- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-04-30
- Bylos Nr.
- 2-1442-374/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00932-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Gustienė
- Ieškovas
- Marijampolės savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- I. Č.
- Trečiasis asmuo
- M. P.
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Rūta Gustienė, sekretoriaujant J. Š., dalyvaujant ieškovo Marijampolės savivaldybės administracijos, atstovaujančios valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją, atstovėms N. S., D. B., atsakovui I. Č., trečiajam asmeniui M. P., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Marijampolės savivaldybės administracijos, atstovaujančios valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją, ieškinį atsakovui I. Č., trečiajam asmeniui M. P. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, ir
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Šalies argumentai
Ieškovas teismo prašo neterminuotai apriboti I. Č. tėvo valdžią sūnaus M. Č., gim. 2005-02-12, atžvilgiu; priteisti iš I. Č. sūnui M. Č., gim. 2005-02-12, išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį po 500 Lt nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Atsakovas I. Č. su ieškiniu sutinka dalinai, prašo neapriboti tėvo valdžios jo sūnaus Manto atžvilgiu bei priteisti materialinį išlaikymą po 150 Lt kas mėnesį.
Tretysis asmuo M. P. su ieškiniu sutinka dalinai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas dalinai.
Nustatyta, kad atsakovas I. Č. yra nepilnamečio M. Č., gim. 2005-02-12, tėvas (b.l. 3). Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008-07-04 sprendimu atsakovui laikinai apribota tėvo valdžia sūnaus Manto atžvilgiu ir priteistas išlaikymas po 130 Lt kas mėnesį (b.l. 13-15). Ieškovas teigia, kad atsakovas nesirūpina sūnumi, turi kitą šeimą, laiko, kad nėra duomenų, jog ateityje padėtis pasikeis, todėl prašo neterminuotai apriboti tėvo valdžią nepilnamečio sūnaus Manto atžvilgiu.
Atsakovas I. Č. su ieškiniu dalyje dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo nesutinka. Jis paaiškino, kad abu su žmona, kuri nėra vaiko motina, dirba, jis – tolimųjų reisų vairuotoju, retai būna namuose, žmona – anksti ryte išeina į darbą. Šios sąlygos neleidžia tinkamai pasirūpinti mažamečiu sūnumi. Tačiau atsakovas nurodė, kai tik gali, visuomet aplanko sūnų, su juo daug bendrauja, tėvo ir sūnaus santykiai šilti. Atsakovas teigia, kad nors jis ir dirba, tačiau šiuo metu jo darbo užmokestis yra tik minimalus, turi mokėti bankui kreditą už butą. Šiuo metu jo pajamos leistų mokėti 150 Lt išlaikymą.
Tretysis asmuo M. P. su ieškiniu nesutinka. Ji yra nepilnamečio M. Č. globėja ir atsakovo motina (b.l. 16). M. P. paaiškino, kad I. Č. aplanko sūnų Mantą kai tik gali, tėvo ir sūnaus ryšiai nenutrūkę, vaikas labai myli ir laukia tėvo. M. P. tiki, kai sūnus galės, būtinai pasiims savo sūnų Mantą į savo šeimą ir augins pats, tokia padėtis nesitęs ilgai. Jos nuomone, neterminuotai apriboti tėvo valdžią būtų neteisinga. Globėja taip pat paaiškino, kad šiuo metu ji gali išlaikyti anūką, nes pajamas gauna pakankamas vaiko išlaikymui, padeda ir du suaugę, kartu gyvenantys sūnus. Ji teigia suprantanti ir šį sūnų – Irmantą, jam sunku, jis siekia susitvarkyti gyvenimą, dirbti, turėti šeimą, į kurią pasiims gyventi ir sūnų Mantą. M. P. nereikalauja didesnio išlaikymo, nes suprantanti, kad Irmantui sunku, jo ir jo sutuoktinės darbo užmokesčiai nėra dideli, vos pakanka jiems išgyventi.
CK 3.165 straipsnyje nustatytas tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinys. Atlikdami savo pareigas, tėvai, palyginti su kitais asmenimis, turi pirmumo teisę. Tai reiškia, kad tėvams suteikta pirmumo teisė auklėti vaiką, rūpintis jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, taip pat spręsti kitus su juo susijusius klausimus. Tik kai nė vienas iš tėvų negali rūpintis vaiku, ši pareiga gali būti perduota kitiems asmenims.
