Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Linas Baublys, sekretoriaujant Sonatai Skučienei, dalyvaujant ieškovui S. G., atsakovo atstovui advokatui Andriui Iškauskui, žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. G. ieškinį atsakovei UAB „Kauno kranai“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu.

Kauno apylinkės teisme gautas ieškinys, kurio prašoma pripažinti ieškovo S. G. atleidimą iš darbo LR DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu nuo 2015-12-21 neteisėtu; panaikinti UAB „Kauno kranai" generalinio direktoriaus G. T. įsakymą „Dėl S. G. atleidimo iš darbo"; panaikinti darbo sutarties įrašą, jog darbo sutartis nutraukta 2015 m. gruodžio 21d. pagal Darbo kodekso 136 str. 3 dalies 2 punktą; laikyti, kad ieškovo darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos; negrąžinti ieškovo S. G. į ankstesnį darbą UAB „Kauno kranai"; priteisti iš atsakovo UAB „Kauno kranai" ieškovo S. G. naudai penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laikotarpį skaičiuojant nuo 2015-12-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; priteisti ieškovui S. G. iš atsakovo UAB „Kauno kranai" 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2013m. birželio 6 d. tarp ieškovo S. G. ir atsakovo UAB „Kauno kranai" buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr.855, pagal kurią ieškovas buvo priimtas dirbti tekintojo-pagalbinio darbininko pareigoms. Tą pačią dieną su darbdaviu buvo pasirašyta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. 2015-12-21 ieškovas buvo atleistas iš darbo pagal Darbo kodekso 136 str. 3 dalies 2 punktą už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, numatytą Darbo kodekso 235 str. 2 d. 9 p. Ieškovo vertinimu, su juo darbo sutartis buvo nutraukta neteisėtai, ieškovas buvo atleistas iš darbo jam paskyrus pačią griežčiausią drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo, nesilaikant LR Darbo kodekso nuostatų, reglamentuojančių atleidimą iš darbo, dėl to buvo pažeisti ieškovo S. G. interesai. Atsakovas drausminę nuobaudą- atleidimą iš darbo ieškovui skyrė už tai, kad nuo 2015-11-19 iki 2015-12-21 jis neatvyko į darbą. Su atsakovo nurodytais darbo drausmės pažeidimais ieškovas kategoriškai nesutinka. 2015-02-26 darbo metu nukrito montuojamas kranas ir sužalojo ieškovą S. G., t.y. jam lūžo raktikaulis. Dėl šio įvykio ieškovas ilgą laiką gydėsi ir buvo nedarbingas. Nežiūrint į tai, kad po įvykio praėjo nemažas laiko tarpas, tačiau skausmai peties ir nugaros srityje jam nepraėjo, todėl jis toliau tęsė gydymą. 2015-11-19 ieškovas buvo registruotas pas gydytoją reabilitologę N. K., kuri paskyrė jam procedūras. Procedūros buvo atliekamos 2015-11-30-2015-12-09, tačiau norimo rezultato nedavė, todėl 2015-12-14 buvo paskirtas kitas gydymas. Atsakovas buvo informuotas apie tai, kad ieškovas dėl savo sveikatos būklės negali dirbti. Kadangi šiuo metu pacientams popierinės pažymos apie gydymą nėra išduodamas, todėl ieškovas negalėjo žinoti, ar gydymo įstaiga elektroninėje sistemoje padarė atžymas apie ieškovo gydymą ir ar tokie duomenys buvo prieinami atsakovui. Bet kokiu atveju ieškovas informavo atsakovą apie savo gydymąsi ir tai negali būti laikoma, jog darbuotojas be pateisinamų priežasčių neatvyko į darbą. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad aptariamu atveju nėra tokių darbo drausmės pažeidimą sudarančių elementų kaip darbo drausmės pažeidimo objektyvioji ir subjektyvioji pusės, o kaip jau buvo nurodyta aukščiau nesant pažeidimą sudarančių elementų viseto, negalima ir drausminė atsakomybė. Pripažinus ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu pastarasis nenorėtų grįžti į savo buvusį darbą, nes neabejotinai būtų sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, todėl ieškovas prašo pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, negrąžinti ieškovo į darbą, priteisti iš atsakovo ieškovui priklausančią išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką.Kauno apylinkės