Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedeklaravęs gyvenamosios vietos, atlikęs bausmę Vilniaus pataisos namuose, (duomenys neskelbtini), išvykdamas nurodęs savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2016-05-20 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ? BK) 259 str. 2 d., galutinė bausmė ? 225,96 eurų (6 MGL) bauda;

2) 2016-06-15 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 2 d., galutinė bausmė ? laisvės atėmimas 2 m.;

3) 2016-11-03 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 str. l d., galutinė bausmė ? 30 parų areštas;

4) 2017-01-11 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. l d., galutinė bausmė ? laisvės atėmimas l m. 10 mėn.;

5) 2017-02-02 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. l d. 178 str. 2 d., galutinė bausmė ? laisvės atėmimas 2 m. 6 mėn. ir 225,96 eurų (6 MGL) bauda;

6) 2017-04-20 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 4 d., galutinė bausmė ? 20 parų areštas; bausmę atlikęs;

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 24 str. 4 d. ir BK 260 str. 1 d. padarymu ( 2 veikos),

E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, našlė, deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenanti adresu(duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbanti UAB „duomenys neskelbtini“, neteista, kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 260 str. 1 d. padarymu (2 veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. M. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose, adresu(duomenys neskelbtini), tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu, bet ne vėliau kaip iki 2018-02-08, susitaręs su E. M., organizavo į Vilniaus pataisos namus, esančius adresu(duomenys neskelbtini), Vilnius, savo vardu, t. y. S. M. vardu, atsiųsti psichotropinių medžiagų laiške, po ko pastaroji, ant voko nurodžiusi netikrus siuntėjo duomenis, t. y. A. K., Š. P. (duomenys neskelbtini) , į Vilniaus pataisos namus 2018-02-12 nuteistajam S. M. atsiuntė voką, kuris jam dalyvaujant buvo atplėštas. Voko viduje buvo knygelė „Žodžių ir skaičių surašymas“, kurios lapai ir viršelis buvo sulieti psichotropinėmis medžiagomis, t. y. amfetamino tirpalu (viršelyje esančiose dėmėse yra 0,0224 g gryno amfetamino, vidiniuose lapuose esančiose dėmėse yra 0,1369 g gryno amfetamino).

Taip pat S. M., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 2018-04-13 iki 2018-05-25, susitarė su E. M., paprašė jos, t. y. organizavo į Vilniaus pataisos namus, esančius adresu(duomenys neskelbtini), kito nuteistojo vardu, t. y. R. D. vardu, atsiųsti narkotinių ir psichotropinių medžiagų laiške, po ko pastaroji, ant voko nurodžiusi netikrus siuntėjo duomenis, t. y. A. B., (duomenys neskelbtini), į Vilniaus pataisos namus 2018-05-25 nuteistajam R. D. atsiuntė voką, kuris jam dalyvaujant buvo atplėštas. Voko viduje buvo laiškas, kurio lapai buvo išmirkyti narkotinėse ir psichotropinėse medžiagose (popieriaus lapo dalyse yra 0,0107 g gryno amfetamino ir 0,0005 g gryno metadono).

E. M. neteisėtai siuntė psichotropinę medžiagą, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, o būtent: ji, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, bet ne vėliau, kaip 2018-02-08, neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti 0,1369 g psichotropinės medžiagos ? amfetamino tirpalu išmirkusią knygelę „Žodžių ir skaičių surašymas“, įdėjo į voką ir 2018 m. vasario 8 d. išsiuntė į Vilniaus pataisos namus, esančius(duomenys neskelbtini), nuteistajam S. M., kur 2018-02-12 Vilniaus pataisos namuose, apžiūrint gautą korespondenciją, buvo rasta ir paimta psichotropinė medžiaga – amfetaminas.