Tačiau šios kategorijos bylose sprendžiamas ne tik tėvų pirmumo teisės auklėti ir auginti savo vaiką, bet ir vaiko teisės augti ir bręsti tinkamomis sąlygomis klausimas, kokie yra vaiko ir motinos tarpusavio socialiniai – dvasiniai – moraliniai ryšiai ir kaip jie gali būti atkuriami.
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulėje įtvirtintas principas, kad visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą.
Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir pasekmių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Nagrinėjamoje byloje ieškinys dėl tėvystės teisių apribojimo yra pareikštas tėvui (atsakovui), dėl to sprendžiant ginčą dėl tėvystės teisių apribojimo būtina nustatyti atsakovo priešingus teisei veiksmus. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams; piktnaudžiauja tėvų valdžia; žiauriai elgiasi su vaiku; daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaikais. Kiekvienu nustatytu atveju teismas gali priimti sprendimą riboti tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai. Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė.
Vaiko teisių apsaugos tarnyba, pareikšdama ieškinį dėl tėvystės teisių neterminuoto apribojimo tėvui dėl sūnaus Manto faktinį pagrindą nurodė tai, kad tėvas vaiku nesidomi, nebendrauja, nedalyvauja auklėjant vaiką; vaiku nesirūpina, jo neaugina, nedalyvauja vaiko gyvenime.
Remiantis nurodytomis aplinkybėmis ieškiniu prašyta taikyti tėvo valdžios apribojimą dėl to, kad tėvas vengia atlikti savo pareigas dėl sūnaus ir juo nesirūpina, nesant objektyvių priežasčių, dėl kurių tėvai negalėtų įgyvendinti tėvų valdžios (CK 3.180 straipsnio 1 dalis, 3.155 straipsnio 2 dalis). Tėvų valdžios turinys nustatytas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Teismas pažymi, kad tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaiko teisėms, ji apima tėvų su savo vaikais susijusias ne tik teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžia. Tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais teisei. Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Atsakovas supranta savo tėvo pareigą vaiko atžvilgiu, tačiau tokį savo elgesį motyvuoja lėšų stoka, ilgalaikėmis komandiruotėmis, dėl ko nėra galimybės dažnai aplankyti vaiką ar pasiimti auginti į dabartinę šeimą.
Teismas pažymi, kad vaiko, taip pat tėvų teisių, nustatytų CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, įgyvendinimo ribojimas galimas įstatymo nustatyta tvarka ir analizuojant susidariusią padėtį (faktines aplinkybes) dėl CK 3.180 straipsnio nuostatų taikymo. Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas ginčo santykiams, turi vadovautis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principu, reiškiančiu, kad sprendžiant ginčą dėl vaiko pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad teismas, nenustatęs pagrindo apriboti tėvų valdžią, esant įstatyme nustatytam pagrindui, gali taikyti švelnesnę vaiko interesų apsaugos priemonę, remdamasis CK 3.183 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, jog nagrinėjantis ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo teismas nesaistomas pareikštų reikalavimų ir priima sprendimą, atsižvelgdamas į susidariusią padėtį ir vaiko interesus. CPK normose, reglamentuojančiose bylų, kylančių iš šeimos santykių, nagrinėjimo ypatumus, taip pat nustatyta teismo teisė, atsižvelgiant į ieškinio pagrindą sudarančias ir teisme paaiškėjusias bylos aplinkybes, priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, bet yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK XIX skyrius ,,Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“). CK ir CPK įtvirtintos teisės normos, kuriose nustatytas aktyvus teismo vaidmuo, užtikrinant vaiko teisių įgyvendinimą (LAT 2008-05-08 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-209/2008).
Nagrinėjamoje byloje atsakovas pripažino, kad su sūnumi bendrauja retai, tačiau su vaiku jį sieja stiprūs emociniai ryšiai, jis sūnų myli ir nori auginti pats, bet neturi tam tinkamų sąlygų. Dabartinė vaiko globėja patvirtino, kad vaikas labai laukia tėvo, mielai su juo bendrauja. Iš to darytina išvada, jog vaiko emociniai ryšiai su jo biologiniu tėvu nenutrūkę, taip pat pažymėtina, kad močiutės teikiama globa sudarė palankias ir kompensuojančias sąlygas vaiko emocinei raidai, nutraukus vaiko ir jo tėvo emocinį ryšį, vaikui būtų padaryta sunki psichologinė trauma.
