- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-05-31
- Bylos Nr.
- A2.-1304-288/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00678-2017-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Liuba Kymantienė
- Pažeidėjas
- L. L.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, specialaus vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 72 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. L. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis 2017-02-18 apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini), neblaivus, nustatytas 1,51 promilių neblaivumo girtumas, atėjęs į L. S. namus garsiai šaukė, ją koneveikė necenzūriniais žodžiais, žemino, L. S. penkių vaikų: S.T., gim. (duomenys neskelbtini) , A.T., gim. (duomenys neskelbtini)., V.B., gim. (duomenys neskelbtini)., dvynukų, gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje. Tokiais veiksmais L. L. sutrikdė namuose ramybę, pažeidė vaikams būtinas sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis saugioje ir ramioje aplinkoje, trukdė naudotis savo teisėmis ir laisvėmis, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos Vaiko teisų pagrindų įstatymo 16 straipsnio 1 dalį, 21 straipsnio 1 dalį.
Šalies argumentai
L. L. nusižengimo nepripažino ir nurodė, kad atėjo į L. S. namus, paprašytas pažįstamo, paimti daiktus. Vaikai išgąsdinti nebuvo, su jais pasisveikino, nešaukė, nerėkė, nežemino L. S. vaikų akivaizdoje.
Nepilnamečių vaikų motina L. S. parodė, kad L. L. yra kaimynas, jį nuo seniai pažįsta, vadina arba L., arba B.. 2017-02-18 vakare jis su sūnumi ir dar vienu asmeniu atėjo į jos namus reikalaudamas atiduoti mirusiojo jos draugo daiktus – kompiuterį ir televizorių. Sakė, kad jo dėdė liepė atvežti daiktus. Kompiuteris buvo atvežtas mirusiojo brolio, o televizoriaus brolis neatvežė. L. L. buvo truputį išgėręs, negriuvinėjo, jie visi trys buvo išgėrę. Ji į policiją kreipėsi tą pačią dieną. L. L. netriukšmavo, negrasino, nemušė, nešaukė, nekeikė, bet išgąsdino vaikus, nes jo balsas garsus, skardus, sakė „atiduok kompiuterį, televizorių“. Mano, kad nepažįstamiems ir girtiems nėra reikalo lankytis pas ją. Išgėrusio vaikai bijo. Kompiuterį paėmė, bet tą patį vakarą grąžino.
Liudytojas J. B. parodė, kad iš matymo pažįsta L. L.. 2017-02-18 jam paskambinusi L. S. pasakė, kad rašys policijai pareiškimą, jog liudytojas pavogė jos lašinius, dešras. Apie kompiuterį nieko nekalbėjo. Grįžęs iš darbo, namuose rado L. L. su dviem vyrais, kurie pasakė, kad iš jo sesers paėmė mirusiojo daiktus. M. R. gyveno su L. S., kuri jo manymu jį apgavo ir dabar gyvena jo tėvų namuose, todėl jis su ja nebendrauja. L. S. veda netinkamą gyvenimo būdą, tuose namuose gyvena trys vyrai. Įvykio vakarą paskambino L. S. dukra ir pasakė, kad liudytojo nurodymu L. L. paėmė iš jų kompiuterį. Tą dieną L. S. nuo pat ryto jį šantažavo, jam mirusiojo R. daiktai nereikalingi. Tą pačią dieną kompiuteris buvo grąžintas L. S.. L. L. bendravo su mirusiu R.. Jis įvykio vakarą L. L. pavaišino brendžiu, gal prieš tai ir buvo truputį išgėręs, nežino. Nežino, ar L. L. išgąsdino ar ne L. S. vaikus.
Liudytojas A. L. parodė, kad įvykio vakarą jis tėčio prašymu jį nuvežė į P. pas L. S., iš kurios paėmė kompiuterį. Tėtis nebuvo išgėręs, kai paėmė kompiuterį tuomet išgėrė. Paėmė kompiuterį todėl, kad L. S. nepragertų. Jis pats buvo užėjęs pas L. S., namuose buvo vaikai, aplinka nelabai tvarkinga.
Administracinio nusižengimo protokole nurodytos aplinkybės grindžiamos Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo V. K. tarnybiniu pranešimu, pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu, nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, L. S. į policiją kreipėsi, nes L. L. atėjo nekviestas į jos namus, garsiai šaukdamas ant jos įvairiausiais necenzūriniais žodžiais išgąsdino vaikus, pažeidė vaikų teises į saugią ir ramią aplinką.
