- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-26
- Bylos Nr.
- e2YT-264-1029/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-31-3-00751-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Kairienė
- Pareiškėjas
- R. Č.
- Suinteresuotas asmuo
- D. B., V. Č.
- Kategorijos
suinteresuoto asmens D. B. ir asmens, kurį prašoma pripažinti ribotai veiksniu, Z. Č., atstovui advokatui A. K.,
institucijos, teikiančios išvadą, (duomenys neskelbtini) nestacionarių socialinių paslaugų centro atstovei L. K.,
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. Č. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. B., V. Č., asmeniui, kurį prašoma pripažinti ribotai veiksniu Z. Č., institucija teikianti išvadą, (duomenys neskelbtini) nestacionarių socialinių paslaugų centras, dėl fizinio asmens pripažinimo ribotai veiksniu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. Č. patikslintu pareiškimu prašo pripažinti Z. Č. ribotai veiksnia šiose asmeninių turtinių santykių srityse – asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertinamasis individualia veikla ir kt.).
Pareiškime ir patikslintame pareiškime nurodoma, kad Z. Č. yra pareiškėjo R. Č. mama. Teigiama, jog nuo 2016 m. pareiškėjas pastebėjo, kad pablogėjo mamos atmintis, ji pradėjo blogiau orientuotis laike, vietoje, situacijoje, nesugebėjo pilnai savimi pasirūpinti, pradėjo neadekvačiai elgtis, dažnai kito jos nuotaika. Pažymima, kad 2016 m. Z. Č. diagnozuota Alzheimerio liga, 2020-08-14 – nustatyta demencija, sergant vėlai prasidėjusia Alzheimerio liga, smegenų ateroskleroze. Atkreipiamas dėmesys, jog Z. Č. pradėjo kaltinti pareiškėją nebūtomis vagystėmis iš buto, nuodijimu, reikalavo atiduoti pinigus, kaltino, kad jai niekas nepadeda. Pažymima, kad su pinigais Z. Č. susitvarko, nekilnojamojo turto neturi. Nurodoma, kad Z. Č. gali pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus turtinių santykių srityje – asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais, tačiau kitose turtinių santykių srityse Z. Č. geba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus tik iš dalies savarankiškai. Tokia išvada daroma dėl to, kad Z. Č. pripažįsta, kad jos prasta atmintis, daug ką pamiršta, viską reikia užsirašyti, vartoja vaistus atminties gerinimui, nuolat kartojasi apie dingusius pinigus, kuriuos anot jos paėmė sūnus, jaučiasi apgauta dėl buto, už kurį pati sumokėjo, bet registruotas sūnaus vardu.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjas pareiškimą palaikė ir prašė tenkinti. Nurodė, kad kreipėsi į teismą, nes nebesusišnekėjo su mama. Paaiškino, jog 2014 m. parsivežė mamą Z. Č. gyventi į (duomenys neskelbtini), mama nupirko butą pareiškėjo vardu, tačiau po poros metų prasidėjo kaltinimai vagyste. Šiuo metu su mama nebendrauja daugiau kaip metai laiko. 