Taip pat E. M., neteisėtai įgijo ir siuntė narkotinę ir psichotropinę medžiagą, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, o būtent: ji, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, bet ne vėliau, kaip 2018-05-23, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo 0,0107 g. psichotropinės medžiagos – amfetamino ir 0,0005 g. narkotinės medžiagos – metadono, kurių tirpalu neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, išmirkusį laišką 2018 m. gegužės 23 d. išsiuntė į Vilniaus pataisos namus, esančius(duomenys neskelbtini), nuteistajam R. D., kur 2018-05-29 Vilniaus pataisos namuose apžiūrint gautą korespondenciją buvo rasta ir paimta narkotinė ir psichotropinė medžiaga – amfetaminas ir metadonas.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. M. parodė, kad kryžiažodį buvo iš anksto paruošęs išmirkęs narkotinėse ir psichotropinėse medžiagose, nes žinojo, kad atliks bausmę, buvo paieškoj, buvo palikęs kryžiažodį namuose. Paruošė knygelę paprastai: ištirpdė narkotikus ir ją apipylė. Iš artimųjų turi brolį, tėtį, bet su močiute daugiausiai bendraudavo, ji viską jam siųsdavo, siuntinius, pinigus. Suprato, kad ir ją įtraukia. Dėl laiško – jis draugo paprašė, kad sulietų laišką narkotikais, duotų močiutei ir kad ji parašytų viską ir išsiųstų D. vardu. Nes jam pačiam buvo kryžiažodžiai išsiųsti, juos buvo atėmę iš jo, galvojo, kad jau bus sekamas, kito nuteistojo vardu nusprendė siųsti. Draugo, kurio paprašė sulieti laišką įvardinti negali. Nelabai ir prisimena tokio pokalbio su močiute, kaip miltelius padalinti, sudėti į džinsus. Močiutė nežinojo, kad bus narkotinės medžiagos. Išsiuntė tik tą, ką prašė. Jis viską žinojo apie narkotikais sulietus knygelę ir laišką. Savo kaltę dėl dviejų epizodų pripažįsta visiškai. 2018 metų vasario mėnesį paskambino močiutei, prašė atsiųsti. Gegužės mėnesį skambino draugui. Ėjo į parduotuvę močiutė, tada draugas padavė jai tą laišką. Blogai savo veiksmus vertina. Gailisi. Tada nebūdavo limito dėl skambinimo, dabar yra. Apie liepos vidurį supylė knygelę narkotikais, o suimtas buvo 2016 metų rugpjūčio 7 dieną. 2016 metais supylė liepos viduryje, o 2018 metais vasarį močiutė išsiuntė ( 2 t. b. l. 110).

Papildomai teismo posėdyje apklaustas kaltinamasis S. M. parodė, kad kaltę pripažįsta dėl abiejų epizodų. Savam vartojimui buvo narkotinės medžiagos, neplanavo dalintis su T. A.. Būtų laišką padėjęs R. D. prie durų, būtų jį pasiėmęs. R. D. eina pro jo kamerą, todėl gali padėti prie jo durų. Nežino kodėl, bet taip nutarė, kad siųstų R. D. nuo S. M. artimojo laišką. Pas juos yra prie durų vardas, pavardė. Pamatė R. D. vardą, pavardę ir pasakė močiutei. Platinti niekam nenorėjo. Sau norėjo įsigyti. Būtų sudeginęs ir viskas. Buvo narkomanas. 2018 metų vasario – gegužės mėnesiais prašė, kad atsiųstų grynai savo vartojimui. Tuo metu buvo skylės sienose, dabar nebėra. Ten tik bendrauti eidavo. Su T. A. nieko nesitarė, negali pasakyti dėl T. A. (2 t. b. l. 169-170)

2018-04-04 specialiuoju liudytoju apklaustas S. M. parodė, kad jis A. K. nepažįsta, jam adresas (duomenys neskelbtini), nieko nesako, minėto adreso nežino, neįsivaizduoja kas ten per objektas. Jis pats neprašė, kad A. K. atsiųstu jam laišką, kadangi jo nepažįsta ir nežino iš kur jis toks yra. Taip pat jis neprašė ir kitų asmenų, kad siųstų jam laišką (būtent šį laišką) su kryžiažodžių knygele, kuri buvo kažkuo sulieta, tačiau jis nežino kuo. Jis daugiau apie šį įvykį pasakyti nieko negali, nes nieko nežino. Jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose, jis jokių narkotinių ir psichotropinių medžiagų nevartojo, o jam būnant laisvėje teko vartoti. (1 t., b. l. 40).

Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. spalio 5 d. S. M. parodė, kad kaltės nepripažįsta, parodymus duoti atsisakė (2 t. b. l. 17-18)