teisme gautas atsakovo atsiliepimas į ieškinį, kuriuo prašoma ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodoma, kad S. G. drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo - buvo paskirta už tai, kad pasibaigus nedarbingumo dėl ligos laikotarpiui jis daugiau kaip dvidešimt darbo dienų iš eilės, tai yra nuo 2015 m. lapkričio 19 d. iki 2015 m. gruodžio 21 d., neatvyko į darbą, nesant svarbios priežasties ir nesuderinęs su UAB „Kauno kranai" administracija. Tokie ieškovo veiksmai buvo įvertinti kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, suteikiantis teisę darbdaviui atleisti ieškovą Darbo kodekso 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu. Paaiškiname, jog 2015 m. gruodžio 7 d. l.e.p. gamybos direktorius D. I. UAB „Kauno kranai" darbo tvarkos taisyklių 114 p. nustatyta tvarka surašė tarnybinį pranešimą dėl S. G. nepasirodymo darbe nuo 2015 m. lapkričio 19 d. Gauto tarnybinio pranešimo pagrindu buvo sudaryta trišalė komisija padaryto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo aplinkybėms išsiaiškinti ir pareikalauta, kad S. G. raštiškai pasiaiškintų dėl neatvykimo į darbą. 2015 m. gruodžio 14 d. ieškovas UAB „Kauno kranai" pateikė pranešimą, kuriuo paaiškino, kad dėl skausmų rankos, peties ir nugaros srityje dirbti negali ir toliau gydosi šiuos negalavimus, taip pat kitas ligas. Ištyrusi S. G. neatvykimo į darbą aplinkybes, 2015 m. gruodžio 21 d. komisija sudarė šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo aktą, kuriame konstatavo, kad tekintojas - pagalbinis darbuotojas S. G. nepasirodė darbe nuo 2015 m. spalio 27 d. iki 2015 m. gruodžio 21 d., nors Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis ieškovo laikino nedarbingumo laikotarpis tęsėsi tik iki 2015 m. lapkričio 18 d., ir tai yra šiurkštus darbo pareigų pažeidimas. Nustačius šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo faktą, UAB „Kauno kranai" generalinio direktoriaus 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 63-P S. G. buvo paskirta drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo - ir tuo pačiu įsakymu ieškovas atleistas iš darbo pagal Darbo kodekso 136 str. 3 d. 2 p. Svarbu pažymėti, jog tuo atveju, jei S. G. neatvykimo į darbą priežastis buvo nedarbingumas dėl nepatenkinamos sveikatos būklės (kaip nurodoma ieškinyje),pasibaigus nedarbingumo dėl ligos laikotarpiui, tai yra jau 2015 m. lapkričio 19 d., ieškovas turėjo kreiptis į UAB „Kauno kranai" dėl tolesnio ambulatorinio gydymosi administracijos leidimu arba atostogų (kasmetinių arba nemokamų) suteikimo gydymosi laikotarpiui. Tokių veiksmų imtasi nebuvo. Jeigu S. G. iš tiesų nebuvo žinoma, kad gydymo įstaiga nepratęsė jo nedarbingumo pažymėjo galiojimo, 2015 m. gruodžio 12 d. gavęs darbdavio reikalavimą pasiaiškinti dėl neatvykimo į darbą priežasčių ieškovas turėjo būti aktyvus ir pasidomėti, ar nėra įsivėlusi klaida ir asmens sveikatos priežiūros įstaiga, į kurią jis kreipėsi, jam išdavė elektroninį nedarbingumo pažymėjimą ir ar reikia imtis papildomų veiksmų dėl tinkamo nedarbingumo dėl ligos įforminimo. Kaip galima suprasti iš ieškinio turinio, tokių veiksmų ieškovas taip pat nesiėmė. Neginčydamas, jog nuo 2015 m. lapkričio 19 d. į darbą neatvyko, S. G. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog 2015 m. lapkričio 19 d. buvo gavęs paskyrimą pas fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoją N. K., o 2015 m. lapkričio 30 d. - 2015 m. gruodžio 9 d. nustatytu laiku darėsi nervų elektrostimuliacijos procedūras TENS aparatu. Atkreiptinas dėmesys, jog šis paaiškinimas buvo pateiktas tik dėl dalies dienų, kuriomis ieškovas neatvyko į darbą, ir tik dėl nebuvimo darbe paskirtų reabilitacijos procedūrų metu, ne visą darbo dieną. Elektrostimuliacijos procedūros paprastai trunka 5-30 minučių. Neatvykimo į darbą 2015 m. lapkričio 20 d., 2015 m. lapkričio 23 d., 2015 m. lapkričio 24 d., 2015 m. lapkričio 25 d., 2015 m. lapkričio 26 d., 2015 m. lapkričio 27 d., 2015 m. gruodžio 2 d., 