Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. liepos 27 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Priteista iš A. S. 4170 Lt R. L. laidojimo išlaidoms, 12000 Lt D. N. neturtinei žalai ir 12000 Lt O. N. neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

A. S. nuteistas už tai, kad 2008 m. lapkričio 11 d. naktį, apie 3 val. 30 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų, name, esančiame (duomenys neskelbtini), kilus asmeninio pobūdžio konfliktui, tyčia nužudė (duomenys neskelbtini) gimusį S. N., peiliu jam smogdamas į krūtinės ląstą, padarydamas durtinį-pjautinį kiaurinį krūtinės ląstos ir širdies dešiniojo skilvelio sužalojimą, dėl to, įvykus ūmiam nukraujavimui ir kraujo susikaupimui kairėje krūtinplėvės ertmėje, nukentėjusysis įvykio vietoje mirė.

Apeliantas skunde taip pat laikosi pozicijos, kad bylose negali būti kaip liudytojai apklausiami mažamečiai vaikai (šiuo atveju L. M. , b. l. 133-134), nes jie duoda tokius parodymus, kokius jiems liepia suaugusieji (BPK 89 straipsnis). Taip pat, vadovaujantis BPK 84 straipsniu, apelianto nuomone, į teismo posėdį turėjo būti iškviestas ekspertas.

Taip pat apeliantas tvirtina, kad teismas nepagrįstai priteisė 12000 Lt D. N. ir 12000 Lt O. N. neturtinei žalai atlyginti. Apelianto nuomone, ši priteista jiems pinigų suma yra per didelė, nes L. N. teismui nepateikė jokių dokumentų, kurie įrodytų perlaidų kvituose užfiksuotus duomenis, tai yra, kad D. N. ir O. N. gaudavo pajamas iš S. N. Dėl viso to, apelianto nuomone, šios sumos turi būti mažinamos per puse arba civilinis ieškinys atmestas. Apeliantas prie skundo pridėjo 2 mažamečių vaikų gimimo liudijimų kopijas.

