Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

civilinio atsakovo draudimo bendrovės UNIQA ( Towarzystwo Ubezpieczen SA) atstovui advokatui O. D.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. C., asmens kodas ( duomenys neskelbtini) , gimęs ( duomenys neskelbtini) Bialystoke, gyv. ( duomenys neskelbtini), lenkas, Lenkijos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis, vedęs, ankščiau Lietuvos Respublikoje neteistas, kaltinamas pagal LR BK 281 str. 5 d.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Kaltinamasis L. C. pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo ir buvo nesunkiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata t.y. 2011 m. rugpjūčio 06 d. apie 14 val. 00 min. kelio Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 54.750 kilometre, būdamas blaivus, vairuodamas krovininį vilkiką Volvo FL 618, valstybinis numeris BI 9167H, pažeidė kelių eismo taisyklių 9 p., 132 p. 134., reikalavimus - nesilaikė eismo dalyviui privalomų laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, atsižvelgdamas į greitį, nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties bei iškilus grėsmei eismo saugumui, nesustabdė transporto priemonės nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, dėl ko, atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi važiavusį ir sustojusį bei į kairę sukusį automobilį Citroen Xsara, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamą Dariaus Aurylos, dėl ko pastarasis atsitrenkė į priešpriešine eismo juosta važiavusį krovininį vilkiką Iveco, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su priekaba Lambernet valstybinis numeris BD 132, vairuojamą blaivaus J. M., dėl ko paskui vilkiką važiavęs mikroautobusas Mercedes Benz, valstybinis numeris WI 5012P, vairuojamas blaivaus Bartosz D. C. vengdamas susidūrimo su kitomis transporto priemonėmis nuvažiavo nuo kelio į pakelės griovį, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo automobilio Citroen Xsara keleivė I. A. bei sužaloti minėto automobilio keleivei L. J. ir R. D., padarant jiems nesunkius sveikatos sutrikdymus.

Kaltinamasis L. C. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog įvykio dieną važiavo iš Vilniaus nepakrautu sunkvežimiu link Suvalkų, matomumas buvo geras. Automobilį vairavo būdamas blaivus. Netoli Marijampolės pastebėjo priekyje važiavusį lengvąjį automobilį, minėtam automobiliui pradėjus stabdyti ir sukti į kairę, norėdamas išvengti susidūrimo su juo, bandė šį automobilį apvažiuoti iš dešinės pusės, tada atsitrenkė savo vairuojamo sunkvežimio kaire puse į lengvojo automobilio dešinę pusę. Paaiškino, jog nepagalvojo, kad lengvasis automobilis ketins sukti į kairę. Tuo metu kai pastebėjo, jog priekyje važiavęs automobilis pradėjo stabdyti, jo vairuojamą sunkvežimį ir priekyje važiavusį lengvąjį automobilį galėjo skirti 80 metrų. Jo vairuojamas sunkvežimis prieš susidūrimą, kaip rodo tachografas, važiavo virš 70 km/h greičiu. Po susidūrimo lengvasis automobilis išvažiavo į priešpriešinę juostą ir atsitrenkė į priešais atvažiavusį krovininį vilkiką. Įvykio vietoje kelias buvo tiesus, buvo išvažiavimas į kairę pusę. Lengvasis automobilis važiavo lėtai, prieš stabdant posūkio į kairę pusę nerodė. Po susidūrimo jis pats sustojo šalikelėje, sužalojimų nepatyrė. Kadangi buvo šoko būsenoje, liko stovėti prie savo sunkvežimio, prie lengvojo automobilio nėjo, matė jį iš 200-300 metrų atstumo Su nukentėjusiais nebendravo, jų neatsiprašė. Įvykio metu buvo blaivus. Iki įvykio transporto priemonę buvo vairavęs apie dvi valandas. Prieš tai naktį 9 valandas miegojo Vilniuje. Faktą, kad žala atsirado dėl jo kaltės pripažįsta. Ieškinių nepripažįsta, nes per didelės sumos.