Motyvuojamoji dalis
ANK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neteisėtą trukdymą vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokią vaiko teises pažeidžiančią veiką. Iš šios teisės normos formuluotės matyti, jog ji yra blanketinė, t. y. pagal ANK 72 straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn gali būti traukiama už kituose teisės aktuose nustatytų vaiko teisių ir laisvių pažeidimą. Vaiko teises apibrėžia Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas (toliau – ir Įstatymas). Įstatymas numato, kad vaikas turi teisę į poilsį ir laisvalaikį, atitinkantį jo amžių, sveikatą bei poreikius (16 str. 1 d.), į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi (11 str.). Atsižvelgiant į šį teisinį reguliavimą, tiek tėvams, tiek kitiems fiziniams asmenims yra keliama pareiga į tarpusavio konfliktus neįtraukti nepilnamečių vaikų, apsaugoti juos ne tik nuo psichologinio smurto reiškimo pačių vaikų atžvilgiu, bet ir nuo bet kokio pobūdžio psichologinio smurto demonstravimo jų akivaizdoje.
Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas, t. y. visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, taip pat ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Kita vertus, negalima bet kokius konfliktus ir neigiamų emocijų reiškimą vaiko akivaizdoje vertinti kaip administracinį teisės pažeidimą. Pažeidimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose. Tokiais atvejais siekiant padaryti išvadas dėl pažeidimo buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir konflikto tarp pažeidėjo ir kito suaugusiojo asmens priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu ir pan.
Iš bylos duomenų matyti, kad L. L. atėjęs pas L. S. į namus paėmė mirusiojo draugo R. D. kompiuterį, kuris tą patį vakarą buvo grąžintas. Teismo posėdžio metu L. L. neneigė, kad nuėjęs į L. S. namus paėmė kompiuterį. Vaikai išgąsdinti nebuvo, su jais pasisveikino, nešaukė, nerėkė, nežemino L. S. vaikų akivaizdoje. L. S. posėdžio metu patvirtino, kad L. L. netriukšmavo, negrasino, nemušė, nešaukė, nekeikė, bet išgąsdino vaikus, nes jo balsas garsus, skardus. Ji kompiuterį savo noru atidavė, žalos nepatyrė. Pažymėtina ir tai, kad L. L. L. S. ir jos vaikams nebuvo nepažįstamas asmuo, jis bendravo su jos mirusiuoju sugyventiniu R. D. ir buvo jų kaimynas, šią aplinkybę patvirtino ir ji pati, kad L. L. yra kaimynas, jį nuo seniai pažįsta. Įvertinęs bylos medžiagą teismas daro išvadą, kad L. L. tyčia šioje situacijoje nebuvo nukreipta į L. S. mažamečių vaikų teisių pažeidimą. Kaip nurodė pats L. L. jis siekė paimti mirusiojo draugo daiktus, kad L. S. jų neparduotų, tai patvirtino ir byloje apklausti liudytojai J. B. ir A. L.. Minėti liudytojai nenurodė nei tyrimo, nei apklausos teisme metu, jog būtų girdėjęs vaikų verksmą ar pan. Tiesiogiai prieš L. S. mažamečius vaikus L. L. neišreiškė jokių žodžių ar veiksmų, kurie galėtų būti suprantami, kaip neteisėtai sutrukdę vaikams naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitaip pažeidę vaikų teises, ir jo tyčia nebuvo nukreipta į vaikų teisių pažeidimą. K. L. L. prieš L. S. ar kitus asmenis fiziškai nesmurtavo ir negrasino, paklausė kur yra kompiuteris ir pasakė, kad R. dėdė J. B. jam liepė atvažiuoti paimti kompiuterio, kurį padavė ji pati ir nurodė, kad L. jai negrasino, nemušė, tik pasakė, kad atvažiavo paimti kompiuterio, nurodyta ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo V. K. tarnybiniame pranešime. Atsižvelgus į susidariusią situaciją apibūdinančių aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik L. L. atlikti veiksmai, bet ir susidariusios situacijos tarp suaugusių asmenų priežastys, tikslas, jo veiksmų kryptingumas būtent L. S. mažamečių vaikų atžvilgiu, darytina bylos medžiaga pagrįsta išvada, kad L. L. tyčia nebuvo nukreipta į vaikų teisių pažeidimą. Atliktų veiksmų turinys, pasirenkant netinkamą susidariusios situacijos sprendimo būdą – skardžiu balsu paklausus kur kompiuteris, kurį savo noru atidavė L. S., nesudaro administracinio nusižengimo, numatyto ANK 72 straipsnio 1 dalyje sudėties, todėl vertinti aptartą L. L. elgesį ANK 72 straipsnio 1 dalies normos prasme būtų neadekvatu ir neproporcinga. Byla nutrauktina, L. L. nepadarius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 72 straipsnio 1 dalyje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 614 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 635-637 straipsniais,
nutaria:
administracinio nusižengimo bylą, iškeltą L. L., nutraukti.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.