplenkti priekyje važiuojantį automobilį. Jei vėžės tarp centrų yra apie du metrus, tai važiuojant įsivaizduojama ar tikrąja vėže, priešpriešais važiuojantis nukentėjęs motociklas N. V. judėjo apie 65 cm atstumu nuo įsivaizduojamos kelio važiuojamosios dalies ašinės linijos. Nukentėjusio N. V. vairuojamo motociklo plotis yra apie 0.72 cm. Realus motociklų susidūrimas galėjo įvykti, jei nukentėjusysis N. V. važiavo savo vėže, o kaltinamojo motociklas lenkdamas išlindo 30 cm į priešpriešinę eismo juostą. Gi byloje nėra duomenų, kad tokios vėžės toje kelio atkarpoje yra, o jei yra - nėra žinomas tikslus kairės vėžės atstumas nuo menamos ašinės linijos bei tai, ar motociklu įmanoma ja važiuoti, todėl šioje teismo išvadoje nėra nei vieno objektyvaus duomens, iš kurio galima būtų daryti tokią išvadą.

Teismo išvadomis konstatuojamas nuteistojo KET 172 ir 180.3 taisyklių pažeidimas yra nepagrįstas realiais skaičiavimais, tik teismo spėjimais, o vienintelis nustatytas KET reikalavimo pažeidimas (164 p.) - važiuoti kuo arčiau eismo juostos dešinės pusės, kurio nesilaikė pats nukentėjusysis, ir buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti. Taigi, nesant nuteistojo objektyvių kaltės įrodymų, jo atžvilgiu turi būti priimtas išteisinamasis nuosprendis.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis vairavo motociklą neturėdamas tokios teisės, tą konstatuoja ir teismas, tačiau nurodo, kad tai neturėjo įtakos eismo įvykio kilimui. Apelianto nuomone, akivaizdu, kad jei N. V. šios pareigos būtų laikęsis ir nedaręs šiurkštaus teisės pažeidimo, jis nebūtų dalyvavęs kelių eisme, arba bent jau važiuodamas motociklu, ir tokių pasekmių nebūtų kilę, todėl visiškai nesutinka su teismo išvada, kad šis faktas nereikšmingas, nustatant paties nukentėjusiojo kaltę dėl kilusio įvykio, juk nustatant priežastingumo dėl atsiradusių pasekmių seką, būtina šiuos nukentėjusio asmens veiksmus vertinti kaip lėmusius arba pirminius, dėl kurių ir atsirado žala.

Kita vertus, įstatymo leidėjas aiškiai nurodo, kad nustačius nukentėjusio asmens didelį neatsargumą, LR CK 6.282 str., priteisiant žala, yra taikoma visais atvejais. Didelis nukentėjusio asmens neatsargumas apibūdinamas kaip paprasčiausių kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių ignoravimas. Todėl net ir tuo atveju, jei bus nustatyta, kad R. K. yra atsakingas už eismo įvykio sukėlimą, priteistinas žalos atlyginimas yra ženkliai, mažiausiai 60 procentų, mažintinas, likusios priteistos sumos taip pat mažintinos 60 procentų, o nuosprendis dalyje, kur iš UADB (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam priteisiamos periodinės kompensacijos, naikintinas.

