- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-02-02
- Bylos Nr.
- 2-101-814/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-02880-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- R. R.
- Atsakovas
- A. T.
- Advokatai
- Virginija Bradulskienė, Virginijai Bradulskieneiir
Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Lina Šafronienė, sekretoriaujant Rasai Šaltienei, dalyvaujant ieškovei R. R., Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Natalijai Bereznajai, ieškovės atstovei advokatei Virginijai Bradulskienei ir atsakovui A. T. nedalyvaujant, uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. R. ieškinį atsakovui A. T. bei išvadą dėl ginčo byloje teikiančiam Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė R. R. ieškiniu teismo prašo nustatyti atsakovo A. T. bendravimo su sūnumi K. T., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką, nustatant, kad vaiko tėvas A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) turi teisę bendrauti su sūnumi K. T., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią sekmadienį nuo 10 val. iki 13 val. Bendravimas vyksta vaiko gyvenamojoje vietoje stebint vaiko motinai R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) Taip pat ieškovė teismo prašo iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad šalims nesant santuokoje, (duomenys neskelbtini) gimė sūnus K. T.. Teismo 2011-06-22 nutartimi buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, kuria sūnaus Kajaus gyvenamoji vieta buvo nustatyta su vaiko motina, tai yra ieškove, o atsakovas įsipareigojo sūnui teikti kasmėnesinį periodinį išlaikymą. Kadangi nei teismo sprendimu nei kitokiu būdu šalių bendravimo su vaiku tvarka nebuvo apspręsta, laiko, kad minėtas bendravimas nebuvo ribojamas. Tačiau atsakovas savo įsipareigojimų teikti vaikui išlaikymą nevykdė, o šalims apsigyvenus skyrium, vaiką ėmė naudoti savo tikslams – pasiėmęs vaiką ėmė ją šantažuoti, kad jei ji su juo negyvens, tai ji nematys ir vaiko. Prieš ją atsakovas naudoja smurtą, dėl ko ji kreipėsi į policiją, buvo atlikta ekspertizė. Pamačius daugybę adatų dūrio žymių ant atsakovo rankų ir pastebėjus jo staigius nuotaikų svyravimus, ieškovė mano, kad atsakovas vartoja narkotikus. Dėl atsakovo veiksmų ji su vaiku buvo priversta persikraustyti gyventi pas savo motiną. Mano, kad tik tėvo ir sūnaus bendravimas vaiko gyvenamojoje vietoje ir stebint ieškovei leis vaiką apsaugoti nuo galimo vaiko tėvo žalingo poveikio ir suteiks jai ir jos artimiesiems kontroliuoti atsakovo elgesį, o ji galės išvengti smurto savo atžvilgiu. Mano, kad jos reikalaujamas tėvo ir sūnaus bendravimas geriausiai užtikrins jos sūnaus interesus.
Ieškovės atstovė advokatė Virginija Bradulskienė į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, gautas prašymas. Ieškovei sutinkant, byla nagrinėjama jos atstovei nedalyvaujant.
Šalies argumentai
Ieškovė R. R., apklausta teismo posėdžio metu, ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Patikslino reikalavimą, kad atsakovo bendravimas su sūnumi vyktų adresu (duomenys neskelbtini), jos mamos bute – taip atsakovei bus saugiau. Paaiškino, kad ji šiuo metu su sūnumi gyvena Jonavoje adresu (duomenys neskelbtini), nes Ruklos miestelyje negali gyventi todėl, kad atsakovas ją persekioja. Taip pat paaiškino, kad su atsakovu atskirai gyvena nuo 2011 m. spalio 3 d. ir nuo to laiko jis su vaiku buvo susitikęs du kartus, išlaikymo atsakovas vaikui neteikia. Jai žinoma, kad atsakovo nuomojamame bute lankosi daug žmonių, vyksta išgėrinėjimai. Patvirtino mananti, kad atsakovas vartoja narkotikus.
