- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-03-27
- Bylos Nr.
- I-277-386/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00043-2012-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- V.B.
- Atsakovas
- Klaipėdos teritorinės muitinės, Klaipėdos teritorinei muitinei ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Algimantas Jucys
- Kategorijos
- 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Laimutė Jokubauskaitė, sekretoriaujant Renatai Šarkauskienei, dalyvaujant pareiškėjui V.B., jo atstovui advokatui Algimantui Juciui, atsakovės Klaipėdos teritorinės muitinės atstovei Nijolei Kiškūnienei, 2012 m. kovo 19 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V.B. skundą atsakovei Klaipėdos teritorinei muitinei ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl 2011-12-27 įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas skundu (b.l. 4-7) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti 2011 m. gruodžio 27 d. Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko įsakymą Nr. RŽ22-711; 2) grąžinti į ankstesnes pareigas; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, jog skundžiamu įsakymu jis atleistas iš užimamų pareigų už muitinės pareigūno vardo pažeminimą. Ginčijamas įsakymas priimtas remiantis Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 34 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 55 straipsnio 19 punktu ir 37 straipsnio 2 dalies 9 ir 13 punktais. Nesutinka su įsakymu skirti jam tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš užimamų pareigų, manydamas, kad jam pritaikyta per griežta ir neadekvati esamai situacijai nuobauda. Teigia, jog skundžiamas įsakymas yra nemotyvuotas, grindžiamas prielaidomis, o ne nustatytais faktiniais duomenimis. Pabrėžia, jog tarnybinis patikrinimas pradėtas dėl to, jog 2011 m. lapkričio 7 d. apie 18 val. Palangoje, (duomenys neskelbtini) jis vairavo transporto priemonę Volvo 940 neva būdamas neblaivus, nes vengė neblaivumo patikrinimo. Teigia, jog atsakovė, atlikusi tarnybinį patikrinimą, nenustatė neblaivumo fakto.
Paaiškino, kad 2011 m. lapkričio 7 d. Palangos mieste buvo sustabdytas kelių policijos patrulio. Važiavo ne tarnybos metu, neuniformuotas kartu su draugais R.P. ir K.Š.. Važiavo iš laidotuvių namų, kur buvo atsisveikinti su mirusiu klasės draugu. Teigia, jog ši klasioko mirtis jį labai sukrėtė ir kadangi turi širdies ir kraujotakos sutrikimų, jam pasidarė silpna, o draugai davė išgerti vaistų. Grįžę į Palangą su draugais išgėrė iki šimto gramų degtinės, to neneigė nei policijos patruliams, nei tarnybinį patikrinimą atlikusiems pareigūnams. Nurodo, jog policijos pareigūnas priėjo su paruoštu alkotesteriu ir pareikalavo pūsti, prieš tai vizualiai neįsitikinęs, ar jis neblaivus ir nepareikalavo dokumentų. Pabrėžia, jog alkotesteris buvo su uždėtu kandikliu ir dėl šios priežasties jis pareikalavo, kad būtų išpakuotas ir uždėtas naujas kandiklis. Pabrėžia, jog policijos pareigūnai nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 reikalavimų, nes nevertino bendros asmens būklės, liepė pūsti į alkotesterį su galimai panaudotu kandikliu. Mano, jog policijos pareigūnai tyčia vilkino laiką, vežė jį į policijos komisariatą ir neleido jam pačiam per valandą laiko kreiptis į gydymo įstaigą girtumo nustatymui arba patys nepristatė į gydymo įstaigą. Teigia, jog Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnai, atlikę tarnybinį patikrinimą, neatsižvelgė į šiuos pažeidimus ir rėmėsi vien tik atsisakymu tikrintis blaivumą alkotesteriu.