Šalies argumentai

Nukentėjusysis apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-10-12 nuosprendį ir priteisti jo naudai 80000,00 litų neturtinės žalos, t.y. iš UADB (duomenys neskelbtini) 3452,80 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir iš R. K. 76547,20 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Apelianto nuomone, skundžiamas nuosprendis civilinio ieškinio priteisimo dalyje nepagrįstas, todėl keistinas. Apeliantas skunde nurodo, jog po eismo įvykio jis nuo 2008-07-18 iki 2008-07-30 gydėsi VGPU ligoninėje. 2008-07-18 3.00 val. jam buvo atlikta operacija, kurios metu amputuotas kairės kojos šlaunikaulis, taip pat atlikta IV-V delnakaulių osteosintezė. 2008-07-23 atlikta dar viena operacija. Laikotarpyje nuo 2008-07-30 iki 2008-08-15, taip pat nuo 2008-08-25 iki 2008-09-24 gydymas buvo tęsiamas VšĮ (duomenys neskelbtini) reabilitacijos centras. Gydymo metu buvo baigtas pirminis protezavimas, atliktas tolerancijos fiziniam krūviui didinimas, kojų raumenų stiprinimas, mokymas užsidėti protezą, mokymas eiti su protezu ir ramentais, kairės plaštakos pirštų judesių amplitudės didinimas, raumenų jėgos didinimas. 2008-11-10 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie SADM Vilniaus VI teritorinis skyrius išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad jo darbingumo lygis yra 40% ir jis gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo aplinkoje, jei darbingumo lygis 0-25 proc. Pakartotiniai VšĮ (duomenys neskelbtini) reabilitacijos centras jis buvo gydomas nuo 2009-01-26 dienos. Epikrizėje nurodyti tokie reabilitacijos tikslai ir uždaviniai: nusilpusių raumenų stiprinimas, tolerancijos fiziniam krūviui didinimas, mobilumo didinimas, apsitarnavimo įgūdžių lavinimas, palaikyti psichoemocinį stabilumą, individualaus protezo gamyba ir pritaikymas, ligonio mokymas naudotis protezu.

Apelianto teigimu, po patirtos traumos jis patiria daug nepatogumų, jo judėjimas yra apribotas, nebegali gyventi sau įprasto gyvenimo, negali sportuoti ir laisvai judėti. Jo fizinė būklė, sveikata, asmeninis gyvenimas, pasitikėjimas savimi nebebus tokie, kokie buvo iki įvykio. Jis nuolat išgyvena dėl to, kad jam amputuota koja, kad jis nėra toks, kokie yra jo bendraamžiai. Ilgą laiką po eismo įvykio jis negalėjo pats savarankiškai savimi rūpintis, buvo reikalinga nuolatinė slauga ir priežiūra. Pasikeitė ne tik jo, bet ir jo šeimos gyvenimas, dėl ko jis labai pergyvena. Esant dabartiniai situacijai, kai jam nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, jis negalės ir dirbti tame pačiame darbe, dėl ko ženkliai pablogėjo ir jo finansinė situacija. Nors 40% darbingumo lygis yra nustatytas iki 2011-12-06, tačiau akivaizdu, kad jis bus pratęsiamas. Jis liko invalidu visam gyvenimui, turi mokytis gyventi visiškai kitomis sąlygomis negu iki eismo įvykio, atsižvelgiant į savo fizinę būseną, į savo ribotas galimybes ne tik rasti atitinkamą darbą, bet ir sukurti šeimą ir t.t.

Apelianto įsitikinimu, teismo sprendimas dėl jo baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio, visiškai neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijams, taip pat ir formuojamai teismų praktikai.

Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo skundą tenkinti, nukentėjusiojo ir civilinio atsakovo skundus atmesti, nukentėjusysis ir jo atstovas prašė nukentėjusiojo skundą tenkinti, nuteistojo ir civilinio atsakovo skundus atmesti, prokuroras prašė visus skundus atmesti.

Nuteistojo R. K., civilinio atsakovo UADB (duomenys neskelbtini) atstovo J. S., nukentėjusiojo N. V. (N. V.) apeliaciniai skundai atmestini.

Šalies argumentai

Apeliantas R. K. nesutinka su pirmosios instancijos teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu, nepripažįsta savo kaltės dėl eismo įvykio, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta N. V. sveikata, ir mano, jog išvada apie jo veikos pobūdį byloje padaryta, nesilaikant reikalavimo išsamiai ir nešališkai išnagrinėti visas bylos aplinkybes (LR BPK 20 straipsnio 5 dalis).