Atsakovas A. T. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai įstatymo nustatyta tvarka – teismo šaukimas atsakovui įteiktas 2012-01-11 asmeniškai. Ieškinio bei jo priedų kopijos atsakovui taip pat įteikti asmeniškai (CPK 123 str. 1 d.). Teismo nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, atsakovui prašant, teismo 2011-12-20 nutartimi buvo pratęstas 10-ia dienų, tačiau atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismas negavo iš atsakovo prašymo bylos nagrinėjimą atidėti, todėl ieškovės prašymu, byla nagrinėjama iš esmės be atsakovo dalyvavimo (LR CPK 246 str. 2 d.).
Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus teismui pateiktoje išvadoje pažymėta, kad vaiko bendravimas su vienu iš tėvų gali būti ribojamas, jei jis vaikui daro neigiamą įtaką, tačiau galutinę išvadą šioje byloje skyrius pateiks jos nagrinėjimo metu, išklausius šalių parodymus.
Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Natalija Bereznaja teismo posėdyje pateikė išvadą, kad tikslinga nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką ir palaikė ieškovės prašymą, kad vaikas bendrautų motinos akivaizdoje, o dėl prašomų valandų paliko spręsti teismui. Pažymėjo, kad atsakovas A. T. nesidomi vaiku, nerodo iniciatyvos su juo bendrauti bei yra tikimybė, kad atsakovas daro neigiamą įtaką vaikui. Taip pat nurodė, kad atsakovas nėra labai patikimas ir jo aplinkoje yra vertinamas neigiamai. Jis nėra įtrauktas į socialinės rizikos šeimų apskaitą. Atsakovas legaliai nedirba, vyksta uždarbiauti į Rusiją, gyvena nuomojame bute adresu (duomenys neskelbtini). Tikslių duomenų dėl atsakovo piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis neturi.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo šalys būdami nesantuokoje susilaukė sūnaus K. T., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 7). Jonavos rajono apylinkės teismo 2011-06-22 nutartimi (civilinė byla Nr. 2-1206-814/11) patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartimi šalys susitarė, kad jų sūnaus Kajaus gyvenamoji vieta nustatoma su vaiko motina (1 p.), tai yra ieškove, o atsakovas įsipareigojo sūnui teikti 250 Lt dydžio kasmėnesinį periodinį išlaikymą nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki sūnaus pilnametystės, piniginėmis lėšomis uzufrukto teise pavedant disponuoti ieškovei (2 p.) (b.l. 5-6).
Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad šalims nuo 2011 m. spalio 3 d. ėmus gyventi skyrium, atsakovas vaikui išlaikymo neteikia, o kadangi atsakovo bendravimo su vaiku tvarka nustatyta nebuvo, jis paėmęs vaiką iš ieškovės ją šantažuoja, teigdamas, kad jeigu ji su juo negyvens, tai ji nematys ir vaiko; per laikotarpį, kai šalys gyvena skyrium, atsakovas vaiką buvo paėmęs du kartus; atsakovas ieškovės atžvilgiu naudoja smurtą; pamačius daugybę adatų dūrio žymių ant atsakovo rankų ir pastebėjus jo staigius nuotaikų svyravimus, ieškovė mano, kad atsakovas vartoja narkotikus; jai žinoma, kad atsakovo nuomojamame bute lankosi daug žmonių, vyksta išgėrinėjimai.
2011-11-08 Pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą ir pažyma apie šeimos sudėtį nustatyta, kad ieškovės R. R. ir jos nepilnamečio sūnaus Kajaus gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 8-9). Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikta išvada bei kartu su išvada pateiktu ieškovės buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo 2011-12-07 aktu Nr. 22 nustatyta, kad ieškovė su sūnumi šiuo metu gyvena dviejų kambarių nuomojame bute adresu (duomenys neskelbtini), kur Kajui sudarytos tinkamos gyvenimo ir buities sąlygos, ieškovė tinkamai rūpinasi savo sūnumi, sudarydama jam sąlygas gyventi, ugdytis, užtikrindama saugią socialinę aplinką; ji šiuo metu mokosi Jonavos politechnikos mokykloje pardavėjos- barmenės specialybės, jos kas mėnesį gaunamas pajamas sudaro vaiko išlaikymui gaunamos pašalpos, be to, jai padeda motina (b.l. 15,17). Ieškovės paaiškinimais teismo posėdyje nustatyta, kad ji aukščiau minėtu adresu Jonavoje priversta gyventi todėl, kad atsakovas Ruklos miestelyje ją persekioja.
