- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-02-13
- Bylos Nr.
- AN2-77-926/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01800-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti
- Teisėjas
- Aušra Vingilė (pirm.)
- Pažeidėjas
- Z. D.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Centro PK
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos Z. D. (toliau – Z. D.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. gruodžio 12 d. nutarimo, kuriuo Z. D. skundas buvo patenkintas iš dalies ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo specialisto K. R. 2019 m. rugsėjo 2 d. nutarimas pakeistas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo specialisto K. R. 2019 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Z. D. buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 3 dalį, už tai, kad ji vedžiojo savo auginamą šunį adresu (duomenys neskelbtini), tačiau nesusirinko gyvūno paliekamų ekskrementų. Taip pat savo sklype, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. liepos 16 d. iki 2019 m. rugpjūčio 18 d. laikė tris šunis, tačiau neužtikrino, kad gyvūnai netrikdytų viešosios rimties ir nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Tokiais savo veiksmais Z. D. nesilaikė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. A-2094 patvirtintų gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių II skyriaus 12 punkto ir III skyriaus 31 punkto reikalavimų, taip pat Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo VI skirsnio 20 straipsnio 4 punkto reikalavimų. Už šio administracinio nusižengimo padarymą Z. D. buvo skirta 175 (šimto septyniasdešimt penkių) eurų bauda.
2. Nesutikdama su priimtu nutarimu, Z. D. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris, 2019 m. gruodžio 12 d. nutarimu Z. D. skundą tenkino iš dalies ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo specialisto K. R. 2019 m. rugsėjo 2 d. nutarimą pakeitė: pašalino aplinkybę dėl Z. D. nubaudimo už savo auginamo šuns, vedžiojamo adresu (duomenys neskelbtini), paliekamų ekskrementų nesusirinkimą; už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 3 dalyje, skiriant Z. D. 120 (šimto dvidešimties) eurų baudą.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patraukta Z. D. iš esmės prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartį, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo specialisto K. R. 2019 m. rugsėjo 2 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą jos atžvilgiu nutraukti.
3.1. Apeliantės teigimu, ekskrementų tuose laukuose, kuriuose ji vedžioja savo šunis, niekas niekuomet nerinko, todėl ir ji nepagalvojo, kad juos reikia rinkti. Iš žemės sklypų, kuriuose vedžiojamas apeliantės šuo, savininkų jokių įspėjimų Z. D. nėra gavusi, fakto, jog ji nerenka savo šunų ekskrementų, nematė ir pats A. Ž.. Apie tai teismo posėdyje ji apklausta nebuvo, dėl šio fakto jokių klausimų teisėjas jai neuždavė.
3.2. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad byloje pateiktame vaizdo įraše girdimas tik nedažnas ir tylus šuns lojimas. Nepagrįstas, pasak apeliantės, skundžiamo nutarimo teiginys, jog tris šunis Z. D. laikė laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 16 d. iki 2019 m. rugpjūčio 18 d., kadangi pati Z. D. turi tik du šunis, o jai inkriminuotu laikotarpiu kelias dienas ji saugojo dar ir savo sūnaus šunis, tačiau tai nereiškia, kad tris šunis ji laikė visą nutarime nurodytą laikotarpį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Z. D. apeliacinis skundas tenkinamas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
6. Pagal ANK 346 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančius teisės aktus pakartotinai. Z. D. pagal aptariamo straipsnio nuostatas buvo pripažinta kalta už tai, kad, laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 16 d. iki 2019 m. rugpjūčio 18 d., ji laikė tris šunis, tačiau neužtikrino, kad gyvūnai netrikdytų viešosios rimties ir nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų (aplinkybė dėl Z. D. laikomų šunų paliekamų ekskrementų skundžiamu Kauno apylinkės teismo nutarimu iš apeliantei pareikšto kaltinimo buvo pašalinta). Šiuo atveju viešosios rimties trikdymas, sprendžiant iš bylos medžiagos, pasireiškė nuolatiniu Z. D. priklausančių šunų keliamu triukšmu – lojimu bei kaukimu, su kuo apeliantė nesutinka.
