Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Audronė KartanienėTeisėja Lilija TarčevskajaBaudžiamoji byla Nr. 1A-47/2012 m.Teisminio proceso Nr. 1-13-1-01155-2011-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.3.;2.4.6.3.1.(S)

2012 m. vasario 8 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Audronės Kartanienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. spalio 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. Č. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 178 str. 2 d. (2 epizodai), 302 str. 1 d., ir nuteistas: pagal LR BK 178 str. 2 d. (dėl svetimo turto vagystės iš I. J. buto ) laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal LR BK 302 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal LR BK 178 str. 2 d. (dėl svetimo turto vagystės iš R. K. buto) laisvės atėmimu dvejiems metams.

LR BK 63 str. 1 d., 4 d. pagrindu subendrinus paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė A. Č. paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš A. Č. priteistas 3508,32 Lt (trijų tūkstančių penki šimtai aštuonių litų 32 ct) turtinės žalos atlyginimas I. J. naudai bei 1023,50 Lt (vieno tūkstančio dvidešimt trijų litų 50 ct) turtinės žalos atlyginimas R. K. naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Č. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į patalpą, bei pagrobė fizinio asmens dokumentus, t.y. 2011-05-23, tarp 13.00 val. - 16.10 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, visrakčiu išlaužęs I. J. buto, esančio (duomenys neskelbtini),Vilniuje, įėjimo durų spyną, įsibrovė į butą, ir pagrobė 800 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną NEC 338, (duomenys neskelbtini), 761,43 Lt vertės skaitmeninį fotoaparatą BENQ T700, serijos numeris B/K 2000064312964, 1968,32 Lt vertės nešiojamąjį kompiuterį ACER EX 5230, 50 Lt vertės sidabrinę kojos apyrankę-grandinėlę su burbuliukais, 150 Lt vertės vaikišką kuprinę ir 30 Lt vertės vyriškus kvepalus SARKAI, tuo padarydamas I. J. 3759,75 Lt dydžio turtinę žalą, be to, iš sekcijos pagrobė Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą D. J. vardu, ir Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. J. vardu.

Be to, A. Č. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į patalpą, t.y. 2011-06-01, tarp 13.20 val. - 22.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, visrakčiu išlaužęs R. K. buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įėjimo durų spynos atraktą, įsibrovė į butą ir pagrobė du bendros 900 Lt vertės auksinius vestuvinius žiedus, vieną storą 500 Lt vertės auksinį žiedą, vieną 200 Lt vertės auksinį žiedą su cirkonio akutėmis, vieną porą 80 Lt vertės auksinių auskarų su burbuliukais, vieną porą 200 Lt vertės auksinių auskarų su cirkonio akutėmis, vieną porą 100 Lt vertės auksinių auskarų su cirkonio akutėmis, vieną 100 Lt vertės auksinę grandinėlę ant kaklo, 70 Lt vertės auksinę grandinėlę-apyrankę, vieną 70 Lt vertės auksinį pakabuką „P“ raidės formos su cirkonio akutėmis, 269 Lt vertįs mobiliojo ryšio telefoną NOKIA 500, (duomenys neskelbtini), 740 Lt vertės kompiuterio vaizduoklį SAMSUNG su stovu, serijos numeris TW 22H9XQA12420, 75 JAV dolerius – 180 Lt vertės, 10 eurų – 34,50 Lt vertės, 110 zlotų – 110 Lt vertės, 300 litų, tuo padarydamas R. K. 3853,50 Lt turtinę žalą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. Č. nesutinka su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-10-12 jo atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu. Mano, kad jis yra per griežtas ir neobjektyvus. Nurodo, kad epizode dėl vagystės iš I. J. buto jis pilnai pripažįsta, jog išlaužė spynas bei paėmė daiktus, tačiau pasų nurodo neėmęs. Teigia, kad turėdamas tikslą pavogti dokumentus, būtų paėmęs ne du, o visus tris nukentėjusiosios teigimu bute buvusius pasus, tuo tarpu ir dviejų dingusių pasų pas jį rasta nebuvo. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nedaro prielaidos, kad butą galėjo apvogti ir kiti asmenys. Be to, pagal apeliantą, teismo išvada, jog jis keičia parodymus, siekdamas palengvinti savo padėtį, yra nepagrįsta. Nurodo, kad jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe galėtų būti pripažintas nuoširdus prisipažinimas, tuo tarpu jis, kad ir apsunkindamas savo padėtį, duoda objektyvius parodymus. Skunde pažymima, kad byloje esantys neaiškumai bei tai, kad, pagal apelianto nuomonę, nepakanka A. Č. kaltės įrodymų, nepagrįstai teismo buvo įvertinta nuteistojo nenaudai. Be to, kadangi byloje nebuvo nustatyta nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, mano, kad jo atžvilgiu priimtas sprendimas yra per griežtas.