2020-10-01, kai kreipėsi į teismą, su mama jau kurį laiką nebendravo. Žino, kad socialinis darbuotojas padeda mamai, sesuo rūpinasi. Pažymėjo, kad mama viską prarado - pardavė žemę, namą. Jie sutarė, kad Z. Č. neparduos žemės, bet ji jo nepaklausė ir pardavė žemę. Į teismą kreipėsi, nes mama jam pasakė, kad atiduotų pinigus, kad yra žmonės, kurie ją prižiūrės. Mamos pinigai yra pas pareiškėją, jie niekur nedingę. Konkrečiai apie jokius svetimus žmones, kurie darytų įtaką mamai nežino, bet mama draugauja su toje pačioje laiptinėje gyvenančia moterimi. Mano, kad kažkas jai darė įtaką. Z. Č. reikalavo atiduoti pinigus, šmeižė jį ir jo šeimą. Mano, jog Z. Č. kažkiek gali savimi rūpintis, bet sandorių didesnėmis sumomis sudaryti negali. Šiuo metu mamai pinigų neatiduoda, nes jam neaišku, kur tie pinigai atsidurs. Pareiškėjas visada tvarkė mamos pinigus, kiek ji paprašydavo, tiek nuimdavo nuo sąskaitos. Paaiškino, kad Z. Č. banko kortelės galiojimas buvo beveik pasibaigęs, todėl sutarė su mama, kad nuims pinigus ir perves į pareiškėjo sąskaitą. Praėjus maždaug metams, mama paprašė grąžinti tuos pinigus. Pareiškėjas negrąžino, nes bijojo, kad mama pinigus kam nors atiduos. Su sese D. B. nebendrauja. Jei mama būtų pripažinta ribotai veiksnia, sutinka, kad sesuo rūpintųsi mama. Anksčiau sesuo D. B. gyveno užsienyje. Šiuo metu mamą jis kartais mato mieste vaikščiojančią. Pareiškėjui nėra žinoma, kad Z. Č. būtų pirkusi prekių lizingu ar atlikusi kitus nelogiškus veiksmus. Apie mamos sveikatos būklę jis nežino, tačiau atkreipė dėmesį, kad mama nesutaria su gydytojais. Mamos nuotaikos dažnai keičiasi, jai nustatyta demencija ir Alzheimerio liga.
Pareiškėjo atstovas advokatas prašė pareiškimą tenkinti, pripažinti Z. Č. neveiksnia tose turtinių santykių srityse, kurios nurodytos ekspertizės išvadoje.
Atsiliepimas
Asmuo, kurį prašoma pripažinti ribotai veiksniu, Z. Č. ir suinteresuotas asmuo D. B. atsiliepime su patikslintu pareiškimu nesutinka. Nurodo, kad byloje nepateikti jokie objektyvūs duomenys, kurie leistų konstatuoti nors vieno iš dviejų būtinų kriterijų – medicininio ir juridinio, kaip pagrindo pripažinti Z. Č. ribotai veiksnia, egzistavimą. Pažymi, kad pareiškėjo teiginiai apie kaltinimus vagystėmis iš buto, tariamus mėginimus nunuodyti ir kt., yra deklaratyvūs, neatitinkantys faktinių aplinkybių, neparemti jokiais objektyviais duomenimis. Teigia, kad iš pareiškėjo pateiktų pažymų akivaizdu, kad Z. Č. jokie tyrimai dėl Alzheimerio ligos ir demencijos nebuvo atliekami, nurodytos diagnozės grindžiamos tik subjektyviai surašyta informacija ir neturi jokio medicininio pagrindo. Atkreipia dėmesį, jog santykiai tarp pareiškėjo ir Z. Č. komplikavosi 2020 m. birželio mėn. dėl turtinių nesutarimų, kuomet Z. Č. sužinojo, jog jos pinigai nuo banko sąskaitos pareiškėjo buvo nuimti dar 2019 m.