Antstolio 2011-11-21 pažyma Nr. 0165/11/00951 nustatyta, kad atsakovo atžvilgiu yra susidaręs sūnui Kajui teiktino 1 760,Lt dydžio materialinio išlaikymo įsiskolinimas (b.l. 10).
2011-10-06 Specialisto išvada Nr. G2729/11 (02) nustatyta, kad atsakovo ieškovės atžvilgiu padaryti kūno sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 4), o Teismų informacinės sistemos LITEKO patektais duomenimis bei Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 01 04 nutartimi (b.l.25), nustatyta, kad Jonavos rajono apylinkės teisme privataus kaltinimo tvarka nagrinėjama baudžiamoji byla (Nr. PK-2-737/2012), kurioje ieškovė yra pripažinta nukentėjusiąją, o atsakovas kaltinamas LR BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas) padarymu.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui procesiniai dokumentai (ieškinio bei jo priedų kopijos bei teismo šaukimas) įteikti tinkamai įstatymo nustatyta tvarka – atsakovui asmeniškai (b.l. 14, 30). Atsakovas dėl nežinomų priežasčių į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikta išvada bei kartu su išvada pateiktu atsakovo buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo 2011-12-01 aktu nustatyta, kad atsakovas gyvena nuomojame bute adresu (duomenys neskelbtini) kuriame sudarytos tinkamos sąlygos vaiko svečiavimuisi pas tėvą; pastovių pajamų atsakovas neturi, verčiasi atsitiktiniais darbais (b.l. 15-16).
Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė pateikta galutine išvada dėl ginčo su ieškiniu sutiko ir palaikė ieškovės prašymą, kad vaikas bendrautų motinos akivaizdoje, o dėl prašomų valandų - paliko spręsti teismui. VTAS turimais duomenimis, atsakovas A. T. nesidomi vaiku, nerodo iniciatyvos su juo bendrauti; atsakovas nėra labai patikimas ir jo aplinkoje yra charakterizuojamas neigiamai, todėl yra tikimybė, kad atsakovas vaikui daro neigiamą įtaką.
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.156 straipsnio 2 d. numato principinę nuostatą, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1 ir 4 d.). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisių principų - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, todėl teismas, gindamas vaiko interesus turi atsižvelgti ir įvertinti aplinkybes, kurios sudarytų tinkamas sąlygas vaikui augti harmoningai vystytis, kad būtų vaikas būtų paruoštas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Taigi, tiek nacionalinė teisė, tiek tarptautiniai norminiai aktai įpareigoja teismą nustatyti skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgiant į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.).
Nagrinėjamoje byloje ginčo šalių nepilnamečio sūnaus K. T. gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatyta su vaiko motina, tai yra ieškove. Kadangi šalys dėl atsakovo bendravimo su sūnumi tvarkos nebuvo susitarę, šalims ėmus gyventi skyrium, tarp šalių iškilo ginčas dėl atsakovo bendravimo su sūnumi Kajumi tvarkos nustatymo. Atsižvelgdama į atsakovo netinkamą gyvenimo būdą, jo prieš ieškovę naudojamą smurtą, atsakovo manipuliavimą savo teise bendrauti su sūnumi siekiant išsiaiškinti jų tarpusavio santykius, kas, ieškovės nuomone, daro žalingą įtaką vaiko vystymuisi, ieškinyje reiškiamu reikalavimu ieškovė siekia minimalaus tėvo ir sūnaus bendravimo tvarkos nustatymo ir teismo prašo nustatyti tokią tvarką, kad atsakovas su sūnumi bendrautų du kartus per mėnesį (pirmą ir trečią sekmadienį) po 3 valandas (nuo 10 val. iki 13 val.) ir bendravimas vyktų stebint ieškovei ir, kaip patikslino teismo posėdžio metu – ieškovės motinos gyvenamojoje vietoje, nes taip saugiau jaustųsi pati ieškovė.