Teismo posėdyje nuteistasis A. Č. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. Č. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamo įstatymo pritaikymo ( BPK 328 str. 1 d. ).

Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą dėl apelianto kaltės, jo veiksmų juridinis vertinimas pagal BK 178 str. 2 d. ( du epizodai) ir BK 302 str. 1 d. yra teisingas.

Sprendžiant iš nuteistojo A. Č. apeliacinio skundo argumentų, pastarasis ginčija du, jam inkriminuojamų veikų epizodus, t. y. Lietuvos Respublikos piliečio pasų, išduotų D. J. ir A. J. vardu pagrobimą bei vagystę iš R. K. buto. Taipogi mano, kad jam paskirta per griežta bausmė.

Tačiau šie apelianto argumentai yra paneigiami byloje surinktais duomenimis, kuriuos teismas pripažino įrodymais ir kurių visetas objektyviai pagrindžia nuteistojo kaltę bei leidžia atmesti pastarojo pasirinktą gynybos versiją. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyta argumentacija pakankama, pagrįsta faktiniais bylos duomenimis.

Analizuojant nuteistojo A. Č. parodymus, ir visų pirma užfiksuotus ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu jis davė išsamius parodymus apie inkriminuojamų nusikaltimų aplinkybes, t. y. paaiškino įsibrovimo į abu butus mechanizmą, išvardino kokį ir iš kurių vietų jis pagrobė pastarajam inkriminuojamą svetimą turtą, nurodydamas ir tai, kad iš buto, esančio (duomenys neskelbtini),Vilniuje, tarp kitų jam inkriminuojamų daiktų, jis pagrobė ir du pasus, kuriuos, pasak A. Č., po padarytos vagystės, netoli to paties namo ir išmetė, kas paaiškina apelianto skunde keliamą aplinkybę, kodėl šie pasai pas jį nebuvo rasti, davė parodymus ir apie tolimesnį iš abiejų nukentėjusiųjų butų pagrobtų daiktų likimą. Ir nors apeliantas nagrinėjant bylą teisme savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu pakeitė, tačiau netikėti jais, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo, kadangi tokius ikiteisminio tyrimo metu A. Č. duotus parodymus vienu ar kitu aspektu pagrindžia ir kiti bylos įrodymai: apvogtų butų įvykio vietų apžiūros protokolai, patvirtinantys nuteistojo nurodytą įsibrovimo į butus būdą, t. y. tai, kad abiejų butų durų spynos buvo išlaužtos, kaip kad nurodė A. Č., panaudojant visraktį; Lietuvos Policijos kriminalistinių tyrimo centro pateikti duomenys, iš kurių matyti, kad šeši rankų pirštų pėdsakai, užfiksuoti bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sutampa su pirštų atspaudais, esančiais daktiloskopinių duomenų registre, ir priklauso A. Č.; nuteistojo A. Č. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame užfiksuotos nuteistojo nurodytos aplinkybės, iš esmės sutampa su nukentėjusiųjų I. J. ir R. K. parodymais. Be to, sprendžiant iš liudytoja apklaustos J. Č. parodymų, nuteistasis, kaip nustatyta bylos medžiaga, grįžęs į namus po pirmos vagystės iš I. J. buto, parsinešė maišą, kuriame buvo fotoaparatas ir nešiojamas kompiuteris. Šiuos daiktus, J. Č. teigimu, ji, pagal A. Č. prašymą, pardavė tabore, kaip nustatyta, liudytojai I. S. Po antros vagystės, nuteistasis A. Č., pagal liudytojos J. Č. parodymus, paprašė jos priduoti aukso dirbinius į lombardą, esantį stotyje, ką pastaroji ir padarė. Sprendžiant iš kratos bei daiktų, dokumentų pateikimo metu užfiksuotų duomenų, dalis, iš nukentėjusiųjų I. J. ir R. K. butų pavogtų daiktų buvo rasti ir, juos atpažinus, gražinti pastarosioms.

Byloje nustatytų aplinkybių visetas, pirmosios instancijos teismui, kaip jau minėta, leido padaryti pagrįstą išvadą dėl apelianto kaltės padarius jam inkriminuojamas veikas ir atmesti pastarojo pasirinktą gynybos versiją, kaip siekimą sušvelninti baudžiamąją atsakomybę, juolab, kad jokių duomenų apie pirmosios instancijos teisme bei apeliaciniame skunde nurodytą asmenį - A. Z., neva tai, pasak nuteistojo, padariusį iš R. K. buto vagystę, Lietuvos Respublikos gyventojų registre nėra ( 2 t. b. l. 173-174, 205).