Suinteresuotas asmuo D. B. teismo posėdžio metu su pareiškimu nesutiko. Tvirtino, kad jos mama Z. Č. yra veiksni, ji neserga psichikos ligomis. Paaiškino, kad mama eidavo pas psichiatrę, kad jai išrašytų vaistų dėl nemigos ir atminties, nes tokių vaistų šeimos gydytoja negali išrašyti. Z. Č. viena gyvena, pati savimi rūpinasi, socialinė darbuotoja ateina pagelbėti tik fizinius darbus atlikti, pvz., grindis išplauna, nes mamai kojas skauda. Mama gerai sutaria su kaimynais, jokios klastos nėra. Pažymėjo, jog ji mamą lanko dažnai, po darbo nuvažiuoja. Atkreipė dėmesį, jog kol ji gyveno Anglijoje, mama pardavė savo tėvų žemę, pervedė broliams – pareiškėjui ir suinteresuotam asmeniui V. Č., po 15000 Eur, sau nusipirko butą (duomenys neskelbtini) ir pasiliko kažkiek pinigų pragyvenimui. Mama elektronine bankininkyste nesinaudoja, todėl paprašė pareiškėjo, kad padėtų. Pinigai buvo mamos banko sąskaitoje apie 5-6 metus, mama buvo nusipirkusi televizorių, už savo pinigus atliko sveikatos tyrimus. 2020 m. mama sugalvojo restauruoti savo mirusio vyro kapavietę, susitarė su meistru, kad darbai kainuos 1000 Eur, šią sumą paprašė pareiškėjo nuimti nuo jos sąskaitos, tačiau pareiškėjas nesutiko. Tuomet Z. Č. paskambino į banką ir sužinojo, kad jau 2019 m. rugsėjo mėnesį visi pinigai nuo jos banko sąskaitos buvo nuimti. Teigia, kad pareiškėjas pinigus paėmė mamai nežinant, su ja nepasitaręs. Ji pati su broliu R. Č. susipykusi nebuvo, tačiau nebendravo. Mama Z. Č. jai paskambino 2020 m. vasarą ir pasakė, kad jos banko sąskaitoje nebėra pinigų. Mano, kad mama yra visiškai veiksni, o sveikatos dokumentuose Alzheimerio diagnozė įrašyta nepagrįstai, nes jokie šios ligos tyrimai mamai nebuvo atlikti. Teigia, kad visa ši byla yra tik dėl pinigų ir dėl turtinių pareiškėjo interesų. Paaiškino, kad Z. Č. visą gyvenimą turėjo pinigų, tačiau niekuomet jokių kreditų neimdavo, ji būtų net nesužinojusi, kad sąskaitoje nėra pinigų, nes neišlaidavo. Šiuo metu mama savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi. Mama apkaltino pareiškėją, kad pasisavino jos pinigus ir apie tai pasakė kaimynams, dėl to pareiškėjas ir kreipėsi į teismą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo V. Č. nurodė, kad su mama Z. Č. nebendrauja jau daug metų. Palaiko brolio R. Č. poziciją. Apie mamos sveikatos būklę jam asmeniškai nieko nėra žinoma, jis žino tik tiek, kiek pareiškėjas papasakoja. Mamą Z. Č. kartais mato mieste einančią į parduotuvę.
Asmuo, kurį prašoma pripažinti ribotai veiksniu, Z. Č. teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjo pareiškimu yra susipažinusi. Teigė, kad jokios pagalbos jai nereikia, pas ją ateinanti socialinė darbuotoja tik išplauna grindis ir porą kartų metuose langus nuvalo. Mokesčius Z. Č. moka pati, apsiperka, valgyti gaminasi, tvarkosi namus. Be to, turi dukrą, kuri gali pagelbėti. Tvirtino, jog jokio susitarimo su pareiškėju nei dėl buto pirkimo pareiškėjo vardu, nei dėl pinigų nuėmimo nebuvo. Mano, kad R. Č. norėjo viską sau pasiimti, dėl to ir kreipėsi į teismą, nori ją „durna“ padaryti. Nekaltina R. Č. vagystėmis, tačiau jis užsirašė sau jos butą, pasiėmė jos pinigus, tai nežino, kaip tokius veiksmus pavadinti. Pabrėžė, kad Alzheimerio liga ji neserga, nes niekas šios ligos jai nenustatinėjo. Jokiomis kitomis psichikos ligomis taip pat neserga, pati viskuo pasirūpina.
Teismo posėdžio metu Z. Č. ir D. B. atstovas advokatas A. K. tvirtino, kad nagrinėjamu atveju nėra nei medicininio kriterijaus, nei teisinio kriterijaus, kad Z. Č. būtų pripažinta ribotai veiksnia. Mano, jog eksperto išvados prieštaringos.
Institucija, teikianti išvadą, (duomenys neskelbtini) nestacionarių socialinių paslaugų centras, išvadoje nurodė, kad Z. Č. pripažintina ribotai veiksnia turtinių santykių srityse. Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad socialinė darbuotoja vyko pas Z. Č. į namus, kalbėjosi su ja ir įžvelgė, kad pagal amžių Z. Č. reikalinga pagalba. Nemano, kad Z. Č. galima pripažinti neveiksnia, tiktai ribotai veiksnia. Galima nustatyti rūpybą ir veiksniam asmeniui, tačiau su tokiu prašymu Z. Č. nesikreipė. Vertina, jog žmogiška prasme šiuo metu Z. Č. gali gyventi viena, nes ji pati susitvarko, dar ir dukra pagelbėja, tai gal ir nereikėtų jos pripažinti neveiksnia. Mano, kad vaikai gali rūpintis mama be jokių veiksnumo ribojimų. Pareiškėjo pareiškimo pagrįstumo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra.