Mano, kad skundžiamas aktas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų, nes nepagrįstas teisės aktų normomis ir nustatytais faktais, nenurodyta sprendimo apskundimo terminai, tvarka ir pagrindai. Teigia, jog atlikto tarnybinio patikrinimo metu nebuvo atsižvelgta į tai, kad tarnyboje per 10 metų jis neturėjo nė vienos nuobaudos, aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, neatsižvelgta į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, taip pat į įvykio aplinkybes, nes buvo sukrėstas draugo mirties, todėl vartoto truputį alkoholio, buvo ne tarnybos metu, neuniformuotas ir nesukėlė jokių žalingų pasekmių. Mano, kad turėjo būti atsižvelgta į jo amžių, nes yra virš 50 metų, sunku susirasti kitą darbą, taip pat turėjo būti atsižvelgta į situacijos individualumą ir priimtas sprendimas skirti švelnesnę tarnybinę nuobaudą, o ne atleidimą iš užimamų pareigų.
Pareiškėjas ir jo atstovas prašo tenkinti skundą jame išdėstytų motyvų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovės Klaipėdos teritorinės muitinės atstovė Nijolė Kiškūnienė prašo atmesti pareiškėjo skundą atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu.
Atsiliepime (b.l. 15-16) nurodė, jog 2011 m. lapkričio 8 d. posto viršininkė tarnybiniu pranešimu informavo Klaipėdos teritorinės muitinės viršininkę, kad tą pačią dieną gavo Muitinės departamento Pažeidimų prevencijos skyriaus ryšių valdymo centro paros operatyvios informacijos suvestinę, kurioje nurodyta, kad 2011 m. lapkričio 7 d. 9.30 val. buvo gautas Policijos departamento prie VRM Viešosios policijos valdybos pranešimas apie tai, kad 2011 m. lapkričio 7 d. apie 18 val. Palangoje, prie (duomenys neskelbtini) namo sustabdytas V.B. vairuojamas automobilis ir V.B. atsisakė tikrintis blaivumą, dėl ko jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį.
2011 m. lapkričio 7 d. V.B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kadangi jis vairuodamas automobilį atsisakė pasitikrinti blaivumą bei nepateikė transporto priemonės techninės apžiūros talono, savininkų ir valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo. Pažymi, kad 2011 m. lapkričio 24 d. įsiteisėjusiu Palangos miesto apylinkės teismo nutarimu V.B. pripažintas kaltu, padaręs ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir 124¹ straipsnio 7 dalyje numatytus pažeidimus ir jam paskirta subendrinta administracinė nuobauda – 2 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams. Mano, kad tokie pareigūno V.B. veiksmai diskreditavo pareigūno vardą. Teigia, jog tarnybiniam patikrinimui atlikti sudaryta komisija, įvertino visas reikšmingas aplinkybes, pažeidimo pobūdį ir Klaipėdos teritorinės muitinės viršininkei pateikė išvadą, jog pareiškėjas savo veiksmais diskreditavo muitinės pareigūno vardą ir pažeidė Muitinės departamento generalinio direktoriais 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1B-888 patvirtinto Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso, Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko 2010 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. RŽ3-193 patvirtinto Klaipėdos teritorinės muitinės Molo jūrų uosto posto inspektoriaus pareigybės aprašymo reikalavimus. Pabrėžia, jog toks padarytas nusižengimas pažemino muitinės pareigūno vardą bei akivaizdžiai sumenkino muitinės autoritetą bei pasitikėjimą ja. Teigia, jog 2011 m. gruodžio 27 d. Klaipėdos teritorinės muitinės viršininkė, priimdama įsakymą, tinkamai įvertino aplinkybes, teisės aktus, kurie buvo pažeisti, tarnybinio patikrinimo komisijos išvadą, Klaipėdos teritorinės muitinės darbuotojų profesinės sąjungos nuomonę ir teisingai konstatavo, jog V.B. šiurkščiai nusižengė muitinės pareigūno etikai ir diskreditavo muitinės pareigūno vardą, padarė nusižengimą, kuriuo kėlė grėsmę visuomenės narių saugumui, pažemino muitinės pareigūno vardą, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą įsakymą.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu (b.l. 50-51) prašo atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindžia aplinkybe, jog pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda už vairavimą neblaiviam ir neblaivumo patikrinimo vengimą, kuris laikytinas šiukščiu administraciniu teisės pažeidimu. Teigia, jog pareigūnų tyčiniai veiksmai, pvz. neblaivumo patikrinimo vengimas pagrįstai vertinami kaip kaltas tyčinis veiksmas, akivaizdžiai diskredituojantis muitinės pareigūno vardą. Poziciją grindžia ir teismine praktika. Akcentuoja, jog pareiškėjas tyčia pažeidė įstatymus, tuo akivaizdžiai menkino muitinės autoritetą ir griovė nepasitikėjimą ja. Mano, jog pareiškėjo veiksmai pagrįstai įvertinti kaip pareigūno vardo diskreditavimas ir tai yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atleisti pareigūną iš tarnybos.
