Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gražvydas Poškus

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. Š. skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. spalio 12 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2019 m. rugpjūčio 9 d. Švedijos Karalystės Faluno (Falu) apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2019 m. spalio 16 d. Švedijos Karalystės Svėjos (Svea) apeliacinio teismo nuosprendžiu (įsiteisėjo 2019 m. lapkričio 15 d.), M. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas už vaiko išžaginimą pagal Švedijos Karalystės Baudžiamojo kodekso 6 skyriaus 4 straipsnio 1 pastraipą (Sunkus nusikaltimas), dėl dviejų nusikalstamų veikų, numatytų Švedijos Karalystės Bausmės už narkotines medžiagas įstatymo (1968:64) 1 straipsnio 1 pastraipos 6 punktą bei 2 straipsnį (nuosprendžiu jam nepaskirta bausmė) (Smulkus nusikaltimas), 5 metų laisvės atėmimo bausme bei vadovaujantis Švedijos Karalystės užsieniečių įstatymo (2005:716) 8 a skyriaus 5 straipsniu M. Š. paskirta deportacija uždraudžiant atvykti į Švedijos Karalystę 15 (penkiolikai) metų, t. y. iki 2034 m. rugpjūčio 9 d. (1 t., b. l. 85-95, 104-110, 113-141; 2 t., b. l. 3, 7-13, 21-58).

2. 2020 m. liepos 28 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose gautas Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės grupės persiųstas Švedijos Karalystės kalėjimų ir probacijos tarnybos prašymas dėl Švedijos Karalystės Svea apeliacinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nuosprendžio, priimto M. Š. atžvilgiu, pripažinimo ir jam paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikoje (1 t., b. l. 3-36).

3. Skundžiama 2020 m. spalio 12 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartimi (2 t., b. l. 80-83) pripažintas Švedijos Karalystės Svea apeliacinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nuosprendis ir jis perduotas vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. M. Š., Švedijos Karalystės Svea apeliacinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nuosprendžiu paskirta 5 (penkių) metų laisvės atėmimo bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 3 dalyje nustatyta bausme ir nustatyta 5 (penkių) metų laisvės atėmimo bausmė, jos pradžią skaičiuojant nuo šios nutarties priėmimo dienos – 2020 m. spalio 12 d. Į bausmės laiką įskaitytas M. Š. laikas, praleistas kardomajame kalinime: nuo 2019 m. gegužės 6 d. iki 2019 m. spalio 16 d. (164 dienos), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir bausmės dalis, atlikta pagal Švedijos Karalystės Svea apeliacinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nuosprendį: nuo 2019 m. spalio 17 d. iki šios nutarties priėmimo dienos – 2020 m. spalio 12 d. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis nuteistajam M. Š. Švedijos Karalystės Salbergos kalėjime įteikta 2020 m. spalio 14 d. (2 t., b. l. 93-94).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

2. Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad baudžiamosios bylos medžiagoje yra priimta 2020 m. spalio 22 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartis, kuria atsisakyta priimti nuteistojo M. Š. skundą dėl 2020 m. spalio 12 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutarties. Apylinkės teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad įvertinus, jog Švedijos Karalystės kalėjimų ir probacijos tarnyba nurodė, kad nėra išsiųstas skundo originalas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 313 straipsniu, atsisakytina priimti 2020 m. spalio 16 d. gautą skundą (2 t., b. l. 99-100). Įvertinus tai, kad šiuo atveju buvo priimtas nuteistojo originalus skundas, kuris buvo perduotas nagrinėti aukštesnės instancijos teismui laikytina, kad 2020 m. spalio 22 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartis yra negaliojanti, todėl apygardos teismas dėl šios pirmosios instancijos teismo nutarties papildomai detaliau nepasisako. Apygardos teismas skundo nagrinėjimo dalyku laiko ir pasisako tik dėl 2020 m. spalio 12 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutarties dalies, kuria nuteistajam paskirta atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį Lietuvos Respublikos pataisos įstaigoje.

3. Pažymėtina, kad užsienio valstybių teismų nuosprendžiai ir Tarptautinio baudžiamojo teismo sprendimai Lietuvos Respublikoje vykdomi Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu pagal jose ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) VII dalyje nustatytas taisykles (BPK 365 straipsnio 1 dalis). BPK 365⁵ straipsnis numato, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ ir šio Kodekso VII dalies nuostatas.

4. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – Įstatymo), kuriuo buvo įgyvendintas 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje, 3 straipsnio 1 dalis numato, kad siekdama sudaryti palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką; 3) nenustatoma šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublika gali pripažinti ir vykdyti kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės ir kitais atvejais, negu numatyta šio straipsnio 1 dalyje, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis arba nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantis asmuo; 2) nuteistasis sutinka, kad Lietuvos Respublika perimtų vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės; 3) Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija sutinka, kad sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas Lietuvos Respublikoje sudarytų palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai; 4) nenustatoma šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Šio Įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas, išnagrinėjęs klausimą rašytinio proceso tvarka, priima vieną iš šių nutarčių: 1) pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės; 2) atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, jeigu nustatomi šio įstatymo 8 straipsnyje nurodyti pagrindai atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Iš anksčiau nurodytų Įstatymo nuostatų akivaizdu, kad atsisakyti pripažinti ir vykdyti Lietuvos Respublikoje Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės galima tik tuo atveju, jei nustatomi Įstatymo 8 straipsnyje nurodyti pagrindai.