Bylą apeliacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga bei skundžiamu nuosprendžiu, daro išvadą, jog šie apelianto skundo argumentai atmestini kaip neatitinkantys byloje nustatytų aplinkybių ir vertintini kaip nuteistojo siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės už jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų, ištyrė visus byloje esančius įrodymus, laikydamasis LR BPK 20 str. reikalavimų juos įvertino bei padarė pagrįstą išvadą, jog apelianto kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, yra pilnai įrodyta. Apeliantas 2008-07-18 apie 00.10 val. Vilniuje, važiuodamas jam priklausančiu motociklu Suzuki GSX-R 1000, v/n (duomenys neskelbtini), Liepkalnio gatve nuo miesto centro link Rudaminos, pažeidė Kelių eismo taisyklių 172, 180.3 punktų reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta vairuotojo N. V. sveikata. Tuo pačiu pažymėtina, jog priešingai nei nurodoma R. K. apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teisme, bylą pradėjus nagrinėti iš esmės, 2009-05-27 nutartimi, siekiant išsamiai atskleisti įvykio aplinkybes, baudžiamoji byla buvo perduota Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai ikiteisminiam tyrimui papildyti. Grąžinus prokuratūrai bylą ikiteisminiam tyrimui papildyti, buvo atlikta visa eilė procesinių veiksmų: atlikta papildoma kelių eismo įvykio vietos apžiūra, surinkta papildoma informacija, susijusi kelio ruožo, kuriame įvyko eismo įvykis, ženklinimu bei kelio reljefu, paskirta užduotis atlikti autotechninį objektų tyrimą, gauta specialisto išvada, gauti specialisto išvadą davusio eksperto V. Š. paaiškinimai, pas ikiteisminio tyrimo teisėją atlikta liudytojo V. P. apklausa. Taigi, nagrinėjamu atveju teigti, jog apylinkės teismas išvadą dėl apelianto kaltės padarė, neišsamiai ištyręs bylos aplinkybes, nėra jokio pagrindo.

Pažymėtina tai, kad nukentėjusysis bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme parodė, jog jis 2008-07-17 vakare, apie vidurnaktį, su draugu O. važiavo iš Rudaminos link Vilniaus. Jis važiavo savo judėjimo juosta, laikydamasis arčiau kelio skiriamosios juostos. Iki susidūrimo, jo motociklo kairioji rankena nuo skiriamosios juostos buvo apie metrą. Jo draugas O. P. važiavo ta pačia eismo juosta, kaip ir jis, tik dešiniau, apie metrą nuo kelkraščio. O. P. nuo jo buvo atsilikęs apie 4 metrus. Nukentėjusysis parodė, jog jis iki susidūrimo nebuvo kirtęs ašinės linijos. Kai jis pamatė R. K. motociklą, jis buvo pilnai įvažiavęs į jo judėjimo juostą (b.t. 2, b.l. 143-145). Iš esmės tokius pat parodymus nukentėjusysis davė ir ikiteisminio tyrimo metu (b.t. 1, b.l. 59-60).

Nukentėjusiojo parodymus apie tai, kad jis važiavo saugiu atstumu nuo ašinės linijos savo eismo juosta, jis ne tik, kad nebuvo išvažiavęs, bet jam ir nebuvo poreikio išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą, patvirtina ne tik nukentėjusiojo draugas O. P., bet ir iki eismo įvykio nei nukentėjusiojo, nei apelianto nepažinojęs automobilio VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini), vairuotojas V. P.. Liudytoju apklaustas O. P. parodė, jog įvykio dieną jis kartu su N. V. motociklais važiavo iš Rudaminos į Vilnių. Jie važiavo apie 60 km/h greičiu. N. V. važiavo kaire vėže, o jis važiavo dešine – ne pilną metrą nuo dešiniojo kelkraščio. Tarp jo ir N. V. į ilgį atstumas buvo apie 4 metrus. Kylant į kalniuką, jis pamatė automobilio šviesas. Priartėjus automobiliui N. V. nekeitė savo važiavimo krypties, atstumas nuo jo iki skiriamosios juostos buvo apie vieną metrą. Judėjimo metu iki susidūrimo nei jis, nei nukentėjusysis nebuvo išvažiavę į priešpriešinę eismo juostą (b.t. 2, b.l. 145-146). Iš, vadovaujantis LR BPK 276 str. 1 d. 1 p., pagarsintų liudytojo V. P. parodymų seka, jog jis įvykio dieną apie 12 val. nakties važiavo link Vilniaus miesto pabaigos ženklo, keliu link muitinės, į Lydos pusę. Jo judėjimo kryptimi nebuvo nei vienos mašinos, priešinga kryptimi į jo pusę važiavo du motociklai. Motociklai pasirodė gana staigiai, iš pradžių nebuvo matoma, kad tai motociklai, atrodė kaip automobilis, nes važiavo greta. Už jo važiavo dar vienas motociklas. Šoninis atstumas tarp jo ir priešinga kryptimi važiavusių motociklų buvo nepavojingas. Nebuvo taip, kad jis turėtų pasitraukti. Kadangi priešingos krypties eismo juostoje nebuvo kitos mašinos, todėl liudytojas nemano, kad motociklams, važiavusiems priešinga eismo juosta nei jis, buvo priežasčių išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą (b.t. 45-46). Beje, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pats apeliantas apklausos metu taip pat nenurodė, jog nukentėjusysis būtų išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą (b.t. 2, b.l. 146-147).