Motyvuojamoji dalis

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji E. M. pripažino kaltę, patvirtino, kad išsiuntė į įkalinimo įstaigą kryžiažodį ir laišką. Parodymus duoti sutiko. Jai paskambino anūkas, paprašė išsiųsti kryžiažodį ir laišką. Namie S. M. turėjo kryžiažodžius, kuriuos paprašė išsiųsti. Ir anksčiau siuntė jam kryžiažodžius, turbūt 2018-02-08, neprisimena. Kažkoks laiškas buvo, jai perdavė tą laišką, sako: „pasiųsk tą laišką“, nieko nepagalvojo, išsiuntė ir viskas. Kažkas iš anūko pažįstamų paprašė, ji juos žino iš išvaizdos, jai pasakė: „adresą žinot, išsiųskit“. Kad ten kažkas, ji nieko nežinojo. Dėl kryžiažodžių nežinojo, dėl laiško buvo įtarimai kažkokie. Į teisėjos ir kitų proceso dalyvių klausimus atsakė, kad ji nematė jokių narkotinių medžiagų. Siųsti siuntė tikrai, bet kad kažką daryti su jais, ji jų neturi, kur narkotinių medžiagų gauti, ji nežino. Paprašė siųsti ne savo vardu. Ji neklausė kodėl, jai sakė „taip reikia“. Taip, perskaitė pokalbių įrašus. Anūkas paskui paskambino jai. Pokalbiai buvo apie šituos dalykus, jis jai paaiškino kas atsitiko, kas buvo išsiųsta. Jai jokio skirtumo, kur siųsti, paprašė kur siųsti, ir ji išsiuntė. Pripažįsta, kad išsiuntė. Ji nežinojo kas ten, laiškas tai laiškas, kryžiažodis, tai kryžiažodis, išsiuntė tai išsiuntė. Jau seniai namuose gulėjo kryžiažodžių knygutė. Kai S. M. paskambino, sakė: „yra tokia knygelė“. Kryžiažodžius prieš tai jam siuntė. Jau ji buvo nupirkta, kai anūkas išvyko atlikti bausmę. Dar vieną, rodos, nupirko knygelę jam. Anūkas nurodė telefonu, kokia pavarde siųsti, ne jo vardu siųsti. Nurodė pavardę anūkas. Nekilo abejonės, kodėl kita pavarde, sako: „siųsk kitam žmogui, jis apsiprekins, man atiduos“. Daug jis turėjo tų draugų. Sako: „nusiųsk laiškelį“. Neapžiūrinėjo, jokių įtarimų neturėjo. Tik po to vasarą sužinojo apie tai. Draugai sakė, kad su S. kažkas ten atsitiko. Sužinojo apie šią situaciją, tik kai buvo iškelta byla. Kada pasakė pavardę D., pagalvojo, kad anūkui kažkas blogai bus. Ta knygelė jau buvo anksčiau padaryta, ji taip suprato. Turi sveikatos problemų. Laišką atnešė jai, buvo jau surašytas. Ji buvo prirašiusi kažką ten. S. M. sakė, jei taip išėjo, prisiims visą kaltę sau. Ji pergyveno, kaip čia bus. Jis sakė, kad nepergyventų. Laišką perdavė jai, jis (S. M.) turėjo daug draugų, jų vardų nežino, pažįsta ją iš išvaizdos. S. M. pasakė kitą adresą parašyti. Nekilo klausimų, net pinigėlius jam siuntė kita pavarde, nes anūkui buvo uždrausta pirkti įkalinimo įstaigoje. Voką ji pirko. Laišką davė S. draugas. Buvo susitikus draugą, ėjo lauke, susitiko su tuo draugu, paklausė kaip reikalai ir perdavė tą laišką. Prieš tai su anūku nešnekėjo. Paskui jam pasakė, kad atsiųs jam laišką. Jis tada pasakė: siųsk ne man, sako, kodėl ne tau, sakė taip reikia. Paskui jau kilo įtarimas dėl laiško ( 2 t. b. l. 108-109)

Pakartotinai apklausta teismo posėdžio metu, kaltinamoji į klausimus atsakė, kad žinojo, kad viskas tas yra, pati to nedarė. Žinojo, kad čia yra „tas dalykas“. Daryt pati, ji nedarė. Neapipylė, bet žinojo. Iš pradžių įtarimai kilo, o po antro karto ji žinojo. Buvo apipiltas draudžiamomis narkotinėmis medžiagom, pati daryt nedarė, nežinojo, kokie ten narkotikai, kokia ten medžiaga. Po pirmo laiško kilo įtarimai, kai antrą siuntė, tada žinojo. Neapipylė pati, kad buvo ten narkotikais supilta – žinojo. Pažiūrėjo, popierius toks buvo nelabai. Nesuprato, kad narkotinė medžiaga, bet paklausė anūko, kodėl nelygus yra. Anūkas pasakė, kad ten medžiaga. Pasakė: „ apipilta vienu dalyku“. Ji suprato, kad kažkas yra. Antrą davė, sako paruošk, nenorėjo gal patys siųsti ar dar kažkas. Padavė jai ir viskas. Susitiko ir padavė jai antrą laišką. Davė jai į rankas kitas žmogus laišką. Ji išsiuntė. Žinojo, kad išmirkytas narkotinėse medžiagose. Tas žmogus pasakė, kuris davė laišką. Suprato, kaip čia nesuprasi tokio dalyko. Ne, daugiau tokių atvejų nebuvo. Kad anūkas pagamino kryžiažodį nežinojo, bet kad jis pagamintas matė. Ne, nemokėjo nieko už laišką ar knygelę. Jai padavė ir viskas, mokėt nemokėjo, specialiai anūko draugo neieškojo. Gailisi labai dėl to, ką padarė. Žino, kad žmonės vartoja, bet kaip popierius apibertas ir kaip jie vartos tą popierių, nežino (2 t. b. l. 111-112).

Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. liepos 20 d. apklausta E. M. parodė, kad neprisipažįsta dėl nusikalstamos veikos padarymo. S. M. yra jos anūkas. Nuo 2016 metų, datos neatsimena, jis atlieka bausmę pataisos namuose. 2017 metų gegužės mėnesį, datos neatsimena, vieną kartą siuntė S. M. į Vilniaus pataisos namus jo daiktus: striukes, patalynę, kojines, marškinius. Jokių vokų paštu nėra siuntusi. P. R. D. nepažįsta ir jam visai nieko nesiuntusi. Daugiau neturi ką pasakyti ir atsisako duoti tolimesnius parodymus. Taip pat atsisako duoti savo rašysenos pavyzdžius (1 t., b. l. 119-120)

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja I. B. parodė, kad su kaltinamaisiais nėra susipykusi. Žino dėl ko iškviesta. Turi tarnybinį pranešimą, kadangi seniai jau tai buvo, 2018-02-12 d. 10.20 val. buvo antrame aukšte, kur buvo S. M. kameroj, jam buvo laiškas, ji su prižiūrėtojais priėjo prie kameros, atidaromos durys, tada pakviečiamas nuteistasis, jo akivaizdoje atplėšė tą voką, ten buvo viena knygutė - „Žodžių ir skaičių surašymas“ ir jo akivaizdoje pradeda tikrinti. Lapus praverčia, patikrino, pastebėjo, kad viršelis prie užklijavimo akivaizdžiai buvo sulietas baltu skysčiu, o viduje gan ryškokas geltonas skystis. Jam parodė, ji tą knygutę paėmė, kadangi tai gali būti išmirkytos narkotinės medžiagos ir įdėjo į voką, surašė tarnybinį. Atidavė kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininkui. Jie (nuteistieji) kažkaip po to tai kas sumirkyta, po to mirko dar vandenį. Nežino tos technologijos. Matomai, jeigu siunčia tai kažką jie daro.Jam tik ta knygutė buvo. (S. M.). Laiškas buvo D. R.. Sąsiuvinis iš dviejų pusių, vienas lapas slidus buvo, o kitas jautėsi iš karto matosi, jis švarus, bet šiurkštus. Dabar pradėjo labai siųsti tokius.

Taip, laiškas buvo kitam nuteistajam, D. R.. Jie yra kamerose, kai gauna laiškus ar dokumentus, kontrolieriai pasako kokiose kamerose ir juos priveda kur šiuo laiku sėdi nuteistasis ir atiduoda. Atiduoda ir išeina. Toks jų ryšys su jais ( 2 t. b. l. 119-120)

Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. kovo 6 d. apklausta liudytoja I. B. parodė, kad 2018-02-12 10.20 val. Prie kamerų tipo patalpų prie kameros Nr. 4 durų, tikrino laišką, adresuotą nuteistajam S. M., jam dalyvaujant. Atplėšė voką, kuriame buvo knygelė „Žodžių ir skaičių surašymas“. Tikrinant knygelę, pastebėjo, kad knygelės vidiniai lapai sulieti geltonu tirpalu, o viršelis prie susegimo aplietas baltu tirpalu. Įtarus, kad knygelė išmirkyta narkotinėse medžiagose, jos neįteikė nuteistajam S. M., o grįžus į tarnybines patalpas surašė tarnybinį pranešimą ir prie jo pridėjo minėtą knygelę. Užklausus nuteistojo S. M. apie tai kuo galėtų būti išmirkyta knygelė, jis paaiškino, kad apie ją nieko nežino, buvo ramus ir neprieštaravo išimant knygutę. Nuteistajam neuždavė klausimo, ar jis kažko prašė, kad jam atsiųstų išmirkytą knygutę ( 1 t. b. l. 26)

Iš fotolentelės Nr. 1 pateiktos byloje matyti vokas ir laiškas bei pateiktas vokas, siųstas R. D. (1 t. b. l. 69-74).

