Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. L., gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., vidurinio išsilavinimo, nesusituokęs, teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. L. 2014 m. rugpjūčio 9 d. apie 02.00 val. menų fabriko „Loftas“, esančio Švitrigailos g. 29, Vilniuje, kieme, konflikto metu sudavė kumščiu du smūgius V. J. į veidą, tokiu būdu pastarajam padarydamas kraujosruvas kairės akies apatiniame voke, nosies kaulų lūžį, trijų priekinių dantų kramtomųjų paviršių nuskėlimą, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Teisiamojo posėdžio metu K. L. kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino ir parodė, kad jam pareikšto kaltinimo esmę jis supranta ir sutinka duoti parodymus. Nagrinėjamas įvykis buvo 2014 m. rugpjūčio mėn., jis su draugais jo namuose, esančiuose Algirdo gatvėje, Vilniuje, šventė buvusios merginos R. T. gimtadienį. Gimtadienyje dalyvavo jis, R. T., A. V., A. J. ir R. T. draugas. Namuose jie buvo nuo 22.00 valandos iki 02.00 valandos. Jis buvo išgėręs du butelius alaus, tačiau nesijautė apsvaigęs. R. nebuvo apsvaigusi, buvo išgėrusi tris- keturis butelius alaus, L. su A. buvo girtos. Po to jie visi ėjo į menų fabriką „Loftas“. Pastarajame jiems bešokant prie jų priėjo visiškai neadekvatus ir girtas V. J., kurio jis tuo metu nepažinojo. V. J. mergina dalyvavo gimtadienyje. Su A. V. bestovėdamas prie baro jis pamatė, kaip V. J. priėjo prie A. Ir R. bei pradėjo prie pastarųjų kabinėtis. Kadangi jam visa tai nepatiko, jis V. J. pasikvietė į šoną ir mandagiai pasiūlė nelįsti prie jų kompanijoje esančių merginų. V. J. jo išklausė, tačiau nesutiko atstoti ir pradėjo jį keikti necenzūriniais žodžiais, pastūmė. Tada prie jų priėjo R. ir pamačiusi, kad V. J. yra girtas, paėmė jį- K. L.- už rankos ir nuvedė link durų. Tada V. J. pribėgęs iš nugaros smogė jam, tačiau pataikė į R. veidą bei į jo- K. L. veidą, po ko V. J. užšoko jam ant nugaros, viena ranka laikė jį už kaklo, o kita ranka pradėjo jį daužyti. V. J. sudavė jam apie 10 smūgių į galvos sritį. Jis bandė gintis, bet negalėjo apsiginti, nes abi rankos buvo užimtos. Jis pasilenkė ir su V. J. galva trenkėsi į sieną. Pastarasis nukrito (nulipo) nuo jo, pastvėrė jį ir pradėjo spardyti jį į krūtinę, pilvą, pataikė į ranką, tokiu būdu sulaužė jam rankos pirštą. Jis mano, kad juos išskyrė apsauga (A. V., kuris buvo šalia). Jis mano, kad R. matė šį incidentą, nes viskas vyko penkių metrų atstumu nuo vietos, kur merginos šoko. Kitos merginos taip pat matė, nors jos tuo metu šoko. Po šio incidento R., paėmusi jį už rankos, nuvedė nuprausti kraują nuo veido. Po kurio laiko kartu su R., A. ir A. išeidamas pro lauko duris jis sutiko V. draugęL., kuri pradėjo rėkti, vadinti necenzūriniais žodžiais ir pasakė, kad su juo- K. L. bus susidorota. Eidamas toliau jis pamatė V. J., kuris stovėjo prie tvoros. Pastarasis kalbėjo telefonu, kažką kvietėsi pagalbos. Atstumas nuo jo iki tvoros, kur stovėjo V., buvo maždaug trys metrai. Jis girdėjo, ką V. kalba telefonu. V. pradėjo artėti prie jo (A. matė, kad V. J. artinasi prie jo). Jam praeinant pro V., pastarasis nuleido telefoną ir pradėjo kelti rankas. Jis išsigando, kad V. jį puls, todėl jis sudavė V. smūgį į veido sritį ir pasišalino. Smūgio metu V. stovėjo. Po smūgio V. atsirėmė, pastarajam pasipylė kraujas. Tada prie jo pribėgoL. ir pasakė, kad bus susidorota, kvietė greitąją pagalbą, policiją. V. J. sąmonės neprarado. Po smūgio sudavimo į R. klausimą „kam to reikėjo“ jis atsakė, kad tada V. J. būtų jį užpuolęs. Be to jis buvo piktas, kad V. J. trenkė jo merginai. Iš karto po pirmojo incidento jis V. net pirštu nelietė, nes nesuprato, kodėl V. taip elgiasi. Namo jie nuėjo pėsčiomis, policijos nekvietė. Jis nebuvo taip smarkiai nukentėjęs ir negalvojo, kad sužalota dešinė ranka yra lūžusi. Pats jis yra dešiniarankis. Po kurio laiko V. J. pradėjo rašinėti ir prašyti pinigų. Pas jį atėjo A. A., kuris buvo bendras jo ir V. J. draugas. Jis paaiškino A. A. situaciją, po ko pastarasis nuėjo pas V., o grįžęs jam pasakė, kad geriau sumokėti V. J. pinigus. V. J. sakė turintis ryšių. Jis mokėti atsisakė. Jis nelinkęs smurtauti, bet tada taip gavosi, kadangi jis buvo išprovokuotas. Jis susirašinėjo su V. J. elektroniniu paštu, galvojo, kad susitaikys. Jis tempė laiką, o V. J. domėjosi, kada bus sumokėti pinigai. A. A. atvažiuodavo pas jį ir spaudė jį sumokėti pinigus.