Priešingai aukščiau išdėstytiems nukentėjusiojo parodymams, apelianto parodymus apie tai, kad jis, lenkdamas jo važiavimo kryptimi važiavusį VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini), automobilį, nebuvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą paneigia ne tik nukentėjusiojo, minėtų liudytojų parodymai, bet ir specialisto V. Š. teisiamojo posėdžio metu duoti paaiškinimai. Tiek nukentėjusysis, tiek liudytojas O. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog nukentėjusiojo ir apelianto vairuojamų motociklų susidūrimas įvyko nukentėjusiojo ir liudytojo važiuojamojoje juostoje. Be to, pastarieji parodė, jog apelianto važiavimo juosta važiavęs VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini), automobilis važiavo savo judėjimo juostos viduriu (b.t. 2, b.l. 144, 146). Liudytojas V. P. parodė, jog jis važiavo maždaug per vidurį savo eismo juostos. Motociklas, kuris važiavo už jo, privažiavo ir matyt norėjo jį lenkti, o kelyje toje vietoje buvo paaukštėjimas. Motociklo vairuotojas per tą paaukštėjimą, matyt, nepastebėjo, kad iš priekio atvažinėjo dar du motociklai (b.t. 2, b.l. 45-46).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas baudžiamojoje byloje autotechninį tyrimą atlikęs specialistas V. Š. parodė, jog galimybė aplenkti automobilį neišvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą šiuo atveju būtų buvusi, jeigu V. P. vairuojamas automobilis būtų judėjęs ties važiuojamosios dalies dešiniu kraštu (analogiška išvada pateikta ir specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), o jeigu važiavo ties viduriu, tai lenkiant reikėjo išvažiuoti už ženklinimo juostos. Jeigu automobilis važiuoja ties savo juostos viduriu, o jo plotis 1.75 m, kelio juostos plotis – 3.3 m, tai nuo automobilio kairiojo šono iki kelio ženklinimo juostos atstumas yra apie 78 cm. R. K. motociklo plotis yra 0.72 m (būtent tokie automobilio ir motociklo Suzuki GSX-R 1000 duomenys yra nurodyti minėtos specialisto išvados tiriamojoje dalyje). Kad saugiai aplenkti automobilį, motociklui reikėjo išvažiuoti apie 30 cm už menamos ašinės linijos. Specialistas teisiamojo posėdžio metu parodė ir tai, kad atstumas tarp vėžių centro yra 2 metrai. Jei motociklas važiuoja vėžios centru, iki įsivaizduojamos dalies ašinės linijos lieka apie 0.65 m. Jei motociklo gabaritas yra 0.72 m, tai laisvos juostos yra 0.36 m, taigi, motociklas važiuoja neįvažiuodamas į priešingą juostą. Taigi, teigti, jog teisiamojo posėdžio metu nebuvo aiškintos aplinkybės, susijusios su nukentėjusiojo judėjimu provėža, nėra pagrindo.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad papildomame 2009-07-09 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole yra nurodyta, jog eismo įvykio zonoje yra įkalnė, žiūrint nuo Rudaminos pusės link Žirnių g. Įkalnė prasideda 215 m atstumu nuo kelio ženklo Nr. 550 (gyvenvietės pradžia, „Vilnius”), važiuojant Liepkalnio gatve nuo Rudaminos, ir baigiasi ties minėtu ženklu, toji vieta yra įkalnės viršūnė. Nuo kelio ženklo Nr. 550 prasideda tiesus ruožas (b.t. 2, b.l. 2-7). Kaip matyti iš 2008-07-18 sudaryto eismo įvykio vietos plano, būtent ties kelio ženklais Nr. 550 („Gyvenvietės pradžia”), Nr. 551 („Gyvenvietės pabaiga”) yra motociklų stiklo šukių ir plastikinių detalių nuolaužų išsibarstymo zonos pradžia, žiūrint link Šalčininkų (b.t. 1, b.l. 5). Gi specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog motociklų susidūrimas įvyko ties stiklo šukių ir plastikinių detalių nuolaužų išsibarstymo zonos, kurios pradžia buvo ties kelio ženklu Nr. 551, žiūrint link Šalčininkų, tikėtina viduriu. Tuo pačiu pažymėtina ir tai, kad byloje ištirtais įrodymais nustatyta, jog apeliantas važiavo Liepkalnio gatve nuo miesto centro link Rudaminos, kur iki kelio ženklo Nr. 551 („Gyvenvietės pabaiga”) maksimalus leistinas greitis yra 60 km/h, pasibaigus gyvenvietės zonai, kelio ženklu Nr. 329 nustatytas maksimalus leistinas greitis 70 km/h. Tuo tarpu minėtoje specialisto išvadoje konstatuota, jog motociklo Suzuki GSX-R 1000, v/n (duomenys neskelbtini), greitis betarpiškai prieš pradedant slysti važiuojama dalimi, tikėtina buvo apie 82 km/h. Nustatyti kokiu greičiu prieš susidūrimą važiavo motociklo Suzuki GSX-R 1000, v/n (duomenys neskelbtini), vairuotojas R. K., negalima (b.t. 2, b.l. 15-21). Kita vertus, specialistas V. Š. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog motociklo Suzuki GSX-R 1000 greitis po eismo įvykio, kada jis pradėjo slysti buvo ne mažesnis kaip 82 km/h. Kadangi po susidūrimo motociklas dar judėjo ir trenkėsi į automobilio šoną, tai jo greitis dar šiek tiek sumažėjo, nes buvo slydimo pėdsakai, todėl galima teigti, kad motociklo greitis iki susidūrimo buvo ne mažesnis kaip 82 km/h (b.t. 2, b.l. 148).

