Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Gyčio Večersko, teisėjų Reginos Cemnolonskienės ir Jūratės Jakubonienės, sekretoriaujant Žanetai Misiūnienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo E. B. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2 – ojoje valdyboje Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas 2006-11-06 Kauno apygardos teismo pagal LR BK 129 str. 2 d., 284 str. 1 d., 140 str. 1 d., 233 str. 1d., 63 str. 1d., 2 d., 5 d. 1 p. 2 p. - laisvės atėmimu 9 metams. 2007-03-09 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2006-11-06 nuosprendis pakeistas, LR BK 140 str. 1d. panaikintas, pagal LR BK 233 str. 1d. išteisintas, vadovaujantis LR BK 63 str. 2 d. 5 d. 2 p. bausmes pagal LR BK 129 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. subendrinus, galutinė bausmė – 9 metai laisvės atėmimo. Anksčiau teistas, teisumas išnykęs.

Bausmės pradžia 2005-07-09. Bausmės pabaiga 2014-07-09.

2012 m. spalio 30 d. Komisijos priimtu nutarimu nutarta taikyti nuteistajam E. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Bausmių vykdymo kodekso 157 str. 2 d. 2 p.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė atsiliepimu į nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo, jam pritarė ir siūlė teismui jį patvirtinti.

Skundžiama nutartimi teismas atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam E. B.. Teismo nuomone, šiuo metu lygtinai paleidus nuteistąjį E. B. iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra.

Skundu nuteistasis prašo tenkinti pataisos namų komisijos teikimą dėl jo lygtinio paleidimo. Nurodo, kad turi šeimą, du mažamečius vaikus, laisvėje turės darbą, galės greičiau dengti priteistą ieškinį, jo pakartotinio nusikalstamumo rizika žema, pataisos namuose dirba, charakterizuojamas teigiamai, jau 2 metai ir 6 mėnesiai bausmę atlieka lengvojoje grupėje. Jo nuomone, šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad jam galima taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nuteistojo skundas yra nepagrįstas, todėl atmetamas.

Aukštesnysis teismas, išanalizavęs pateiktą medžiagą ir ją įvertinęs konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad Komisijos nutarime nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybė, padarytų nusikaltimų pobūdis, sunkumas, likusi bausmės dalis, todėl nuteistajam E. B. negali būti taikomas lygtinis paleidimas pagal LR BVK 157 str. 2 d. 2.p.

Lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima taikyti asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

E. B. bausmės atlikimo metu už vidaus tvarkos pažeidimus baustas nebuvo, dirbo, socialinius ryšius su artimaisiais palaiko, dalyvavo integravimosi į visuomenę bei kitose programose. Jo nusikalstamo elgesio rizika įvertina kaip žema – pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 37 balai.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, turi būti atsižvelgiama ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir kitų aplinkybių visumą: padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, neatliktos bausmės dydį, kitas aplinkybes, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, bausmės paskirtį bei tikslus, nurodytus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje. Sprendimas paleisti lygtinai turi būti paremtas tiek formalaus, tiek materialaus pagrindų konstatavimu ir vertinimu.

E. B. bausmę atlieka už du tyčinius nusikaltimus, vienas kurių priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų, neatlikta bausmės dalis – daugiau nei 1 metai ir 6 mėnesiai, yra dar pakankamai didelė. Iš psichologinės tarnybos išvados matyti, kad be smurtinių nusikaltimų tikimybę mažinančių veiksnių – teigiamos darbinės motyvacijos, šeimos moralinio bei emocinio palaikymo, ketinimų keisti gyvenimo būdą, nurodyti ir šią nuteistojo riziką didinantys veiksniai - destabilizuojantis aplinkos poveikis, polinkis elgtis impulsyviai apsvaigimo būsenoje, negalvojant apie elgesio pasekmes, finansiniai sunkumai.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, netvirtindamas komisijos nutarimo, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad nuteistojo padaryto nusikaltimo sunkumas ir atliktos bausmės dalies santykis dar neužtikrino teisingumo principo įgyvendinimo, kas leido padaryti pagrįstą išvadą, jog šiuo metu E. B. paleidus lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis, būtų pažeisti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.

Naikinti skundžiamą nutartį skundo motyvais pagrindo nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 1 p., 9 d. teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo E. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.