Teisiamojo posėdžio metu V. J. parodė, kad 2014 m. rugpjūčio 8 d. jis mieste susitiko su draugais, su kuriais vėliau nuvyko į „Loftą“ pašokti. Jis buvo išgėręs tris- keturis bokalus alaus. „Lofte“ jis susitiko su L. V., su kuria buvo pažįstamas iš anksčiau, todėl kalbėjosi su ja, linksminosi, buvo viduryje aikštelės, stovėjo daug žmonių. Jis stovėjo šalia tų merginų, gal kažką pasakė, bet tikrai jis buvo nusiteikęs linksmai. Jis nėra agresyvus, elgiasi kultūringai. Nebuvo jokių įžeidžiančių veiksmų, už kuriuos reikėtų atsiprašinėti. K. L., kurio jis tuo metu nepažinojo, priėjo prie jo ir pradėjo kabinėtis, stumdytis, klausė, ko jis lenda, svaidėsi visokiais žodžiais. Jie paėjo toliau nuo visų netoli įėjimo. Buvo konfliktas, smurto nebuvo. Jis matė, kad K. L. yra konfliktiškas. Vengdamas konflikto jis pasišalino iš šokių aikštelės ir nuėjo į lauką pakvėpuoti grynu oru. Jis stovėjo prie sienos, pajuto smūgį į šoną, veido sritį. Atsipeikėjęs jis pamatė L. ir medikus. Lazdynų ligoninėje jį sutvarkė ir paleido. Po kurio laiko jis sulaukė A. A. skambučio, kad K. nori spręsti problemą be teisėsaugos, pasiūlė tam tikrą pinigų sumą. Kad nei vienas iš jų neliktų nuskriaustas, jis K. pasiūlė pasirašyti taikos sutartį, tačiau K. po ilgų susirašinėjimų dingo. Pats konfliktas kilo dėl to, kad K. prie jo priėjęs pradėjo stumdytis. Buvo apsistumdymas, labai menkas, į pečių liniją. K. ant nugaros jis tikrai nešoko, į veidą netrenkė, gal buvo pasistumdymas, gal ranka kažkaip prasisuko, praslydo, gal ne taip R. interpretavo smūgį, kadangi ji stovėjo šalia. Jis nežino, ar šalia dar kažkas stovėjo, nes buvo susikoncentravęs tik į K.. Nei K., nei jis tuo metu rankose nieko neturėjo. Kraujo ant K. kūno jis nematė. Pirmojo konflikto viduje metu jis nebuvo parvirtęs ant žemės, stovėjo ant kojų. Jis nemano, kad K. L. kontaktuodamas su juo galėjo susižaloti ranką. Viduje konfliktas baigėsi apsižodžiavimu, apsistumdymu, paskui K. L. nutempė, o jis išėjo. Jis K. nesudavė jokio smūgio. Išėjęs į lauką jis atsirėmė į sieną, norėjo įkvėpti gryno oro. Po poros minučių buvo smūgis. Jis neatsimena, į kurią pusę jam trenkė. Trenkė porą kartų. Būdamas atsirėmęs prie sienos jis tikrai niekam neskambino, gali būti, kad buvo išsitraukęs telefoną. Į sieną jis buvo atsirėmęs šonu. Jis neatsimena, ar į duris jis stovėjo atsisukęs priekiu ar nugara, tačiau mano, kad buvo atsisukęs nugara į duris. K. lauke jis nematė ir nematė, kaip K. elgėsi po smūgio sudavimo. L. pribėgusi sakė, kad K. jam trenkė į veido sritį, dešinę pusę. Po smūgio jis nugriuvo. L. kvietė medikus, o jis sėdėjo ant žemės, buvo daug kraujo, kruvini rūbai. Jis nežino, kas be L. galėjo lauke matyti smūgio sudavimą. Po įvykio K. skambučiais siekė išspręsti konfliktą be teisėsaugos, norėjo, kad įvykis nebūtų užfiksuotas, siūlė jam žalos atlyginimą- 4 000 litų. K. L. padaryti sužalojimai atsirado po suduotų smūgių, šie sužalojimai galėjo atsirasti konflikto lauke metu. Iš K. jis nereikalavo pinigų, K. pats jam siūlė.