Trečiojo suinteresuotojo asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai. Byla nagrinėjama trečiajam suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjo skundas netenkintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Byloje kilęs ginčas dėl Klaipėdos teritorinės muitinės viršininkės 2011 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. RŽ22-711 „Dėl tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų – skyrimo V.B.“, kuriuo pareiškėjui, atlikusiam pareigas Molo jūrų uosto poste, už muitinės pareigūno vardo diskreditavimą paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, teisėtumo ir pagrįstumo (b.l. 35).
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas (toliau – ir Statutas, redakcija galiojusi nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. sausio 1 d.), Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 1K-237 patvirtintos Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklės (toliau – ir Taisyklės), Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1B-888 patvirtintas Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodeksas (toliau – ir Etikos kodeksas).
Pagal Statuto 33 straipsnio 1 dalį muitinės pareigūnai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Už tarnybinius nusižengimus muitinės pareigūnams gali būti skiriama viena iš šių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) perkėlimas į žemesnės kategorijos pareigas; 5) atleidimas iš pareigų (34 straipsnio 1 dalis).
Statuto 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog muitinės pareigūnams tarnybines nuobaudas skiria juos į pareigas priėmę asmenys. Statuto 37 straipsnio 1 dalis nustato, jog tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į muitinės pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į muitinės pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo bei į informaciją, pateiktą Korupcijos prevencijos įstatymo numatytais atvejais ir tvarka. Statuto 55 straipsnio 1 dalies 19 punkte numatytas atleidimo iš tarnybos pagrindas – pareigūno vardo diskreditavimas savo poelgiu tarnybos arba ne tarnybos metu. Pagal Statuto 55 straipsnio 1 dalies 18 punktą pareigūnas taip pat gali būti atleidžiamas, jei paskirta tarnybinė nuobauda - atleidimas iš vidaus tarnybos. Iš šio reguliavimo galima konstatuoti, kad Statuto 55 straipsnio 1 dalies 19 punkte numatytas savarankiškas tarnybos muitinėje santykių nutraukimo pagrindas. Pastarojo punkto turinį atskleidžia Statuto 2 straipsnio 4 dalis, kurioje pareiktas sąvokos „muitinės pareigūno vardo diskreditavimas“ išaiškinimas. Pagal šią materialinės teisės normą, muitinės pareigūno vardo diskreditavimas – su tarnybinių pareigų atlikimu susijusi ar nesusijusi muitinės pareigūno veikla, kuria akivaizdžiai menkinamas muitinės autoritetas ir griaunamas pasitikėjimas ja. Analogiškai sąvoka aiškinama ir Taisyklių 4 punkte. Iš įstatymo nuostatos matyti, jog įstatymo leidėjas pareigūno vardo diskreditavimo nesieja su pareigūno kalte, o reikalavimas nustatyti muitinės autoriteto sumenkinimą ir pasitikėjimo ja griovimą yra vertinamojo pobūdžio ir turėtų būti įvertintas taikant akivaizdumo kriterijų visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų.
