- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-08
- Bylos Nr.
- e2YT-652-939/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00944-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Lubauskienė
- Pareiškėjas
- A. A.
- Suinteresuotas asmuo
- L. A., J. A., R. L., R. R., D. S., D. K., R. A., M. A., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims L. A., J. A., R. L., R. R., D. S., D. K., R. A., M. A., M. A.,
suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. A. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. A., J. A., R. L., R. R., D. S., D. K., R. A., M. A., M. A., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. A. kreipėsi į teismą patikslintu pareiškimu suinteresuotiems asmenims L. A., J. A., R. L., R. R., D. S., D. K., R. A., M. A., M. A., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo prašo nustatyti juridinį faktą, kad pareiškėjas faktiškai priėmė palikimą, atsiradusį po G. A., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.
Pareiškėjas patikslintame pareiškime (elektroninės bylos apyrašo I tomo b. l. 22-23) nurodė ir teismo posėdyje paaiškino (2018 m. gruodžio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas), kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo brolis G. A., kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo byla po G. A. mirties užvesta nebuvo. Pareiškėjas A. A., yra G. A. brolis, todėl turi teisę paveldėti turtą po savo brolio mirties, kadangi kartu savo broliu gyveno (duomenys neskelbtini). Turtą taip pat turi teisę paveldėti ir suinteresuoti asmenys L. A., J. A., R. L., R. J. įpėdiniai, R. R., D. S., D. K., R. A., M. A., M. A., tačiau palikimo jie nepriėmė. Po pareiškėjo brolio G. A. mirties liko visi mirusiojo daiktai bei automobilis Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos pareiškėjas paveldėjo pradėdamas faktiškai valdyti. Po G. A. mirties pareiškėjas valdė, naudojosi, prižiūrėjo bei rūpinosi likusiu brolio turtu. Be to, kadangi jis pats verčiasi transporto priemonių remontu, brolio paliktą automobilį Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pats remontavo.
Pareiškėjo atstovė advokato padėjėja R. S. teismo posėdyje prašė pareiškimą tenkinti (2018 m. gruodžio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas). Papildomai paaiškino, kad mirusiojo G. A. paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta nuo 1991 m. iki mirties buvo pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas šiuo adresu gyveno kartu su broliu, kartu vedė bendrą ūkį, todėl po jo mirties priėmė palikimą pradėdamas faktiškai valdyti mirusiojo turtą, juo rūpintis. Pareiškėjo broliai ir seserys, kurie byloje nurodyti suinteresuotais asmenimis, po G. A. mirties palikimo nepriėmė, į turtą nepretendavo. Po G. A. mirties liko vienintelis registruotinas turtas – automobilis Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Pareiškėjas po brolio mirties rūpinosi automobiliu, pakeitė automobilio tepalus, pirko reikalingas detales.
Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį proceso dalyvis informuotas tinkamai (elektroninės bylos apyrašo I tomo b. l. 102-103), prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui (elektroninės bylos apyrašo I tomo b. l. 49-53), todėl byla išnagrinėta suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis). Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą (elektroninės bylos apyrašo I tomo b. l. 49-53), kuriame nurodė, jog suinteresuotas asmuo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui neprieštaraus, jeigu pareiškėjas teismui patvirtins ir įrodys aplinkybes, kad jis per įstatymo nustatytą trijų mėnesių laikotarpį faktiškai atliko aktyvius veiksmus priimti mirusiojo brolio palikimą.
Suinteresuoti asmenys L. A., J. A., R. L., R. R., D. S., D. K., R. A., M. A., M. A. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį proceso dalyviai informuoti tinkamai (elektroninės bylos apyrašo I tomo b. l. 122-123, 124-125, 126-127, 128-129, 130-131, 132-133, 134-135, 136-137, 138-139), todėl byla išnagrinėta suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Suinteresuoti asmenys per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą (elektroninės bylos apyrašo I tomo b. l. 84-85), kuriame nurodė, jog su pareiškimu visiškai sutinka bei palaiko pareiškėjo reikalavimą. Patvirtino, kad po brolio mirties pareiškėjas A. A. faktiškai pradėjo valdyti likusį turtą po G. A. mirties bei jį prižiūrėti, taip priimdamas jo palikimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau palikimo priėmimo teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Taigi, įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad K. A. ir J. R. A. susilaukė dvylikos vaikų: R. L., R. J. (mirusi (duomenys neskelbtini)), R. R., D. S., L. A., D. K., R. A., M. A., M. A., J. A., A. A. ir G. A. (elektroninės bylos apyrašo I tomo b. l. 34, 35). G. A. mirė (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo I tomo b. l. 40), mirusysis šeimos sukūręs nebuvo, duomenų apie vaikus nėra (elektroninės bylos apyrašo I tomo b. l. 41). Savo gyvenamąją vietą nuo (duomenys neskelbtini) iki mirties deklaravo pareiškėjui A. A. nuosavybės teise priklausančiuose namuose (elektroninės bylos apyrašo I tomo b. l. 92-94), esančiuose (duomenys neskelbtini). (elektroninės bylos apyrašo I tomo b. l. 39). Tiek pareiškėjas A. A., tiek ir mirusysis G. A. gyveno tuose pačiuose namuose (elektroninės bylos apyrašo I tomo b. l. 44). Po G. A. mirties liko jo vardu registruotas lengvasis automobilis Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo I tomo b. l. 46). Testamento mirusysis palikęs nebuvo (elektroninės bylos apyrašo I tomo b. l. 42).
Pateikti įrodymai, pareiškėjo paaiškinimai teismo posėdyje suponuoja išvadą, jog pareiškėjas tuoj po (duomenys neskelbtini) mirusio brolio G. A. mirties priėmė jo palikimą, kadangi toliau prižiūrėjo brolio automobilį, pirko ir keitė jam detales, kadangi pats verčiasi variklinių transporto priemonių technine priežiūra bei remontu (elektroninės bylos apyrašo I tomo b. l. 90, 91, 36), t. y. aktyviais veiksmais per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą išreiškė valią įgyti palikėjo G. A. turtą nuosavybės teise, todėl patikslintas pareiškimas tenkintinas kaip visiškai pagrįstas ir įrodytas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis, CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446 – 448 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sprendime nenurodo paveldėtino turto, nes palikimą sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylą administruojantis notaras, todėl teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktą.
Valstybė šioje byloje patyrė 16,11 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad ši suma yra didesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, iš pareiškėjo valstybei priteistina 16,11 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
patikslintą pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Priteisti iš pareiškėjo A. A. 16,11 Eur (šešiolika eurų 11 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pareiškėjo pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.