Teisiamojo posėdžio metu R. T. parodė, jog 2014 m. rugpjūčio 8 d. ji kartu su draugais K. L. bute šventė jos gimtadienį. Buvo gal aštuoni žmonės: K., ji, A. V., L. V., M., A. J., V. U.. Alkoholį gėrė visi, mažiau gėrė tik M. .K. nebuvo girtas, ji nesijautė girta, A.,V. nebuvo girti, L. taip pat neatrodė girta. Po to visi, išskyrus Margaritą, nuėjo į klubą „Loftas“. Jie šoko prie scenos. Po kurio laiko prie jų kompanijos atėjo V. J. ir nieko nesakęs pradėjo kalbinti L. V..V. su L. yra draugai, ji yra mačiusi juos kartu. Iš pradžių V. kalbėjo su L., vėliau priėjo prie jų būrelio. K. paprašė V. nelįsti, be tV. vis tiek kalbino ir pradėjo su Karoliu konfliktuoti. K. paklausė, ko V. lenda prie A., bei pasakė, kad V. nelįstų prie jos, nes ji buvo jo draugo mergina, bet V. vis tiek kalbino A., nors pati A. pasakė, kad nenori su juo kalbėtis. V. agresyvus nebuvo, nesikeikė. K. ir V. nuėjo toliau- kur yra baras ten yra tuščia erdvė- kampas: tenai stovėdami kalbėjo, ginčijosi. Toje vietoje daugiau žmonių nebuvo. Ji nuėjo paskui juos į kampą, kiti liko savo vietose ir negalėjo matyti, kas vyko. Ji matė, kad K. su Vyteniu konfliktuoja, ir pasiūlė K. išeiti į lauką. Jai su Karoliu einant link išėjimo iš paskos atbėgo V.. Ji negali pasakyti, ar V. rankose kažkas buvo, K. rankose lyg tai nieko neturėjo, bokalo tikrai neturėjo. V. pribėgo K. iš už nugaros ir smūgiavo. V. buvo girtas ir pataikė jai į veidą, nors taikėsi į K.. V. K. lyg ir nebuvo užšokęs ant nugaros. Tada V. ir K. pradėjo grumtis, abu parkrito ant žemės, kur grūmėsi toliau. Iš jų draugijos niekas negalėjo matyti šio susistumdymo. Ji pradėjo ieškoti, kas juos gali išskirti. Juos išskyrė kažkoks vaikinas. Ji pamatė, kad K. marškinėliai suplėšyti, lūpos, dantys kruvini. Ji išsigando ir su Karoliu nuėjo į tualetą, nusiprausė. Ar K. skundėsi, kad jam skauda, ji nepamena. K. veidas buvo kruvinas, marškinėliai suplėšyti, kažkokie nubrozdinimai. Išeidami iš klubo prie įėjimo lauke jie pamatė V.. Lauke prie išėjimo buvo ir jų draugai, kurie laukė. Po įvykusio konflikto nesimatė, kad yra pavojus. V. stovėjo toliau, apie trijų metrų atstumu nuo jų, bet irgi prie to išėjimo. Pamatęs stovintį V. K. priėjo prie pastarojo ir nieko nesakydamas prasilenkdamas su Vyteniu pastarajam trenkė ranka į veidą. V. tuo metu tiesiog stovėjo. Ji ėjo šalia su Karoliu. Ką tuo metu darė V., ji nežino. Ar po smūgio V. stovėjo, ji nepamena .L. pradėjo rėkti, sakė, kad iškvies policiją, keikėsi, o jie pradėjo bėgti, nes buvo šoko būsenoje. Antrą K. V. suduotą smūgį matė ji, taip pat draugai, kurie buvo kartu. Tuo metu švietė lempos. Nubėgę toliau jie išsikvietė taksi ir trise grįžo pas K.. Kiti parėjo vėliau, K. skundėsi, kad jam skauda galvą, sakė, kad ranką galėjo susižaloti per pirmą konfliktą. Vėliau L. V. jai rašė, ar ji galinti liudyti prieš K..L. rašė: „labas, ką tik buvau apklausoje, ir, ar galėčiau pasakyti, kad K. trenkė V.“. Ji atsakė, kad matė, kaip jie iš pradžių susimušė. L. prašė, kad ji pasakytų, jog K. trenkė V.. Teisiamojo posėdžio metu ji pasakoja kaip buvo, o ne kaip jos prašė L..

