Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E.V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarimo E.V. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2006 m. liepos 13 d. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus apskrities VMI; Inspekcija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą E.V. už tai, kad jo vadovaujamoje įmonėje UAB „Renomo statyba" (toliau – ir Bendrovė) laikotarpiu nuo 2006 m. kovo 17 d. iki 2006 m. gegužės 26 d. darbuotojams trims darbuotojams buvo mokamas darbo užmokestis, neapskaitytas buhalterinės apskaitos dokumentuose: V.R. - 270 Lt., A.Č. -1712 Lt, A.S. – 1600 Lt. Protokole nurodyta, kad tuo E.V. pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio bei Darbo kodekso 186, 201 straipsnių reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41⁴ straipsnio 3 dalyje.

II.

Išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs įrodymus teismas nustatė, kad E.V. administracinio teisės pažeidimo padarymo metu dirbo „UAB „Genomo statyba“ direktoriumi ir vykdė kasininko pareigas, kaip administracijos vadovas (Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnis, Darbo kodekso 14 straipsnio 2 dalis, Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnis) organizavo Bendrovės ūkinę veiklą, atstovavo darbdaviui, organizavo apskaitą ir už ją buvo atsakingas. Nustatė, kad M.A.G. minėtoje Bendrovėje dirbo nuo įkūrimo vadybininku ir kartais direktoriaus pavedimu išmokėdavo darbuotojams pinigus už darbą. Remdamasis rašytiniais įrodymais, teismo posėdyje apklaustų liudytojų A.S., V.R., M.Š. parodymais, teismas priėjo išvadą, kad minėtiems asmenims buvo išmokėtas darbo užmokestis, neįtrauktas į Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus (V.R. išmokėta 269 Lt., A.Č. -1315,71 Lt, A.S. – 1200 Lt). Teismas nurodė, jog nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E.V. savo kaltės nepripažino, tačiau jo kaltė dėl ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo yra įrodyta.

III.

Vadovaudamasis ATPK 35 straipsnio 1, 3 dalimis, teigia, kad administracinė nuobauda jam negalėjo būti paskirta, kadangi yra pasibaigęs administracinės nuobaudos skyrimo terminas. Pažymėjo, kad ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje numatytas pažeidimas nėra trunkamasis. Šis pažeidimas padaromas vienkartine veika - darbo užmokesčio išmokėjimu, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus). Administracinio teisės pažeidimo protokole, pažeidžiant ATPK 260 straipsnio reikalavimus, nėra užfiksuotas konkretus veikų padarymo laikas (jis nenurodytas ir kitoje bylos medžiagoje). Kadangi, kaip matyti iš bylos medžiagos, V.R. Bendrovėje dirbo nuo 2006 m. kovo 28 d. iki 2006 m. balandžio 26 d., A.Č. - nuo 2006 m. kovo 17 d. iki 2006 m. gegužės 25 d., A.S. - nuo 2006 m. kovo 17 d. iki 2006 m. gegužės 15 d. (b.l. 105 - 106), apelianto teigimu, administracinė nuobauda jam galėjo būti paskirta ne vėliau kaip iki 2006 m. lapkričio 25 d. (arba iki to laiko turėjo būti pratęstas administracinės nuobaudos skyrimo terminas). Byloje nėra duomenų, kad prieš pasibaigiant nustatytam šešių mėnesių nuobaudos paskyrimo terminui, jis buvo pratęstas. Todėl, suėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminui, administracinio teisės pažeidimo byla turėjo būti nutraukta (ATPK 250 straipsnio 7 punktas). Atkreipė dėmesį į tai, kad nuo galimo pažeidimo padarymo dienos iki Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2007 m. balandžio 6 d. priimant nutartį jau buvo praėję vieneri metai.

Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija atkreipė dėmesį į tai, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik iš byloje surinktų įrodymų visumos, o ne remiantis atskirais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis adm. byloje Nr.N9 (62)-1204/2007). Vilniaus apskrities VMI nuomone, teismas Inspekcijos pateiktus įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyvių visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 straipsnis). Atkreipė dėmesį į tai, kad teisme liudytoju apklaustas A.S. patvirtino Inspekcijos pareigūnams duotą paaiškinimą, kad jis papildomai gavo 1200 Lt. Inspekcijos nuomone, teismas pagrįstai nesivadovavo V.R. teismo posėdžio metu pateiktu paaiškinimu, kad jis papildomų pinigų negavo. Atkreipė dėmesį į tai, kad nurodęs 1150 Lt sumą, minėtas liudytojas patvirtino faktą apie Bendrovėje mokamą neapskaitytą darbo užmokestį, kadangi iš Bendrovės apskaitos dokumentų matyti, kad V.R. už mėnesį buvo išmokėta 881 Lt darbo užmokesčio. Pažymėjo, kad A.Č. inspekcijai duotame paaiškinime nurodė kad už darbą nuo 2006 m. kovo 17 d. iki 2006 m. gegužės 13 d. gavo apie 3000 Lt (atskaičius mokesčius). Iš įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų matyti, kad jam buvo išmokėta 1484,26 Lt. Inspekcijos teigimu, tai leidžia konstatuoti, kad A.Č. gavo 1315,71 Lt neapskaityto darbo užmokesčio.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji administracinių nuobaudų skyrimo taisyklė - administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Šiame įstatymo straipsnyje nurodytais atvejais administracinės nuobaudos skyrimo terminas skaičiuojamas atskirai aptarta tvarka: 1) už šio kodekso dvyliktajame skirsnyje nurodytus pažeidimus, taip pat už 85, 185(2), 193(2), 209, 209(1), 209(2), 209(3), 209(4), 209(5), 209(6), 210, 214(11) straipsniuose numatytus pažeidimus gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai; 2) atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą, nutraukus baudžiamąjį procesą, arba priėmus išteisinamąjį teismo nuosprendį, jei asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo požymių, administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per du mėnesius nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ar nutraukti baudžiamąjį procesą priėmimo arba nuo išteisinamojo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

ATPK 35 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos arba nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos ar nutraukti baudžiamąjį procesą arba nuo išteisinamojo teismo nuosprendžio priėmimo dienos. ATPK 35 straipsnio 4 dalis nustato, kad tuo atveju, kai pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, šiame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teisingai nurodė, kad ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje numatytas teisės pažeidimas (darbo užmokesčio, neįtraukto į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimas) nėra trunkamasis teisės pažeidimas, nes yra padaromas vienkartiniu veiksmu - darbo užmokesčio, neužfiksuoto įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose, išmokėjimu. Todėl administracinė nuobauda už šį pažeidimą, esant pagrindui, turi būti paskirta per 6 mėnesius nuo pažeidimo padarymo dienos (ATPK 35 straipsnio 1 dalis), o tuo atveju, jei nustatoma bent viena iš ATPK 35 straipsnio 3 dalyje numatytų aplinkybių, nepasibaigus ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytam terminui skirti nuobaudą, turi būti priimamas sprendimas pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, neapskaityto Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose darbo užmokesčio mokėjimas apima 2006 m. kovo 17 d. - 2006 m. gegužės 26 d. laikotarpį. Nustatyta, kad Vilniaus miesto 1-osios apylinkės teismas procesinį sprendimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmė 2007 m. lapkričio 27 d. (2007 m. lapkričio 26 d. buvo sekmadienis), t.y. nepažeisdamas ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyto šešių mėnesių termino. Dėl minėto teismo nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu (nebuvo įrodyta, kad E.V. veikoje yra pažeidimo, numatyto ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje, sudėties subjektyvioji pusė), Vilniaus apskrities VMI pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė panaikinti teismo nutarimą ir grąžinti bylą teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. birželio 6 d. nutartimi Vilniaus apskrities VMI apeliacinį skundą patenkino, Vilniaus miesto 1-osios apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutarimą panaikino ir grąžino bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo. Taigi, Vilniaus miesto 1-osios apylinkės teismas, gavęs apeliacinės instancijos teismo panaikintą 2006 m. lapkričio 27 d. nutarimą, administracinės nuobaudos skyrimo terminą turėjo skaičiuoti pagal ATPK 35 straipsnio 4 dalies taisykles, t.y. turėjo skaičiuoti ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą iš naujo nuo apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos (2007 m. balandžio 6 d.). Todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, 2007 m. birželio 27 d. priimdamas administracinėje byloje skirti administracinę nuobaudą, ATPK 35 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