Nukentėjusysis D. A. parodė, kad įvykio dieną vairavo lengvąjį automobilį Citroen Xsara Picasso, važiavo nuo Kauno link Marijampolės. Su keleiviais sugalvojo sustoti pavalgyti. Pamatęs, jog kairėje kelio pusėje jog yra pavėsinė, nusprendė ten sustoti. Norint privažiuoti prie pavėsinės, reikėjo nusukti į žvyrkelį kairėje kelio pusėje. Prieš sukdamas į kairę sustojo praleisti iš priekio atvažiuojantį sunkiasvorį automobilį, tada pajuto smūgį į savo automobilio galą ir atsitrenkė į iš priekio atvažiuojančio sunkiasvorio automobilio galinius ratus. Iki eismo įvykio važiavo apie 90 km/h greičiu, pamatęs posūkį greitį sulėtino iki apie 50 km/h. Kairį posūkį parodė kai sustojo prieš praleisdamas iš priekio atvažiuojantį automobilį. Po kiek laiko parodžius kairį posūkį, kitas automobilis atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio galą, pasakyti tiksliai negali, galėjo būti, jog po 5 – 10 sekundžių. Po susidūrimo jo vairuojamas automobilis liko viduryje kelio. Automobilyje saugos diržai buvo. Jis pats ir bendradarbė R. D. saugos diržus buvo prisisegę, ar kiti keleiviai buvo prisisegę saugos diržus-neatsimena.. Po įvykio jo mama I. A. ir L. J. iš automobilio iškrito, o R. D. liko prispausta automobilyje. Prašo priteisti iš 5432 Lt turtinės žalos dėl laidojimo išlaidų atlyginimo bei 150000 Lt neturtinės žalos.

Nukentėjusysis L. J. parodė, jog įvykio dieną automobilį „Citroen“ vairavo D. A.. Jis pats kartu su I. A. sėdėjo automobilio gale, šalia vairuotojo priekyje sėdėjo mergina R. D.. Automobiliu vyko nuo Kauno link Marijampolės. Reikėjo nusukti į keliuką kairėje kelio pusėje, kadangi norėjo sustoti užvalgyti. Prieš sukant matė, jog iš priekio važiavo kitas automobilis, todėl jų automobilis sustojo ir laukė, kol šis pravažiuos. Smūgio nepajuto, kadangi prarado sąmonę. Įvykio metu buvo sužalotas, trūko kaklo slankstelis, išsimušė dantis. Ar įvykio metu buvo prisisegęs saugos diržus neatsimena, tačiau paprastai saugaus diržus prisisega. Eismo įvykio metu buvo sužalotas, trūko stuburo kaklo slankstelis, išsimušė dantis. Kad sužaloti dantys pajuto po kelių dienų, kai valgant užstrigo protezas. Prieš tai jam leisdavo vaistus ir jis to nepajautė, iki eismo įvykio dantų protezas laikėsi normaliai. Civilinį ieškinį dėl dantų gydymo mažina, kadangi atsisakė implantų, dantų gydymo išlaidos sudaro 2370 Lt pagal sąskaitą faktūrą. Taip pat prašo priteisti 10 000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Liudytojas J. M. parodė, kad įvykio dieną krovininiu automobiliu važiavo link Kauno iš Marijampolės. Jo automobilio greitis buvo 70-75 km/h. Prie Puskelnių pamatė iš priekio atvažiuojantį lengvąjį automobilį, kuris privažiavo prie punktyrinės linijos ir ruošėsi sukti į kairę. Kiek atsimena kairį posūkį minėtas automobilis rodė, sustojo lėtėdamas. Savo vairuojamo krovininio automobilio priekiu pravažiavo pro sustojusį ir besiruošiantį sukti lengvąjį automobilį, tačiau šis atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio galą, dėl ko taip atsitiko iš karto nesuprato. Prieš susidūrimą matė, jog paskui lengvąjį automobilį važiavo krovininis automobilis. Lengvajam automobiliui sustojus, iš galo važiavęs krovininis automobilis vis dar važiavo. Ar priešais lengvąjį automobilį buvo kitas automobilis neatsimena.