Ekspertas K. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad ekspertizės atlikimo metu kontaktas su Z. Č. buvo produktyvus, ji suprato užduodamus klausimus, prasmingai atsakinėjo, buvo padaryta išvada, jog ji serga lengvu kognityviniu sutrikimu. Paaiškino, jog lengvam kognityviniam sutrikimui būdingas užmaršumas, fiksacinės atminties nusilpimas, mąstymo klampumas, todėl mano, kad dėl amžiaus asmenybės ir psichikos pakitimų. Z. Č. gali neteisingai suprasti sudėtingus teisinius procesus. Lengvas kognityvinis sutrikimas susijęs su amžiumi, kai nusilpsta atmintis, dėmesys, bet išlieka socialinė adaptacija. Mano, kad sprendžiant sudėtingesnius teisinius, juridinius, finansinius klausimus Z. Č. būtų reikalinga pagalba, todėl ekspertizės išvadoje tose srityse, kurias vertina kaip sudėtingesnes, nurodė, kad Z. Č. iš dalies gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, tam kad Z. Č. būtų paaiškintos sudaromų sutarčių pasekmės. Pažymėjo, kad paveldėjimo teisinius santykius vertino kaip mažiau sudėtingus, nes testamento surašymas paremtas emociniais motyvais, tai nėra sudėtingas veiksmas, suprantamos jo pasekmės. Mano, kad Z. Č. nesuprastų sudėtingesnių sandorių su nekilnojamuoju turtu, jai reiktų tiesiog išaiškinti tam tikrus momentus, pagelbėti, kad pilnai galėtų suprasti sandorį. Ekspertizės išvadą palaiko.
Teisminio nagrinėjimo metu (Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmuose) taip pat buvo apklausti liudytojai.
Liudytoja Ž. J. paaiškino, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centre, yra gydytoja psichiatrė. Apie dabartinę Z. Č. sveikatos būklę negali nieko nepasakyti, nes ji lankėsi pas ją paskutinį kartą 2020 m. liepos mėnesį. Tada buvo padaryti testai atminties sutrikimo lygiui nustatyti, nes ji vartoja vaistus dėl atminties. Testai daromi kas pusę metų. 2016 m. jai buvo nustatyta Alzheimerio liga ir demencija. Buvo daryti tyrimai, kompiuteriniai tyrimai, konsultuota neurologo, tada buvo ryškus atminties sutrikimas, Z. Č. buvo nustatyti specialūs poreikiai ir priežiūra. Pagal paskutinius testus jos būklė buvo pagerėjusi, todėl palikti gerti tik vieni iš dviejų, kraujotaką gerinančių, vaistų. Jai nustatyta mišri demencija, vidutinis atminties sutrikimo lygis. Daryti testai susiję su jos orientavimusi laike, erdvėje, tikrintas gebėjimas skaičiuoti, kaip vykdo nurodymus ir pan., bet kaip elgiasi su pinigais, teste tokių klausimų nėra. Tie daromi testai nerodo psichikos sutrikimo, tik atminties lygį. Niekada Z. Č. nebuvo konfliktiška.
Liudytoja D. V. paaiškino, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) seniūnijoje socialinių išmokų darbuotoja. R. Č. paprašė surašyti buities aktą, nes mama pradėjo blogiau orientuotis. Ji pas jo mamą nevyko dėl karantino. Buities tyrimą surašė iš R. Č. žodžių, kurį jis pats ir pasirašė. Yra lankiusis pas Z. Č., ji gyvena tvarkingai, ir ją sutikusi mieste pažintų. Su ja seniai nebendravo, nes dabar bendrauja su jai paskirta lankomosios priežiūros darbuotoja, kuri sutvarko prašymą dėl kompensacijos.