Teisiamojo posėdžio metu A. A. parodė, kad jis pažįsta V. J. ir K. L., kuriuos jis pažinojo iki tarpininkavimo tarp jų. K. jo prašė, kad jis padėtų išvengti konflikto, kad viskas neišsirutuliotų iki policijos. K. prašė jį pakalbėti su Vyteniu, todėl jis bandė tarpininkauti ilgą laiką. Paskui jam atsibodo, nes tai užėmė laiko. K. vilkino tą reikalą. Galiausiai jis sužinojo, kad gavosi taip, jog neva jis ieškojo sau naudos, norėjo išsireikalauti pinigų ir pasipelnyti iš to. Jis pelno nesiekė. Su Karoliu jis bendravo tik „feisbuke“. Dėl šitų reikalų jam skambino K., gal jie ir susitikę buvo. Iš V. pusės buvo kažkokia suma nurodyta, buvo kažkokios derybos. K. prašė paklausti, kiek V. J. nori pinigų. V. pasakydavo jam sumą, taip jis ir tarpininkavo. Jam neatrodė, kad V. siekė pasipelnyti, V. patyrė turtinę žalą. K. inicijavo, kad konfliktas nepasiektų teismo .K. buvo piktas, kad visko nepavyko išspręsti jo-K. naudai. V. niekam negrasino.

Teisiamojo posėdžio metu V. U. parodė, kad įvykis buvo prieš tris metus vasarą. „Lofte“ jie šventė K. panelės gimtadienį. Alkoholį vartojo visi, jis buvo išgėręs alaus, bet nebuvo stipriai apgirtęs. Kiti irgi nebuvo stipriai išgėrę. Klube jis buvo atsiskyręs, šnekėjo su savo draugais, todėl jis nežino, ką veikė kiti. Jis nematė, kas vyko klubo patalpose. K. atėjo ir pasakė, kad reikia eiti iš klubo, nes vyksta konfliktas, jam-K. kažkas trenkė, kažkas lindo prie R.. Jis nežino, ar ant K. matėsi sužalojimų žymės, viskas vyko greitai. Jis negali pasakyti, ar ant K. veido, rankų, kūno buvo kraujo. K. kažkas trenkė, todėl jie ir išėjo iš klubo. Jie išeidinėjo trise-jis, R. ir K.. Tada prie jų įžūliai priėjo V., kuriam K. trenkė, ir jie išėjo. V. ėjo įžūliai: žvilgsnis ir ėjimo maniera rodė, kad V. yra agresyviai nusiteikęs. Jam pasirodė, kad tai nedraugiškai nusiteikęs žmogus. Jis nežino, ar V. rankose ką nors turėjo, nežino, ar matė V. rankas, ar jos buvo pakeltos, ar nuleistos. K. trenkė V. vieną kartą į veidą, į kurią veido vietą, jis nežino. Jis nežino, ar V. nukrito. Sužalotą K. ranką jis pamatė po smūgio, kai jie jau buvo išėję iš klubo, nes K. pats apie tai pasakė. Jis nekreipė dėmesio į tai, kaip atrodo V. veidas, nes norėjo greičiau išeiti.