Teismų praktika formuojama ta linkme, kad, esant bylos duomenimis patvirtintai teisinei situacijai, kai vaiko ir tėvų ryšiai nesusiformavę, teismas turėtų svarstyti galimybę taikyti atitinkamą įstatyme nustatytą tėvų valdžios ribojimo priemonę kartu ją derinant su įstatyme nustatytomis vaiko teisių įgyvendinimo priemonėmis, taip pat ir galimybę atkurti ryšius su šeima. Taigi vaiko laikinąja globa užtikrinamas vaiko geriausių interesų įgyvendinimas, tačiau kartu negali būti paneigta biologinių tėvų teisė turėti galimybes bendrauti su vaiku, vaiko perdavimas globai turėtų būti laikomas laikina priemone, kurios taikymas turėtų būti sustabdytas, kai tik aplinkybės leidžia tai padaryti. Kiekvienas laikinos globos taikymo atvejis turėtų būti suderintas su pagrindiniu tikslu – suvienyti biologinius tėvus ir vaiką.
Pirmiau nurodyta, kad tėvų valdžia gali būti ribojama esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį, pasirenkamas ir tėvų valdžios ribojimo būdas, ar taikomas laikinas, ar neterminuotas ribojimas. Nesant tėvų kaltės dėl CK 3.180 straipsnyje nurodytų sąlygų, vaikas gali būti atskiriamas nuo tėvų (CK 3.179 straipsnis). Pažymėtina, kad teismas turi išanalizuoti pateiktus įrodymus ir nustatyti, ar yra CK 3.180 straipsnio 2 dalyje išvardytos sąlygos riboti tėvų valdžią. Tokias sąlygas nustačius, reikia išanalizuoti konkrečias aplinkybes, iš kurių turi būti sprendžiama, ar yra duomenų, kad ateityje padėtis gali pasikeisti ir ar tėvai galės tinkamai vykdyti tėvų pareigas, dėl to gali būti laikinai ribojama tėvų valdžia (LAT 2008-05-08 civ. byla Nr. 3K-3-209/2008).
Šiuo atveju atsakovas I. Č., nors ir rodo norą pačiam auginti savo sūnų, tačiau neturi tam visų socialinių ir materialinių sąlygų. Todėl darytina išvada, kad atsakovas dar nėra tinkamai pasiruošęs auginti savo sūnų, šioms sąlygoms atsirasti reikia ne tik tėvo meilės ir pastangų, bet ir laiko. Teismas sprendžia, kad atsakovas gali pakeisti savo gyvenimo sąlygas ir prisiderinti prie susidariusios situacijos, todėl yra tikimybė, kad ateityje galės tinkamai vykdyti savo, kaip tėvo pareigas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo atveju netaikytinas neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, tuo suteikiant galimybę atsakovui nenutraukti ryšių su sūnumi, dalyvauti jo gyvenime (CK 3.180 str.). Dėl šių priežasčių ieškinys šioje dalyje atmestinas (CPK 178 str.).
Tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvai ( tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams ( CK 3.181 str. 2 d. ). Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią ( CK 3.195 str.).
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2008-07-04 sprendimu civ. byloje Nr. 2-1952-301/2008 išsprendė nepilnamečio vaiko globos ir globėjo klausimą (b.l. 13-15). Šiuo sprendimu iš atsakovo priteistas materialinis išlaikymas po 130 Lt kas mėnesį. Ieškovas teigia, kad tai yra per maža suma vaiko išlaikymui, atsakovas dirba ir gali didesne dalimi prisidėti prie sūnaus išlaikymo. Ieškovo nuomone, atsakovas gali mokėti 500 lt išlaikymą.
Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str. 1 d.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaikų auklėjimu ir jų išlaikymu kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jie sulauks pilnametystės.
Pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Šios teisės normos paskirtis yra užtikrinti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, nepažeidžiant jį teikiančių vaiko tėvų teisėtų interesų, proporcingumo principo, reikalaujančio nustatyti vaikų ir tėvų turtinių interesų pusiausvyrą. Sprendžiant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio klausimą, turi būti laikomasi ir vieno iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, - prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, kurio esmė nagrinėjamos bylos kontekste yra ta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, pirmiausia privalo atsižvelgti į vaiko interesus; abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje D. Korsakovas su T. Korsakiene, bylos Nr. 3K-3-286/2004; kategorija 72.2; 84). Teismų praktikoje formuojama nuostata, kad, siekiant, jog vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma ir jo dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Išlaikymo dydis pirmiausia siejamas su protingais vaiko poreikiais, o pastaruosius lemia jo gabumai ir polinkiai. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimui, mokymui, laisvalaikiui ir kt.
Teismas sutinka su ieškovo nuomone, kad 130 Lt suma per mėnesį neužtikrina neminimalių vaiko poreikių tenkinimo galimybės. Tačiau ieškovas nenurodė ir nepagrindė prašomos išlaikymo sumos jokiais rašytiniais įrodymais. Ieškovo nuomone, atsakovas uždirba pakankamai, todėl gali prisidėti prie sūnaus išlaikymo didesne suma. Vaiko globėja M. P. paaiškino, kad ji dirba pati, jos darbo užmokestis 900 Lt, gauna socialinę išmoką už globotinį, be to prie šeimos išlaikymo prisideda du pilnamečiai sūnūs. Ji teigia, kad lėšų pakanka normaliam anūko išlaikymui. Atsakovo darbo užmokestis 2012-01-01 - 2012-03-28 – apie 1000 Lt (b.l. 6), jis moka bankui kreditą (b .l. 21-26). Tačiau byloje nėra duomenų apie atsakovo sveikatos stovį ar kitas priežastis, trukdančias tinkamai prisidėti prie sūnaus išlaikymo. Pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis atsakovas grindžia savo negalėjimą teikti sūnui išlaikymą, tenka atsakovui (CPK 178 str.). Todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas yra darbingas, visiškai sveikas asmuo, vadinasi, galintis pasirūpinti ne tik savo, bet savo vaiko materialiniu išlaikymu. Be to, atsakovo sutuoktinė taip pat dirba ir prisideda prie atsakovo šeimos išlaikymo. Sutinkamai su LR CK 3.192 str. 3 d., kai tėvų turtinės galimybės išlaikyti vaikus yra nevienodos, t.y. gerokai skiriasi pajamos, didesnes pajamas gaunantis tėvas (motina) turi prisiimti ir didesnę dalį išlaidų, reikalingų vaikui išlaikyti. Tačiau ši nuostata neatleidžia mažas pajamas turintį tėvą nuo pareigos stengtis išlaikyti savo vaikus. Dėl aukščiau nurodytų motyvų ieškinys tenkintinas dalinai.
Teismas, atsižvelgdamas į ieškovo aiškinimą ir pateiktus rašytinius įrodymus, taip pat į 7-mečio vaiko poreikius, byloje surinktų įrodymų viseto pagrindu, daro išvadą, kad iš atsakovo priteistinas sūnui 200 Lt dydžio išlaikymas kas mėnesį (CK 3.3 str., 3.192 str. 2 dalis, 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str., 3.201 str., 3. 208 str.). Išlaikymas priteistinas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės. Šis sprendimas neužkerta kelio ateityje, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, kreiptis į teismą su prašymu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Kiti šalių posėdžio metu nurodyti motyvai nenagrinėtini kaip neturintys esminės reikšmės bylai.
Iš atsakovo I. Č. valstybei priteistinas 25,20 Lt žyminis mokestis bei 10,50 Lt teismo pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 88 str. 1 d.3 p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 259 str., 260 str., 270 str., 496 str., 504 str., teismas
NUSPRENDĖ:
Ieškinį tenkinti dalinai.
Pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008-07-04 sprendimą (civ. byla Nr. 2-1952-301/2008) dalyje dėl išlaikymo priteisimo ir priteisti iš atsakovo I. Č., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui M. Č., gim. 2005-02-12, mokamą periodinėmis išmokomis po 200 Lt (du šimtus litų) kas mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo I. Č., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 25,20 Lt žyminio mokesčio ir 10,50 Lt teismo pašto išlaidų valstybei.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės rajono apylinkės teismą.