- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-05-14
- Bylos Nr.
- II-1447-121/2007
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nijolė Šidagienė
- Pažeidėjas
- V. L.
- Nukentėjusysis
- L. Z.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Šidagienė, sekretoriaujant Violetai Rodzienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. L., nukentėjusiajai L. Z., vertėjai Violetai Marčiulionienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi V. L. (V. L.) skundą dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracinės komisijos nutarimo administracinio teisės pažeidimo (ATP) byloje pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos Maišiagalos policijos nuovados įgaliotas pareigūnas V. L. 2007m. kovo 20 d. surašė ATP protokolą Nr.P081134 už tai, kad 2007-03-03 apie 13 val. Vilkeliškių kaime bėgiojo palaidas V. L. priklausantis vokiečių aviganio veislės šuo, kuris užpuolė L. Z. ir sukėlė pavojų jos sveikatai bei turtui. Tuo V. L. pažeidė Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymą bei Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 1998-08-05 sprendimu Nr.143 patvirtintų Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių 5, 9, 10, 11.1.3 punktų reikalavimus ir padarė veiką, numatytą ATPK 110 str. 3 dalyje (b.l.11-12).
Vilniaus rajono savivaldybės administracinė komisija (toliau-institucija, nagrinėjusi administracinę bylą, institucija), pasirėmusi ATPK 284 str., 2007m. kovo 29 d. nutarimu V. L. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 110 str. 4 dalyje, padarymą skyrė 600 Lt baudą su šuns konfiskavimu (b.l.4).
Šalies argumentai
V. L. prašo nutarimą pakeisti, neskiriant šuns konfiskavimo bei paliekant baudą. Paaiškina, kad gyvena su seserimi kaime, todėl laiko vokiečių aviganio veislės šunį apsisaugoti nuo chuliganų, vagių ir pan. Pažeidimo dieną jis ruošėsi šunį pavedžioti, neatsargiai paleido šunį nuo grandinės, kai į kiemą atėjo L. Z. aplankyti jo sesers. Šuo, pamatęs svetimą žmogų, puolė link L. Z. ir ėmė urgzti bei loti, tačiau jos neapkandžiojo, nes buvo su antsnukiu, todėl mano, jog pavojus nukentėjusiosios sveikatai ar turtui nebuvo sukeltas. Paaiškina, jog yra pensininkas, tačiau paskirtą baudą vis tiek sumokėtų, bet išgyventi be šuns būtų sunku, nes prie jo yra prisirišęs (b.l.2-3).
V. L., palaikydamas teisme savo skundą, papildomai paaiškino, kad jis gyvena ne vienkiemyje, o (duomenys neskelbtini) kaimo (duomenys neskelbtini) kurios vienoje pusėje yra tik 4 namai, kita gatvės pusė jau yra miesto teritorija, joje yra daugiau- apie 15 namų. Name jis gyvena su seserimi, kiekvienas turi atskirus įėjimus, namo kiemas dalinai aptvertas tvora. Jų ir L. Z kiemai ribojasi, L. Z. gyvena Vilniuje, bet dažnai lankosi pas giminaičius, tad apie jo šunį, kurį jis laiko 3-4 metai, žino. Voljero kieme nėra, jis šunį laiko pririštą ant grandinės, žiemą- bute. Įvykio metu L. Z. iš už namo kampo išniro netikėtai, kaip tik tuo metu, kai jis nuo šuns antkaklio nuseginėjo grandinę ir norėjo užsegti pavadėlį. Šuo priekinėmis letenomis į L. Z. nebuvo atsirėmęs, ji nebuvo nei nugriuvusi, nei atsirėmė į sieną, kaip aiškina, šuo jos savo galva per veidą nedaužė, jis tik pribėgo prie jos kojų ir lojo. Jis labai greitai šunį nuvedė, viskas truko gal dvi minutes. Jo sesuo buvo viduje ir incidento nematė, kitų liudytojų nei kieme, nei kažkur arti nebuvo. Nukentėjusioji nei šaukė, nei rėkė, nei verkė, tik paprašė pasiimti šunį. Anksčiau jau buvo baustas už šuns nepriežiūrą. Jis nėra pensininkas.
