Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Henricho Jaglinskio ir Aldonos Tilindienės (pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės N. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-04-04 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. L. ieškinį atsakovei N. N. dėl nuosavybės teisių gynimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovę pašalinti jai priklausančius ir jos valdomus daiktus iš ieškovui priklausančio buto ir rūsio, esančių adresu (duomenys neskelbtini), ir perduoti buto ir rūsio raktus ieškovui bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad jam pagal teismo sprendimą priklauso butas su rūsiu, esantys (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovė nepasiima savo asmeninių ir kitų jos valdomų daiktų bei neperduoda raktų ieškovui, todėl ieškovas negali naudotis savo nuosavybe.

Atsakovė pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko.Paaiškino, kad šiame bute gyvena. Ieškovas neatlygina atsakovei jos patirtų išlaidų dėl buto kapitalinio remonto, neatlygina išlaidų už komunalinius mokesčius, butas iš jos ir jos globojamo žmogaus su negalia buvo priteistas neteisėtai.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-04-04 sprendimu ieškinį tenkino ir įpareigojo atsakovę N. N. pašalinti jai priklausančius ir/ar jos valdomus daiktus iš ieškovui D. L. priklausančio buto ir rūsio, esančių adresu (duomenys neskelbtini), ir perduoti buto ir rūsio raktus ieškovui D. L.. Priteisė ieškovui D. L. iš atsakovės N. N. 31 EUR sumokėto žyminio mokesčio.Teismas, nustatęs, kad ieškovas nuosavybės teises įgijo įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu, jos yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre ir atsakovė neginčijo, jog ieškovo bute yra jos ir jos valdomi daiktai, jog ji neperduoda raktų ieškovui, sprendė, kad ieškovo ieškinys yra pagrįstas ir jį tenkino.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė N. N. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-04-04 sprendimą ir perduoti civilinę bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas nemotyvavo, kodėl teisinga yra skirti ginčo butą būtent ieškovui. Esą kaip teisingumo įrodymą teismas nurodė ieškovo gebėjimą sumokėti kompensacijas, tačiau nevertino kitų ginčo buto bendrasavininkų interesų. Teismas nevertino atsakovės argumentų dėl jos gyvenimo laikotarpio ginčo bute, dėl mokėtų mokesčių ir atlikto remonto. Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad butas priteistas ieškovui natūra nepagrįstai, nes po vyro mirties visą butą turėjo paveldėti ji.

Ieškovas D. L. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-04-04 sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Skunde nėra įvardintos aplinkybės, kurios būtų susijusios su byla ir paneigtų pirmosios instancijos teismo atlikto vertinimo ar padarytų išvadų pagrįstumą ir teisėtumą. Skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia fakto, kad ieškovas D. L. yra buto ir rūsio, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkas, kad jo teisės yra pažeidžiamos, taip pat apeliacinio skundo argumentai nepatvirtina atsakovės N. N. elgesio atitikties teisės aktų reikalavimams.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniu skundu nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas apeliaciniu skundu.Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo atsakovę pašalinti jai priklausančius ir/ar jos valdomus daiktus iš ieškovui D. L. priklausančio buto ir rūsio, esančių adresu (duomenys neskelbtini), ir perduoti buto ir rūsio raktus ieškovui D. L..Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas D. L. ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę pašalinti jai priklausančius ir jos valdomus daiktus iš ieškovui priklausančio buto ir rūsio, esančių adresu (duomenys neskelbtini), ir perduoti buto ir rūsio raktus ieškovui. Ieškovas savo reikalavimą grindė aplinkybėmis, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-04-13 sprendimu ginčo butą priteisė natūra ieškovui, o atsakovei iš ieškovo buvo priteista kompensacija. Atsakovė iki šiol bute ir rūsyje laiko savo daiktus ir atsisako juos pašalinti bei neperduoda buto ir rūsio raktų.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnyje įtvirtina, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.Kaip ir pirmosios instancijos teismas nurodė, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Nagrinėjamu atveju, kartu su ieškiniu atsakovas pateikė Nekilnojamojo turto registro išrašą iš kurio matyti, kad ginčo butas su rūsiu nuosavybės teise priklauso ieškovui, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-13 sprendimą, kuriuo ginčo objektas priteistas natūra ieškovui, Vilniaus apygardos teismo 2016-10-27 nutartį, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-13 sprendimas. Taigi ieškovas įrodė, kad jis yra ginčo turto savininkas. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė ieškovui neperduoda ginčo objekto raktų ir tokiu būdu pažeidžia ieškovo kaip turto savininko teises. Apeliantė iš esmės skundą grindžia aplinkybėmis dėl jos atžvilgiu priimto sprendimo (priteisti butą natūrą ieškovui) neteisėtumo ir nepagrįstumo, tačiau kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, šios bylos nagrinėjimo dalykas yra visai kitas, o nesutikimą su sprendimu dėl buto priteisimo natūra ieškovui apeliantė turėjo teisę pareikšti ir tokia teise pasinaudojo, pateikdama apeliacinį skundą nagrinėtoje byloje. Kadangi nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas klausimas dėl atsakovės įpareigojimo pašalinti jai priklausančius daiktus iš ieškovui priklausančio buto ir rūsio bei perduoti raktu, apeliacinio skundo argumentai susiję su aplinkybėmis dėl buto paveldėjimo yra nenagrinėjami, nes nesusiję tiesiogiai su ieškiniu. Apeliantė nei pirmosios instancijos teismo metu, nei apeliacinės instancijos teismo metu nepateikė jokių įrodymų, jog ieškovas nėra ginčo buto savininkas ir jog ji savo daiktus ginčo bute ir rūsyje laiko teisėtai, todėl teismas pagrįstai ieškinį tenkino.Apeliantė skunde taip pat nurodo, kad teismas skundžiame sprendime neįvertino atsakovės argumentų dėl jos gyvenimo laikotarpio ginčo bute, dėl mokėtų mokesčių ir atlikto remonto. Šiuos argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus, kadangi skundžiamo sprendimo 12 punkte nurodyta, jog teismas plačiau nenagrinėja atsakovės teiginių apie investuotas lėšas į ginčo objektą, nes atsakovė nepareiškė savarankiškų reikalavimų. Šie teismo argumentai yra pagrįsti, kadangi teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens, kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 3 dalis). Apeliantė teismui nepateikė savarankiško reikalavimo dėl nuostolių priteisimo už ginčo objekte atliktus remonto darbus, jį pagrindžiančių įrodymų, todėl teismas pagrįstai dėl šių teiginių plačiau nepasisakė.Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.