2015 m. gruodžio 10 d. ir 2015 m. gruodžio 11d. priežasčių ieškovas darbdaviui iš viso nenurodė. Be to, nors atsakovas aiškiai ir nedviprasmiškai buvo nurodęs kartu su pasiaiškinimu pateikti ir ieškovo neatvykimą pateisinančius dokumentus, jokie dokumentai ar kiti įrodymai, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad ieškovo sveikatos būklė jam trukdė atvykti į darbą sekančią darbo dieną po to, kai pasibaigė jo nedarbingumo dėl ligos laikotarpis, ir vėlesnėmis dienomis visą aukščiau nurodytą laikotarpį, UAB „Kauno kranai" pateikti nebuvo. Ne visi sveikatos sutrikimai lemia darbuotojo nedarbingumą ir pateisina jo neatvykimą į darbą. S. G. gydančiam gydytojui nustačius, kad ieškovas atgavo darbingumą, ir baigus jo ambulatorinį gydymą, atsakovui nekilo abejonių, kad S. G. turi ir gali atvykti į darbą, net jei jam ir toliau taikomos medicininės reabilitacijos priemonės. Aplinkybė, kad dėl ieškovo neatvykimo į darbą UAB „Kauno kranai" faktiškai nepatyrė žalos, nekeičia S. G. padaryto darbo drausmės pažeidimo kvalifikavimo kaip šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Nurodytų aplinkybių kontekste galima daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju egzistavo drausminės atsakomybės taikymo S. G. sąlygos ir UAB „Kauno kranai" teisėtai ir pagrįstai ieškovo neatvykimą į darbą daugiau kaip dvidešimt darbo dienų iš eilės be svarbių priežasčių vertino kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.Teismas konstatuoja, kad ginčas tarp šalių kyla dėl ieškovo atleidimo iš darbo LR DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu nuo 2015-12-21 pripažinimo neteisėtu; UAB „Kauno kranai" generalinio direktoriaus G. T. įsakymo „Dėl S. G. atleidimo iš darbo“ panaikinimo; darbo sutarties įrašo, jog darbo sutartis nutraukta 2015 m. gruodžio 21d. pagal Darbo kodekso 136 str. 3 dalies 2 punktą panaikinimo; laikymo, kad ieškovo darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos ir ieškovo negrąžinimo į ankstesnį darbą; penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos ir vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laikotarpį skaičiuojant nuo 2015-12-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos priteisimo; 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo priteisimo.

Dėl ieškovo atleidimo iš darbo LR DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu nuo 2015-12-21 pripažinimo neteisėtu; UAB „Kauno kranai" generalinio direktoriaus G. T. įsakymo „Dėl S. G. atleidimo iš darbo“ panaikinimo; darbo sutarties įrašo, jog darbo sutartis nutraukta 2015 m. gruodžio 21d. pagal Darbo kodekso 136 str. 3 dalies 2 punktą panaikinimo; laikymo, kad ieškovo darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos ir ieškovo negrąžinimo į ankstesnį darbą

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2013 m. birželio 6 d. tarp ieškovo S. G. ir atsakovo UAB „Kauno kranai" buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr.855, pagal kurią ieškovas buvo priimtas dirbti tekintojo-pagalbinio darbininko pareigoms (b.l. 8-9). 2013 m. birželio 6 d. su darbdaviu ieškovas pasirašė visiškos materialinės atsakomybės sutartį (b.l. 10). 2015 m. gruodžio 7 d. l.e.p. gamybos direktorius D. I. UAB „Kauno kranai" darbo tvarkos taisyklių 114 p. nustatyta tvarka surašė tarnybinį pranešimą dėl S. G. nepasirodymo darbe nuo 2015 m. lapkričio 19 d. (b.l. 58). 2015 m. gruodžio 7 d. atsakovas pareikalavo ieškovo pasiaiškinti dėl neatvykimo į darbą nuo 2015-11-19 d. (b.l. 12). 2015 m. gruodžio 14 d. ieškovas UAB „Kauno kranai" pateikė pranešima, kuriuo paaiškino, kad dėl skausmų rankos, peties ir nugaros srityje dirbti negali ir toliau gydosi šiuos negalavimus, taip pat kitas ligas (b.l. 23). Gauto tarnybinio pranešimo ir ieškovo pranešimo pagrindu buvo sudaryta trišalė komisija padaryto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo aplinkybėms išsiaiškinti (b.l. 57). Ištyrusi S. G. neatvykimo į darbą aplinkybes, 2015 m. gruodžio 21 d. komisija sudarė šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo aktą, kuriame konstatavo, kad tekintojas - pagalbinis darbuotojas S. G. nepasirodė darbe nuo 2015 m. spalio 27 d. iki 2015 m. gruodžio 21 d., nors Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis ieškovo laikino nedarbingumo laikotarpis tęsėsi tik iki 2015 m. lapkričio 18 d., ir tai yra šiurkštus darbo pareigų pažeidimas (b.l. 62). 