7. Akivaizdu, jog kiekvienas šuns šeimininkas yra atsakingas už savo augintinio priežiūrą ir jo kontrolę, tame tarpe ir už tai, kad be priežasties lojantis šuo netrikdytų aplinkinių rimties ir netrukdytų jų ramybės. Tačiau, asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, kai dėl nusižengimo padarymo įvykio ir sudėties bei konkretaus asmens kaltės šio nusižengimo padarymu nekyla jokių pagrįstų abejonių. Išanalizavus administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą dėl Z. D. kaltės. Šis trūkumas net ir liudytojais apklausus pareiškimą pateikusį A. Ž., tyrimą atlikusį ir nutarimą priėmusį policijos pareigūną bei kitus asmenis, nebuvo pašalintas ir pirmosios instancijos teisme. Pati apeliantė pažeidimą neigia, jos kaltė iš esmės grindžiama vien tik liudytojo A. Ž. parodymais ir byloje pateiktais vaizdo įrašais, kurių, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju nepakanka Z. D. kaltei pagrįsti. Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp apeliantės ir jos kaimynų (pareiškėjų) gana dažnai kyla nesutarimų dėl šunų lojimu trikdomos viešosios rimties – abiejų pusių teigimu, dėl šio fakto jos nesutaria jau apie vienerius metus. Tokiu būdu, byloje esant dviem viena kitai prieštaraujančioms pusėms, svarbu įvertinti tai, ar byloje yra kitų objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 3 dalyje, sudėties buvimą Z. D. veiksmuose. Ir vis tik, šie duomenys negarinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nustatyti nebuvo, jokie procesiniai veiksmai jų nustatymui neatlikti.
8. Kaip matyti iš byloje surinktų duomenų, apie Z. D. inkriminuojamo administracinio nusižengimo faktines aplinkybes, teismo posėdžio metu apklausti buvo tik pareiškimą parašęs A. Ž., parodęs, kad Z. D. priklausantys šunys kaukia tiek naktį, tiek dieną, tiek po vieną, tiek būdami kartu; Z. D., nesutinkanti su jai inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymu, teigianti, jog jos šunys yra ramūs ir loja labai retai; E. G. (Z. D. sūnus), patvirtinęs tik tiek, kad buvo palikęs savo du šunis mamai prižiūrėti; ir K. R., surašęs administracinio nusižengimo protokolą Z. D. atžvilgiu, patvirtinęs, jog protokole nurodytas pažeidimo laikas buvo nustatytas pagal filmuotoms medžiagos ir vaizdo įrašo datas. Tačiau, įvertinus tai, kad tarp A. Ž. ir Z. D. jau seniai susiklostę pakankamai įtempti tarpusavio santykiai dėl Z. D. auginamų šunų, tokiu būdu neabejotinai įžvelgiant galimą A. Ž. suinteresuotumą nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos baigtimi, pasikliauti vien tik jo parodymais dėl apeliantės auginamų šunų keliamo triukšmo, nėra pagrindo. Jokie kiti asmenys, gyvenantys šalia Z. D. ir A. Ž., neabejotinai galintys patvirtinti/paneigti vertinamo administracinio nusižengimo faktines aplinkybes, nei nustatyti, nei apklausti nebuvo. Gavę pranešimą apie Z. D. auginamų šunų galimai keliamą triukšmą, patikrinti šių duomenų patikimumo į įvykio vietą policijos pareigūnai nuvykę nebuvo, aplink Z. D. namus gyvenančių asmenų neapklausė, šunų skleidžiamo garso jokiomis procesinėmis priemonėmis neužfiksavo.
9. Nors tam tikra dalimi A. Ž. parodymus dėl Z. D. šunų galimai skleidžiamo triukšmo patvirtina byloje pateikti vaizdo įrašai, tačiau, vien tik jų, nesant jokių kitų objektyvių duomenų, Z. D. kaltei pagrįstai taip pat nepakanka. Darant šią išvadą vis tik pažymėtina, jog tikslus laikas, kada vaizdo įrašai buvo padaryti – nenustatytas. Tuo tarpu pasikliauti vien tik ant paties vaizdo įrašo esančia data, kuri gali būti nustatyta rankiniu būdu paties filmuotojo iniciatyva, įvertinus tai, kad tarp Z. D. ir vaizdo įrašus padariusių jos kaimynų Žiūrių yra susiklostę konfliktiniai santykiai, nederėtų. Jokių kitų priemonių, siekiant nustatyti tikslų Z. D. inkriminuojamo administracinio nusižengimo laiką, tiriant A. Ž. pareiškime išdėstytų aplinkybių objektyvumą, imtasi nebuvo, vietoje to, vaizdo įrašuose matomas datas perrašant į administracinio nusižengimo protokolą, konstatuojant, jog Z. D. auginami šunys trikdė viešąjį rimtį kiek daugiau nei mėnesį laiko, t .y. nuo 2019 m. liepos 16 d. iki 2019 m. rugpjūčio 18 d. Toks Z. D. inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo laiko konstatavimas yra ne tik netikslus, bet ir nelogiškas – akivaizdu, jog loti kiek daugiau nei mėnesį laiko be pertraukų šuo negalėjo. Negana to, Z. D. teigiant, jog ji augina tik du šunis, jos sūnui patvirtinus, jog keletą dienų savo motinai jis buvo palikęs du savo šunis ir nurodžius, jog Z. D. laikinai prižiūri dar ir labradoro veislės kalytę, kiek tiksliai Z. D. inkriminuojamu laikotarpiu ji laikė šunų, aiškintasi nebuvo. Tokiu būdu, taip ir liko neaišku, kokiais duomenimis remiantis buvo konstatuota, jog Z. D. jai pareikštame kaltinime nurodytu laikotarpiu laikė būtent tris šunis.