Liudytojas Bartosz D. C. parodė, įvykio dieną vairavo mikroautobusą Mercedes, važiavo link Rygos, didžiausias vairuojamo mikroautobuso greitis galėjo būti 70km/h. Už 200-300 metrų atstumo pamatė automobilį „Citroen“ , kuris važiavo link Lenkijos sienos. Už automobilio Citroen važiavo labai daug automobilių. Pirmas paskui Citroen važiavo krovininis automobilis, jis važiavo paskui saugiu 30-40 metrų atstumu. „Citroen“ sustojo kelio viduryje ir ruošėsi sukti į kairę, tada iš paskos važiavęs krovininis automobilis, norėdamas iš dešinės apvažiuoti „Citroen“ į jį atsitrenkė. Kad „Citroen“ rodytų posūkio signalą nematė. Paskui „Citroen“ važiavęs krovininis automobilis, jeigu būtų anksčiau pamatęs "Citroen" manevrą, būtų suspėjęs apvažiuoti jį iš dešinės pusės. Matė, kad paskui „Citroen“ važiavęs krovininis automobilis prieš susidūrimą lėtino greitį ir atsitrenkė jau į stovintį „Citroen“ automobilį.

Liudytoja Joanna M. N. parodė, jog "Mercedes Vito" mikroautobusu, kurį vairavo Bartosz D. C., važiavo iš Varšuvos į Rygą, sėdėjo priekyje šalia vairuotojo. Kai artėjo prie viaduko, pastebėjo kad priešpriešinėje eismo juostoje atvažiuojantis "Citroen" automobilis sustojo ir įjungė kairio posūkio signalą ir į jį jau stovintį atsitrenkė iš paskos važiavęs sunkvežimis, kuris norėjo „Citroen" apvažiuoti iš dešinės pusės. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog sustojęs „Citroen“ kairį posūkį rodė.

Iš 2011-08-06 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo seka, jog įvykio vieta yra kelio Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 54 km. 750 m., Marijampolės sav. kelių eismo įvykio rūšis-transporto priemonių susidūrimas, automobilis Volvo FL 618, v/n BI 9167H, stovi priekine dalimi Marijampolės miesto kryptimi, automobilis Citroen Xsara, v/n (duomenys neskelbtini) stovi kelio važiuojamojoje dalyje, priekiu į dešinį kelkraštį Kauno miesto kryptimi, kelio danga-sausas asfaltas. Marijampolės miesto kryptimi 32 m atstumu automobilio Volvo judėjimo kryptimi matosi stabdymo žymės Protokole užfiksuota automobilių apgadinimai, žuvusio asmens požymiai ( 1 t., b.l. 4-19 )

Iš specialisto išvados Nr. T-A 5771/11(01) seka, jog Dariaus Aurylos kraujyje etilo alkoholio nerasta. ( 1 t., b.l. 36 .)

Iš specialisto išvados Nr. M 204/11(09) seka, kad I. A. mirtis įvyko nuo širdies dešiniojo skilvelio sienelės, aortos, kepenų, blužnies, plyšimų su kraujo išsiliejimu į vidaus ertmes, kraujo išsiliejimu po smegenėlių minkštaisiais dangalais. I. A. patirti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti kontaktuojant su kietomis bukomis automobilio salono dalimis, galimai 2011-08-06 įvykusio eismo įvykio metu yra tiesioginė mirties priežastis. Jos lavono kraujuje etilo alkoholio nerasta.( 1 t., b.l. 28-29). Teisiamojo posėdžio metu teismo medicinos specialistas paaiškino, kad sužalojimų, kurie gali būti padaryti nuo prisegto saugos diržo- įstrižų kraujsoruvų nekonstatuota, duomenų, kad I. A. sužalojimai galėjo atsirasti iškritus iš automobilio ( žemės, purvo, žolės liekanos ) taip[ pat nėra, todėl reiškia, kad sužalojimai padaryti automobilyje.

Iš specialisto išvados Nr. G 744/11(09) seka, kad R. D. klinikiniais duomenimis konstatuota daugybinis sumušimas, pakauškaulio lūžimas, vidutinio laipsnio galvos smegenų sukrėtimas kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą ( 1 t., b.l. 82 ).

Iš specialisto išvados Nr. G 922/11( 09), seka, kad L. J. klinikiniais duomenimis konstatuota lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, lengvas bendras sumušimo sindromas, stuburo V kaklo slankstelio lūžimas, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. (1 t., b.l. 99, .)