Teismo posėdyje apeliacine tvarka nuteistasis ir jo gynėjas prašo tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, prokurorė prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. S. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas teisiamajame posėdyje apklausęs A. S. (t. 2, b. l. 48-50), nukentėjusiąją O. M. (t. 2, b. l. 51-53), liudytoją G. J. (t. 2, b. l. 54-56), perskaitęs nepilnamečio liudytojo L. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui (t. 1, b. .l. 107-108, t. 2, b. l. 56), ištyręs specialisto išvadas bei ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolus, padarė išvadą, kad nagrinėjamojoje byloje surinktų faktinių duomenų liečiamumas ir leistinumas nekelia abejonių ir jų pakanka A. S. kaltei pagal BK 129 straipsnio 1 dalį įrodyti. Taip pat teismas paaiškino, kodėl atmeta A. S. parodymus, kuriuose buvo tvirtinama, jog S. N. peiliu sužalojo gindamasis nuo jo užpuolimo. Teismas, be kita ko, neigdamas būtinosios ginties ar jos ribų peržengimo situacijos buvimą, nuosprendyje pažymėjo, kad įvykio metu tarp A. S. ir S. N., apsvaigusių nuo alkoholio, kilo primityvaus pobūdžio ginčas, peraugęs į tarpusavio muštynes bei galiausiai aktyvaus smurto pavartojimą. Šitas ginčas lėmė nusikalstamos veikos motyvą – asmeninio pobūdžio paskatas. Dėl išgerto nemažo kiekio alkoholio sunkiai savo veiksmus valdė bei kontroliavo tiek nukentėjusysis S. N., tiek nuteistasis A. S. Jų negalėjo sukontroliuoti ir jų sugyventinės. Nors konflikto metu S. N. buvo paėmęs kirvį ir su juo artinosi prie A. S., tačiau šis veiksmas realaus pavojaus A. S. nekėlė, nes viena iš įvykio vietoje buvusių moterų be rimtesnių pastangų kirvį iš jo atėmė. Tuo metu A. S. turėjo realią galimybę pasitraukti iš girtavusių asmenų aplinkos arba ramiu elgesiu sušvelninti konflikto situaciją ir tai, teismo nuomone, nebūtų vertinama kaip pavojaus išvengimas paklūstant S. N. pavojingiems veiksmams. Tačiau A. S. įvykio situaciją vertino kitaip – paskatintas gilėjančio konflikto siekė demonstruoti savo galimybes ir, susigrūmus su nukentėjusiuoju, peilio nepadėjo, priešingai, jį intensyviai naudojo grumtynių metu, nors ir tuo metu jo gyvybei ir sveikatai realus pavojus negrėsė, nes nukentėjusysis jokių įrankių neturėjo, be to, šalia grumtynių vietos buvo besigrumiančių asmenų sugyventinės, kokių nors rimtesnių sužalojimų A. S. padaryta nebuvo. Priešingai, nukentėjusiajam buvo suduotas ne tik lemtingas smūgis, bet ir padaryta gana daug kitokių sužalojimų (t. 2, b. l. 72). To iš esmės neginčija ir A. S. apeliaciniame skunde, tik teigia, kad yra pagrindas jo veiką vertinti kaip padarytą didelio susijaudinimo būsenos ir kvalifikuoti ne pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, o pagal BK 130 straipsnį, kaip nužudymą labai susijaudinus. Toks reikalavimas nepagrįstas ir negali būti patenkintas. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 130 straipsnį, kai jis padarytas kaltininkui esant staigaus didelio susijaudinimo būsenos, kurią sukėlė neteisėtas ar itin įžeidžiantis jį ar jo artimą asmenį nukentėjusiojo poelgis, ir tik esant visų šių sąlygų visumai. Tačiau nagrinėjamojoje byloje šių sąlygų visumos nėra. Nuosprendžiu nustatyta, kad A. S. ir S. N. apsvaigus nuo alkoholio, tarp jų kilo asmeninio pobūdžio konfliktas dėl menkaverčių nesutarimų, konfliktui nurimus, toliau buvo vartojami alkoholiniai gėrimai, kol tarp girtų A. S. ir S. N. kilo naujas konfliktas, kurio metu S. N., paimtu į rankas kirviu, pagrasino A. S. O. M. kirvį iš S. N. atėmus, A. S. paėmė peilį. Tuo metu anksčiau prasidėjęs konfliktas tęsėsi toliau ir peraugo į fizinį A. S. ir S. N. susirėmimą – stumdimąsi ir grumtynes. Pargriuvę ant lovos vienas kitam sudavė smūgius kumščiais, o A. S. su rankoje laikytu peiliu smogė S. N. į krūtinę, taip pat padarė nežymius sužalojimus, nuo smūgio peiliu į krūtinę S. N. netrukus mirė. Teismas nuosprendžiu pripažino A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis S. N. elgesys: būdamas neblaivus skatino konfliktą, kivirčijosi ne tik su A. S., bet ir šiurkščiai elgėsi su sugyventine, siekė demonstruoti pavojingus veiksmus, tuo provokuodamas priešiškus A. S. veiksmus. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuosprendyje aptartą nukentėjusiojo S. N. elgesį iki jo nužudymo nėra pagrindo vertinti kaip aplinkybę, galėjusią nulemti staigų A. S. labai didelį susijaudinimą ir veiką perkvalifikuoti į BK 130 straipsnį. Visų pirma, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad A. S. buvo fiziologinio afekto būsenoje. Išgertuvių metu abu konfliktavo ir mušėsi ilgą laiką (gerti pradėjo apie 22 val., muštis apie 24 val., S. N. nužudytas apie 3 val. 30 min.). A. S., jei jautėsi nesaugus ar susijaudinęs, turėjo galimybę išeiti, nes S. N. per tą laiką buvo atsigulęs miegoti, o jo sugyventinė O. M. prašė A. S. išeiti, tačiau šis prašymo nepaisė ir liko girtauti (t. 2, b. l. 53). A. S. po nužudymo nustatytas 1,37 promilių girtumas (t. 1, b. l. 142). Liudytoja G. J. (nuteistojo sugyventinė) yra apibūdinusi A. S. ir S. N. būseną taip: muštynių metu abu buvo supykę, stipriai įniršę, kažką vienas ant kito šaukė (t. 1, b. l. 111-112). Kaip minėta, byloje nėra duomenų apie tai, kad nusikaltimo padarymo metu A. S. buvo labai susijaudinęs ir kad tokį susijaudinimą nulėmė neteisėti nukentėjusiojo veiksmai. Įvykio metu A. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smurtavo prieš S. N. ant jo supykęs. Be to, nebuvo ir būtinosios ginties situacijos, nes S. N. besigindamas jokio įrankio neturėjo, A. S. paėmė peilį į rankas, kai O. M. jau buvo atėmusi iš S. N. kirvį. Iš liudytojos G. J. (nuteistojo sugyventinės) parodymų matyti, kad A. S. paėmęs peilį į dešinę ranką tuo metu pats šaukė S. N.: ,,šok ant manęs“ (t. 1, b. l. 112). Akivaizdu, kad būtent apsvaigimas nuo alkoholio didele dalimi lėmė neadekvačią A. S. reakciją į provokuojantį irgi girto nukentėjusiojo elgesį.