Liudytoja I. Š. paaiškino, kad dirba šeimos gydytoja (duomenys neskelbtini) rajono pirminės sveikatos priežiūros centre. Z. Č. matė 2-3 kartus. Pastarąjį kartą ją konsultavo dėl širdies problemų. Ji buvo atvykusi su socialine darbuotoja, kiek supranta, dėl judėjimo problemų. Kalbant apie problemas, ji su paciente susikalba, pavyksta bendradarbiauti. Pacientė pati pasiskambina, užsiregistruoja, atvyksta reguliariai išsirašyti vaistų, visada bendrauja tik su paciente.
Liudytoja J. C.-Š. paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini) nestacionarių socialinių paslaugų centre socialine darbuotoja darbui su neįgaliaisiais. Pasikalbėjo su Z. Č., norėjo pasitikslinti informaciją su artimaisiais, todėl susitiko su R. Č. Su kitais jos vaikais nebendravo, nes dukra buvo užsienyje, o su kitu sūnumi nebendravo. Išvadą surašė vadovaudamasi tvarkos aprašu ir klausimynu. Z. Č. į pirmus pateiktus klausimus atsakė teisingai. Išvadą dėl pagalbos reikalingumo padarė, nes ji nurodė, kad turi problemų su atmintimi. Padarė prielaidą, kad gali užmiršti, pavyzdžiui, sumokėti mokesčius laiku. Taip pat atsižvelgė į jos amžių. Nesidomėjo, ar ji turi nekilnojamojo turto. Jai kilo įtarimas dėl jos gebėjimų, nes vis nukrypdavo nuo temos, sakydavo, kad ją nori nunuodyti, nužudyti, sakė, kad dingsta daiktai ir po kurio laiko atsiranda. Kelis kartus jai skambino ir klausė, kas ją pasamdė ir ant jos užsiundė, ir kad jai bus blogai. Sakė, kad sūnus apgavo su pinigais, todėl ir padarė tokias išvadas, susijusias su turto valdymu. Vertina jos gebėjimus, tačiau apie neveiksnumą nepasisako.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl Z. Č. pripažinimo ribotai veiksnia.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas ribotai veiksniu toje srityje. Kai asmens veiksnumas apribojamas tam tikroje srityje, jam yra nustatoma rūpyba. Pagal CK 2.11 straipsnio 2 dalį teismas sprendime nurodo baigtinį sričių, kuriose fizinis asmuo pripažįstamas ribotai veiksniu, sąrašą. Srityse, kuriose fizinis asmuo pripažintas ribotai veiksniu, šis asmuo negali sudaryti sandorių ar kitaip veikti be rūpintojo sutikimo.
Taikant asmens pripažinimo ribotai veiksniu institutą kiekvienu atveju yra svarbu turėti omenyje šio instituto taikymo tikslą. CK 3.239 straipsnio 1 dalyje rūpybos tam tikroje srityje ribotai veiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra apibrėžtas kaip siekis apsaugoti ir apginti ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens teises ir interesus. Taigi pirminis ir svarbiausias fizinio asmens civilinio veiksnumo apribojimo instituto taikymo tikslas yra paties ribotai veiksnaus asmens interesų apsauga tam tikrose civilinių teisinių santykių srityse, t. y. turtinių ir neturtinių santykių srityse, tokiose kaip sandorių sudarymas, paveldėjimo teisiniai santykiai ir kt. Siekiant apsaugoti asmens, dėl psichikos ligos ir elgesio sutrikimo iš dalies negalinčio suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, interesus tam tikrose civilinių teisinių santykių srityse, sudaryti tokiems asmenims saugias sąlygas visavertiškai ir saugiai dalyvauti civiliniuose teisiniuose santykiuose, apsaugoti jų interesus nuo savo paties ir kitų asmenų netinkamų veiksmų, yra naudojamas būtent CK 2.11 straipsnyje įtvirtintas institutas. Kartu pabrėžtina, jog CK 2.11 straipsnyje įtvirtinto instituto taikymas lemia gana rimtą fizinio asmens laisvės ir privataus gyvenimo ribojimą, todėl taikytinas tik išimtiniais atvejais, nustačius šiam institutui taikyti būtinas sąlygas, griežtai laikantis šio instituto taikymo tvarkos.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teisinis asmens veiksnumo įvertinimas reiškia asmeniui nustatytų psichikos sutrikimų įvertinimą tuo aspektu, ar jų nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti pripažintinas pagrindžiančiu rūpybos asmeniui poreikį, ir tai pateisintų jo teisių bei laisvių suvaržymą pripažįstant jį ribotai veiksniu. Psichikos sutrikimai, dėl kurių asmuo iš dalies negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, nurodyti CK 2.11 straipsnyje, reiškia tokius sutrikimus, dėl kurių pobūdžio ar masto tokius sutrikimus turinčio asmens ir (ar) kitų asmenų saugumas bei interesai nebus visiškai apsaugoti nenustačius šiam asmeniui rūpybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2021, 29 punktas).