Tokia paminėtų teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika yra pateikta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (bylos Nr. A11-129/2004; Nr. A11-803/2005; Nr. A7-247/2004; Nr. A8-489/2007), nuo kurios nukrypti šioje byloje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (ABTĮ 13 straipsnio 1 dalis).
Teismui pateiktoje 2011 m. gruodžio 21 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. (LM20)-RŽ177-130 konstatuota, jog posto inspektorius V.B. ne tarnybos metu 2011 m. lapkričio 7 d. 18.00 val. vairavo transporto priemonę Volvo 940, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (vengė neblaivumo patikrinimo), nepateikė transporto priemonės techninės apžiūros talono, savininkų ir valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo. Savo veiksmais jis diskreditavo muitinės pareigūno vardą bei pažeidė Etikos kodekso 7.4.1, 7.8.1, 7.8.3, 7.8.7, 21, 23.1, 23.3, 24, 28 punktų nuostatas, Statuto 18 straipsnio nuostatą bei Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko 2010 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. RŽ3-193 patvirtinto Klaipėdos teritorinės muitinės Molo jūrų uosto posto inspektoriaus pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 7.9 ir 7.29 punktų reikalavimus (b.l. 33-34).
Etikos kodekso 7.4.1, 7.8.1, 7.8.3, 7.8.7 punktai nustato, jog tarnyba muitinėje grindžiama inter alia padorumo ir pavyzdingumo principais, kurie reiškia, jog pareigūnas privalo laikytis duotos priesaikos ir pasižadėjimų (7.4.1), būti nepriekaištingos reputacijos, gebėti deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulintis (7.8.1), tarnybinėje veikloje ir viešame gyvenime savo išvaizda, kalba ir elgesiu gerinti savo institucijos, profesijos ir visos šalies įvaizdį, su kitų tautų, valstybių atstovais elgtis nepažeidžiant kitų tautų ir valstybių orumo (7.8.3), nepriekabiauti, viešai nesirodyti neblaiviam ir apsvaigusiam nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, savo elgesiu nežemini pareigūno orumo, ugdyti visuomenės pasitikėjimą muitine ir pareigūnais (7.8.7). Etikos kodekso 21 punktas nustato, jog pareigūnai privalo būti savikritiški, pripažinti savo klaidas ir stengtis jas ištaisyti, geranoriškai padėti išsiaiškinti savo tarnybinius nusižengimus. Etikos kodeksas taip pat nustato elgesio taisykles ir pareigas ne tarnybos metu, t.y. pareigūnas privalo elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas, kad jo elgesys nesukeltų abejonių dėl muitinės ir jos pareigūnų patikimumo ir gero vardo (23.1 punktas), privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų tarnybos interesai, muitinės prestižas ir pareigūno reputacija (23.3 punktas), nepiktnaudžiauti alkoholiu, nevartoti psichotropinių ar narkotinių medžiagų ne medicinos tikslais (24 punktas). Taip pat muitinės pareigūnui nustatyta pareiga pastebėjus ar kitu būdu gavus informaciją, kad yra pažeidęs Etikos kodeksą, kuo skubiau pranešti savo tiesioginiam ar aukštesnes pareigas einančiam vadovui (29 punktas).
Statuto 18 straipsnis reglamentuoja muitinės pareigūno priesaiką - ištikimai tarnauti Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos įstatymus, savo elgesiu nepakenkti muitinės pareigūno garbei ir orumui.
Pareigybės aprašymas (b.l. 20-21) nustato pareigą Molo jūrų uosto posto inspektoriui laikytis Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso reikalavimų (7.9 punktas), vykdyti kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas pareigas (7.29 punktas).