Nukentėjusioji L. Z., teisme apklausta liudytoja (ATPK 273 str. 3 d.), skundą prašė atmesti, paaiškino, jog pareiškėją pažįsta nuo vaikystės- kartu augo kaimynystėje. Jis konfliktuoja su savo seserimi, su kuria nukentėjusioji yra geruose santykiuose, todėl pareiškėjas nemėgsta ir jos. Jis šunį ant jos užsiundė tyčia, prieš tai pasakęs „imk“ ar „fas“, jis, priekinėmis letenomis užšokęs jai ant krūtinės, vos jos neparvertė, nes ji atsirėmė į verandos sieną, ji dengė rankomis veidą, kad neapdraskytų, o šis snukiu stengėsi suduoti jai per veidą. Pareiškėjo kiemas jokiomis tvoromis neaptvertas, šuo, paprastai, laksto palaidas ir be antsnukio, tądien jis buvo su antsnukiu tik todėl, kad pareiškėjo seseriai buvo tik ką iškviesta greitoji medicinos pagalba. Ji pareiškėją laiko alkoholiku, šuo labai dažnai laikomas alkanas, yra mušamas, todėl yra labai piktas ir agresyvus. Pareiškėjas šunimi buvo užsiundęs ir seserį, buvo baustas ne kartą. Nukentėjusiosios nuomone, nuobauda konfiskuoti šunį yra teisinga, nes toks žmogus neturi teisės laikyti šuns, nors pripažino, kad šuo pavojaus jos turtui nesukėlė- nieko (rūbų, avalynės ar pan.) nesudraskė, jos pačios neapdraskė ir neįkando, tačiau ji labai išsigando, tą vakarą jai prieš miegą teko gerti valerijonų, rimtesnių vaistų dėl to nevartojo, į gydytojus nesikreipė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
ATPK 110 str. 4 dalis, už kurioje numatytos veikos padarymą nubaustas pareiškėjas, numato, kad administracinę atsakomybę užtraukia šio straipsnio pirmojoje, antrojoje ir trečiojoje dalyse numatytos veikos, padarytos asmens, bausto už šiose dalyse numatytus pažeidimus. Kaip galima suprasti iš ATP protokolo, administracinis kaltinimas pareiškėjui suformuluotas pagal ATPK 110 straipsnio 3 dalį už tai, jog padarė gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių pažeidimą, sukėlusį grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei, o nustačius, jog jau kartą už tai baustas (b.l.23-27), atsakomybėn patrauktas pagal ATPK 110 str. 4 dalį.
Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 1998-08-05 sprendimu Nr.143 patvirtintų Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių 5 punktas įpareigoja savininkus garantuoti, kad gyvūnų auginimas ir laikymas nekeltų grėsmės žmonių sveikatai, gyvybei, nuosavybei, o pagal 8 bei 11.2 punktus kaimo vietovėje šunys gali būti palaidi tik uždaroje savininko valdoje arba gerai aptvertame voljere, ko aptariamu atveju nebuvo.
Nagrinėjamu atveju taip pat pažymėtina, jog šiuo atveju grėsmės sukėlimas nereikalauja, kad žmogus būtų apkandžiotas ar apgadinti jo drabužiai ir pan., tokiai veikai kvalifikuoti pakanka konstatuoti realią grėsmę, kas šiuo atveju įrodyta. Pareiškėjas pripažino, jog šuo puolė prie nukentėjusiosios, ant jos urzgė ir lojo, todėl, įvertinus šuns veislę (vokiečių aviganis), padaryta pagrįsta išvada, jog toks šuns, nepaisant jo buvimo su antsnukiu, elgesys sukėlė grėsmę nukentėjusiosios sveikatai.
Atsižvelgus į tai, kas nustatyta, darytina išvada, jog institucija surinko pakankamus V. L. kaltės, padarius ATPK 110 str. 4 dalyje numatytą pažeidimą, įrodymus, tinkamai kvalifikavo jo veiką ir pagrįstai patraukė administracinėn atsakomybėn. Jo kaltė įrodyta ATP protokolais (b.l.8,11-12), nukentėjusiosios pareiškimu, jos paaiškinimu institucijai (b.l.16-17, 20), paties pareiškėjo paaiškinimu (b.l.22). Teismui pateikti dokumentai patvirtina, jog pareiškėjas už analogiškus pažeidimus praeityje baustas 8 kartus, tarpo jų - ir už žiaurų elgesį su gyvūnais, visi pažeidimai galiojantys, tad, įvertinus ir laikomo šuns teisę į tinkamą priežiūrą, darytina išvada, jog paskirtoji nuobauda nekeistina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1p., 128 str., teisėja
nutar ė:
Vilniaus rajono savivaldybės administracinės komisijos 2007-03-29 nutarimą, kuriuo V. L. (asm.k. (duomenys neskelbtini) skirta 600 Lt bauda su šuns konfiskavimu, palikti nepakeistą, o skundą - atmesti.
Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.