D. S. M. atsakomybės pagal BK 24 str. 4 d. ir 260 str. 1 d.

Šioje byloje S. M. inkriminuotas BK 24 str. 4 d. ir 260 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų padarymas.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad galimos tokios teisinės situacijos, kai kaltininkas, siekdamas įgyti narkotinių ar psichotropinių medžiagų asmeniniam vartojimui, panaudoja kitus asmenis (pvz., duoda jiems pinigus, kad šie jam nupirktų narkotinių ar psichotropinių medžiagų; atlieka parengiamuosius veiksmus ir vadovauja tokių medžiagų įgijimui). Sprendžiant, ar tokie kaltininko, panaudojančio kitus asmenis, bei šių asmenų veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip bendrininkavimas neteisėtai disponuojant narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti (BK 260 straipsnio 1 ir 2 dalys), ar ne, atsižvelgtina į tarpusavio susitarimo pobūdį, ryšius, veiksmų bendrumą, suderinamumo lygį, organizuotumo laipsnį, bendrininkų atliktų veiksmų pobūdį ir pan. Paprastai asmuo, atlikęs parengiamuosius veiksmus ir vadovavęs narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimui net ir asmeniniam vartojimui, laikytinas neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti organizatoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014-07-03 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-173/2014).

Taigi, iš bylos medžiagos matyti, kad S. M. atliko esminius parengiamuosius veiksmus ir aktyviai vadovavo psichotropinių medžiagų įgijimui ir atsiuntimui į Vilniaus pataisos namus.

Kaip matyti iš jau aukščiau aptartos bylos medžiagos – telefoninių pokalbių ir SMS žinučių išklotinės (1 t., b.l.180-192), S. M. organizavo narkotinių medžiagų atsiuntimą į Vilniaus pataisos namus ir šiai nusikalstamai veikai aktyviai vadovavo, net kelis kartus davė nurodymus telefonu ir SMS žinutėmis kaltinamajai E. M. kaip paruošti laišką, kaip parašyti jo tekstą, kam adresuoti, taip pat ir dėl kryžiažodžių knygelės pripažino prašęs E. M. atsiųsti knygelę jam. S. M. teisme išsakyta pozicija, jog kaltinime nurodytus veiksmus, kuriais siekė, jog į pataisos namų teritoriją būtų atsiųsti narkotikai, jis atliko, siekdamas gauti narkotikų savo vartojimui, nepaneigia to fakto, kad būtent S. M. organizavo, jog E. M. įgytų ir siųstų narkotines medžiagas, turint tikslą jas platinti, t. y. atsiųstų į pataisos namus amfetaminu ir metadonu išmirkytus kryžiažodžių knygelę ir laišką, adresuotą kitam nuteistajam R. D.. Minėta, kad BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma ir bendrininkaujant. Bendrininkavimui būdinga tai, kad darant tą pačią nusikalstamą veiką dalyvauja – bendrai veikia – du ar daugiau nusikalstamos veikos subjektų. Būtinas bendrininkavimo požymis yra jų tarpusavio susitarimas veikti bendrai, siekiant realizuoti bendrus nusikalstamus ketinimus. Vienas iš bendrininkų – tai organizatorius, kuris parengia nusikalstamą veiką ar jai vadovauja. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į S. M. ir E. M. tarpusavio susitarimo pobūdį, ryšį, veiksmų bendrumą ir pobūdį, suderinamumo lygį, teismas pripažįsta, jog S. M. organizavo neteisėtą disponavimą psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti (BK 260 straipsnio 1 dalis). S. M., siekdamas įgyti psichotropinių medžiagų, panaudojo savo močiutę E. M. (atliko parengiamuosius veiksmus ir vadovavo tokių medžiagų atsiuntimui į pataisos namus), t. y. jis du kartus bendrininkavo neteisėtai disponuojant psichotropinėmis ir narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti.

Įvertinus visas aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad pagal teismo nustatytas aplinkybes abi S. M. inkriminuotos veikos yra įrodytos ir teisingai kvalifikuotos pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 1 dalį.

Dėl E. M. atsakomybės pagal BK 260 str. 1 d.

BK 260 str. 1 d. atsakomybė numatyta tam kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Minėto straipsnio dalyje numatytos veikos požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-488/2009).

Teismo vertinimu, šioje byloje surinkta pakankamai įrodymų, kurie pagrindžia, jog E. M. abi nusikalstamos veikos pagal BK 260 str. 1 d. inkriminuota pagrįstai.

Nors E. M. ikiteisminio tyrimo metu nepripažino savo kaltės, tačiau apklausiama teisme, savo kaltę pripažino, kad išsiuntė kryžiažodį ir laišką S. M., be to pripažino, kad žinojo, jog jie yra išmirkyti narkotinėse ir psichotropinėse medžiagose (2 t. b. l. 111) – teigė, kad dėl kryžiažodžio buvo įtarimų, bet visgi ji išsiuntė knygelę, dėl laiško išmirkymo narkotinėse medžiagose žinojo ir taip pat išsiuntė.