Pažymėtina tuo pačiu ir tai, kad pagrįstai kritiškai teismas vertino apelianto parodymus apie įvykio aplinkybes. Apelianto parodymai apie jo važiavimo greitį, susidūrimo vietą, automobilio lenkimo aplinkybes neatitinka byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Apelianto prieštaringa pozicija dėl įvykio aplinkybių atsispindi ir jo apeliaciniame skunde, kur jis iš pradžių nurodo, jog jis dar nebuvo pavijęs lengvojo automobilio, kai įvyko susidūrimas, nes atsitrenkė į jo galą ir tik po to buvo nusviestas į priešpriešinę eismo juostą. Ir čia pat apeliantas nurodo, jog jis dar tik buvo pradėjęs lenkti lengvąjį automobilį, prieš tai įsitikinęs, kur yra skiriamoji juosta. Kyla klausimas, kaip apeliantas galėjo pradėti lenkti automobilį, jeigu kaip jis teigia, jo iki susidūrimo net nebuvo pasivijęs.

Šalies argumentai

Apeliantas skunde nurodo, jog atliekant autoįvykio ekspertizę, apeliantui net nebuvo pranešta apie jos darymą ir nepasiūlyta pateikti ekspertams savo klausimų, tuo suvaržant jo teisę į gynybą. Tuo pačiu buvo pažeistas ir BPK 7 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas. Pažymėta tai, kad apeliantas supainiojo ekspertizės skyrimo tvarką (LR BPK 209 str.) su objektų tyrimo tvarka (LR BPK 205 str.). Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje buvo paskirta užduotis atlikti autotechninių objektų tyrimą. Gi Baudžiamojo proceso kodekso 205 str. nuostatos nenumato, kad ikiteisminį tyrimą atliekantis pareigūnas, prieš paskirdamas užduotį atlikti objektų tyrimą, privalo apie tai informuoti proceso dalyvius bei suteikti jiems galimybę pateikti prašymus dėl klausimų specialistui. Taigi, esant aukščiau išdėstytoms aplinkybės, teigti, kad tokiu būdu buvo suvaržyta apelianto teisė į gynybą bei LR BPK 7 str. įtvirtintas rungimosi principas, nėra jokio pagrindo. Juolab, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, siekiant išsamiai ištirti įvykio aplinkybes, į teisiamąjį posėdį paaiškinimams duoti buvo iškviestas objektų tyrimą atlikęs ir specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) surašęs specialistas V. Š., kuris beje atsakė ir į apelianto gynėjo pateiktus klausimus.

