Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Daugėlos, teisėjų Lino Pauliukėno, Remigijaus Preikšaičio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-05-06 nuosprendžio, kuriuo T. S. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2015-10-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2016-01-28 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas devyniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Nuosprendžiu iš nuteistųjų T. S. ir D. S. priteista solidariai: nukentėjusiajai E. Z. – 135,74 Eur, nukentėjusiajai S. Š. – 189 Eur, nukentėjusiajai A. S. – 106,67 Eur patirtai turtinei žalai atlyginti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-05-06 nuosprendžiu nuteisti ir D. S. bei K. J.. Šie nuteistieji nuosprendžio neskundžia.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. S. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su D. S., 2014-10-20, laikotarpiu nuo 16.05 iki 18.10 val., įsibrovė į Klaipėdos centrinio stadiono patalpas (persirengimo patalpas), esančias adresu Sportininkų g. 46, Klaipėdos m., D. S. saugant, kad niekas neateitų, iš nerakinamo persirengimo kambario pagrobė E. Z. priklausantį 202,43 Eur vertės telefoną „Samsung Galaxy SIII “ su 0,87 Eur vertės SIM kortele, S. Š. priklausantį 246 Eur vertės telefoną „Samsung Galaxy SIII mini“ su SIM kortele, 15 Eur vertės piniginę, 6 Eur vertės elektroninį autobuso bilietą, 5 Lt (1,50 Eur), S. Š. priklausantį 150 Eur vertės telefoną „Blacbary Curve“ su SIM kortele „Ežys“, 15 Eur vertės piniginę, 20 Lt (5,80 Eur), A. S. priklausantį 150 Eur vertės telefoną „Samsung Galaxy SIII“ su 5 Eur vertės SIM kortele „Labas“, 5 Eur vertės telefono atminties kortelę 4 GB talpos. Tokiu būdu bendrai pagrobė E. Z. priklausančio turto už 203,30 Eur, S. Š. – už 268,50 Eur, S. Š. – už 170,80 Eur ir A. S. – už 160 Eur.

Nuteistasis T. S. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-05-06 nuosprendį pakeisti, – taikyti BK 75 str. ir atidėti paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Argumentuoja, jog teismas nepagrįstai skyrė sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą griežčiausią bausmės rūšį, nes neįvertino aplinkybių, jog: jis prisipažino padaręs nusikaltimą; nuo 2015-07-08 nedarė jokių nusižengimų; buvo registruotas darbo biržoje ir biržoje sudarė sutartį dėl 15 savaičių trukmės 1 400 Eur vertės elektromonterio ir elektros eksploatavimo mokymosi kursų, todėl nutraukus sutartis reikės grąžinti minėtą sumą; dėl paskirtosios bausmės negalės tęsti mokslų; serga (hemofilija), turi invalidumą, vienas prižiūri ir rūpinasi sergančia mama (gydosi depresiją psichiatrijos ligoninėje). Nurodo, jog jis pavogė du, o bendrininkas D. S. tris telefonus, kuriuos K. J. pardavė lombardui. K. J. ikiteisminio tyrimo metu aiškino, jog buvo keturi telefonai, iš kurių vieną T. S. pasiliko sau, o teisme parodė, jog ketvirtojo telefono nebuvo. Prašo į šį nesutapimą atsižvelgti, vertinant paskirtosios bausmės pagrįstumą ir teisėtumą.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.

Nuteistojo T. S. apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 str. 3 d., apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Apeliantas nusikalstamos veikos padarymo fakto ir nusikalstamos veikos kvalifikacijos iš esmės neginčija, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme, ją vertina kaip per griežtą ir prašo šios bausmės vykdymą atidėti.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi bylos medžiagą, neturi pagrindo manyti, jog apeliantas nubaustas per griežtai ir nemato pagrindo taikyti bausmės vykdymo atidėjimo instituto.

Apeliantas prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tačiau teismas pažymi, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas dar nepilnametis, todėl taikomi XI skyriuje numatyti nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, tarp jų ir BK 92 straipsnis, reglamentuojantis bausmės vykdymo atidėjimą nepilnamečiui.

BK 91 str. 3 d. nurodyta, kad terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų arba labai sunkų nusikaltimą. BK 92 str. 1 d. nustato, jog bausmės vykdymas nepilnamečiui gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, būtina vadovautis BK 41 str. įtvirtinta bausmės paskirtimi, o jei bausmė skiriama nepilnamečiui – nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumais ir paskirtimi (BK 80 str.).