5. Esant tokiam teisiniam reguliavimui bei jo kontekste vertinant skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, matyti, jog M. Š. yra vykdančiosios valstybės, t. y. Lietuvos Respublikos pilietis, jo paskutinioji gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, (duomenys neskelbtini). Duomenų apie deklaruotą M. Š. išvykimą į užsienio valstybę (šiuo konkrečiu atveju į Švedijos Karalystę), patvirtinančių, kad M. Š. Lietuvos Respublikoje nebegyvena, byloje nenustatyta, jų taip pat nepateikė ir nuteistasis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, dėl nuteistojo M. Š. perdavimo į vykdančiąją valstybę buvo kreiptasi net ir nesutinkant nuteistajam (2 t., b. l. 77-78), kadangi toks sutikimas tokiu atveju nėra būtinas. Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje 6 straipsnio 2 dalį, nuteistojo sutikimas nėra būtinas: a) valstybei narei, kurios pilietis yra nuteistasis ir kurioje jis gyvena; b) valstybei narei, į kurią nuteistasis bus deportuotas panaikinus jam skirto nuosprendžio vykdymą remiantis išsiuntimo iš šalies ar deportavimo orderiu, įtrauktu į nuosprendį ar teisminį arba administracinį sprendimą, ar bet kokią kitą priemonę, priimtą pagal nuosprendį; c) valstybei narei, į kurią nuteistasis pabėgo ar į kurią kitokiu būdu sugrįžo dėl jam išduodančiojoje valstybėje iškeltos bylos arba priėmus apkaltinamąjį nuosprendį toje valstybėje.

6. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, kad Europos Žmogaus teisių konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir, kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 26 d. sprendimas Kudla prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimas Valašinas prieš Lietuvą). Konstatuoti, kad minėtų reikalavimų M. Š. atliekant laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikos įkalinimo įstaigoje nebus laikomasi ar, kad jo teisės ir teisėti interesai nebus užtikrinti, nėra objektyvaus pagrindo.

7. Vien tai, kad nuteistasis M. Š. nesutinka būti perduotas į Lietuvos Respubliką likusios laisvės atėmimo bausmės atlikimui, siekdamas komfortabilesnio laisvės atėmimo bausmės vykdymo, nesudaro pagrindo skundžiamos apylinkės teismo nutarties panaikinimui ir naujo sprendimo priėmimui. Priešingos išvados apeliacinės instancijos teismui neleidžia daryti nuteistojo skundo teiginiai dėl nuteistojo saugumo neužtikrinimo pataisos namuose. Šios aplinkybės, sprendžiant nuteistajam kitoje Europos Sąjungos valstybėje paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo perdavimo Lietuvos Respublikai klausimą, jokios esminės reikšmės neturi. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 65 straipsnį, į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, nuteistąjį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą. Be to, sutinkamai su BVK 70 straipsnio 6 dalimi, jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis, kai gali kilti grėsmė jo sveikatai ar gyvybei, taip pat kai kitomis priemonėmis negalima užkirsti kelio šiurkščiam teisės aktų pažeidimui ir būtina pažeidimą darantį ar padariusį nuteistąjį izoliuoti, pataisos įstaigos direktoriaus ar jo įgalioto pareigūno sprendimu gali būti ne ilgiau kaip keturiasdešimt aštuonias valandas izoliuotas nuo kitų nuteistųjų.

8. Nuteistasis M. Š. skunde nurodo, kad Švedijos Karalystėje gyvena jo brolis ir sesuo, todėl nuteistojo bausmės ir socialinės reabilitacijos tikslai būtų lengviau pasiekti jam laisvės atėmimo bausmę atliekant artimoje aplinkoje, t. y. Švedijos Karalystėje. Tačiau šie skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti skundžiamą apylinkės teismo nutartį, kadangi visi šie nuteistojo skunde nurodyti motyvai yra grindžiami ne Įstatymo 8 straipsnyje nurodytais pagrindais, kuomet vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę. Be to, šie skundo argumentai nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais. Pažymėtina ir tai, kad nuteistajam M. Š. 2019 m. rugpjūčio 9 d. Švedijos Karalystės Faluno (Falu) apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2019 m. spalio 16 d. Švedijos Karalystės Svėjos (Svea) apeliacinio teismo nuosprendžiu, paskirta deportacija uždraudžianti jam atvykti į Švedijos Karalystę 15 (penkiolikai) metų, t. y. iki 2034 m. rugpjūčio 9 d. Todėl, dėl šios priežasties nuteistasis taip pat negali Švedijos Karalystėje atlikti jam paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės.

9. Esant visoms šioms aplinkybėms nuteistąjį M. Š. perdavus atlikti likusią bausmės dalį Lietuvos Respublikoje, bus palengvinta nuteistojo socialinė reabilitacija ir sudarytos palankesnės jo integracijos į visuomenę galimybės, kas atitinka Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės pripažinimo ir vykdymo tikslą.

10. Vadovaujantis tuo kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, suderindamas nuteistajam M. Š. Švedijos Karalystės Svea apeliacinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų įstatymų reikalavimais, todėl nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti teisėtą bei pagrįstą apylinkės teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo M. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. spalio 12 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos yra galutinė ir neskundžiama.