2015-12-21 ieškovas buvo atleistas iš darbo pagal Darbo kodekso 136 str. 3 d. 2 p. už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, numatytą Darbo kodekso 235 str. 2 d. 9 p. (b.l. 40). LR DK 235 str. 2 d. 9 p. nustatyta, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomas neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas gali būti konstatuotas tik esant šių sąlygų visetui: 1) darbuotojas neatvyksta į darbą per visą darbo dieną (pamainą); 2) darbuotojas neatvyksta į darbą be svarbių priežasčių. DK nepateikiama priežasčių, kurios laikytinos svarbiomis neatvykimo į darbą priežastimis, sąrašo, taigi jų svarba kiekvienu konkrečiu atveju vertintina atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Esant ginčui teisme, pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą), tenka darbdaviui (atsakovui), o pareiga įrodyti neatvykimo į darbą priežastis ir jų svarbą – darbuotojui (ieškovui) (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-657/2005).Vertinant ieškinio reikalavimą dėl ieškovo atleidimo iš darbo LR DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu nuo 2015-12-21 pripažinimo neteisėtu; UAB „Kauno kranai" generalinio direktoriaus G. T. įsakymo „Dėl S. G. atleidimo iš darbo“ panaikinimo; darbo sutarties įrašo, jog darbo sutartis nutraukta 2015 m. gruodžio 21d. pagal Darbo kodekso 136 str. 3 dalies 2 punktą panaikinimo; laikymo, kad ieškovo darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos ir ieškovo negrąžinimo į ankstesnį darbą, teismas visų pirma atsižvelgia į aplinkybę, kad byloje nekyla ginčo dėl fakto, jog ieškovas laikotarpiu nuo 2015-11-19 iki 2015-12-21 neatvyko į darbą. Šias aplinkybes pripažino pats ieškovas, 2016-06-27 teismo posėdžio metu nurodęs, kad neatvyko į darbą dėl skausmo, tačiau nedarbingumo pažymėjimas nurodytam laikotarpiui nebuvo išduotas. Antra, ieškovas taip pat neginčijo atsakovo nurodytų aplinkybių, kad jo 2015-12-14 pranešime buvo pateiktas paaiškinimas tik dėl dalies dienų, kuriomis ieškovas neatvyko į darbą, ir tik dėl nebuvimo darbe paskirtų reabilitacijos procedūrų metu, ne visą darbo dieną. Elektrostimuliacijos procedūros paprastai trunka 5-30 minučių. Neatvykimo į darbą 2015 m. lapkričio 20 d., 2015 m. lapkričio 23 d., 2015 m. lapkričio 24 d., 2015 m. lapkričio 25 d., 2015 m. lapkričio 26 d., 2015 m. lapkričio 27 d., 2015 m. gruodžio 2 d., 2015 m. gruodžio 10 d. ir 2015 m. gruodžio 11d. priežasčių ieškovas darbdaviui iš viso nenurodė (b.l. 35). Trečia, teismas pripažįsta, jog byloje esantys įrodymai patvirtina aplinkybę, kad atsakovas laikėsi visų LR DK 240-241 str. nurodytų drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos ir terminų taisyklių (b.l. 12, 23, 40, 62). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei remiantis kasacinio teismo praktika, teismas konstatuoja, kad ginčo dėl ieškovo neatvykimo į darbą nekilo, tačiau ieškovas nepateikė neatvykimą į darbą pateisinančių įrodymų, todėl nėra pagrindo pripažinti atsakovo veiksmų ieškovui skiriant drausminę nuobaudą neteisėtais. Tai reiškia, kad ieškinio reikalavimai dėl ieškovo atleidimo iš darbo LR DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu nuo 2015-12-21 pripažinimo neteisėtu; UAB „Kauno kranai" generalinio direktoriaus G. T. įsakymo „Dėl S. G. atleidimo iš darbo“ panaikinimo; darbo sutarties įrašo, jog darbo sutartis nutraukta 2015 m. gruodžio 21d. pagal Darbo kodekso 136 str. 3 dalies 2 punktą panaikinimo; laikymo, kad ieškovo darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos ir ieškovo negrąžinimo į ankstesnį darbą, yra atmestini, kaip nepagrįsti.