Teisiamojo posėdžio metu A. V. parodė, kad jis pažįsta K.. Jam žinoma, kad „Lofte“ prieš kelis metus vyko konfliktas, buvo šiltas metų laikas. Jis buvo tame klube, nes šventė R. gimtadienį. Jis stovėjo draugų ratelyje. Prie jų priėjo asmuo, pradėjo su Karoliu bendrauti, apie ką K. su kitu asmeniu šnekėjo, jis nežino, negirdėjo. K. ir kitam asmeniui einant išėjimo link, jis pamanė, kad šie eina parūkyti, todėl ėjo kartu. K. ėjo priekyje, o tas kitas asmuo-K. iš paskos. Jis ėjo nuo K. ir kito asmens atsilikęs ne daugiau kaip trijų metrų atstumu. Jis nežino, ar iš jų kolektyvo kažkas ėjo kartu tuo metu. Einant minėtas asmuo užpuolė K. iš nugaros, užsikabino rankomis už K. kaklo ir K. smūgiavo, kiek smūgių sudavė, jis nežino. Jis mano, kad K. rankose nieko neturėjo, bet tiksliai nematė, nes K. rankas laikė priekyje. Jis matė vaizdą tik iš nugaros. Buvo smaugimas. K. bandė minėtą asmenį nuo savęs nusikratyti. Jis nematė, kad K. smūgiuotų. Jis matė, kaip tas kitas asmuo smūgiavo, bet negali pasakyti, į kurią vietą, nes stovėjo už nugaros, smūgiavo į užpakalinę kūno dalį. Pargriuvę jie nebuvo, juos išskyrė minia, jis neskyrė. Kas vyko juos išskyrus, jis nežino. Iš klubo greičiausiai visi išėjo kartu ir grįžo kartu su Karoliu namo. Klube K. skausmais nesiskundė, sakė, kad užpuolė jo-K. merginą ir jie ėjo kalbėti. Jis nematė konflikto išėjus iš klubo, nebuvo šalia. K. ranka buvo traumuota, buvo subraižymai ant kaklo, jis pats matė.

Teisiamojo posėdžio metu L. V. parodė, kad ji pažįsta V. ir K.. Įvykis vyko prieš du- tris metus vasarą, jie šventė K. merginos gimtadienį. Jie visi išėjo į klubą „Loftas“. Gal prie baro jie sutiko V.. Tuo metu ji buvo su R.. Ji R. su Vyteniu supažindino, pastovėjo prie baro, R. lygtai nuėjo, ji pasiliko su Vyteniu, pakalbėjo ir V. nuėjo. Kaip ji suprato, jis nuėjo prie jos draugų, nes ji jau buvau juos supažindinusi. Ji pasiliko prie baro. Alkoholio tą vakarą ji vartojo nedaug, kiek kiti vartojo ji nematė. Ji mano, kad K. buvo vidutiniškai apgirtęs. V. nebuvo nusiteikęs agresyviai, ar jis buvo girtas, ji nežino, gal ne, jie labai trumpai pabendravo. Paskui jie nuėjo šokti. Taip gavosi, kad visi stovėjo kompanijoje. Kompanijoje buvo K., R., R. draugės. Ji matė, kad kompanija šoko, bet kas vyko paskui, ji nematė. Po kurio laiko V. išėjo į lauką, o K. nubėgo jam iš paskos. Tuo metu ji stovėjo prie baro. Ji matė, kaip V. išėjo, matė, kad vyksta sujudimas. Būdama prie baro ji matė, kaip jie bėga, tada ji, R., R. draugės išėjo į lauką. K. šaukė „aš jį užmušiu“, R. ramino jį. Ji nesuprato, kas vyksta. Ji bėgo paskui K..K. bėgo ir ranka trenkė V. į nosį. Kai K. trenkė, V. stovėjo prie kažkokių virvių. V. tiesiog stovėjo, ar jis kažką laikė rankose, ji nežino. Ji matė, kaip K. pribėgęs trenkė V., visą laiką K. šaukė, kad V. užmuš. Tuo metu ji buvo visiškai šalia, gal metro ar dviejų metrų atstumu. Ji matė vieną smūgį. V. po smūgio krito ant žemės ir prarado sąmonę. K. pabėgo, sustojęs nebuvo. R. bėgo kartu su Karoliu, tuo metu nieko nesakė. Ant K. išoriškai sužalojimo žymių nesimatė. Po konflikto su Karoliu ir su Vyteniu ji nebendravo.

Ikiteisminio tyrimo metu A. J. parodė, kad 2014 m. rugpjūčio 8 d. vakare ji buvo pakviesta į butą, esantį Algirdo gatvėje, Vilniuje, pas savo draugo pažįstamą K. L. švęsti jo draugės R. gimtadienį. Bute buvo iki 10 asmenų, iš kurių ji beveik nieko nepažinojo. Ten jie vartojo alkoholį, linksminosi. Ji gėrė stiprius alkoholinius gėrimus ir ne viską atsimena. Po to visa kompanija apie vidurnaktį atėjo į naktinį klubą „Loftas“, esantį Švitrigailos gatvėje, Vilniuje. Ji nepamena, kas ten tiksliai atsitiko. Klube jokių konfliktų ji nepamena, muštynių nematė (b. l. 54).