Iš specialisto išvados Nr. T-A 5772/11(01) seka, kad J. M. kraujyje etilo alkoholio nerasta.(1 t., b.l. 64.).

Iš specialisto išvados Nr. T-A 5770/11(01) seka, jog Bartosz D. C. kraujyje etilo alkoholio nerasta ( 2 t ., b.l. 16.).

Iš 2011-08-09 daiktų apžiūros protokolo seka, jog apžiūrėtas automobilis „Citroen” Xsara Picasso“ valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) Matosi, kad sugadintas visas automobilio kėbulas, apgadintas visas automobilio vidus, išsiskleidę automobilio viduje priekyje esančios oro pagalvės. Automobilio variklis padėtas šalia automobilio ( 2t., b.l. 47-53).

Iš 2011-08-22 daikto apžiūros protokolo seka, kad apžiūrėtas krovininis automobilis „Iveco „ valstybiniai numeriai „(duomenys neskelbtini)” su priekaba „Lambernet” valstybiniai numeriai BD 132”. Apžiūrint automobilį išorėje matosi apgadinti automobilio dešiniojo šono posūkio žibintai. Apžiūrint priekabą matosi apgadinti priekabos dešiniojo šono du ratai ir jų ratlankiai, apgadintas priekabos dešinysis šonas, ir priekabos apatinė konstrukcijos dalis. (1 t., b.l. 65-71).

Iš 2011-08-10 daikto apžiūros protokolo seka, kad apžiūrėtas krovininis automobilis „Volvo” valstybinis ženklas „BI 9167H”. Apžiūrint automobilį išorėje matosi apgadintas automobilio priekinis bamperis, radiatoriaus grotelės, išmuštas priekinis kairysis žibintas, sugadintas kabinos kairysis kampas, įlenktas kuro bakas ir kuro bako apsauginis rėmas, apgadintas užpakalinis kairysis žibintas, atsilupęs virš žibinto plastikinės juostos kairysis kampas (2t., b.l. 75-81).

Iš 2011-08-19 apžiūros protokolo seka, kad apžiūrėtas tachografas paimtas iš automobilio „Volvo”. Tachografo viduje yra užrašyta C. L. W., 06 08 11, BI 9167H, 794535. Pagal tachografą pradėta važiuoti 22 val. 30 min., baigta važiuoti 1 val. 01 min. (2t., b.l. 72-73).

Motyvuojamoji dalis

Aptartų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, kad kaltinamojo kaltė įrodyta visiškai. Neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis L. C. automobilį vairavo būdamas blaivus, jis pažeidė kelių eismo taisyklių 9 p., 132 p. 134 p. reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu vienas žmogus žuvo bei buvo nesunkiai sužalota kitų dviejų nukentėjusiųjų sveikata. Kaltinamasis L. C. atsitrenkė jau į stovintį ir pasirengusį daryti kairio posūkio manevrą D. A. vairuojamą automobilį, pastarajam stovint, rodant kairio posūkio signalą ir praleidžiant priešpriešais važiuojančias transporto priemones. Ši aplinkybė buvo pagrindinė sąlyga kilti eismo įvykiui ir yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su atsiradusiomis pasekmėmis. Esant šiai eismo įvykio situacijai, nukentėjusiojo veiksmai, kad jis nelaiku pradėjo rodyti įspėjamąjį kairio posūkio signalą, t. y. iš pradžių pradėjo lėtėti ir tik tada įjungė kairio posūkio signalą, nebuvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti. Kaltinamasis vairuodamas automobilį nesilaikė saugaus atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties bei iškilus grėsmei eismo saugumui, nesustabdė transporto priemonės nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, dėl ko, atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi važiavusį ir sustojusį bei į kairę sukusį automobilį Citroen Xsara, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamą Dariaus Aurylos. Tokia kaltinamojo veika atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 5 d. požymius.