Teisėjų kolegijos nuomone, svarbu šiuo atveju atkreipti dėmesį ir į tai, kad specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) išvados, tame tarpe ir išvada, jog pagal objektyvius duomenis nesant galimybei nustatyti motociklų susidūrimo vietą kelio link Šalčininkų važiuojamosios dalies skersinių matmenų atžvilgiu, taip pat negalima nustatyti, kuris iš motociklų vairuotojų susidariusioje kelio eismo situacijoje važiuodamas priešpriešinio eismo juosta, sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti, kaip teisiamojo posėdžio metu paaiškino objektų tyrimą atlikęs specialistas V. Š., buvo padarytos remiantis tyrimui pateiktais objektyviais duomenimis (kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, eismo įvykio vietos planais, transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolais ir pan.), o ne subjektyviais duomenimis, atliekant tyrimą jam nebuvo pateikti subjektyvūs duomenys (pvz. nukentėjusiojo, liudytojų parodymai). Gi teismas, darydamas išvadą dėl apelianto kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, vertino byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą.

Žemesnės instancijos teismas

Taigi, įvertinus aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatavo, jog apeliantas buvo neatidus ir neatsargus, pradėjo lenkti priekyje važiavusį automobilį nepasirinkęs saugaus greičio, neatsižvelgęs į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą bei matomumą, neįsitikinęs, ar lenkimui būtina juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešais atvažiuojančioms transporto priemonėms, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, dėl ko įvyko eismo įvykis ir buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo N. V. sveikata. Būtent R. K. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis. Tuo tarpu, kaip teisingai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, aplinkybės, kad N. V. vairavo motociklą, turėdamas teisę vairuoti tik B vairavimo kategorijai priklausančias transporto priemones, ir nevažiavimas arčiau dešiniojo jo važiuojamosios dalies kelio krašto, nagrinėjamu atveju tiesiogiai neturėjo įtakos eismo įvykio kilimui.

Tuo pačiu pažymėtina ir tai, kad teisingai, nepažeisdamas Baudžiamojo kodekso nuostatų reglamentuojančių bausmės skyrimą, pirmosios instancijos teismas paskyrė apeliantui ir bausmę už padarytą nusikalstamą veiką.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 312 str. 3 d., civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai turi teisę paduoti apeliacinius skundus dėl nuosprendžio dalies, kuri yra susijusi su civiliniu ieškiniu. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, civilinio atsakovo UADB (duomenys neskelbtini) atstovo apeliacinis skundas nagrinėtinas tik ta apimtimi, kiek jis yra susijęs su civiliniu ieškiniu, kiti apeliacinio skundo argumentai paliktini nenagrinėti.

Pažymėtina tai, kad tiek apeliantas R. K., tiek nukentėjusysis N. V., tiek civilinio atsakovo UADB (duomenys neskelbtini) atstovas ginčija skundžiamą nuosprendį dalyje dėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio išsprendimo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodoma apeliaciniuose skunduose, teisingai taikė įstatymų nuostatas, reglamentuojančias nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą ir pagrįstai nukentėjusiojo civilinį ieškinį tenkino iš dalies.

LR BPK 115 str. 1 d. nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. CK 6.283 str. 1 d. numato, jog jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

LR CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kaip matyti iš bylos medžiagos tiek sugadinto turto (motociklo Suzuki GSX-R 750, v/n (duomenys neskelbtini)) vertė, tiek nukentėjusiojo turėtos išlaidos medikamentams yra nustatyti ir pagrįsti byloje esančiais įrodymais (b.t. 2, b.l. 121-126). Taigi, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukentėjusiojo naudai priteisė patirtą žalą dėl turto sugadinimo, taip pat pastarojo turėtas išlaidas.