Specialisto išvadoje Nr. G 2707/14 (01) konstatuota, kad V. J. padarytos kraujosruvos kairės akies apatiniame voke ir lūpų gleivinėse, nosies kaulų lūžis, trijų priekinių dantų kramtomųjų paviršių nuskėlimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2014 m. rugpjūčio 9 d. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 26-27).

2017 m. vasario 27 d. specialisto paaiškinimo protokole specialistas V. K. parodė, kad V. J. sužalojimai, nurodyti specialisto išvadoje Nr. G2707/14(01), padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais: vienas į nosies kairę pusę, kitas į lūpas (b. l. 58).

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu K. L. neginčijo aplinkybės, kad jis sudavė smūgius V. J., tačiau šiuo savo veiksmus jis teisino būtinąja gintimi- išėjęs iš menų fabriko „Loftas“ ir pamatęs prie tvoros stovintį bei telefonu kalbantį V. J., K. L. tokį V. J. elgesį suprato kaip kvietimą pagalbos ketinant susidoroti su juo, dėl ko jis išsigando ir sudavė V. J. smūgį į veido sritį.

Motyvuojamoji dalis

BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, susijusios su dviem pagrindiniais šio instituto elementais- kėsinimusi ir gynyba (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141/2015, 2K-520-303/2015 ir kt.). Sprendžiant, ar asmens veiksmai gali būti laikomi padaryti esant būtinosios ginties situacijai, itin didelę reikšmę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas, nuo kurio priklauso atitinkamos išvados dėl teisės į būtinąją gintį padarymas.

Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Pažymėtina, kad vertinant būtinosios ginties situaciją turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą. Būtinosios ginties situacija atsiranda ne tik pavojingo kėsinimosi momentu, bet ir tais atvejais, kai yra reali jo grėsmė (ištraukiamas ginklas, atlenkiamas peilis, besiginantysis apsupamas kitų asmenų ir pan.). Tuo tarpu besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau akivaizdžiai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-428/2010, 2K-125/2011, 2K-140/2011, 2K-7-313/2012, 2K-520-303/2015).

Minėta, kad pavojingas kėsinimasis turi būti 1) akivaizdus ir 2) realus. Šie du reikalavimai atspindi vieno reiškinio- kėsinimosi- dvi skirtingas puses: jo egzistavimą laike (akivaizdus) ir erdvėje (realus). Akivaizdžiu laikomas kėsinimasis, kuris jau daro žalą arba jau yra aiški jo grėsmė. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad būtinosios ginties būklė gali būti ne tik pavojingo kėsinimosi momentu, bet ir esant realiai užpuolimo grėsmei, taip pat ir tuomet, kai gynybos aktas įvyksta vos tik pasibaigus kėsinimuisi, kurio pabaigos momentas besiginančiajam nebuvo aiškus. Kėsinimosi sustabdymas, siekiant pagerinti kėsinimosi sąlygas, negali būti pripažįstamas kėsinimosi nutraukimu. Kėsinimosi pradžios ir pabaigos momentai turi įtakos būtinosios ginties teisėtumui, todėl norint juos nustatyti būtina gerai išanalizuoti visas bylos aplinkybes. Jei užpuolikui žala padaroma po to, kai kėsinimasis buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo panaudoti gynybos priemones, tai besiginančiojo veiksmai nėra būtinoji gintis.

Realiu laikomas kėsinimasis, kuris yra iš tikrųjų, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Jei realiai kėsinimosi nebuvo ir žmogus dėl tokio kėsinimosi klydo, įsivaizduodamas jį buvus, tai tokia situacija laikoma tariamąja būtinąja gintimi. Klaida, dėl kurios atsiranda tariamoji būtinoji gintis, gali kilti dėl neteisingai įvertintų aplinkybių, nukentėjusiojo elgesį palaikius pavojingu, neteisingai suvokto pašalinio asmens vaidmens realaus užpuolimo metu ir neteisingai nustatyto kėsinimosi pradžios ar pabaigos momento.