BPK 44 str. 10 d. konstatuota, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą, BPK 109 str. nustatyta, kad asmuo, patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. L. C. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį krovininį vilkiką Volvo FL 618. Šios transporto priemonės savininkas K.D. R. įmonė S.J. L. C. buvo šios įmonės darbuotojas ir eismo įvykis įvyko jam atliekant darbo funkcijas, todėl vadovaujantis LR CK 6.264 samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines pareigas kaltės. Tačiau transporto priemonės savininko civilinė atsakomybė eismo įvykio metu buvo apdrausta draudimo bendrovėje UNIQA ( 2t., b.l. 56-57). Esant apdraustai atsakingo už žalos padarymą asmens civilinei atsakomybei, nukentėjusysis įgyja teisę reikšti tiesioginį ieškinį draudikui.

Individualizuota draudiko atsakomybė yra sutartinė, ji atsiranda tokiais pagrindais, kurie numatyti draudimo sutartyje. Civilinės atsakomybės draudimo atveju vadovaujamasi CK 1.37 str. 6d. įtvirtinta specialiąja norma, nustatančia, kad draudimo sutartims taikoma valstybės, kurios teritorijoje yra draudiko nuolatinė ar verslo vieta, teisė. Šiuo atveju draudimo sutartis sudaryta tarp Lenkijos Respublikoje registruotų įmonės ir draudimo bendrovės, ši draudimo sutartis taikoma ir draudiminiams įvykiams, įvykusiems Lietuvos Respublikoje. Esant šioms aplinkybėms draudiko galimam atlyginti dėl žalos asmeniui suma laikytina draudimo sutartyje su Lenkijos Respublikos draudimo įmone UNIQA, o ne Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. nurodoma suma ir ja vadovaujamasi nustatant civilinio atsakovo draudimo bendrovės UNIQA atsakomybės ribas.

Jeigu prievolė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą apdrausta draudimo sutartimi, draudikas privalo žalą atlyginti. Pagal CK 6.254 str. 2d., jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą, šiuo atveju individuali įmonė D. R.. S.J. Kaip seka iš Motorinių transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo patvirtinimo, garantinė suma asmens sužalojimo atveju- 2 500 000 eurų, turto nuostolių atveju- 500 000 eurų ( t 2, b.l. 56 ).

Civilinio atsakovo draudimo bendrovės UNIQA atstovas advokatas O. D. ieškinius pripažino iš dalies bei paaiškino, jog draudimo bendrovės UNIQA atsakomybė ribojama pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo įstatymą ir šiuo atveju yra nustatyta riba asmeniui neturtinei žalai atlyginti -2500 eurų, nepriklausomai, kiek yra nukentėjusiųjų. Kadangi eismo įvykis įvyko Lietuvoje, todėl turėtų būti taikoma ši Lietuvos Respublikos įstatymo nuostata. Ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo pripažįsta.

Civilinis ieškovas L. J. prašo priteisti iš civilinių atsakovų, sumažinęs pareikštą civilinį ieškinį, 2370 Lt turtinei žalai dėl dantų gydymo ir 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Iš nukentėjusiojo patrodymų seka, kad eismo įvykio metu jam buvo pakenkti dantys, dėl ko buvo pažeistas ir dantų protezas. Dantų gydymo išlaidos sudarė 2370 litų, jas patvirtina ir sąskaita faktūra ( t 3, b.l. 41 ). Kad L. J. buvo būtinas dantų gydymas, patvirtina ir IĮ „Implantera“ pažyma ( t 2, b.l. 63 ) teismas sprendžia, kad byloje surinktais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusiajam eismo įvykio metu buvo padaryti sužalojimai, dėl ko jis patyrė tiesioginius turtinius nuostolius bei išlaidas, kurie sudaro bendrą 2730 Lt sumą ir ieškinys tenkintinas visiškai . Be to L. J. prašo priteisti 991,97 Lt turtinės žalos, kurią sudaro dėl patirtų sužalojimų gydymo negautos pajamos laikotarpyje nuo 2011-08-08 iki 2011-11-29. Turtine žala pripažįstama ne tik asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), bet ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Negautos pajamos yra netiesioginiai nuostoliai, t. y. nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią jis būtų realiai gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kaip seka iš nukentėjusiojo paaiškinimo, Sodros duomenų bei UAB Tauragės šilumos tinklai pažymos ( t. 3, b. l. 75), dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų L. J. buvo laikinai nedarbingas, tuo laikotarpiu jam buvo mokamas ne pilnas darbo užmokestis, o ligos pašalpa, kuri visiškai gautino darbo užmokesčio nekompensavo. Iš UAB Tauragės šilumos tinklai pažymos seka, kad laikino nedarbingumo laikotarpiu nuo 2011-08-08 iki 2011-11-29 L. J. negavo 991,97 Lt. L. J. ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai.