Taip pat pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajam buvo priteistos ir negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę R. K. neteisėtų veiksmų. Civiliniame kodekse nurodyta negautų pajamų sąvoka turi būti suprantama kaip prarasto darbingumo procento piniginė išraiška (LAT 2009-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009). Skundžiamu nuosprendžiu paskaičiuotos ir priteistos negautų pajamų išmokos yra pagrįstos byloje esančiais įrodymais (b.t. 1, b.l. 151, 153; b.t. 2, b.l. 127-132), todėl šioje dalyje keisti skundžiamą nuosprendį taip pat nėra pagrindo. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Draudimo bendrovės atstovas ne tik byloje pateikė analogiškus nukentėjusiojo negautų pajamų paskaičiavimus, bet teisiamojo posėdžio metu sutiko su tokiu nukentėjusiojo negautų pajamų priteisimu, tuo atveju, jeigu bus nustatyta, jog R. K. kaltas dėl eismo įvykio, jo padaryti KET pažeidimai yra priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis. CK 6.288 straipsnyje reglamentuojamas žalos atlyginimo mokėjimas, jame nustatyta, kad su nukentėjusio asmens suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu susijusi žala atlyginama periodinėmis išmokomis arba visos žalos dydžio vienkartine išmoka, jeigu žala atlyginama periodinėmis išmokomis, tai šios išmokos indeksuojamos teisės aktų nustatyta tvarka.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šio įstatymo nuostatą teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaip išplaukia iš 6.250 straipsnio 2 dalies turinio, kaltininko turtinės padėties kriterijus nėra pirmutinis. Įstatymas tarp neturtinės žalos nustatymo kriterijų į pirmą planą iškelia neturtinės žalos pasekmes.

Apylinkės teismas, nustatydamas nukentėjusiajam nuteistojo R. K. nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į nusikalstamos veikos pasekmes, nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą, patiriamus fizinius nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus dėl netektos kojos, bendravimo ir lavinimosi galimybių sumažėjimą, taip pat atsižvelgė į žalą padariusio asmens kaltę ir asmenybę, paties nuteistojo eismo įvykio metu patirtus sužalojimus, jo turtinę padėtį, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Siekiant išsamiau aprašyti aplinkybes, į kurias apylinkės teismas atsižvelgė nustatydamas nukentėjusiajam neturtinės žalos dydį, pažymėtina, kad specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog N. V. padaryta kairės plaštakos IV-V delnakaulių lūžiai, kairės šlaunies dalinė amputacija distalinėje dalyje su kelio ir blauzdos minkštųjų audinių sutraiškymu, kairės girnelės, šlaunikaulio išorinio krumplio, šeivikaulio skeveldriniu lūžimais, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2008-07-18), minėto eismo įvykio metu, vairuojant motociklą ir susidūrus su kitu motociklu. Sužalojimai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nurodytos kairės kojos traumos ji buvo amputuota šlaunies apatinės dalies srityje, t.y. N. V. prarado 60 procentų bendro darbingumo (b.t. 1, b.l. 56-57).

Po eismo įvykio VGPU ligoninėje N. V. gydėsi nuo 2008-07-18 iki 2008-07-30. 2008-07-18 3.00 val. buvo atlikta operacija, kurios metu buvo amputuota kairės kojos šlaunikaulis, taip pat atlikta IV-V delnakaulių osteosintezė. 2008-07-23 atlikta dar viena operacija. Laikotarpyje nuo 2008-07-30 iki 2008-08-15, taip pat nuo 2008-08-25 iki 2008-09-24 gydymas buvo tęsiamas VĮ (duomenys neskelbtini) reabilitacijos centras. Gydymo metu buvo baigtas pirminis protezavimas, atliktas tolerancijos fiziniam krūviui didinimas, kojų raumenų stiprinimas, mokymas užsidėti protezą, mokymas eiti su protezu ir ramentais, kairės plaštakos pirštų judesių amplitudės didinimas, raumenų jėgos didinimas. 2008-11-10 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus VI teritorinis skyrius išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad N. V. darbingumo lygis procentais yra 40%. N. V. gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo aplinkoje, jei darbingumo lygis 0-25 proc. Pakartotiniai nukentėjusysis buvo gydomas VĮ (duomenys neskelbtini) reabilitacijos centras nuo 2009-01-26 dienos. Epikrizėje nurodyti tokie reabilitacijos tikslai ir uždaviniai: nusilpusių raumenų stiprinimas, tolerancijos fiziniam krūviui didinimas, mobilumo didinimas, apsitarnavimo įgūdžių lavinimas, palaikyti psichoemocinį stabilumą, individualaus protezo gamyba ir pritaikymas, ligonio mokymas naudotis protezu.