Teismas, išsamiai išanalizavęs visus įrodymus, konstatuoja, kad būtinosios ginties situacijos K. L. suduodant smūgius V. J. nebuvo. Kaip matyti tiek iš liudytojų, tiek iš paties kaltinamojo K. L. parodymų, aptariamą vakarą konfliktas tarp K. L. ir V. J. prasidėjo klubo patalpose, o smūgius V. J. K. Lapinskas sudavė po minėto konflikto išėjęs iš klubo patalpų į lauką, taigi nagrinėjamo vakaro įvykius galima išskirti į dvi dalis: įvykius klubo patalpose ir įvykius lauke. Teismas pažymi, kad minėtus įvykius skiria laiko tarpas, per kurį, kaip matyti iš kaltinamojo K. L. bei liudytojos R. T. parodymų, K. L. spėjo nueiti į klubo tualeto patalpas nusiprausti kraują, o V. J.- išeiti į lauką, kas leidžia pagrįstai teigti, kad V. J. pavojingi veiksmai K. L. inkriminuojamos veikos momentu jau buvo pasibaigę ir K. L. aiškiai nebuvo reikalo panaudoti gynybos priemones, taigi K. L. veiksmai negali būti laikomi būtinąja gintimi, kadangi nebuvo būtinosios ginties sąlygos- pavojingo kėsinimosi akivaizdumo.

Taip pat teismas konstatuoja, kad nebuvo ir kitos būtinosios ginties sąlygos- pavojingo kėsinimosi realumo, kadangi, kaip matyti tiek iš liudytojų R. T., L. V., tiek iš nukentėjusiojo V. J. parodymų, K. L. inkriminuojamos veikos momentu V. J. tiesiog stovėjo, nekeldamas K. L. jokios realios grėsmės. Kaltinamojo K. L. parodymus, kad V. J. pradėjo eiti link jo keldamas rankas, paneigia jau minėtų liudytojų ir nukentėjusiojo parodymai. Kita vertus minėtų kaltinamojo nurodytų aplinkybių nepatvirtino ir liudytojas V. U., nurodęs, kad V. J. žvilgsnis ir ėjimo maniera buvo agresyvūs, tačiau ar V. J. ką nors turėjo rankose, ar buvo jas pakėlęs, liudytojas V. U. parodė nematęs. Šie įrodymai leidžia pagrįstai teigti, kad V. J. kėsinimasis egzistavo ne objektyviai, o tik K. L. vaizduotėje dėl neteisingai įvertintų aplinkybių, V. J. elgesį palaikius pavojingu, taigi K. L. veiksmai negali būti laikomi būtinąja gintimi, kadangi nebuvo būtinosios ginties sąlygos- pavojingo kėsinimosi realumo.

Teismas pažymi ir tai, kad iš dalies aplinkybę, jog V. J. sudavė smūgius ne gindamasis nuo pastarojo pavojingo, akivaizdaus ir realaus kėsinimosi, pripažino ir pats kaltinamasis K. L., parodęs, kad jis buvo piktas, jog V. J. trenkė jo merginai. Teismo įsitikinimu, būtent pyktis ir noras atkeršyti už prieš tai klubo patalpose įvykusį konfliktą, o ne būtinybė apsiginti lėmė neteisėtus K. L. veiksmus suduodant jokios realios ir akivaizdžios grėsmės nekėlusiam V. J. smūgius.

Apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas konstatuoja, kad nukentėjusiojo V. J., liudytojų L. V., R. T., iš dalies- ir liudytojo V. U. bei kaltinamojo K. L. parodymai, taip pat specialisto išvada, specialisto paaiškinimas patvirtina, jog K. L. 2014 m. rugpjūčio 9 d. apie 02.00 val. menų fabriko „Loftas“, esančio Švitrigailos g. 29, Vilniuje, kieme, konflikto metu sudavė kumščiu du smūgius V. J. į veidą, tokiu būdu pastarajam padarydamas kraujosruvas kairės akies apatiniame voke, nosies kaulų lūžį, trijų priekinių dantų kramtomųjų paviršių nuskėlimą, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Minėta, kad K. L. sudavė V. J. du smūgius į veidą, tokiu būdu pastarajam padarydamas sužalojimus, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, taigi K. L. veika teisingai kvalifikuota kaip atitinkanti nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

K. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatyta laisvės apribojimo arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmė.