Iš šioje byloje pateiktos tarnybinio patikrinimo medžiagos nustatyta, kad 2011 m. lapkričio 8 d. Klaipėdos teritorinės muitinės posto viršininkė, atliekanti pareigas Molo jūrų uosto poste, tarnybiniu pranešimu (b.l. 18) informavo Klaipėdos teritorinės muitinės viršininkę, jog 2011 m. lapkričio 8 d. gavo Muitinės departamento prie Finansų ministerijos pažeidimų prevencijos skyriaus ryšių valdymo centro paros (2011-11-07) operatyvios informacijos suvestinę, kurioje nurodyta, kad 2011 m. lapkričio 7 d. 19.30 val. gautas Policijos departamento prie VRM Viešosios policijos valdybos Operatyvaus valdymo ir apsaugos skyriaus pranešimas apie tai, kad 2011 m. lapkričio 7 d. apie 18 val. Palangoje, prie (duomenys neskelbtini) namo buvo sustabdytas automobilis „Volvo 940“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V.B.. Nurodyta, jog V.B. atsisakė pasitikrinti blaivumą ir surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį. Buvo nustatyta, kad minėtas asmuo dirba Klaipėdos teritorinėje muitinėje. Būtent minėto tarnybinio pranešimo pagrindu Klaipėdos teritorinės muitinės viršininkė nusprendė pradėti tarnybinį patikrinimą (rezoliucija ant tarnybinio pranešimo – pradėti tarnybinį patikrinimą ir sudaryti komisiją, kaip numato Taisyklių 6 punktas).
2011 m. lapkričio 9 d. Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko įsakymu Nr. RŽ3-491 sudaryta komisija tarnybiniam patikrinimui atlikti (b.l. 24) (pagal Taisyklių 7 punktą komisija sudaryti būtina, kai yra pagrindas manyti, kad pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį gali būti paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų).
2011 m. lapkričio 9 d. tarnybinio patikrinimo komisija surašė pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo pagal Taisyklių 18 punktą, kuris pareiškėjui buvo įteiktas 2011 m. gruodžio 9 d. (b.l. 25) dėl pareiškėjo laikino nedarbingumo (b.l. 22, 23). Pranešime dėl tarnybinio nusižengimo paprašyta pateikti paaiškinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo. Nustatyta, jog pareiškėjas susipažinęs su pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo tą pačią dieną, 2011 m. gruodžio 9 d. pateikė pasiaiškinimą, paaiškindamas: „dėl tarnybinio patikrinimo galiu pareikšti, kad ne tarnybos metu kaltu savęs nelaikau“ (kalba netaisyta) (b.l. 26). Vadinasi, pareiškėjas kaltės nepripažino. 2011 m. gruodžio 9 d. komisija tarnybiniam patikrinimui atlikti tarnybiniu pranešimu pasiūlė Klaipėdos teritorinės muitinės viršininkei nušalinti nuo pareigų V.B. (b.l. 27). 2011 m. gruodžio 9 d. priimtas įsakymas Nr. RŽ22-648 (b.l. 28), kuriuo pareiškėjas nušalintas nuo posto inspektoriaus, atliekančio pareigas Molo jūrų uosto poste, pareigų tarnybinio patikrinimo laikotarpiui, kol bus priimtas sprendimas dėl jo tolesnės tarnybos (pagal Statuto 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir Taisyklių 14 punktą).
Tarnybinis patikrinimas baigtas 2011 m. gruodžio 21 d. nepažeidžiant Taisyklių 20 punkte nustatytų terminų. Teismas įvertinęs tarnybinio patikrinimo medžiagą sprendžia, kad atliekant tarnybinį patikrinimą nebuvo padaryti procedūriniai pažeidimai. Pareiškėjui tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, paskirta skundžiamu 2011 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. RŽ22-711.
Pareiškėjas neigia padaręs tarnybinį nusižengimą. Motyvuoja, jog jis atsisakė pasitikrinti blaivumą ne tarnybos metu, kadangi policijos pareigūnai nevertino jo asmens bendros būklės, liepė pūsti į alkotesterį su uždėtu kandikliu, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 nuostatas.