L. J. taip pat prašo priteisti 10000 litų neturtinei žalai atlyginti. Ieškinį grindžia tuo, kad eismo įvykio metu jam buvo sužalotas stuburas, dantys, sukrėsti smegenys. Dėl patirtų sužalojimų jis turėjo nepatogumų nešiojant kaklo įtvarą, tvarkant dantis, turėjo kęsti skausmą bei patyrė nepatogumus tvarkant dantis. Neabejotinai nustatyta, kad L. C. neatsargios nusikalstamos veikos pasekmės-nukentėjusiajam L. J. padarytas nesunkus kūno sužalojimas. Neabejotinai aišku, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir jų pasekmių nukentėjusysis patyrė stresą įvykio metu, fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus, dėl patirtų sužalojimų ir jų gydymo patyrė nepatogumus buityje, negalėjo dirbti, patyrė skausmą ir nepatogumus dėl dantų pažeidimo ir gydymo. Tačiau jokių įrodymų, kad nukentėjusiajam būtų nustatyti kokie nors sveikatos pakitimo liekamieji reiškiniai po eismo įvykio metu patirto sužalojimo, nėra. Visų šių duomenų pagrindu bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, įvertindamas eismo įvykio aplinkybes, teismas sprendžia, ieškinys tenkintinas dalinai, nustatant, teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju realiai atitinkančią padarytos veikos aplinkybes ir dėl to atsiradusias pasekmes atlygintiną neturtinės žalos dydį –5000 litų (CK 6.250 str.,), šią sumą priteisiant iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės UNIQA, kadangi draudimo išmokos visiškai pakaka padarytai žalai atlyginti LR CK 6.254 str. ).

Civilinis ieškovas D. A. prašo priteisti iš atsakovų 5430 Lt turtinės ir 150 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo sudaro eismo įvykio metu žuvusios motinos I. A. laidojimo išlaidos bei eismo įvykio metu apgadintos transporto priemonės transportavimo išlaidos. Iš nukentėjusiojo paaiškinimų, pridėtų rašytinių įrodymų seka, kad nukentėjusysis D. A. turėjo 4930 Lt laidojimo išlaidų ( t. 2, b. l. 147-148; 151-153, 156) bei 500 Lt automobilio transportavimo išlaidų ( t. 2, b. l. 154-155). Šios išlaidos buvo patirtos dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, jokių įrodymų kad už paslaugas buvo mokama didesnėmis nei rinkos kainomis nėra. Tačiau nukentėjusiojo ieškinys dėl laidojimo išlaidų atlyginimo tenkintinas iš dalies, jo prašomą ir dokumentais pagrįstą turėtą laidojimo išlaidų sumą sumažinant LR vyriausybės nustatyta tvarka mokamos laidojimo pašalpos suma ( 8 MGL, t. y. 1040 litų), kuri įskaitoma į žalos atlyginimą ( CK 6.291 str. 2d. ), todėl jam priteistina 4390 turtinei žalai atlyginti.