Spręsdamas dėl K. L. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. K. L. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teismas atsižvelgia į tai, kad K. L. tyčinį nusikaltimą padarė būdamas teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui (Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2011 m. spalio 7 d. nuosprendžiu K. L. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 259 straipsnio 1 dalyje, 265 straipsnio 1 dalyje), 2016 m. liepos 26 d. nutarimu K. L. nubaustas administracine tvarka už nedidelį chuliganizmą dėl to, kad viešoje vietoje elgėsi agresyviai, keikėsi necenzūriniais žodžiais, kas leidžia teismui K. L. vertinti kaip linkusį konfliktuoti, todėl teismas įsitikinęs, kad bausmės paskirtis bus pasiekta skyrus K. L. laisvės apribojimo bausmę, kuri įgalina teismą nustatyti įpareigojimus bei draudimus, susijusius su K. L. elgesio kontrole: K. L. įpareigotinas visą bausmės laikotarpį nuo 20.00 val. iki 06.00 val. būti namuose ir be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos. Nustatytinas vienerių metų laisvės apribojimo bausmės terminas.

Ikiteisminio tyrimo metu K. L. skirta kardomoji priemonė- įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. 1. 65), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį- naikintina.

Nukentėjusysis V. J. teisiamojo posėdžio metu pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo reikalauja atlyginti dėl K. L. nusikalstamos veikos patirtą 2 397 eurų dydžio turtinę žalą ir 2 000 eurų dydžio neturtinę žalą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Teismas neturi pagrindo abejoti, kad V. J. dėl K. L. nusikalstamos veikos patyrė turtinės ir neturtinės žalos. Visgi pažymėtina, kad V. J., be kita ko, reikalauja atlyginti dėl netekto darbingumo negautas pajamas. Kaip matyti iš teismui pateikto dokumento- Sodros informacijos apie asmeniui išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus ir pranešimus dėl pašalpos skyrimo nuo 2014 m. rugpjūčio 8 d. iki 2014 m. spalio 31 d. (b. l. 134), po nusikalstamos veikos V. J. buvo nedarbingas nuo 2014 m. rugpjūčio 18 d. iki 2014 m. rugpjūčio 28 d., t. y. vienuolika kalendorinių dienų. Nors V. J. nurodė negautas pajamas apskaičiavęs pagal formulę 289,54x11/31, kur 289,54 yra jo darbo užmokesčio dydis eurais, 11 yra kalendorinių dienų, per kurias jis buvo nedarbingas, skaičius, o 31 yra vieną mėnesį sudarančių kalendorinių dienų skaičius, teismas pažymi, kad nusikalstamos veikos metu už V. J. buvo mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau- VSDĮ) nustatyta tvarka. Vadovaujantis nusikaltimo padarymo metu galiojusios VSDĮ redakcijos 14 straipsnio 1 ir 2 dalimis, V. J. turėjo teisę gauti ligos pašalpą: ligos pašalpa, kurią moka darbdavys 2 pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, negali būti mažesnė negu 80 procentų ir ne didesnė kaip 100 procentų pašalpos gavėjo vidutinio darbo užmokesčio, apskaičiuoto Vyriausybės nustatyta tvarka. Ligos pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų nuo trečiosios iki septintosios (įskaitytinai) laikinojo nedarbingumo dienos mokama 40 procentų, o nuo aštuntosios laikinojo nedarbingumo dienos- 80 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 ir 179 straipsnių nuostatas šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad V. J. buvo sumokėta ligos pašalpa, tačiau V. J. nepateikė dokumentų, patvirtinančių jam sumokėtos ligos pašalpos dydį. Teismas pažymi ir tai, kad vadovaujantis VSDĮ 6 straipsnio nuostatomis kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas ligos ir profesinės reabilitacijos pašalpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 3 kalendorinius mėnesius, buvusius iki praeito kalendorinio mėnesio prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo ar profesinės reabilitacijos programos pradžios mėnesį. V. J. nepateikė jokių duomenų apie jo draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 3 kalendorinius mėnesius, buvusius iki praeito kalendorinio mėnesio prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesį, dėl ko teismas neturi galimybių tiksliai apskaičiuoti civilinio ieškinio neatidėjęs baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavęs papildomos medžiagos. Vadovaujantis BPK 115 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Minėta, kad teismas negali tiksliai apskaičiuoti civilinio ieškinio neatidėjęs baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavęs papildomos medžiagos, dėl ko V. J. pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 2 dalimi, 139 straipsniu, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti K. L. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį visą bausmės laikotarpį nuo 20.00 val. iki 06.00 val. būti namuose ir be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

K. L. skirtą kardomąją priemonę- įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje- iki įsiteisės nuosprendis palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Pripažinti V. J. teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.