Pagal kasacinio teismo praktiką sprendžiant žmogaus veiksnumo apribojimo klausimą yra pavojus pažeisti pamatines asmens teises, todėl tokiam procesui inicijuoti turi egzistuoti svarūs argumentai. Nagrinėjamu atveju teismui kilo pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo paduoto pareiškimo tikslo, kaip siekio apsaugoti asmens, kurį prašoma pripažinti ribotai veiksniu, Z. Č., interesus, egzistavimo. Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad pareiškėją R. Č. ir asmenį, kurį prašoma pripažinti ribotai veiksniu, Z. Č. sieja turtiniai interesai – pareiškėjas disponavo Z. Č. banko sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis, butas, kuriame gyvena Z. Č. yra įgytas pareiškėjo vardu, tačiau už Z. Č. lėšas ir kt. Pareiškėjas R. Č. nurodė, kad kreipėsi į teismą dėl to, jog negalėjo susišnekėti su mama, kad mama Z. Č. apkaltino jį vagyste. Pareiškėjas pripažino, jog ir šiuo metu visi nuo Z. Č. banko sąskaitos nuimti pinigai yra pas jį ir jis jų asmeniui, kurį prašoma pripažinti ribotai veiksniu, negrąžina. Esant tokioms aplinkybėms, kurias be kita ko patvirtina ir prie atsiliepimo į pareiškimą pateikti rašytiniai įrodymai (banko sąskaitos išrašai ir kt.), teismas negali vertinti Z. Č. neigiamo nusiteikimo pareiškėjo atžvilgiu kaip visiškai nelogiško, juolab asmens ribotą veiksnumą patvirtinančio požymio. Nors pareiškime ir teismo posėdžio metu pareiškėjas tvirtino, kad Z. Č. jai priklausančius pinigus gali kam nors atiduoti, kad kažkas jai galimai darė ar daro įtaką, tačiau jokių konkrečių asmenų neįvardino, taip pat neįvardijo jokio mamos nelogiško elgesio su piniginėmis lėšomis atvejo. Be to, pareiškėjas teigė, kad su Z. Č. jau daugiau kaip metus laiko nebendrauja, ir visu šiuo laikotarpiu asmuo, kurį prašoma pripažinti ribotai veiksniu, savarankiškai rūpinosi savo teisėmis ir pareigomis. Pabrėžtina, kad CK 2.11 straipsnyje įtvirtintas institutas nėra skirtas nei turtiniams ginčams spręsti, nei garbei ar orumui ginti. Pareiškėjas R. Č. nei pareiškime, nei teismo posėdžio metu nenurodė teismui jokių svarių argumentų, kurie leistų daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju būtina apsaugoti Z. Č. teises ir teisėtus interesus, ir kad tai galima padaryti tik apribojus šio asmens veiksnumą.