Byloje nustatyta, jog T. S., turėdamas neišnykusį teistumą, vėl padarė naują tyčinę, savanaudišką nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Aplinkybė, jog apeliantas, praeityje būdamas teistas net 4 kartus už nusikaltimus nuosavybei, ir vėl padarė nusikalstamą veiką baudžiamojo įstatymo saugomiems gėriams (nuosavybei, turtinėms teisėms), leidžia teismui daryti išvadą, jog jis iš praeities klaidų nesimoko, taisytis neketina, anksčiau skirtos bausmės nuo nusikaltimų darymo jo neatgraso, todėl jam pagrįstai skirta straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas.

Skirdamas laisvės atėmimo bausmę T. S., pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, nuteistojo asmenybę, tai, jog jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra ir yra BK 60 str. 1 d. 1 p. numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė (veiką padarė bendrininkų grupė) (BK 54 str. 2 d.) ir skirtą bausmę teisingai subendrino dalinio sudėjimo būdu su ankstesniu nuosprendžiu skirta bausme (BK 63 str. 1, 4, 9 dalys).

Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą paminėtų aplinkybių, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas nuteistajam bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 ir BK 91 str., nepažeidė, tinkamai įvertino padarytos nusikalstamos veikos ir paties nuteistojo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę bei galutinę subendrintą bausmę, kuri, beje, yra mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytos nepilnamečiui taikytinos bausmės vidurkis. Laikyti bausmę aiškiai per griežta ir ją mažinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Apelianto argumentas, jog jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą veiką, atmestinas kaip nepagrįstas. Iš apelianto apklausos ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu jis neprisipažino padaręs nusikaltimą ir tik teisme, atsakydamas į teisėjos klausimus, pripažino, jog kartu su D. S. pavogė tris telefonus, kuriuos perdavė realizuoti K. J. (baudžiamoji byla Nr. 31-1-01670-14, t. 2, b. l. 8–9, 13–14, 168–182). Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai jokių T. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatė. Akivaizdu, jog apelianto prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką lėmė ne nuoširdus gailėjimasis dėl savo nusikalstamo elgesio, o byloje teisėtai surinktų, nustatytų faktinių duomenų visuma.

Apelianto abejones dėl ketvirtojo telefono (ne) pagrobimo paneigia tarpusavyje sutampantys nukentėjusiųjų D. Š. ir S. Š. bei kitų nukentėjusiųjų parodymai bei nuteistojo K. J. parodymai, jog apeliantas turėjo dar ir ketvirtą telefoną „Blacberry“, sakė, jog šis telefonas vogtas, ir jį pasiliko sau. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo yra įvertintos ir dėl jų teisinės reikšmės skundžiamame nuosprendyje argumentuotai pasisakyta.

Teigdamas, jog nuo 2015-07-08 apeliantas nedarė jokių nusižengimų, jis nutyli, ignoruoja faktą, jog nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu bei dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis dėl jo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Kiti apelianto argumentai dėl galimybės mokytis, jo bei jo mamos sveikata, turimos ligos šiuo konkrečiu atveju vertinami kaip nesudarantys pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo išsamių motyvų ir išvadų dėl realios laisvės atėmimo bausmės nuteistajam skyrimo. Be to, analogiškais motyvais apeliantas siekė kardomosios priemonės (suėmimo) pakeitimo į švelnesnę ir jie įvertinti pirmosios instancijos teismo 2016-04-15 nutartyje (skirtas suėmimas dviem mėnesiams) (baudžiamoji byla Nr. 31-1-01670-14, t. 2, b. l. 155–156).

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-05-06 nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas ir nenaikintinas.

Klaipėdos apygardos teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymas išspręsti valstybės patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą – iš nuteistojo T. S. priteisti 98,43 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, ginant nuteistąjį apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Prašymas vertinamas kaip juridiškai nepagrįstas, todėl atmestinas. BPK 322 str. 1 d. numatyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Vadinasi, gynėjo dalyvavimas, nepriklausomai nuo nuteisto apelianto valios, apeliacinėje instancijoje yra būtinas, įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 6 d. garantuojamą kaltinamojo teisę į gynybą.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo T. S. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymą dėl 98,43 Eur išlaidų priteisimo iš T. S. už teisinės pagalbos teikimą atmesti.