10. Įvertintina ir tai, kad iš pateiktų vaizdo įrašų matyti, jog šuns (šunų) keliamas triukšmas nėra nuolatinis – kiekviename vaizdo įraše, kuriuos (tikint įrašuose matoma data ir laiku) skiria tam tikras laiko tarpas (kelios dienos), šuns lojimas fiksuojamas vidutiniškai vos apie 1 (vieną) minutę laiko, kas, aukštesniojo teismo įsitikinimu, nesudaro pakankamo pagrindo teigti, jog trumpalaikis voljere auginamo šuns lojimas šiuo konkrečiu atveju galėtų būti vertinamas kaip viešosios rimties trikdymas. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad Z. D., kaip, beje ir pareiškimą jos atžvilgiu pateikęs A. Ž., gyvena individualiais namais apstatytoje teritorijoje, apsuptoje pievomis ir nuo miesto centro nutolusioje pakankamu atstumu. Akivaizdu, jog į gyvenamųjų namų apylinkes užklysta tiek laukiniai žvėrys, tiek kiti gyvūnai, į kuriuos gyventojų laikomi šunys neabejotinai reaguoja lojimu, tokiu būdu pastaruosius nuvydami ir taip apsaugodami tiek savo šeimininkų, tiek jų kaimynų teritoriją, todėl teigti, kad tokiais veiksmais yra trikdoma aptartoje teritorijoje gyvenančių asmenų rimtis, nėra jokio objektyvaus pagrindo.
11. Šioje vietoje akcentuotina ir tai, jog kai kuriuose iš pateiktų vaizdo įrašų iš viso neaišku, iš kur sklinda šunų lojimas bei, koks konkretus šuo skleidžia tokius garsus. Nors A. Ž. tvirtina, kad pateiktuose vaizdo ir garso įrašuose užfiksuotas vien tik Z. D. priklausančių šunų lojimas, tačiau jokių objektyvių šį faktą patvirtinančių duomenų nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra. Jų nepateikė ir A. Ž.. Minėta, jog Z. D. ir A. Ž. gyvena individualiais namais apstatytoje teritorijoje. Neabejotina, kad Z. D. šunys nėra vieninteliai šunys minėtoje teritorijoje, todėl ir šiuo atveju daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog įrašuose girdimi šunys iš tiesų priklauso Z. D., nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Šios abejonės pirmosios instancijos teisme nebuvo pašalintos, jokie procesiniai veiksmai jų pašalinimui atlikti nebuvo.
12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog byloje išnaudojus galimybes surinkti pakankamai patikimų įrodymų, kad būtų nustatytos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, apeliantės kaltę patvirtinančių duomenų nenustatyta, o visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, turi būti aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Todėl nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo bylos teisena Z. D. atžvilgiu turėjo būti nutraukta.
13. Tokiu būdu, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo specialisto K. R. 2019 m. rugsėjo 2 d. nutarimas, kuriuo Z. D. pripažinta kalta pagal ANK 346 straipsnio 3 dalį, ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutarimas, kuriuo Z. D. už ANK 346 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą buvo nubausta 120 (vieno šimto dvidešimties) eurų bauda, panaikintini ir administracinio nusižengimo teisena Z. D. atžvilgiu nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
Z. D. apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo specialisto K. R. 2019 m. rugsėjo 2 d. nutarimą, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 12 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną Z. D. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.