Pagal bylos duomenis pareiškėjui 2011 m. lapkričio 7 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 20), kuriame konstatuota, jog 2011 m. lapkričio 7 d. 18 val., Palangoje, (duomenys neskelbtini), patikrinimui buvo sustabdytas V.B. vairuojamas automobilis „Volvo 940“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vairuotojas vengė blaivumo patikrinimo ir nepateikė transporto priemonės techninės apžiūros talono bei savininkų ir valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo. Veika kvalifikuota pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį ir 124¹ straipsnio 7 dalį. 2011 m. lapkričio 24 d. Palangos miesto apylinkės teismo nutarimu V.B. pripažintas kaltu, padaręs ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir 124¹ straipsnio 7 dalyje numatytus pažeidimus ir jam paskira subendrinta nuobauda – 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams. Teismas pažymi, jog šis nutarimas yra įsiteisėjas ir nagrinėjamoje byloje turi res judicata galią.
Pareiškėjas skundu ir teismo posėdžio metu neneigia vartojęs alkoholį dėl aplinkybių, mirus draugui. Teigia, jog turi širdies ir kraujotakos problemų ir dėl draugo mirties nusiraminimui išgėrė vaistų, po to kavinėje iki 100 gramų degtinės. Teismas šiuos pareiškėjo teiginius vertina kritiškai, nes pats pareiškėjas pripažino vartojęs alkoholį, nepateikė įrodymų dėl sveikatos būklės ar būtinybės vartoti vaistus, kurie gali turėti svaiginamąjį poveikį, kaip ir alkoholis. Teismas kaip nepagrįstus atmeta pareiškėjo argumentus dėl policijos pareigūnų veiksmų, pateikiant jam alkotesterį ir dėl bendros sveikatos būklės nevertinimo. Pažymėtina, kad pareiškėjas šių veiksmų nustatyta tvarka neskundė ir neginčijo, o pareigūnų veiksmai nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas. Įrodymais neįrodytas pareiškėjo teiginys, jog policijos pareigūnai jį laikė policijos komisariate ilgiau kaip valandą, taip jis neturėjo galimybės pats kreiptis į gydymo įstaigą dėl blaivumo nustatymo. Pažymėtina, jog pagal Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 4 punktą, policijos pareigūnai gali tikrinti transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Taigi, pareigos pristatyti asmenį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros nėra nustatyta, išskyrus atvejus, kai objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo arba transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Byloje nenustatyta, jog pareiškėjas buvo pareiškęs prašymą pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti vairuotojo neblaivumo patikrinimą. Pareiškėjas akivaizdžiai atsisakė tikrintis blaivumą ir tai yra įrodyta įsiteisėjusiu Palangos miesto apylinkės teismo nutarimu.
Būtent pareiškėjo veiksmai – vengimas pasitikrinti neblaivumą pagrįstai kvalifikuoti kaip tarnybinis nusižengimas. Apibendrinant aukščiau nustatytas aplinkybes ir vertinant pareiškėjo veiksmus jam einant muitinės pareigūno pareigas, akivaizdu, kad jis nesilaikė Etikos kodekso 7.4.1, 7.8.1, 7.8.3, 7.8.7, 21, 23.1, 23.3, 24, 28 punktų nuostatų, Statuto 18 straipsnio nuostatos bei Pareigybės aprašymo 7.9 ir 7.29 punktų reikalavimų. Pagrįstai buvo konstatuotas šių teisės normų pažeidimas ir teisinio vertinimo nekeičia ta aplinkybė, kad pareigūnas neblaivus buvo ne tarnybos metu. Atsakovė pagrįstai pareiškėjo veiksmus įvertino kaip pareigūno vardo diskreditavimą ir taikė savarankišką atleidimo iš tarnybos pagrindą, numatytą Statuto 55 straipsnio 1 dalies 19 punkte.