Pareiškime bei prie jo pridėtuose dokumentuose nurodoma, kad Z. Č. diagnozuotos psichikos ligos – Alzheimerio liga ir demencija. Tačiau iš byloje esančio 2021-09-06 teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Ekspertizės aktas) matyti, kad ekspertas, įvertinęs medicininius dokumentus, susijusius su Z. Č. sveikatos būkle, nustatė, kad Z. Č. nėra būdingi Alzheimerio ligos ar demencijos, sergant vėlai prasidėjusia Alzheimerio liga požymiai, ir konstatavo Z. Č. lengvą kognityvinį psichikos sutrikimą. Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos sisteminiame ligų sąraše lengvas kognityvinis sutrikimas (kodas (duomenys neskelbtini)) apibūdinamas kaip sutrikimas, kuriam būdingas atminties susilpnėjimas, sunkumai mokytis ir sumažėjusi dėmesio koncentracija, kai atliekant užduotį reikia nuolat daryti pertraukas, bandant atlikti užduotį, dažnai pajuntamas protinis nuovargis, o išmokti naują informaciją subjektyviai atrodo sunku, net jei objektyviai vertinant sunkumų nepastebima (http://ebook.vlk.lt/e.vadovas/index.jsp?topic=/lt.webmedia.vlk.drg.icd.ebook.content/html/icd/ivadas.html). Iš esmės tokius pačius šios ligos požymius teismui nurodė ir ekspertizę atlikęs ekspertas K. D.
Ekspertizės akte nurodoma, jog Z. Č. gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti turtinių santykių srityse – kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas bei paveldėjimo teisiniuose santykiuose, tačiau tik iš dalies gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti tokiose turtinių santykių srityse kaip asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingu, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas; dalyvavimas ūkinėje-komercinėje veikloje.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad psichinės ligos ar proto negalios, dėl kurios asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, pagal teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą turėjimas savaime nereiškia teisinio veiksnumo neturėjimo. Pateikti teisinį asmens veiksnumo įvertinimą, t. y., remiantis eksperto (gydytojo psichiatro) pateiktos išvados duomenimis (medicininiu kriterijumi), nuspręsti, ar egzistuoja juridinis asmens neveiksnumo pripažinimo kriterijus, yra teismo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008).
EŽTT savo praktikoje taip pat nuosekliai pabrėžia, kad asmens veiksnumo ribojimo klausimas negali būti sprendžiamas pernelyg formaliai, o medicininė išvada negali būti pernelyg suabsoliutinama. Todėl teismas, priimdamas sprendimą dėl asmens veiksnumo ribojimo, negali vadovautis tik medicininėje išvadoje nustatytu medicininiu kriterijumi, vertindamas jį kaip pakankamą pagrindą neveiksnumui (ribotam veiksnumui) konstatuoti. Bet koks sprendimas, pagrįstas asmens psichinių gebėjimų vertinimu, turi būti pagrįstas medicininiais dokumentais, tačiau teisėjas, o ne gydytojas, kad ir psichiatras, turi įvertinti visas svarbias aplinkybes, susijusias su suinteresuotu asmeniu ir jo asmeninėmis aplinkybėmis. Todėl tai yra bylą nagrinėjančio teisėjo funkcija nuspręsti, ar tokia kraštutinė priemonė kaip veiksnumo ribojimas yra būtina, ar gali pakakti mažiau ribojančios priemonės (žr. EŽTT 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimą byloje X. ir Y. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 5193/09; 2008 m. kovo 27 d. sprendimą byloje Shtukaturov prieš Rusiją, peticijos Nr. 44009/05).