D. A. taip pat prašo priteisti 150 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Ieškinį grindžia tuo, kad jis patyrė didelius ir skausmingus išgyvenimus matydamas dėl eismo įvykio patirtų sužalojimų mirštančią motiną I. A.. Dėl patirtų išgyvenimų po įvykio jam pašlijo psichinė sveikata, teko gydytis pas psichiatrą, jam buvo nustatytas psichikos sutrikimas, dėl ko jis niekada negalės įsigyti ginklo ir tapti medžiotoju kas buvo jo svajonė, kadangi minėta diagnozė pagal galiojančius įstatymus užkerta kelią gauti leidimą ginklui, ir šiuo metu išlikę išgyvenimai dėl motinos netekimo, dėl ko pablogėjusi jo sveikata. Nukentėjusiojo nurodoma aplinkybė, kad jam nustatytas psichinis sutrikimas tapo kliūtimi jam tapti medžiotoju ir dėl to jis partyrė neturtinę žalą yra nepagrįsta. Ši aplinkybė gali turėti įtakos sprendžiant dėl leidimo įsigyti šaunamąjį ginklą išdavimo, tačiau tai nekliudo tapti medžiotoju ir medžioti kitais leistinais būdais. Be to jokių duomenų ar įrodymų, kad jis būtų rengęsis tapti medžiotoju ir tikrai juo būtų tapęs, nėra. Todėl šis neturtinės žalos motyvas negali būti laikomas pagrįstu. Aukščiau aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, kurio pasekmė- nukentėjusiajam ypatingai artimo žmogaus-motinos– netikėta mirtis. Neabejotinai aišku, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir jų pasekmių, žmogaus, su kuriuo santykiai buvo labai artimi mirties, nukentėjusysis patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus. Žmogaus gyvybė yra aukščiausia vertybė, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui ypač artimo asmens mirties yra ypač dideli ir jie turi įtakos tolimesniam gyvenimui, pagrįstai galima daryti išvadą, kad tai turėjo neigiamos įtakos jo sveikatai, ką patvirtina ir nukentėjusiojo pateikiami medicininiai dokumentai. Nukentėjusysis nebuvo žuvusiosios išlaikytinis. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina ir į tai, kad nukentėjusysis neteko vienintelio turėto artimo žmogaus –tėvas miręs, o brolių ir seserų jis neturi. Visos šios aplinkybės rodo, kad tokio artimo žmogaus žūtis ypač skausminga nukentėjusiajam, tuo labiau kad jis pats buvo eismo įvykio dalyvis ir matė motinos žūtį. Vienas iš kriterijų, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra ir žalą padariusio asmens kaltės laipsnis bei forma. Neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, žala atsirado dėl kaltinamojo neatsargaus neteisėto elgesio, pasireiškusio neatidumu, nedėmesingumu, tačiau kaltinamasis sąmoningai nesiekė sukelti nukentėjusiesiems dvasinių ir moralinių išgyvenimų, fizinio skausmo, todėl neatsargios kaltės atveju neturtinės žalos dydis yra atitinkamai mažesnis nei esant tyčinei. Be to , nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas įvertina ir tą aplinkybę, kad pats nukentėjusysis, vairuodamas transporto priemonę, kurioje važiavo nukentėjusioji, neįsitikino, ar ji važiuoja saugiai, ar ji užsisegusi saugos diržą, be to vairuodamas šį automobilį taip pat nebuvo pakankamai atidus įspėjant apie būsimą manevrą, kad išvengtų eismo įvykio. Visų šių duomenų pagrindu bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismų praktika analogiškose bylose, įvertindamas eismo įvykio aplinkybes, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti pinigų suma šiuo konkrečiu atveju yra neatitinkanti padarytos veikos aplinkybių ir dėl to atsiradusių pasekmių, t. y. žymiai per didelė. Teismas sprendžia, kad nukentėjusiajam priteistina 50 000 litų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės UNIQA, kadangi draudimo išmokos visiškai pakaka padarytai žalai atlygint LR l CK 6.254 str. ).

Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyrius prašo priteisti iš atsakovų L. C., K.D. R. ir draudimo bendrovės UNIQA Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 9610,68 Lt padarytos turtinės žalos. Ieškinyje nurodoma, jog dėl L. C. sukelto eismo įvykio R. D. buvo laikinai nedarbinga nuo 2011-08-06 iki 2011-10-18, o L. J. nuo 2011-08-06 iki 2011-11-29. Vadovaujantis LR ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 8 str. R. D. buvo paskirta 3044,25 Lt ligos pašalpa, o L. J. 6566,43 Lt ligos pašalpa, dėl ko Valstybinio socialinio draudimo fondui buvo padaryta bendra 9610,68 Lt turtinė žala. Patirtą žalą įrodo VSDF pažyma apie L. J. gautas išmokas ( t 2, b.l. 119 ) bei R. D. gautas išmokas( t 2, b.l. 182, 189 ). Civilinio atsakovo draudimo bendrovės UNIQA atstovas advokatas O. D. VSDF ieškinį dėl turtinės žalos pripažino visiškai, ieškinys įrodytas ir pagrįstas, tenkintinas visiškai, šią sumą priteisiant iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės UNIQA, kadangi draudimo išmokos visiškai pakaka padarytai žalai atlyginti ( LR CK 6.254 str.. 6.290 str., LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str. 1d. ).