Taigi kaltinamoji neabejotinai suvokė, kad kryžiažodžių knygelę ir laišką išsiunčia į pataisos namus, o pats medžiagos maskavimas, slėpimas išmirkytą popieriuje ir tai, kad kaltinamoji žinojo apie tokį maskavimo būdą, parodo, jog kaltinamoji suvokė, jog tai draudžiama apyvartoje medžiaga.

Dėl kaltinime nurodytos 2018-02-08 veikos pažymėtina, jog nors valstybinis kaltintojas nurodė, kad kaltinamoji iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo 0,1369 g psichotropinės medžiagos ? amfetamino, kurio tirpalu neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, išmirkusią knygelę „Žodžių ir skaičių surašymas“, visgi, buvo nustatytos aplinkybės, kad ji paėmė namuose buvusią S. M. knygelę „Žodžių ir skaičių surašymas“, o S. M. teismui paaiškino, kad kryžiažodžių knygelę buvo paruošęs prieš patenkant į įkalinimo įstaigą, nes žinojo, kad atliks bausmę įkalinimo įstaigoje. Todėl iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad E. M. įgijo psichotropinės medžiagos iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti. Minėta, kad BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Kadangi pati kaltinamoji pripažino siuntusi į įkalinimo įstaigą psichotropinės medžiagos – amfetamino tirpalu išmirkusią knygelę „Žodžių ir skaičių surašymas“, nors suprato, kad ji apdorota narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, šio požymio pakanka E. M. baudžiamajai atsakomybei kilti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

Dėl antros veikos – E. M. taip pat pripažino, kad „laišką davė draugas, bičiulis S.“, laišką ji išsiuntė, nors suprato, kad jis apdorotas narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis (2 t., b.l.109), todėl jai pagrįstai inkriminuota aplinkybė, kad tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, bet ne vėliau, kaip 2018-05-23, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo 0,0107 g. psichotropinės medžiagos – amfetamino ir 0,0005 g. narkotinės medžiagos – metadono, kurių tirpalu neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, išmirkusį laišką 2018 m. gegužės 23 d. išsiuntė į Vilniaus pataisos namus, esančius (duomenys neskelbtini), nuteistajam R. D..

Be E. M. prisipažinimo dėl abiejų veikų, jos kaltę įrodo ir kiti byloje surinkti įrodymai: 2018 m. rugpjūčio 27 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-792 (18) ( 1 t. b. l. 56-58), 2018 m. rugsėjo 26 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-1910 (18) ( 1 t. 137-139), daiktų apžiūros protokolai (1 t. b. l. 7), Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados (1 t. b. l. 22-23, 1 t. b. l. 82-84), elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolai (1 t. b. l. 151-158, (1 t. b. l. 167-192).

Darytina išvada, kad pagal teismo nustatytas aplinkybes abi E. M. inkriminuotos veikos yra įrodytos ir teisingai kvalifikuotos pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo S. M.

Sankcija už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje padarymą – laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų, taigi S. M. padarė du sunkius tyčinius nusikaltimus, susijusius su disponavimu psichotropinėmis medžiagomis. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodyta tik vienos rūšies – laisvės atėmimo – bausmė. Bausmės vidurkis šiuo atveju – penkeri metai laisvės atėmimo.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

S. M. kaltinamas padaręs du sunkius tyčinius nusikaltimus, veikos padarytos tiesiogine tyčia. S. M. yra jauno amžiaus, teistas 7 kartus (2 t. b. l. 20-28), proceso metu atlikęs laisvės atėmimo bausmę, bylos duomenimis jis 2016-03-22 lankėsi (duomenys neskelbtini) (2 t.,b.l.46), Vilniaus pataisos namuose charakterizuojamas neigiamai (2 t. b. l. 48)

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas. Sunkinanti aplinkybė ta, kad jas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.). Svarbu įvertinti tai, kad jis nusikalto laisvės atėmimo bausmės vietoje, kurioje siekiama, kad nuteistieji būtų resocializuoti ir ateityje savo gyvenimo nesietų su neteisėta veikla. Būtent jis inicijavo nusikalstamos veikos padarymą. Net reali laisvės atėmimo bausmė nesulaikė S. M. nuo nusikalstamo elgesio. Šios kaltinamojo veiksmus ir jo asmenį apibūdinančios aplinkybės rodo asmens polinkį nusikalsti. Darytina išvada, kad ankstesni teistumai teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui nepadarė. Aplinkybių, leidžiančių skirti bausmę vadovaujantis BK 62 straipsnio nuostatomis (švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas), nenustatyta. Esant paminėtų aplinkybių visumai, kaltinamajam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė. Nustatydamas jos dydį, teismas vertina tai, kad nors byloje nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, tačiau kaltinamasis prisipažino dėl padarytų veikų, į tai teismas atsižvelgia, nustatydamas bausmės dydį, šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam už abu sunkius nusikaltimus laisvės atėmimo bausmes, mažesnes už sankcijose numatytą vidurkį, kurias subendrina vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 dalių nuostatomis. Tokia bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta ir, teismo įsitikinimu, atitinka bendrosios ir individualiosios prevencijos tikslus bei teisingumo principą.