2007 m. birželio 27 d. nutarimu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas bylą išsprendė teisingai.

ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tyčinis darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo apmokėjimo įstatyme, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimas arba darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų. Šio pažeidimo sudėčiai nėra svarbu kiek kartų buvo išmokėtas darbo užmokestis, neįtrauktas į buhalterinės apskaitos dokumentus.

Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai vertino įrodymus ir jais remdamasis priėjo pagrįstą išvadą, kad 2006 m. kovo 17 d. - 2006 m. gegužės 26 d. laikotarpiu UAB „Renomo statyba" darbuotojams buvo mokamas darbo užmokestis, kuris nebuvo įtrauktas į buhalterinės apskaitos dokumentus. Tokią išvadą leidžia daryti bylos įrodymų visuma: rašytiniai įrodymai, teismo posėdyje apklaustų liudytojų A.S., V.R., M.Š. parodymai. Teismo posėdyje A.S. nuosekliai patvirtino Inspekcijai duotame paaiškinime nurodytas aplinkybes apie papildomas išmokas, kurias gavęs jis pasirašydavo ant popieriaus lapo, o ne žiniaraštyje. V.R. teismo posėdyje duoti parodymai visame bylos įrodymų kontekste motyvuotai ir įtikinamai nepaneigia jo duoto Inspekcijai paaiškinimo ir Inspekcijos nustatytos aplinkybės kad yra skirtumas tarp jo nurodytos faktiškai gautos pinigų sumos ir tos sumos, kuri nurodyta Įmonės apskaitos dokumentuose ir dėl kurios jis yra pasirašęs žiniaraštyje. Teismui nagrinėjant bylą iš naujo buvo nustatytas papildomas neapskaitytas išmokas gavusių asmenų nurodytas asmuo – M.A.G., kuris teismo posėdyje nepaneigė, kad jis Įmonės direktoriaus pavedimu kartais išmokėdavo darbuotojams pinigus. Tai leidžia daryti išvadą, kad darbuotojų paaiškinimuose pateikta informacija buvo teisinga. Apeliantas nepateikė objektyvių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad darbuotojai turėjo pagrindą jį apkalbėti. Apelianto argumentai, kad Įmonės darbuotojai yra neišsilavinę ir, teigdami, kad gavo papildomas išmokas, galėjo suklysti, nepagrįsta jokiais įrodymais.

Darbo kodekso 24 straipsnis apibrėžta darbdavio atstovo sąvoka. Jame nustatyta, kad darbdaviui atstovauja įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas. Darbo užmokesčio mokėjimas yra ūkinė operacija, kuri sutinkamai su Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio l dalimi turi būti pagrįsta apskaitos dokumentais. Todėl Įmonės vadovas (darbdavys) yra atsakingas už tai, kad darbo užmokestis būtų mokamas ir apskaitomas taip, kaip to reikalauja įstatymai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas dirbo Bendrovės direktoriumi, bet vykdė ir kasininko pareigas. Administracinėn atsakomybėn patraukto E.V. kaltė padarius paminėtą administracinį teisės pažeidimą yra įrodyta liudytojų A.S., V.R., M.Š. parodymais, rašytine bylos medžiaga.

Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti jį ar panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

E.V. apeliacinį skundą atmesti.

2007 m. birželio 27 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.