Teismas atkreipia šalių dėmesį į tai, kad ta aplinkybė, kad nepilnamečio Kajaus gyvenamoji vieta nustatyta su jo motina, neatima nei iš skyrium gyvenančio atsakovo teisės bendrauti su sūnumi ir dalyvauti jį auklėjant, nei iš vaiko teisės nuolat tiesiogiai bendrauti su savo tėvais (LR CK 3.170 str. 1-2 d.). Skyrium gyvenantis tėvas taip pat turi teisę gauti informaciją apie vaiką iš visų auklėjimo, mokymo, gydymo ir kitų įstaigų (LR CK 3.170 str. 5 d.). Tai yra tiek ieškovės, tiek atsakovo kaip tėvų teisės (o taip pat ir pareigos)jų vaiko atžvilgiu yra lygios. Tačiau teismas tuo pačiu pabrėžia, kad pirmiau minėta tėvo (motinos) asmeninė neturtinė teisė vaiko atžvilgiu nėra absoliuti – ji yra saistoma vaiko norų ir jiems (norams) neprieštaraujančių vaiko teisėtų interesų apsauga.
Kadangi šalių nepilnametis sūnus Kajus yra dvejų metų amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini)) ir būdamas mažametis negali suformuluoti savo nuomonės nagrinėjamu atveju, todėl teismas pažymi, kad spręsdamas tarp šalių iškilusį ginčą vadovaujasi išimtinai šio vaiko interesais, kartu atsižvelgdamas į kitas svarbias aplinkybes, kaip šalių tarpusavio santykius, atsakovo gyvenimo būdą, skyrium gyvenančio atsakovo elgesį, jo gyvenamąją vietą ir materialines sąlygas, jo aplinką, kurioje jis gyvena.
Iš byloje ištirtų rašytinių įrodymų, ieškovės paaiškinimų matyti, kad šalims nuo 2011 m. spalio 3 d. apsigyvenus atskirai, atsakovas sūnų aplankė ir su juo bendravo tik du kartus, kas atitinka gana ribotą tėvo su vaiku bendravimą (du kartus per tris mėnesius). Duomenų, kad atsakovas siekė ir dabar siekia maksimaliai pasinaudoti savo teise ir pilnaverčiai bendrauti su sūnumi Kajumi bei, kad tam trukdo ieškovė, byloje nenustatyta. Iškėlus teisme jo atžvilgiu šią civilinę bylą, visi procesiniai dokumentai (ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo šaukimas į posėdį) atsakovui įteikti jam asmeniškai, tačiau atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, kviečiams į teismo posėdį dėl nežinomų priežasčių neatvyko, teismui savo pozicijos dėl ieškovės iškelto reikalavimo neišreiškė. Be to, iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad atsakovas įstatymu įtvirtinta jo kaip tėvo teise bendrauti su sūnumi tiesiog piktnaudžiavo – vaiku jis naudojosi kaip poveikiu prievarta atkurti jo su ieškove nutrūkusius santykius, ieškovės teigimu, jis pasiėmęs vaiką pas save ieškovę šantažavo, kad, jei ji negyvens su juo, tai jis jai neatiduos vaiko. Tuo pačiu pabrėžtina tai, kad atsakovas nevykdė jam įstatymu nustatytos pareigos išlaikyti vaiką – neteikė jam išlaikymo, yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas, ką patvirtina byloje esanti antstolio pažyma.