Nagrinėjamu atveju, nors Ekspertizės akte Z. Č. diagnozuojamas lengvas kognityvinis sutrikimas, tačiau nėra nurodoma kokiu būdu šis sutrikimas, pasireiškiantis atminties bei dėmesio koncentracijos susilpnėjimu, įtakoja jos ribotą gebėjimą suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti eksperto nurodytose srityse. Šių aplinkybių teismui negebėjo paaiškinti ir teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas, nurodęs, jog Ekspertizės akte tose srityse, kurias jis vertina kaip sudėtingesnes, nurodė, kad Z. Č. tik iš dalies gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, tam kad Z. Č. būtų paaiškintos sudaromų sutarčių pasekmės. Atsižvelgiant į tai vertintina, jog ekspertas iš esmės vadovavosi savo subjektyviu suvokimu apie sudaromų sandorių sudėtingumą. Tuo tarpu eksperto požiūris, jog Z. Č. būtina paaiškinti sudėtingų sutarčių pasekmes, leidžia daryti išvadą, kad asmuo, kurį prašoma pripažinti ribotai veiksniu, išklausęs papildomus paaiškinimus, suvoktų savo veiksmų reikšmę. Atkreiptinas dėmesys, kad tai, jog asmuo dėl savo amžiaus, išsilavinimo, asmenybės savybių neišmano sudėtingų juridinių bei finansinių sandorių nėra pagrindas pripažinti tokį asmenį neveiksniu ar ribotai veiksniu, nes neveiksnumo nustatymo kriterijai siejami tik su psichinės ligos ar proto negalios nulemtu asmens negalėjimu suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti. Be to, nors ekspertas teismo posėdžio metu nurodė vertinęs ir galimą ligos progresavimą, tačiau teismas nagrinėja bylą hic et nunc (čia ir dabar) ir negali riboti asmens teisių remdamasis tikėtinu jo sveikatos pablogėjimu ateityje.
Teismas vertina ir tai, jog teismo posėdžio metu apklausta Z. Č. kalbėjo ir elgėsi visiškai aiškiai ir orientuotai, atsakė tiek į teismo, tiek į kitų proceso dalyvių jai užduotus klausimus, kategoriškai nesutiko, kad jai būtų apribotas veiksnumas. Išklausius Z. Č. paaiškinimus, teismui nekilo jokių abejonių dėl asmens veiksnumo.
Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog bylose dėl asmens pripažinimo neveiksniu, atsižvelgiant į jose priimamo sprendimo lemiamas socialines ir teisines pasekmes, negali būti vadovaujamasi kituose civiliniuose ginčuose taikomu tikimybių pusiausvyros principu – taisykle, kad jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, jog yra didesnė tikimybė, kad tam tikras faktas (šiuo atveju – atitinkamo pobūdžio asmens, sergančio psichikos liga ar turinčio proto negalią, nesugebėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti) egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tą faktą nustatytu. Be to, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 472 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kai teismui kyla abejonių dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje tikslingumo, visos abejonės turi būti vertinamos asmens, kurį prašoma pripažinti ribotai veiksniu tam tikroje srityje, naudai ir visais atvejais turi būti taikomos kuo mažiau asmens veiksnumą ribojančios priemonės.
Teismas įvertinęs pareiškėjo pareiškimo turinį ir jo nurodytus argumentus teismo posėdžio metu, pačios Z. Č. ir kitų proceso dalyvių paaiškinimus, Ekspertizės akto turinį ir byloje esančius kitus rašytinius įrodymus, sprendžia, jo nagrinėjamu atveju nesurinkta pakankamai duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti neabejotiną išvadą dėl būtinumo riboti Z. Č. veiksnumą ar spręsti, jog dėl Z. Č. diagnozuoto lengvo kognityvinio sutrikimo ji šiuo metu negalėtų savarankiškai apginti savo teisių ir interesų. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, R. Č. pareiškimas atmestinas.
Bylinėjimosi išlaidos šios kategorijos bylose padengiamos iš valstybės lėšų (CPK 79 str., 91 str. 1 d. – 3 d., 468 str. 3 d.)., išskyrus atstovavimo išlaidas. Suinteresuoto asmens D. B. ir asmens, kurį prašoma pripažinti ribotai veiksniu, Z. Č. atstovui advokatui A. K. 2021-04-13 pateikus prašymą dėl 3872 Eur atstovimo išlaidų atlyginimo bei atstovavimo išlaidas patvirtinančius įrodymus, CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio 1 dalies pagrindu šios išlaidos priteistinos iš pareiškėjo R. Č., nes šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas išlaidas atlygina antroji šalis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 270 straipsniu, 468 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškimą atmesti.
Priteisti iš pareiškėjo R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3872 Eur (trijų tūkstančių aštuonių šimtų septyniasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas suinteresuotam asmeniui D. B., gim. (duomenys neskelbtini), bei asmeniui, kurį prašyta pripažinti ribotai veiksniu, Z. Č., gim. (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.