Kaltinamojo L. C. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis L. C. neteistas, dirba, darbdavio charakterizuojamas gerai. L. C. padarė neatsargų nusikaltimą, kurio pasekmės ypatingai sunkios. Sprendžiant apie jo padarytos veikos pavojingumą, atsižvelgtina ir į tai, kad jo nusikalstami veiksmai nebuvo šiurkštūs, pasireiškė neatidumu ir nerūpestingumu. Įvertinus padarytos veikos pavojingumą, pobūdį, pasekmes, kaltinamojo asmenybę, teismas sprendžia, kad jam skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Kadangi nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, skirtina mažesnė negu sankcijos vidurkis bausmė. Bausmės paskirtį įvardija LR BK 41 str., todėl sprendžiant bausmės paskyrimo ir jos vykdymo sąlygų nustatymą, svarbu nustatyti, kokia poveikio priemonė bus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. LR BK 75 str. numato, kad paskyrus už neatsargų nusikaltimą asmeniui laisvės atėmimo bausmę ne didesnę kaip 6 metai, jos vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaltinamasis L. C. anksčiau Lietuvos Respublikoje nusikalstamų veikų nebuvo padaręs, padarytas netyčinis nusikaltimas. Kaltinamasis kritiškai įvertino savo elgesį, suprato padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir padarinius, prisipažino nusikaltęs ir gailisi. Kaltinamasis nesislepia nuo teismo, vykdo kardomųjų priemonių reikalavimus. Visos šios aplinkybė rodo, kad kaltinamajam galima parodyti pasitikėjimą, ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Nors kaltinamasis gyvena Lenkijos Respublikoje, tačiau toks nuosprendžio vykdymas bus užtikrintas vadovaujantis 2008-11-27 Europos Sąjungos tarybos pamatiniu sprendimu 2008/94/TVR „Dėl teismo sprendimų ir sprendimų dėl lygtinio nuteisimo tarpusavio pripažinimo principo taikymo siekiant užtikrinti lygtinio atleidimo priemonių ir alternatyvių sankcijų priežiūrą“ nuostatomis.

Kadangi kaltinamasis L. C. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise- vairuodamas transporto priemonę-, įvertinus veikos pobūdį ir pasekmes skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones (LR BK 68 str. )

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303-305 str., 307 str., 308 str., teismas

NUSPRENDĖ:

L. C. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 5 d. ir paskirti laisvės atėmimą 3 ( trejiems) metams. Taikyti LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 68 str. ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 ( dvejiems) metams ir 6 ( šešiems ) mėnesiams, skirti baudžiamojo poveikio priemonę- uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 ( dvejiems ) metams bei įpareigoti bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ( rajono ) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę užstatą, kurį sudaro 13 000 litų suma, iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, nuosprendžiui įsiteisėjus- panaikinti, sumokėtą užstato sumą grąžinti užstato davėjui D. R.. .

Priteisti iš civilinio atsakovo Draudimo bendrovės UNIQA ( Towarzystwo Ubezpieczen SA ) buveinė Gdanska g. 132, 90-520, Lodzė, Lenkijos Respublika:

Civiliniam ieškovui D. A. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 4390 Lt ( keturis tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt litų ) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti bei 50000 Lt ( penkiasdešimt tūkstančių litų) nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Civiliniam ieškovui L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 3361,97 ( tris tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt vieną litą ir 97 centus) turtinei žalai atlyginti bei 5000 Lt ( penkis tūkstančius litų) nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Civiliniam ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriui, Kovo 11-osios g. 17, Šilalė, 9610,68 Lt (devynis tūkstančius šešis šimtus dešimt litų ir 68 centus) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Civilinius ieškinius civiliniams atsakovams L. C. ir K.D. R. S.J atmesti.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.