Pagal Konstituciją valstybės tarnyba - tai tarnyba Lietuvos valstybei ir pilietinei Tautai, todėl valstybės tarnyba turi būti lojali Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai. Ji turi būti organizuota taip, kad valstybės ir savivaldybių institucijose sprendimus vykdant viešąjį administravimą ir teikiant viešąsias paslaugas priimtų (arba dalyvautų tuos sprendimus rengiant, vykdant, koordinuojant ir (arba) kontroliuojant jų vykdymą ir kt.) tik lojalūs Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai žmonės. Konstitucija netoleruoja tokių situacijų, kai kuri nors valstybės tarnybos sistemos grandis, kuri nors valstybės ar savivaldybės institucija arba atskiri valstybės tarnautojai veikia priešingai nei reikalauja Lietuvos valstybės interesai ar pažeidžia Lietuvos valstybės konstitucinę tvarką. Valstybės tarnybos lojalumo Lietuvos valstybei konstitucinis imperatyvas valstybės tarnybai kelia ypatingus reikalavimus. Valstybės tarnautojai ne tik privalo patys nepažeisti Konstitucijos ir teisės, bet ir turi pareigą imtis visų reikalingų pozityvių veiksmų, saugant Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką.
Muitinės pareigūno vardo diskreditavimas pasireiškė pareiškėjo vengimu pasitikrinti neblaivumą. Pažymėtina, jog atsakomybė pagal Statuto 55 straipsnio 1 dalies 19 puntą gali atsirasti atlikus šios teisės normos dispozicijoje numatytus veiksmus, nepriklausomai ar tie veiksmai buvo susiję ar nesusiję su tarnybinių pareigų atlikimu. Taigi, aukščiau aptarti pareiškėjo veiksmai pagrįstai įvertinti kaip muitinės pareigūno vardo diskreditavimas, pareiškėjas savo elgesiu suteikė pagrindą visuomenei manyti, kad muitinės pareigūnai ne tarnybos metu gali nevykdyti įstatymų nustatytų šiai teisėsaugos institucijai pareigų, o tai neabejotinai griauna visuomenės pasitikėjimą muitine ir menkina šios institucijos prestižą visuomenėje ir ją kompromituoja.
Nustačius pareigūno vardo diskreditavimo atvejį, pareigūną į pareigas priimantis asmuo imperatyviai privalo imtis teisinių priemonių pareigūną atleisti ir ši priemonė negali būti keičiama kitomis priemonėmis, nes Statuto 55 straipsnio 1 dalies 19 punkto formuluotė nenumato galimybės pareigūno vardą pažeminusiam asmeniui (pareigūnui) taikyti kitokias drausminio poveikio priemones, todėl kaip nepagrįsti atmetami pareiškėjo motyvai dėl švelnesnės tarnybinės nuobaudos skyrimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs praktiką, vertinant pareigūno veiksmus, kaip diskredituojančius pareigūno vardą (bylos Nr. A-7-247/2004, Nr. A-11-803/2005, A-63-915/2008, A-143-231/2008). Tokio pobūdžio priemonės taikymas yra skirtas ne tik tam, kad drausmine tvarka būtų nubaustas pareigūno vardą pažeminęs asmuo, bei ir tam, kad tokiu būdu būtų saugojamas muitinės sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas visuomenės teigiamas požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą.
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad tarnybinio patikrinimo išvados pagrindu priimtas Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko 2011 m. gruodžio 27 d. įsakymas Nr. RŽ22-711, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų už pareigūnų vardo diskreditavimą pagal Statuto 55 straipsnio 1 dalies 19 punktą, yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Įsakymas pagrįstas teisės aktų normomis ir objektyviais duomenimis (pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis). Aplinkybė, kad skundžiamame įsakyme nenurodyta sprendimo apskundimo tvarka, pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalį nereiškia skundžiamo įsakymo neteisėtumo.
Netenkinus reikalavimo panaikinti skundžiamą įsakymą, netenkintini pareiškėjo reikalavimai grąžinti jį į ankstesnes pareigas bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teisę į išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendė:
pareiškėjo V.B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą, arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.