Kadangi atsakovo bendravimo su sūnumi tvarkos ribotumas ieškovės motyvuojamas (argumentuojamas) A. T. netinkamu gyvenimo būdu, bei tuo, kad atsakovas prieš savo vaiko motiną (ieškovę) naudoja smurtą, todėl teismas pasisako dėl šių argumentų. Ieškovė netinkamą atsakovo gyvenimo būdą įrodinėja jos paaiškinimais, kad pamačius daugybę adatų dūrio žymių ant atsakovo rankų ir pastebėjus jo staigius nuotaikų svyravimus, ji mano, kad atsakovas vartoja narkotikus. Šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų ieškovė nepateikė (LR CPK 178 str.), tačiau byloje nėra ir minėto fakto paneigimo (kaip minėta, atsakovas su ieškovės ieškiniu yra susipažinęs, tačiau atsiliepimas, atsikirtimai į ieškinį teismui nepateikti). Ieškovės pateikta specialisto išvada patvirtina, kad atsakovas jos atžvilgiu naudojo smurtą, ko pasekoje buvo nežymiai sutrikdyta ieškovės sveikata, dėl to privataus kaltinimo tvarka Jonavos rajono apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kur ieškovė yra pripažinta nukentėjusiąja. Tai, kad A. T. nėra patikimas ir jo aplinkoje apie jį vyraujanti nuomonė yra neigiama, patvirtina ir VTAS turimi duomenys. Be to, iš VTAS išvados matyti, kad atsakovas niekur nedirba, jo gaunamas pajamas sudaro atsitiktiniai uždarbiai, jis gyvena nuomojame bute, kur, ieškovės paaiškinimais ir tai nepaneigta, lankosi daug žmonių, ten vyksta baliai, išgėrinėjama.
Esant nenuginčytiems ir nepaneigtiems atsakovo netinkamo gyvenimo būdo ir abejotinos jo aplinkos, atsakovo agresijos vaiko motinos atžvilgiu įrodymams, ir tai gali turėti žalingos įtakos mažamečio šalių sūnaus Kajaus vystymuisi, jo psichoemocinei būsenai, tuo keliant grėsmę vaiko interesams, taip pat atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų siekęs maksimalaus su sūnumi bendravimo, be to, šalims gyvenat skyrium atsakovo bendravimas su sūnumi buvo labiau asmeninių atsakovo siekių tenkinimas (vaiko naudojimas įrankiu tikslu išsiaiškinti jį su ieškove siejančius santykius), tai yra savo vaiku jis nesidomi, jam išlaikymo neteikia, teismas konstatuoja, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas ženkliai riboti atsakovo bendravimą su sūnumi Kajumi. Todėl ieškinys tenkintinas ir nustatytina tokia atsakovo su sūnumi bendravimo tvarka - vaiko tėvas A. T. turi teisę bendrauti su sūnumi K. T., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią sekmadienį nuo 10 val. iki 13 val.; bendravimas vyksta adresu (duomenys neskelbtini)., stebint vaiko motinai R. R..
Pažymėtina, kad šeimos teisiniai santykiai dėl tėvų bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo (motinos) bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo.
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2.)-11-T-3073-4145 ieškovei šioje civilinėje suteikta antrinė teisinė pagalba, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, o taip pat ją 100 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (b.l. 3).
Valstybės išlaidas šioje civilinėje byloje sudaro 139 Lt nesumokėtas žyminis mokestis (LR CPK 80 str. 1 d. 5 p.; 82 str.), kuris, ieškinį patenkinus visiškai, valstybei priteistinas iš atsakovo (LR CPK 96 str.).
Kadangi iki bylos išnagrinėjo iš esmės teismui duomenys apie valstybės turėtas išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo teismui nebuvo pateikti, todėl šis klausimas nenagrinėtinas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Nustatyti A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su sūnumi K. T., gim. (duomenys neskelbtini) a.k. (duomenys neskelbtini) tvarką, nustatant, kad A. T. turi teisę bendrauti su sūnumi K. T. kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią sekmadienį nuo 10 val. iki 13 val. adresu (duomenys neskelbtini)., stebint vaiko motinai R. R., a.k. (duomenys neskelbtini)
Iš atsakovo A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei priteisti 139 Lt (vieną šimtą trisdešimt devynis litus) nesumokėto žyminio mokesčio (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.