Dėl penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos ir vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laikotarpį skaičiuojant nuo 2015-12-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos priteisimo

Vertindamas ieškinio reikalavimą dėl penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos ir vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laikotarpį skaičiuojant nuo 2015-12-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos priteisimo, teismas atsižvelgia į aplinkybę, kad ieškinio reikalavimas dėl ieškovo atleidimo iš darbo LR DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu nuo 2015-12-21 pripažinimo neteisėtu yra atmestas, kaip nepagrįstas, todėl atmestini ir reikalavimai dėl dėl penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos ir vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laikotarpį skaičiuojant nuo 2015-12-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos priteisimo.

Dėl 5 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, Civilinio kodekso 6.37 straipsnis, kurio 2 dalyje įtvirtinta skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, netaikomas darbo bylose (siekiant skatinti teismų sprendimų vykdymą), nes yra taikomas specialaus pobūdžio DK 300 straipsnis. Pagal įstatyminį reglamentavimą DK nuostatos reguliuodamos darbo santykius turi pirmenybę bendrųjų privatinės teisės nuostatų atžvilgiu (DK 11 str. 1 d.). DK 300 straipsnis yra speciali darbo teisės norma, pagal kurią, tais atvejais, kai darbdavys nevykdo teismo sprendimo, darbuotojo prašymu teismas priima nutartį išieškoti darbuotojui darbo užmokestį už visą laiką nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos. Ši DK nuostata įstatymo leidėjo iš esmės yra skirta skatinti darbdavį vykdyti prievoles darbuotojų naudai, tokiu būdu darbuotojui suteikiant papildomą teisių ir teisėtų interesų teisminę gynybą. Pabrėžtina, kad kartu taikant tiek DK 300 straipsnį, tiek Civilinio kodekso 6.37 straipsnį dėl procesinių palūkanų susidarytų netoleruotina dvigubų finansinių sankcijų taikymo situacija, todėl darbo santykiuose taikytinas tik DK 300 straipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2010). Vadovaujantis suformuota teismų praktika bei remiantis LR DK 303 str. (2010 m. galiojusiu LR DK 300 str.) ir LR DK 9 str. 1 d. įtvirtinta įstatymo analogija, taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovas sutinka sumokėti teismo priteistą 293,64 lt. negautų pajamų sumą, ieškovei išaiškintina jos teisė kreiptis į teismą su prašymu priimti nutartį išieškoti darbuotojui darbo užmokestį už visą laiką nuo sprendimo priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos tuo atveju, jei darbdavys nevykdytų teismo sprendimo.

Atmetus ieškinio reikalavimus, iš ieškovo atsakovui priteistina 961,95 Eur. bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (b.l. 68-71).Iš atsakovo valstybės naudai priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 3,92 Eur (CPK 88str.) (b. l. 2).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo S. G., a.k. (duomenys neskelbtini) UAB „Kauno kranai", į.k. 133698072, naudai 961,95 Eur. (devynis šimtus šešiasdešimt vieną eurą 95 ct.) bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovo S. G., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai teismo turėtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu – 3,92 Eur. (tris eurus 92 ct.), sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmokos kodas – 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.