Dėl bausmės skyrimo E. M. ir BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodyta tik vienos rūšies – laisvės atėmimo – bausmė, skirtina nuo dvejų iki aštuonerių metų. Bausmės vidurkis šiuo atveju – penkeri metai laisvės atėmimo.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltinamosios asmenybę, jos atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

E. M. padarė du tyčinius sunkius nusikaltimus, veikos padarytos tiesiogine tyčia. Kaltinamosios atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. E. M. yra senyvo amžiaus, dirba, neteista, psichiatro, priklausomybės ligų įskaitose neįrašyta (2 t. b. l. 38-41).

Kaltinamoji E. M. nusikalto pirmą kartą, nuo 2018 m. gegužės mėn. nepadarė naujų nusikalstamų veikų, yra, kaip minėta, senyvo – (duomenys neskelbtini) metų – amžiaus, padarytos veikos laikytinos daugiau atsitiktinėmis, įtakotos anūko prašymo, nei nulemtos susiformavusių elgesio nuostatų, E. M. pripažino kaltę dėl abiejų veikų, todėl teismas sprendžia, kad net ir paskyrus sankcijoje numatytą bausmės minimumą – 2 metus laisvės atėmimo už kiekvieną iš dviejų veikų – bausmė pasiektų iš esmės tik vieną tikslą – nubaudimą, kuris nagrinėjamoje situacijoje būtų per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-303/2018).

Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Nagrinėjamu atveju nenustatyta BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalies taikymo sąlygų – E. M. pati neatvyko ir nepranešė apie padarytą nusikaltimą, nepadėjo išaiškinti padarytos veikos (BK 62 straipsnio 1 dalis), byloje nustatyta tik viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė – teisme pripažino kaltę, be to, nėra nei vienos iš sąlygų, kurios numatytos BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose, taigi pagrindo taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį taip pat nėra.

BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytas bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018). Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-361/2014, 2K-447/2014, 2K-186-942/2015).

E. M. padaryti nusikaltimai yra pakankamai pavojingi, ji siuntė narkotines medžiagas, turėdama tikslą jas platinti įkalinimo vietoje, kurioje asmenys laikomi izoliuoti nuo visuomenės siekiant koreguoti jų elgseną socialiai naudinga linkme, o ne toliau daryti nusikalstamas veikas. Kita vertus, E. M. teisiama pirmą kartą, jos priešingo teisei elgesio suvokimas nusikalstamos veikos padarymo metu buvo ribotas, elgesys nusikalstamos veikos padarymo metu buvo įtakojamas artimo giminaičio – anūko, ką teisiamojo posėdžio metu nurodė ir pats kaltinamasis S. M.. Pažymėtina, jog kaltinamasis S. M. aktyviai organizavo nusikalstamas veikas, o E. M. buvo pasyvioji šio priešingo teisei proceso dalyvė. Iš kaltinamosios parodymų matyti, jog teismo proceso metu ji suprato neigiamus savo veikos padarinius, tai sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog toks nusikalstamas kaltinamosios elgesys ateityje nebepasikartos.

Visuma aptartų aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad net E. M. paskyrus bausmę, artimą BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės minimui už kiekvieną iš dviejų veikų, tokia bausmė nebūtų proporcinga padarytiems nusikaltimams, E. M. asmenybei, prieštarautų teisingumo principui ir turėtų priešingą efektą – neužtikrintų bausmės paskirties, t. y. dėl laisvės atėmimo bausmės taikymo nutrūktų kaltinamosios ryšiai su šeimos nariais, jos darbiniai santykiai, kas turėtų neigiamos įtakos pensinio amžiaus kaltinamosios resocializacijai. Ilgalaikis E. M. izoliavimas nuo visuomenės, atsižvelgiant į jos amžių, neabejotinai itin neigiamai paveiktų jos asmenybę ir socialinius ryšius, taigi, BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už jai inkriminuotų nusikaltimų padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Todėl skiriant bausmę tikslinga, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, už kiekvieną iš abiejų nusikaltimų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje, E. M. skirti švelnesnę nei baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jos terminą nustatant maksimaliam laikotarpiui (2 metams), su įpareigojimais, įskaitant draudimą, numatytą BK 48 straipsnio 5 dalies 3 punkte, t. y. draudimą turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiai ar perduoti saugoti kitiems asmenims narkotines ir (ar) psichotropines medžiagas. Kadangi laisvės apribojimo bausmės maksimalus terminas – 2 metai, todėl ir subendrinus bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, skirtina maksimali 2 metų laisvės apribojimo bausmė, su minėtais įpareigojimais.