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. Č. bausmę už atskiras veikas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 54 str., nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nuteistojo asmenybę, kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

Iš nustatytų byloje aplinkybių matyti, jog A. Č. būdamas darbingas, niekur nedirba, ne kartą baustas administracine tvarka ( 2 t., b. l. 4). Kita vertus, pastarasis yra dvylika kartų teistas, tame tarpe ir už nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą, be to, sprendžiant iš bylos duomenų, pastarasis piktnaudžiauja narkotinėmis ir/ar psichotropinėmis medžiagomis. Naujas, nusikalstamas veikas, kurios pagal įstatymą priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai, apeliantas padarė ne tik kad neišnykus teistumui, bet ir praėjus vos dviem mėnesiams po laisvės atėmimo bausmės už ankstesnes nusikalstamas veikas, atlikimo. Nusikalstamų veikų kartotinis pobūdis bei A. Č. asmenybė, teismui leido pagrįstai pastarajam parinkti laisvės atėmimo bausmę, kadangi švelnesnio pobūdžio bausmių, jo kriminaliniams polinkiams pakeisti, nepakanka ( LR BK 56 str. 1 d. ).

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas paskirtos bausmės dydį, atsižvelgė ne tik į aukščiau paminėtas aplinkybes, bet ir į tai, kad byloje nebuvo nustatyta nei nuteistojo A. Č. atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių ir už atskiras jo padarytas veikas, t. y. už veikas, numatytas BK 178 str. 2 d., pastarajam paskyrė sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu nesiekia šiai bausmės rūšiai nustatyto vidurkio, tuo tarpu už veiką, numatytą BK 302 str. 1 d., apeliantui paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu artima minimaliai. Nuteistajam už atskiras veikas paskirtas bausmes vertinti kaip aiškiai per griežtas ir dar labiau švelninti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra jokio pagrindo.

Tačiau, pirmosios instancijos teismas, skundžiamu teismo nuosprendžiu subendrindamas nuteistajam A. Č. paskirtas laisvės atėmimo bausmes pagal BK 178 str. 2 d. ir 302 str. 1 d. vagystės iš I. J. buto epizode, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. pasakyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Nepriklausomai nuo bausmių subendrinimo būdo, teismas bausmių bendrinimą turi pradėti atsižvelgdamas į griežčiausią bausmę. Kai bausmės visiškai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos švelnesnės bausmės, o kai sudedamos iš dalies, – prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės. Kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei.

Bausmių, paskirtų už kelias nusikalstamas veikas, apėmimo taikymo privalomi pagrindai numatyti BK 63 straipsnio 5 dalyje. Čia nustatyta, kad bausmių apėmimą teismas taiko, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Pagal įstatymo prasmę idealioji nusikalstamų veikų sutaptis suprantama kaip atvejis, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro kelias nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsniuose. Tuo tarpu realioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas keliomis savarankiškomis veikomis padaro dvi ar daugiau savarankiškų nusikalstamų veikų, numatytų tiek skirtinguose, tiek tuose pačiuose Baudžiamojo kodekso straipsniuose ar straipsnių dalyse.

Kaip matyti iš nustatytų bylos aplinkybių, nuteistojo A. Č. padarytos veikos – svetimo, t. y. nukentėjusiosios I. J. turto pagrobimas ( BK 178 str. 2 d.) ir Lietuvos Respublikos piliečio pasų, išduotų D. J. ir A. J. vardu pagrobimas ( BK 302 str. 1 d. ) – sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, nes abi šios veikos, nors ir numatytos skirtinguose Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsniuose, buvo padarytos viena veika tuo pačiu metu, t. y. vagystės metu. Todėl pirmosios instancijos teismas, subendrindamas už šias veikas paskirtas bausmes, turėjo taikyti jų apėmimo būdą, taip kaip ir numatyta BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte.

Skiriant galutinę bausmę, kai dalis paskirtų bausmių gali būti apimamos, o kitos – tik visiškai ar iš dalies sudedamos, teismas pirmiau taiko bausmių apėmimą, o po to šiuo būdu paskirtą bausmę visiškai ar iš dalies sudeda su kitomis paskirtomis bausmėmis ( BK 63 str. 6 d. ).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. spalio 12 d. nuosprendį pakeisti:

LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 1 p., 6 d. pagrindu nuteistajam A. Č. šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal LR BK 178 str. 2 d. ir 302 str. 1 d. (vagystės iš I. J. buto epizode ) ir LR BK 178 str. 2 d. ( vagystės iš R. K. buto epizode) subendrinti taikant jų apėmimo bei dalinio sudėjimo būdus ir galutinę subendrintą bausmę A. Č. paskirti laisvės atėmimą trejiems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kita nuosprendžio dalį, apeliacinio skundo ribose, palikti nepakeistą.