Teisėjų kolegijos vertinimu, neabejotinai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, daug nepatogumų, didelius dvasinius išgyvenimus, dėl kairės šlaunies dalinės amputacijos jo judėjimas yra apribotas, jis negali gyventi sau įprasto gyvenimo, negali sportuoti, sumažėjo jo bendravimo galimybės. Jis ilgą laiką po eismo įvykio negalėjo pats savimi pasirūpinti, buvo reikalinga nuolatinė slauga ir priežiūra. Būdamas jauno amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini)), nukentėjusysis neteko 60 procentų darbingumo (nustatytas iki 2011-12-06), dėl ko jis negali dirbti darbo, kurį dirbo iki eismo įvykio (dirbo AB (duomenys neskelbtini) dailidės, betonuotojo pareigose, 2008-11-12 pagal LR DK 136 str. 1 d. 4 p. buvo atleistas iš darbo), dėl ko ženkliai pablogėjo jo finansinė padėtis. Svarbu pažymėti ir tai, kad nukentėjusiojo eismo įvykio metu patirti sužalojimai yra neatstatomi, amputavus dalį kairės kojos, jis visą gyvenimą privalės nešioti protezą.

Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegiją daro išvadą, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo naudai priteisė 45 000 litų neturtinei žalai atlyginti: 41547,20 Lt iš R. K. ir 3452,80 Lt iš UADB (duomenys neskelbtini), apeliantų skunduose nėra pateikta objektyviai pagrįstų argumentų, kurie leistų abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl neturtinės žalos priteisimo teisingumu.

Nepagrįstu laikytinas apeliacinių skundų teiginys, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam priteistinos žalos dydis nagrinėjamu atveju turėjo būti nustatomas taikant LR CK 6.282 str. nuostatas dėl nukentėjusiojo asmens didelio neatsargumo. Pažymėtina, kad pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį atlygintinos žalos dydis gali būti mažinamas arba reikalavimas atlyginti žalą atmestas, atsižvelgus į nukentėjusiojo kaltę dėl didelio neatsargumo. Didelis neatsargumas – tai paprasčiausių, kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių ignoravimas, kai nukentėjusiojo veiksmai lėmė žalos atsiradimą ar sudarė sąlygas jai atsirasti. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai, jog nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad N. V. vairavo motociklą, turėdamas teisę vairuoti tik B vairavimo kategorijai priklausančias transporto priemones, tiesiogiai neturėjo įtakos eismo įvykio kilimui. Nukentėjusiojo padarytas KET pažeidimas nėra aplinkybė, kuri būtų pagrindas konstatuoti abipusę kaltę (dėl kilusių padarinių) ir dėl to mažinti nukentėjusiajam priteistos žalos dydį.

Taigi, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, keisti skundžiamą nuosprendį nėra pagrindo.

Pagal LR BPK 105 str. 1 d., 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti proceso išlaidas, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos taikomos ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Kadangi nukentėjusiojo prašomos priteisti proceso išlaidos yra pagrįstos pinigų priėmimo kvitu Nr. (duomenys neskelbtini), jos priteistinos iš nuteistojo R. K..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

n utaria:

nuteistojo R. K., civilinio atsakovo UADB (duomenys neskelbtini) atstovo J. S., nukentėjusiojo N. V. (N. V.) apeliacinius skundus atmesti.

Priteisti iš nuteistojo R. K. nukentėjusiojo N. V. naudai 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) už suteiktą advokato teisinę pagalbą. Kolegijos pirmininkė Daiva Pranytė-Zalieckienė Teisėjai Virginija Švedienė

Stasys Lemežis