Proceso išlaidų byloje nėra, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) 2018-02-13 daiktų apžiūros protokolo priedas Nr. 1 ? 2018-02-12 nuteistajam S. M. atsiųstas vokas, kurio viduje buvo knygelė „Žodžių ir skaičių surašymas“, kurios lapai ir viršelis buvo sulieti psichotropinėmis medžiagomis, saugomas byloje (1 t. b. l. 7-13), paliktinas saugoti byloje.

2) 2018-05-29 daiktų apžiūros protokolo priedas Nr. 2 ? 2018-05-25 nuteistajam R. D. atsiųstas vokas, kurio viduje buvo laiškas, kurio lapai buvo išmirkyti narkotinėse ir psichotropinėse medžiagose, saugomas byloje (1 t. b. l. 67-72), paliktinas saugoti byloje.

3) 2018-09-26 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo priedas Nr. 3 ? CD diskas, saugomas byloje (1 t. b. l. 151-158), paliktinas saugoti byloje.

4) 2018-09-24 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo priedas Nr. 4 ? CD diskas, saugomas byloje (1 t. b. l. 167-192), paliktinas saugoti byloje.

5) 2018-02-26 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto grąžintos vidinių lapų iškarpos, žurnalo lapai, saugomi Vilniaus pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus seife Nr. 9 (2 t. b. l. 47), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini kaip menkaverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai).

6) 2018-06-25 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto grąžinta likusi popieriaus lapo su užrašais dalis, saugoma Vilniaus pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus seife Nr. 9 (2 t. b. l. 47), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintina kaip menkavertė (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai).

E. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 121-123) paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinama.

S. M. kardomosios priemonės nebuvo paskirtos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsniu, 48 straipsnio 2 dalimi, 3 dalies 1 punktu, 5 dalies 3 punktu, 6 dalies 1 punktu, 54 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 7 dalimis, 308 straipsniu,

nusprendžia:

pripažinti S. M. (S. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 2 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo.

Pripažinti S. M. (S. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 2 metus 10 mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti iš dalies ir skirti S. M. galutinę subendrintą bausmę – 3 metus 10 mėnesių laisvės atėmimo.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose, jos pradžią skaičiuojant nuo S. M. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

Pripažinti E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kalta pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, paskirti laisvės apribojimo bausmę 2 metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones: 1) neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigoje; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) uždraudžiant turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiai ar perduoti saugoti kitiems asmenims narkotines ir (ar) psichotropines medžiagas.

Pripažinti E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kalta pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, paskirti laisvės apribojimo bausmę 2 metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones: 1) neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigoje; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) uždraudžiant turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiai ar perduoti saugoti kitiems asmenims narkotines ir (ar) psichotropines medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmes subendrinti iš dalies ir skirti E. M. galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 2 metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones: 1) neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigoje; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) uždraudžiant turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiai ar perduoti saugoti kitiems asmenims narkotines ir (ar) psichotropines medžiagas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

E. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) 2018-02-13 daiktų apžiūros protokolo priedą Nr. 1 ? 2018-02-12 nuteistajam S. M. atsiųstą vokas, kurio viduje buvo knygelė „Žodžių ir skaičių surašymas“, kurios lapai ir viršelis buvo sulieti psichotropinėmis medžiagomis, saugomą byloje, palikti saugoti byloje.

2) 2018-05-29 daiktų apžiūros protokolo priedą Nr. 2 ? 2018-05-25 nuteistajam R. D. atsiųstas vokas, kurio viduje buvo laiškas, kurio lapai buvo išmirkyti narkotinėse ir psichotropinėse medžiagose, saugomą byloje, palikti saugoti byloje.

3) 2018-09-26 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo priedą Nr. 3 ? CD diską, saugomą byloje, palikti saugoti byloje.

4) 2018-09-24 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo priedą Nr. 4 ? CD diską, saugomą byloje, palikti saugoti byloje.

5) 2018-02-26 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto grąžintas vidinių lapų iškarpas, žurnalo lapus, saugomus Vilniaus pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus seife Nr. 9, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

6) 2018-06-25 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto grąžintą likusią popieriaus lapo su užrašais dalį, saugomą Vilniaus pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus seife Nr. 9, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.