Skirdamas bausmę už BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, teismas vadovavosi bausmės paskirtimi (BK 40 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), kitomis baudžiamajame įstatyme nustatytomis bausmės skyrimo taisyklėmis, taip pat esminėmis susiformavusios teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose nuostatomis. Nuteistojo asmenybę apibūdinantys požymiai, tokie kaip šeiminė padėtis (turėjimas 2 mažamečių vaikų), savaime negali nulemti švelnesnės bausmės už nužudymą paskyrimo, į juos gali būti atsižvelgiama tik visų kitų aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, kontekste. Iš nuosprendžio matyti, kad teismas įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir nuteistajam paskyrė mažesnę nei BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkis bausmę, kurią dar labiau sušvelninti vien dėl nuteistojo šeiminės padėties nėra pagrindo. Netenkintinas prašymas taikyti BK 62 straipsnį. BK 62 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino turtinę žalą. Taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatas galima tik esant šio straipsnio 1 dalyse nurodytų sąlygų visumai. Šioje byloje tokių sąlygų visumos nenustatyta. BK 62 straipsnio 2 dalies taikymas galimas esant ne mažiau kaip dviems atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms. Šioje byloje nustatyta viena. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad nuteistasis išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti. Kolegija laiko, kad A. S. už S. N. tyčinį nužudymą paskirta bausmė atitinka įstatymo reikalavimus ir jos švelninti nėra pagrindo.

Nepripažįstami pagrįstais ir kiti apeliacinio skundo argumentai.

Įstatymas nedraudžia apkaltinamojo nuosprendžio pagrįsti asmenų, kuriems nėra sukakę 18 metų amžiaus, parodymais. Liudytojo L. M. parodymai buvo įvertinti bylos duomenų – nuteistojo, nukentėjusiosios O. M., liudytojos G. J. parodymų ir specialistų išvadų kontekste. Todėl šio liudytojo parodymai, kaip įrodymas, patvirtinantis aplinkybę, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo vyko muštynės, nėra vienintelis. Jokių duomenų, leidžiančių manyti, kad šis liudytojas davė parodymus paveiktas suaugusiųjų asmenų, byloje nėra. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad teismui perskaičius L. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, pats A. S. dėl šių parodymų pastabų neturėjo (t. 2, b. l. 57). Pagal BPK 294 straipsnio nuostatas specialisto dalyvavimas nagrinėjant bylą teisme nėra būtinas. Specialistas šaukiamas apklausai tik tuo atveju, jei reikia išvadą paaiškinti ar papildyti. Nagrinėjamu atveju tokio reikalingumo nebuvo. Be to skunde pats nuteistasis netgi nekonkretizavo, dėl ko reikėjo iškviesti atlikusį tyrimą teismo medicinos ekspertą (specialistą).

CK 6.284 straipsnio 1 dalyje išvardyti asmenys, kurie turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą fizinio asmens gyvybės atėmimo atveju. Sprendžiant neturtinės žalos priteisimo ir jos dydžio nustatymo klausimą, atsižvelgiama į šių asmenų santykius su nukentėjusiuoju iki jo mirties. Šie santykiai turėtų būti nuolatinio pobūdžio, nuoširdūs, artimi, emociškai tvirti. Ar jie tokie, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju. Nuteistasis, atimdamas gyvybę 2 nepilnamečių vaikų tėvui S. N., padarė moralinę žalą jo vaikams ir byloje pagrįstai laikomas atsakingu už nepilnamečių vaikų dvasinius išgyvenimus. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis S. N. su vaikais palaikė santykius, jie apie metus gyveno su tėvu, jis nuolat jais rūpinosi ir rėmė materialiai, nors nukentėjusysis su jų motina buvo išsiskyręs, vaikų dvasiniai ryšiai su tėvu nebuvo nutrūkę. Neturtinės žalos dydis priteistas atsižvelgus į teisiškai reikšmingus kriterijus, įvertinus situacijos ypatumus, užtikrinant skirtingų interesų pusiausvyrą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n utaria:

Nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.